Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovams A. E., I. Z. ir G. P., atsakovių I. Z., G. P. ir Genovaitės A. B. atstovei advokatei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. E., I. Z., G. P. ir Genovaitei A. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovių I. Z., G. P. ir Genovaitės A. B. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai J. K. ir A. K. pateiktu patikslintu ieškiniu (b. l. 28-31) prašo:

1. nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 16,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

- sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ simboliu, 5,29 ha ploto, naudojasi ieškovai J. K. ir A. K.;

- sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ simboliu, 4,03 ha ploto, naudojasi atsakovės G. A. B., I. Z. ir G. P.;

- sklypo dalimi, plane pažymėta „C“ simboliu, 6,86 ha ploto, naudojasi atsakovas A. E.;

2. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo J. K. naudai 170,00 Eur išlaidas už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano parengimą, 61,00 Eur žyminį mokestį ir 360,00 Eur išlaidas advokato pagalbai bei atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 16,12 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): ieškovui J. K. priklauso 268/1612 dalys, ieškovams J. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 255/1612 dalys, atsakovui A. E. – 685/1612 dalys, G. A. B. – 135/1612 dalys, atsakovėms I. Z. ir G. P. – po 134/1612 dalis. Bendraturčių susitarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra. Atsakovėms priklausančiomis sklypo dalimis pagal 2010-05-01 nuomos sutartį naudojasi ieškovas J. K.. 2015-07-16 ieškovas J. K. gavo atsakovių I. Z., G. P. ir G. A. B. pranešimą, kad jos parduoda savo 403/1612 dalis žemės sklypo, o 2015-07-31 atsakovių pranešimu ieškovas buvo informuotas, kad žemės sklypo nuomos sutartis nebetęsiama ir bus laikoma pasibaigusia. Kadangi ieškovui J. K. būtinas aiškumas apdirbant žemę, atsakovėms nusprendus savo sklypo dalis parduoti ir ieškovui nebenuomoti, jo prašymu specialistai parengė naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Šis planas buvo parengtas atsižvelgiant ne tik į ieškovo J. K. ir atsakovo A. E. šiuo metu naudojamas žemės sklypo dalis, bet ir į tai, kad plane pažymėti sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams. Jų siūloma naudojimosi tvarka atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus ir turi mažiausiai įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Kadangi šalims nepavyko susitarti dėl visas šalis tenkinančios žemės sklypo naudojimo tvarkos, ieškovai dėl tokios tvarkos nustatymo yra priversti kreiptis į teismą.

