- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- ATP-378-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00798-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimo, kuriuo K. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje skirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Už pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje skirta 28 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė nuobauda 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 8 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs įrengto saugos diržo, būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 prom. girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 196 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimą ir administracinę bylą dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Skunde nurodo, kad teismo posėdyje kaltę pripažino, t. y. pripažino, kad prieš parvarydamas automobilį į namus, išgėrė 3-4 gurkšnius alaus, nes sportavo su draugais ir buvo labai karšta, iš karto sugalvojo parvaryti į namus ir palikti automobilį, kad galėtų atsigerti alaus. Praėjus vienai ar dviem minutėms po kelių gurkšnių alaus išgėrimo, jį sustabdė policijos pareigūnai ir iš karto davė pūsti į alkotesterį, nors jis jiems aiškino, kad ką tik atsigėrė kelis gurkšnius alaus. Savo elgesį vertina kritiškai. Nors ir pripažino, kad aš išgėrė 3-4 gurkšnius alaus, tačiau nesutinka su teismo argumentais, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes pareigūnai nepateikė teismui papildomų įrodymų dėl jo neblaivumo, o teismas nesiėmė jokių priemonių surinkti papildomų įrodymų, t. y. nepareikalavo policijos pareigūnų kitų įrodymų, kad pagrįstų jo neblaivumą, vadovavosi tik alkotesterio parodymais, nors jis ir teisme teigė, jog neblaivumas alkotesteriu jam buvo patikrintas po kelių minučių, kai atsigėrė alaus kelis gurkšnius (nesupranta kodėl ši aplinkybė nenurodyta nutartyje). Pats nėra teisininkas, todėl kreipėsi į teisininkus, kurie jam paaiškino, jog pareigūnai negalėjo iš karto naudoti alkotesterio girtumo nustatymui, turėjo praeiti ne mažiau 15 min po alaus atsigėrimo. Apelianto teigimu, šiuo atveju kyla abejonių ar policijos pareigūnai buvo supažindinti su alkotesterio naudojimosi instrukcijomis ar žinojo, jog prietaisą galimą naudoti praėjus ne mažiau 15 min po alaus pavartojimo ir kaip jį naudoti.
Apeliantas pažymi, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N261-3165/2009, N261-833/2012 ir kt.). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su konkretaus asmens neblaivumo laipsnio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus alkoholio kiekio kraujyje viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai ar kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti duomenys. Apelianto nuomone, šioje byloje nėra pakankamai tokių duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pabrėžia, jog atsižvelgiant į įrodinėjimo priemonių reikšmę tokio pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso saugojimo ir naudojimo taisyklių. Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Apeliantas teigia, kad jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama alkotesterio gautais duomenimis. Ne viena išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjusi, kad tokių techninių priemonių panaudojimas yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Patruliai, vykdantis eismo priežiūrą, turi būti susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutarime pažymėjo, kad išreikalavus matavimo prietaiso (pvz. alkotesterio Drager Alcotest 7410), kuriuo tikrinamas neblaivumas, naudojimo instrukciją, nustatyta, kad juo matavimus galima atlikti tik praėjus 15 minučių po alkoholio panaudojimo. Šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra vienas iš pagrindinių, esminių. Alkotesteris „Drager Alcotest 7410“ ir kiti drageriai matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad iškart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje (Administracinė byla Nr. N62 - 3686/2008). Alkotesterio „Lion alkometer 500“ naudojimo instrukcijos 8 skyriuje vienoje iš pastraipų yra imperatyviai nurodyta, kad negalima atlikti neblaivumo testo, jeigu manote, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, arba rūkė per paskutines 2 minutes. Paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad negalima naudoti prietaiso nukrypstant nuo šios instrukcijos. Analogiški reikalavimai yra keliami ir kitiems alkotesteriams. Esant tokioms aplinkybėms, kaip minėjo, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymi, kad nors teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareiga pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame nutarime taip pat išaiškino, jog būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius asmens neblaivumą. Teisėjų kolegija ne kartą yra pabrėžusi, kad esant tokioms aplinkybėms, kokios yra analogiškos ir šioje byloje, galėjo būti vadovaujamasi ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi. Todėl apelianto nuomone, galėjo būti atliktas pakartotinis jo neblaivumo patikrinimas, arba jis galėjo būti nuvežtas patikrinti į medicinos įstaigą ir paimtas kraujas. Dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo nagrinėjamu atveju pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos aktuose, nurodant, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo testo nereikia daryti išvados; tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatą galima spręsti apie vairuotojo būklę (administracinė byla Nr. N62-3686/2008).
