- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-74-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00950-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- V. V., R. E.-V.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. M. ūkio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ūkio ieškinį atsakovams V. V. ir R. E.-V., trečiasis asmuo R. M., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir ½ turto dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. ūkis pateiktu ieškiniu prašė: nekilnojamąjį turtą, įgytą 2012 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti atsakovų V. V. ir R. E. -V. bendrąja daline nuosavybe; pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo turtas).
2. Nurodo, kad atsakovas V. V. kartu su atsakove R. E. – V., 2012 metais nebuvo susituokę, tačiau kartu gyveno, susilaukė vaikų, vedė bendrą ūkį, kūrė ateities planus ir 2012 metų rudenį įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais; šio nekilnojamojo turto pirkimui buvo panaudota atsakovo V. V. vardu paimta paskola. Ieškovo teigimu, tarp šalių egzistavo jungtinės veiklos susitarimas (sutartis), nes buvo atsakovų įsipareigojimas gyventi bendrai, kurti bendrą ūkį ir ateitį; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu, tiek atsakovės R. E. – V., tiek atsakovo V. V., kuris ir sudarė paskolos sutartį su ieškovu, tačiau gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimą įformino atsakovės R. E.-V. vardu; jungtinės veiklos sutarties dalyviai, šiuo atveju atsakovai, bendram turtui sukurti kartu pasiskolino pinigines lėšas iš ieškovo R. M. ūkio nekilnojamam turtui – gyvenamajam namui įsigyti; nekilnojamas turtas buvo abiejų atsakovų naudojamas. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad esant bendros jungtinės veiklos tarp atsakovų V. V. ir R. E. – V. susitarimui, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad kiekvienam dalyviui sukurta atitinkama nuosavybės teisės dalis, todėl gyvenamasis namas su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)), nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, yra sugyventinių turtas ir turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, atsakovui V. V. priteisiant ½ dalį minėto turto, bendrojoje kartu su R. E. – V. dalinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateiktu atsiliepimu prašė civilinę bylą nutraukti arba sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Šiaulių apylinkės teismo rūmų civilinėje byloje Nr. e2-11594-496/2022 pagal V. V. ieškinį V. K. dėl 34 407,12 Eur žalos, padarytos neišmokėjus darbo užmokesčio, priteisimo ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys pareikštas dėl to, kad ieškovas negali išieškoti skolos, jam priteistos iš atsakovo V. V. 2020 m. sausio 20 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-14-322/2020, nes V. V. neturi jo vardu registruoto turto, t. y. ieškovas gina savo, kaip kreditoriaus teises. Atsakovas V. V. dalies bendrojoje nuosavybėje neturi, todėl ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovai yra bendraturčiai, t. y., kad atsakovei R. E.–V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas priklauso ir atsakovui V. V.. Tokiu reikalavimu ieškovas siekia įgyvendinti atsakovų bendrosios nuosavybės teisę. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10370-291/2021 yra panaikintas atsakovų santuokos apskaitos akto įrašas ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Šioje santuokos nutraukimo byloje atsakovai pranešė kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą – ieškovui buvo išsiųstas pranešimas ir sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių kopija. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo ir nėra nei atsakovų, nei jų vaikų gyvenamoji vieta. Tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas kaip atsakovės R. E.–V. asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką buvo susitarta, jog šis turtas lieka atsakovės R. E.–V. asmeninė nuosavybė, yra susiję su atsakovų tarpusavio turtiniais ir neturtiniais santykiais, kuriuos atsakovai vertino sudarydami sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, todėl ieškovo reikalavimas faktiškai atimti dalį atsakovei R. E.–V. priklausančio turto kitoje, ne santuokos nutraukimo byloje, ne tik prieštarauja teismo praktikai, bet ir neproporcingai pažeidžia atsakovės R. E.–V. interesus, sprendimas dėl šio reikalavimo darytų esminę įtaką atsakovų susitarimui dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. spalio 31 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-9257-322/2022 pagal ieškovo R. M. ūkio ieškinį atsakovams V. V. ir R. E.-V. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir ½ turto dalies priteisimo ir priteisė iš ieškovo R. M. ūkio valstybei 22,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
5. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2YT-10370-291/2021 pagal pareiškėjų V. V. ir R. E.-V. prašymą dėl apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu, 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą prašymą tenkinti ir patvirtino pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patvirtinta, kad „Turtas, kuris R. E.-V. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo lieka jos asmeninė nuosavybė, o būtent: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorinių įsipareigojimų dalyje patvirtina, kad „Šalys patvirtina, kad prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, R. M. ūkiui, R. M. ir V. K. pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-14-322/2020 priimtus 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį, o būtent: R. M. ūkiui 33 306,30 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 2 973,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. M. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, V. K. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 1 200,00 Eur žyminio mokesčio, 249,76 Eur vykdymo išlaidos antstolei D. P. vykdomojoje byloje Nr. 0066/21/00459, - yra asmeninės V. V. prievolės ir po santuokos nutraukimo bus vykdomos iš jo asmeninio turto“. Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 15 d..