Atsakovės I. Z., G. P. ir Genovaitė A. B. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l. 43-45) prašė ieškovų patikslinto ieškinio netenkinti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi ieškovai be pagrindo atsakovėms siūlo naudotis žemės sklypo dalimi, esančia žemės sklypo rytuose. Visas 16,12 ha žemės sklypo plotas reljefiškai yra padalintas į dvi dalis, kadangi rytinėje žemės sklypo dalyje žemės sklypą skiria griovys G-9 bei kelias. Žemės sklypo dalis, esanti rytuose, yra atskirta nuo bendro žemės sklypo masyvo keliu bei grioviu ir yra nepatraukli ir nepatogi naudoti taip, kaip visas masyvas, esantis vakarinėje dalyje viename bendrame plote. Nurodė, kad žemės sklypas 16,12 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pretendentėms į nuosavybės teisių atkūrimą S. L. ir A. K. sugrąžintas atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra po ½ dalį, remiantis Kauno apskrities viršininko 1999-05-04 sprendimais Nr. 13-10671 ir Nr. 13-10670. Taigi, faktinė naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka susiklostė jau nuo 1999 m., kuomet žemė buvo sugrąžinta aukščiau nurodytoms pretendentėms, o pastarųjų bendru sutarimu žemės sklypo dalis, esanti rytuose, grioviu atskirta nuo bendro žemės ploto vakaruose, pagal preliminarius matavimus 2,4 ha ploto, buvo naudojama lygiomis dalimis, po ½ dalį, o žemės sklypo masyvas, esantis vakaruose, pagal preliminarius matavimus 13,72 ha ploto, taip pat buvo naudojamas lygiomis dalimis, po ½ dalį. Abiejuose plotuose A. K. naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia šiaurėje, o S. L. - pietuose. 1999-11-18 mirus A. K., šeši jos vaikai lygiomis dalimis paveldėjo ginčo žemės sklypą, visiems paveldėtojams buvo žinoma buvusių savininkų suderinta naudojimosi tvarka, o būtent, jog kiekvienam tenka po 0,20 ha ploto rytuose už griovio ir po 1,14 ha vakarinėje dalyje. 2002-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovai įsigijo 134/1612 dalis žemės sklypo (1,34 ha) iš brolio V. K.. Tokiu būdu ieškovai įsigijo 0,20 ha plotą sklypo rytuose, esantį už griovio, ir 1,14 ha vakarinėje dalyje. 2009-02-20 pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ieškovai įsigijo 1,20 ha S. L. priklausančią žemės sklypo dalį, esančią už griovio, t.y. žemės sklypo rytuose S. L. priklausančią dalį. Ieškovai pirkdami žinojo ne tik kokio ploto ir kokią dalį bendro žemės sklypo perka, bet ir kurioje konkrečioje vietoje perka žemę, nepaisant to, kad naudojimosi tvarka juridiškai nebuvo nustatyta ir įregistruota viešame registre. 1,20 ha žemės plotas, kurį įsigijo ieškovai, yra būtent tas žemės plotas, kuris teko S. L. rytinėje sklypo dalyje už griovio, nes likusią žemės sklypo dalį vakarinėje dalyje - 6,86 ha S. L. nuomojo atsakovui A. E., todėl ši žemė nebuvo ir negalėjo būti parduota 2009 m. Vėliau, 2013-03-28 pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu A. E. įsigijo 6,86 ha žemės sklypą iš S. L. vakarinėje dalyje, kurį nuomojosi iš savininkės. 2013-08-28 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovui J. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1,34 ha žemės plotas, kurį pastarajam dovanojo brolis K. K.. Tokiu būdu, ieškovui J. K. tenka naudotis asmeninės nuosavybės teise 0,40 ha ploto dalimi už griovio, esančia žemės sklypo rytuose, ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise tenka naudotis 1,4 ha ploto dalimi už griovio, esančia žemės sklypo rytuose, o atsakovėms tenka naudotis 0,60 ha ploto dalimi už griovio, esančia žemės sklypo rytuose. Ieškovo teikiamoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nenurodoma, jog ieškovai naudosis žemės sklypo dalimi, jų įsigyta iš S. L. bei V. K. dalimi žemės sklypo rytuose už griovio. Ieškovas daug metų faktiškai naudojosi visa žemės sklypo dalimi, esančia rytuose už griovio, dalį žemės dirbo kaip savo, dalį nuomojosi iš atsakovių. Taigi, per daugelį metų susiformavo faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurios keisti šiuo metu nėra pagrindo. Be to, ieškovas 2015-07-24 yra pareiškęs atsakovėms pretenziją, jog žemės sklypo dalį rytuose jis išdirbo, tvarkė melioracijos įrenginius, šalino krūmus, atliko kitus darbus, dėl ko pageidavo gauti neva jo patirtų nuostolių atlyginimą. Šis atsakovo raštas įrodo faktinį naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurios yra atsisakoma ieškovų pasiūlyme dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Naudojimosi tvarkos pasiūlymas, kuriuo iš esmės pažeidžiamos bendraturčių teisės, neatitinka teisėtų bendraturčių lūkesčių ir ieškovų sudarytų sandorių, negali būti tenkinamas. Iš ieškovo ieškiniu teikiamo pasiūlymo akivaizdu, jog ieškovams nėra patrauklu naudotis jų pačių įsigyta žemės sklypo dalimi rytuose, todėl pastarieji šią žemės sklypo dalį be jokio pagrindo perduoda naudotis atsakovėms. Buvę žemės sklypo savininkai paisė ir gerbė bendrą susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi, atsižvelgiant į jo reljefą ir visus nepatogumus, mažiau vertingas sklypo dalis ar ne tokias patrauklias ir patogias naudoti sklypo dalis sutarė naudotis lygiomis dalimis. Tuo pačiu pagrindu buvusi savininkė S. L. perleido ieškovams būtent 1,20 ha ploto žemės sklypo dalį (plotas, paskaičiuotas pagal preliminarius matavimus) sklypo rytuose už griovio. Jau nurodyta aukščiau, kad ieškovas J. K. pagal 2010-05-01 žemės sklypo nuomos sutartį, kuri baigiasi 2015-12-31 ir toliau nebus tęsiama, dirbo žemės sklypo dalį, tenkančią atsakovėms ir ieškovams, esančią žemės sklypo rytuose už griovio. Taigi, ieškovo J. K. faktinis žemės sklypo naudojimas patvirtina aplinkybę, jog jis dirbo ir naudojo jo paties žemę rytuose bei nuomojamą žemę sklypo rytuose.