Pasak apelianto, jo parodymus gali patvirtinti visi kartu sportavę asmenys. Jei teismas nuspręstų, kad šioje administracinėje byloje pakanka vien alkotesterio parodymų, kurie buvo gauti pažeidžiant prietaiso naudojimo instrukcijas, jį nubausti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, prašo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, nes dirba pas ūkininką, neturi kitokios specialybės ir bus atleistas iš darbo, šiuo metu siunčiamas darbo biržos laikosi dar dvi kategorijas vairuoti transporto priemones. Teigia, kad yra geras darbuotojas, tai patvirtina ir pateikta darbdavio charakteristika. Jei bus atleistas iš darbo, valstybė vėl patirs nuostolių, nes jis turės vėl registruotis darbo biržoje, jam turės būti mokama bedarbio pašalpa.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.
Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. B. padarė jam inkriminuotus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktuose įrodymuose: administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnų G. P. ir E. B. tarnybiniuose pranešimuose, alkotesterio patikrinimo rezultatų šaknelėje, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, užfiksuotų aplinkybių visuma.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs policijos pareigūnų G. P. ir E. B. užfiksuotas aplinkybes, t. y. kad policijos pareigūnai prieš K. B. tikrinimą alkotesteriu siekė įsitikinti, jog jau praėjo 15 min po tai, kai jis vartojo alkoholinius gėrimus ir tik įsitikinę, kad praėjo reikalingas terminas patikrino K. B. neblaivumą, kad policijos pareigūnai įsitikino, jog nuo laiko, kai K. B. vartojo alkoholinius gėrimus iki jo patikrinimo alkotesteriu, praėjo 15 minučių patvirtina ir paties K. B. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pasiaiškinimas, daro išvadą, kad policijos pareigūnai, atlikę K. B. neblaivumo patikrinimą žinojo alkotesterio naudojimo instrukcijas, mokėjo juo naudotis, laikydamiesi instrukcijos reikalavimų patikrino K. B. neblaivumą, todėl konstatuojama, kad šioje byloje surinkti įrodymai yra gauti teisėtais būdais bei priemonėmis, dėl to jais nesiremti nėra pagrindo. Be to, teismas pažymi, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarką reglamentuoja 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo. Šių taisyklių 3 punkte yra nurodyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Šių taisyklių 6.3 punkte yra nurodyta, kad policijos pareigūnai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba policijos pareigūnai pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Vadovaujantis šių taisyklių 10 ir 27 punktais K. B. nesutikdamas su alkotesterio rezultatais turėjo teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto K. B. pasiaiškinimo jis sutiko su jam nustatytu neblaivumu.
Apeliaciniu skundu taip pat prašoma K. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014, 2AT-53-697/2015 ir kt.) ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.). Teismų praktika įtvirtina, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs K. B. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas K. B. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą netaikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skirdamas minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą netinkamai įvertino K. B. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pavojingumą ir kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai ar paskirta nuobauda nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų, ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Teismas įvertinęs tai, kad K. B. nustatytas neblaivumas (0,43 prom.) nežymiai viršija leistiną normą, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, kad dirba ir yra teigiamai charakterizuojamas, daro išvadą, kad šioje byloje yra visuma aplinkybių rodančių, jog ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas K. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti K. B. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį sutrumpinus iki 6 mėnesių, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimą pakeisti:
vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi K. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams pakeisti ir K. B. skirti – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir ATPK 134 straipsnio 1 dalį skirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.