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo V. V. kreditoriai, tame tarpe šioje byloje ieškovas ir trečiasis asmuo, 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašytiniais pranešimais kartu su sutartimi dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių kopijomis, registruota pašto siunta buvo informuoti apie bylos iškėlimą teisme.
7. Ieškovo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su vienos iš bylos šalies naudojamu asmeniniu nekilnojamuoju turtu. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendimo, šalys susitarė sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, o teismas rezoliucinėje dalyje patvirtino, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimus. Visa tai rodo, jog atsakovo kreditoriui (ieškovui) R. M. ūkiui pateikus teismui naują ieškinį atskiroje civilinėje byloje, reikalaujama iš naujo įvertinti santuokinio turto pripažinimo ir padalijimo klausimus, kai tokią galimybę jis turėjo santuokos nutraukimo byloje bei tokia galimybe ieškovas realiai nepasinaudojo. Teismas vertino, jog šalių ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir ½ turto dalies priteisimo galutinai buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, todėl iš naujo nebegali būti sprendžiamas naujoje civilinėje byloje, dėl ko yra pagrindas teismui nutraukti šią civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
8. Byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovams ir tai buvo tiesioginė bylos šalių ir valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl atsakovų procesinių veiksmų, elgesio, tai neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui ir jų dydžiui. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikšti tokius reikalavimus, kokius jis pareiškė byloje. Taigi nagrinėjant bylą susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo, o jo paties turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Teismo turėtos 22,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) R. M. ūkis prašo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ne dėl santuokoje bendra jungtine nuosavybe įgyto turto padalijimo, tačiau dėl asmeninės nuosavybės teise R. E.–V. iki santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Todėl nepagrįstai teismas sprendė, kad ginčo dalykas - santuokinio turto padalijimas ir kreditorinių reikalavimų vykdymo klausimas, kuris jau yra išspręstas kitoje civilinėje byloje.
9.2. Ginčo turtas įgytas iki atsakovų santuokos sudarymo, todėl civilinėje byloje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo šio turto teisinis režimas nebuvo modifikuotas, buvo tik konstatuojama, kad toks turtas yra asmeninės nuosavybės teise valdomas R. E.–V. turtas. Atsakovas V. V. siekia išvengti įsiteisėjusio 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-14-322/2020 vykdymo.
9.3. Ieškovas apie atsakovų „formalų“ santuokos nutraukimo procesą (atsakovai tiek santuokos nutraukimo metu, tiek ir šiuo metu gyvena kartu kaip šeima ir veda bendrą ūkį) nieko nežinojo iki pat atsiliepimo šioje byloje pateikimo. Tai, kad atsakovų atstovė, formaliai išsiuntė pranešimus, nereiškia, kad ieškovas ir trečiasis asmuo žinojo apie vykstantį procesą.
Atsiliepimas
9.4. Teismas neįsigilino, neįvertino ieškinio reikalavimo, tik gavęs atsakovų atsiliepimą, priėmė nutartį civilinę bylą nutraukti. Iki atsakovų santuokos sudarymo ir asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas nebuvo pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl šiuo atveju negali būti taikomas teismo cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimas.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. V. ir R. E.-V. su skundo reikalavimais nesutiko. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Tai, kad į atsakovų sudarytą ir teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių yra įtrauktas atsakovų susitarimas, jog R. E. -V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, įskaitant ir ginčo turtą, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo lieka jos asmeninė nuosavybė, reiškia, kad atsakovai sprendė šio turto teisinio režimo klausimą.