Atsakovės I. Z., G. P. ir G. A. B. pateiktu priešieškiniu (b. l. 50-54) prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio bendras plotas 16,12 ha, unikalus Nr. 5385-0010-0186, Kamėnų k., Kėdainių r., tvarką pagal V. Ž. įmonės 2015-10-17 parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti:

- žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr. 1,2, 1,4 ha ploto, esančia sklypo rytuose, naudojasi ieškovai J. K. ir A. K. bendrai;

- žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr. 1, 0,4 ha ploto, esančia žemės sklypo rytuose, naudojasi ieškovas J. K.;

- žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr. 1,2, 3,43 ha ploto, esančia žemės sklypo vakaruose, naudojasi ieškovai J. K. ir A. K. bendrai;

- žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 3,4,5, 0,60 ha ploto, esančia sklypo rytuose, ir žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 3,4,5, 3,43 ha ploto, esančia sklypo vakaruose, naudojasi atsakovės G. A. B., G. P. ir A. K. bendrai;

- žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr. 6, 6,86 ha ploto, esančia žemės sklypo vakaruose, naudojasi atsakovas A. E..

Priešieškinyje atsakovės nurodė, kad jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka ilgametę faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką tarp buvusių ir esamų bendraturčių. Nors naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešame registre, tačiau visiems bendraturčiams ji buvo žinoma, priimtina, naudojimosi tvarkos buvo laikomasi tiksliai ir nepriekaištingai, kadangi žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri yra ieškovo J. K. ir atsakovo A. E. dirbama. Jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčių turimas idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje, paremta ilgamečiu faktiniu naudojimu, pirminiais įsigijimo dokumentais, yra racionali ir užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir socialinę taiką. Priešieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias atsakovės nurodė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį.

