- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- T-1391-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32909-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
- Kategorijos
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimo Nr. T-1391-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32909-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14.
2020 m. gruodžio 8 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 20202 m. spalio 7 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalims, V. Š. skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 40 parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. Š. paskirta 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų –49,50 Eur – baudžiamojoje byloje Nr. 1-2772-992/2020 priteisimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2772-992/2020, kurioje V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos numato privalomą gynėjo dalyvavimą byloje, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. 2020 m. spalio 7 d. protokoline nutartimi V. Š. gynėju paskirtas advokatas Viktoras Muravskis.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą 2020 m. spalio 7 d. pažymą Nr. (12.32) PT-4484 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokato V. Muravskio teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 49,50 Eur.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ( pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant V. Š. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Š. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. Š. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. Š..
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.