10.2. Atsakovai, vadovaudamiesi sutarčių laisvės principu, kompleksiškai svarstydami sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas, o būtent tai, kad su R. E.–V. lieka gyventi trys 9, 11 ir 13 metų atsakovų nepilnamečiai vaikai, tai, kad nors V. V. turi asmeninių kreditorių, įskaitant ir ieškovą, bet jis yra pareiškęs ieškinį dėl 34 407,12 Eur žalos atlyginimo ieškovo veiklą vykdžiusiam ir V. V. darbo užmokesčio neišmokėjusiam V. K. (Šiaulių apylinkės teismo Kelmų rūmų civilinė byla Nr. e2-11594-496/2022 (teisminio proceso Nr. 2-23-3-00145-2021-5) sustabdyta iki V. K. baudžiamosios bylos (Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-21-282/2022, ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00022-18) išnagrinėjimo), susitarė, kad nekilnojamasis turtas, kuris R. E.–V. priklauso asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo ir lieka jos asmeninė nuosavybė.
10.3. Visiems atsakovo V. V. kreditoriams, įskaitant ir ieškovui, tinkamai buvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą - teikiant prašymą teismui dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių patvirtinimo. Sprendimą santuokos nutraukimo byloje teismas priėmė 2021 m. rugsėjo 14 d., sprendimas įsiteisėjo po 30 dienų, taigi ieškovas ir jo savininkė, trečiasis asmuo šioje byloje, turėjo visas galimybes atsakovų santuokos nutraukimo byloje reikšti prieštaravimus dėl atsakovų sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sąlygų, bet šia teise ir galimybe nepasinaudojo. Atskirojo skundo motyvas, kad pranešimo apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą išsiuntimas nereiškia, kad ieškovas ir trečiasis asmuo žinojo apie vykstantį procesą, nepagrįstas, nes prieštarauja CK 3.126 str. 2 d. nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2YT-10370-291/2021, pagal pareiškėjų V. V. ir R. E.-V. prašymą dėl apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu, 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą prašymą tenkinti ir patvirtinti pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patvirtinta, kad „Turtas, kuris R. E.-V. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo lieka jos asmeninė nuosavybė, o būtent: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0603 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). k. v., gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Kreditorinių įsipareigojimų dalyje patvirtina, kad „Šalys patvirtina, kad prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, R. M. ūkiui, R. M. ir V. K. pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-14-322/2020 priimtus 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį, o būtent: R. M. ūkiui 33306,30 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 2 973,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. M. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, V. K. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 1 200,00 Eur žyminio mokesčio, 249,76 Eur vykdymo išlaidos antstolei D. P. vykdomojoje byloje Nr. 0066/21/00459, - yra asmeninės V. V. prievolės ir po santuokos nutraukimo bus vykdomos iš jo asmeninio turto“.
14. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą, įgytą 2012 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, bendrąja daline nuosavybe ir pripažinti atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį šio nekilnojamojo turto.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iki santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Šioje byloje ginčo turtas įgytas tuo laikotarpiu, kai atsakovai gyveno kartu nesudarę santuokos. Šiuo atveju svarbu tai, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių sutikimu, nei viena iš šalių nekėlė klausimo dėl R. E.-V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atitinkamai šio turto padalijimo. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, kuriuo buvo panaikintas atsakovų santuokos apskaitos akto įrašas ir patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, buvo tik konstatuotas dar iki santuokos sudarymo buvęs faktas, kad ginčo turtas įgytas iki santuokos ir yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių šalys patvirtino, kad aptarė santuokoje įgyto ir šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimus, t. y. šalys aiškiai apibrėžė, dėl kokio turto šalys priima susitarimą naikindamos santuokos apskaitos akto įrašą ir atsakovės asmeninė nuosavybė į šį susitarimą nepateko.
17. Šalys taip pat nurodė, kad ginčo turtas R. E.-V. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir tokia lieka po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ginčo turtas, iki santuokos įgytas atsakovės asmeninėn nuosavybėn, sprendime dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo įvardintas kaip ir toliau išlaikantis atsakovės asmeninės nuosavybės statusą, nereiškia, kad byloje buvo spręstas klausimas dėl šio turto pripažinimo bendrąja daline ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalijimo.
18. Nagrinėjamos bylos ginčo atveju nuosavybės atsiradimo specifines aplinkybes sudaro tai, kad turtas įgytas ne santuokos metu, t.y. ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų (sugyventinių) kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nes ginčo turtas įgytas iki atsakovų santuokos.
19. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų bendrai naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
20. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei iki santuokos įgyto ir jai asmenine nuosavybės teise priklausančio ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe klausimas buvo galutinai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo byloje, nes aptariamu sprendimu buvo išspręstas klausimas tik dėl santuokos metu įgyto ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.