Ieškovai J. K. ir A. K. pateiktu atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 69-71) prašė priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovės priešieškinyje akcentuoja, kad jų siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas turi būti nustatytas remiantis ilgamete faktine žemės sklypo naudojimosi tarp buvusių ir esamų bendraturčių tvarka, nors ji nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešame registre, tačiau visiems bendraturčiams buvo žinoma ir priimtina. Tačiau atsakovės realiai joms priklausančiomis žemės sklypo dalimis nesinaudojo. Atitinkamai 2002-12-18 atsakovės G. A. B. ir I. Z. bei 2003-02-04 visos trys atsakovės ieškovui J. K. buvo pateikusios notaro patvirtintus sutikimus, kad ieškovas joms priklausančias žemės sklypo dalis įtrauktų į ūkininko ūkį. Pagal 2010-05-01 nuomos sutartį ieškovas atsakovėms priklausančias žemės sklypo dalis nuomojasi iki 2015-12-31. Visos šios aplinkybės parodo, kad atsakovėms buvusi ar esama ieškovo J. K. ir atsakovo A. E. naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka bei galimai jų priešieškinyje nurodyta S. L. naudota žemės sklypo dalis, kurią skirtingomis dalimis nuomojo tiek ieškovas J. K., tiek atsakovas A. E., šioje byloje negali turėti esminės įtakos, nes, ieškovo įsitikinimu, teismas iš atsakovų priešieškinyje nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu kriterijų turėtų išskirti naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių, t. y. šiuo metu esančių, nuosavybės santykių stabilumo bei numatomų pakeitimų atitikties teisės aktams kriterijus. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės ketina parduoti savo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje, į tai, kad šiuo metu ties ieškovų naudojama žemės sklypo dalimi yra kiti du žemės sklypai, tai, kad pagal ieškovų pateiktą bei siūlomą naudojimosi tvarką kaip tik bus įgyvendinti aukščiau nurodyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu kriterijai ir tai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pagal atsakovių pateiktą bei siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgiant į pastaruoju metu žemės įdirbimui naudojamą techniką, ieškovams ne tik kad neekonomiška su ja pervažinėti į kitą griovio pusę, bet ir siūlomas nustatyti žemės sklypo dalių dydis nesudaro galimybės ieškovams efektyviai naudoti jų žemės įdirbimui turimą bei naudojamą techniką, vykdyti derliaus nuėmimą ir pan.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. K. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypo rytinėje dalyje esanti žemė yra tokio paties našumo, kaip ir likusi žemės dalis, yra numelioruota. Šią sklypo dalį siūlo naudoti atsakovėms, kadangi jos pačios žemės nedirbs, ketina ją parduoti, pardavėjui nusipirkus tokią žemę, bus aiškios jos ribos. Iš S. L. 2009-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi jis pirko žemę bendrame 16,12 ha plote. Jokių susitarimų dėl naudojimosi tvarkos nebuvo. Visą ginčo žemės sklypą, išskyrus tą 6,86 ha dalį, kurią S. L. buvo pardavusi A. E., dirbo jis. Po mamos mirties jis dirbo visą paveldėtą mamos žemę. Jis ne vieną kartą siūlė pasidalinti žemę, kad būtų aišku, kur yra kieno, tačiau atsakovėms tai nerūpėjo, jos nenorėjo mokėti pinigų už padalinimą. Jokių susitarimų dėl naudojimosi tvarkos nebuvo.

Ieškovų atsakovas adv. S. Š. prašė ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovių priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimas išlaidas.

Atsakovas A. E. teismo posėdžio metu prašė tenkinti atsakovių priešieškinį. Paaiškino, kad po to, kai S. L. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, daug metų nuomojosi iš jos žemę – 6,8 ha iš jos turimų 8 ha. Likusi žemės dalis, šalių taip vadinamas „trikampis“, buvo nedirbama, nemelioruota, užmirkusi. Ir šiai dienai be birželio mėn. pradžios į tą žemę neina įvažiuoti, kadangi būna šlapia. Tikra melioracija ten nepadaryta, yra tik keli šulinėliai. Tos dalies, 1,20 ha nesinuomojo. Žemė stovėjo niekieno nenaudojama. Vėliau, gal 2009 m., jam paskambino S. L. ir pasakė, kad parduoda 1,2 ha žemės tame „trikampyje“, nes jis priklauso per pusę jai ir visiems Kmitams. Kitą plotą ji nurodė ir toliau jam (A. E.) nuomosianti. Jis tam neprieštaravo, todėl S. L. ir pardavė 1,2 ha J. K. tame „trikampyje“. Nuo tų metų J. K. pradėjo tą žemę dirbti, iškirto krūmus, pradėjo deklaruoti tą žemę. Vėliau S. L. pardavė jam tuos nuomotus 6,8 ha. Su J. K. sutarė, kad jis ir toliau dirbs tą žemę, kurią anksčiau nuomojosi. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo nustatyta. Ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka jo interesų nepažeidžia. Šalia ginčo sklypo yra dar ieškovui J. K. nuosavybės teise priklausančios žemės. Ekonomiškiau ir pelningiau yra dirbti numelioruotą žemę. Šiuo atveju žemė, esanti bendrame dideliame plote, yra daug vertingesnė, nei esanti „trikampyje“, todėl, atsižvelgiant į žemės vertę, ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka yra neteisinga atsakovių atžvilgiu. J. K. tą žemę, kurią nupirko iš S. L. ir gavo iš Kmitų giminės, esančią „trikampyje“, nori atiduoti atsakovėms, kas yra neteisinga, nes tą pusę žemės, esančios „trikampyje“, turėjo pasidalinti seserys su broliu, o pirkta iš S. L. žemė turėtų atitekti J. K.. Žemė „trikampyje“ yra šalta, šaltiniuota, išmirkusi, ji tinkama tik pievoms, bet ne grūdinėms kultūroms sėti. Ta žemė net kolūkių laikais stovėjo nedirbama. Pats J. K., kol nenusipirko iš S. L., tos žemės taip pat nedirbo. Derliaus iš to 2,4 ha ploto, kokį gaudavo dirbdamas žemę bendrame masyve, J. K. negaudavo, dirbo tik tam, kad deklaruotų. Žemė bendrame plote yra melioriuota, yra tik dvi vietos, kur anksčiau buvo gal kūdra, kur žemė yra šiek tiek išmirkusi. Viena iš jų patenka į jo naudojamą plotą, kita - į J. K.. Lyginant su žeme „trikampyje“, ši žemė yra geros kokybės. To bendro masyvo naudingumo balas turėtų būti virš 50, tačiau bendrą naudingumo balą numušė būtent žemė, esanti „trikampyje“, nes vienam žemės sklypui keli našumo balai nerašomi.

Atsakovės I. Z. ir G. P. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, ieškovų patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovių atstovė adv. I. R. prašė atsakovių priešieškinį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovių byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovių siūloma naudojimosi sklypu tvarka siekiama atstatyti faktinį nuosavybės teisių santykių stabilumą, tai, kaip buvo naudojamasi žeme po žemės nuosavybės teisės teisių atkūrimo, gerbti sudarytus sandorius. Ginčo žemės sklypas yra geografiškai padalintas į dvi dalis, nes sklypą skiria griovys, projektuojamas kelias. Pagal preliminarius matavimus, apie 2,4 ha sklypo yra atskirta grioviu. Likusi sklypo dalis yra viename masyve. Šie du geografiškai suformuoti masyvai yra visiškai nelygiaverčiai. Dokumentais to įrodyti negali, kadangi tai yra vienas žemės sklypas ir Registrų centre našumo balas duotas vienas, tačiau ši aplinkybė byloje buvo įrodyta liudytojų parodymais ir atsakovo A. E. paaiškinimais. Nors „trikampyje“ esanti žemė yra dirbama, tačiau ji yra nederlinga, drėgna. Nustatant naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui turi tekti proporcinga vienodo naudingumo sklypo dalis. Jų siūloma naudojimosi tvarka šį principą atitinka. Ši tvarka atitinka ir faktinį naudojimąsi bei anksčiau sudarytus sandorius. Kad J. K. iš S. L. pirko 1,2 ha žemės „trikampyje“ už griovio, įrodo ir sudaryto sandorio maža kaina, kuri gerokai skiriasi nuo S. L. su A. E. sudaryto sandorio kainos. 2009 m. nusipirkęs žemę „trikampyje“, panašiai nuo tų metų ieškovas ir pradėjo tą žemę dirbti. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra nesąžininga, nes jis iš S. L. nusipirktą žemę persikelia į bendrą masyvą.

Liudytojas K. K. parodė, kad yra ieškovo J. K. ir atsakovių brolis. Ankstesnės ginčo žemės sklypo savininkės – S. L. ir jo mama buvo sutarusios, kad jos lygiomis dalimis naudos tiek žemę, esančią už griovio, tiek bendrame masyve. Jo mamai bendrame masyve ir trikampyje už griovio teko šiaurinė dalis, nes jie gyveno toje pusėje. Po mamos mirties su broliais ir seserimis susitarė žeme naudotis proporcingai kiekvienoje dalyje – po maždaug 1 ha su trupučiu bendrame plote ir maždaug po 20 arų „trikampyje“. Žemė „trikampyje“ yra prastesnė, nes drėgnesnė, ją sunkiau įdirbti. Pastaruoju metu žemę „trikampyje“ dirbo brolis J. K.. Tarpusavyje jie žemės neatsidalino, kadangi pasitikėjo vienas kitu, žinojo, kiek žemės kiekvienam priklauso kiekvienoje žemės sklypo dalyje.

Liudytoja S. L. parodė, kad 2009 m. sutartimi ieškovui J. K. pardavė žemę, esančią „trikampyje“ už griovio, tai buvo kiek daugiau, nei 1 ha. Kiek pamena, iniciatyvą šiam sandoriui rodė J. K.. Jis tikrai žinojo, kad tai žemė „trikampyje“. Likusią žemės sklypo dalį ji nuomojo A. E.. Tai buvo dirbama žemė. Kai buvo atkurta žemės nuosavybės teisė, su A. K. susitarė dėl naudojimosi žeme. A. K. naudojosi žeme, esančia arčiau savo namų, o ji pati naudojosi savo senelių žeme. „Trikampyje“ buvo pieva, ganykla, o bendrame masyve buvo dirbama žemė. Iki žemės pardavimo J. K., „trikampyje“ esančia pieva niekas nesinaudojo, šienavo tas, kam reikėjo šieno.

Patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 16,1200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b. l. 5-7). Ieškovui J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 268/1612 dalys žemės sklypo, iš kurių 134/1612 dalis jis paveldėjo po mamos A. K., mirusios 1999-11-18, mirties (2002-10-18 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą; b. l. 64), kitas 134/1612 dalis jis įgijo 2013-08-28 dovanojimo sutarties pagrindu. Iš atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kurių teisingumo ieškovai neginčijo, matyti, kad šią žemės sklypo dalį ieškovui padovanojo brolis K. K.. Ieškovams J. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 255/1612 dalys žemės sklypo, iš kurių 120/1612 dalių (1,20 ha) ieškovai įsigijo 2009-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi iš S. L. (žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. O-704; b. l. 60), kitas 135/1612 ieškovai įsigijo 2002-11-19 pirkimo-pardavimo sutartimi, iš atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad jas pirko iš ieškovo J. K. brolio V. K.. Atsakovėms I. Z. ir G. P. nuosavybės teise priklauso po 134/1612 dalis žemės sklypo, atsakovei G. A. B. – 135/1612 dalys žemės sklypo, kurias jos paveldėjo po mamos A. K. mirties (2002-10-18 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą; b. l. 64). Atsakovui A. E. nuosavybės teise priklauso 686/1612 dalys žemės sklypo, įgytos 2013-03-28 pirkimo-pardavimo sutartimi. Kaip nustatyta iš atsakovo A. E. paaiškinimų ir liudytoja apklaustos S. L. parodymų, šią žemės sklypo dalį atsakovas A. E. įgijo iš S. L.. Rašytinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kaip matyti iš bylos duomenų, sudarytas nebuvo. Ginčo žemės sklypas ilgą laiką buvo faktiškai naudojamas (dirbamas) dviejų bendraturčių - ieškovo J. K., kuris nuomos sutarties pagrindu naudojosi ir atsakovėms I. Z., G. P. ir G. A. B. priklausančiomis ginčo žemės sklypo dalimis, bei atsakovo A. E.. Nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp ieškovo J. K. ir atsakovo A. E. nekilo. Tačiau sklypo bendraturtėms, atsakovėms I. Z., G. P. ir G. A. B. nusprendus parduoti joms priklausančias ginčo žemės sklypo dalis, iškilo poreikis nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kaip matyti iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, į bylą pateikto šalių susirašinėjimo (b. l. 9, 11-12, 15), susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo šalims nepavyko.

Nepavykus išspręsti naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimo tarpusavio susitarimu, ieškovai J. K. ir A. K. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „Matininkas“ 2015-08-24 parengtą žemės sklypo planą (M 1:5000) naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti (b. l. 18). Atsakovės I. Z. ir G. P. ir G. A. B. pateiktu priešieškiniu naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką prašo nustatyti pagal V. Ž. įmonės (matininkas V. Ž.) 2015-10-17 parengtą žemės sklypo planą (M 1:5000) naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti (b. l. 46).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Būtina įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Teismas, ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad atsakovių pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas geriausiai atitinka bendraturčių teises ir teisėtus interesus jiems tenkančių naudotis dalių vertingumo požiūriu, bendraturčių interesų pusiausvyros išlaikymo aspektais, atitinka bendraturčių turimas idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, esamų ir buvusių bendraturčių sudarytus susitarimus, ilgametę faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką.

Byloje nustatyta, kad per ginčo žemės sklypą eina griovys bei projektuojamas kelias (griovio rytinėje dalyje), kurie ginčo žemės sklypą padalina į dvi stambias dalis, ką patvirtina į bylą pateikta grąžinamo natūra žemės sklypo Nr. 186-1 plano M. 1:10000 kopija (b. l. 67), plane griovys pažymėtas indeksu G-9. Iš pateikto plano matyti, kad griovio vakarinėje pusėje esančios žemės sklypo dalies plotas pagal preliminarius matavimus yra 2,40 ha. Atsakovių atstovė ir atsakovas A. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalis, 2,40 ha ploto, esanti už griovio (griovio vakarinėje pusėje) yra mažiau vertinga, negu kitoje griovio pusėje esantis žemės masyvas, nes ji šaltiniuota, šlapia, nederlinga. Atsakovo A. E. teigimu, be birželio mėn. pradžios į tą žemę negalima įvažiuoti, kadangi būna šlapia, žemė netinkama grūdinėms kultūroms auginti, tinka tik pievoms. Tai, jog žemė, esanti griovio vakarinėje pusėje, yra ne tokia vertinga, nes yra drėgnesnė, sunkiau įdirbama, patvirtino ir liudytojas K. K.. S. L. parodė, kad atkūrus žemės nuosavybės teisę, ši sklypo dalis buvo nedirbama, ten buvo pievos. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo, nes jų parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti kuriai nors šaliai palankia bylos baigtimi, be to, liudytojas K. K. yra artimais giminystės ryšiais susijęs su abiem ginčo pusėmis (ieškovo J. K. ir atsakovių brolis). Tai, jog griovio vakarinėje dalyje esanti žemė yra mažiau vertinga, iš dalies patvirtina ir pateikta Kauno apskrities viršininko 1999-05-04 įsakymo Nr. 02-06-2528 2 priedo kopija, iš kurios matyti, kad ginčo žemės sklype nusausinta yra 13,24 ha žemės (b. l. 63). 13,24 ha plotas atitinka grąžinamo žemės natūra plane pažymėtą griovio rytinėje pusėje esančios sklypo dalies plotą (b. l. 67). Gi ieškovas, teigdamas, kad visa ginčo žemės sklype esanti žemė yra lygiavertė, jokių tai pavirtinančių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Todėl teismas, remdamasis atsakovių atstovės ir atsakovo E. E. paaiškinimais, byloje apklaustų liudytojų parodymais, Kauno apskrities viršininko 1999-05-04 įsakymo Nr. 02-06-2582 2 priede nurodytais duomenimis, sprendžia, kad griovio G-9 vakarinėje dalyje esanti žemė yra mažiau vertinga, nei griovio rytinėje dalyje esanti žemė (CPK 185 str.), ir į šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, privalo būti atsižvelgiama nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką.

Iš ieškovų pateikto žemės sklypo plano naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti matyti, kad ieškovai pageidauja, jog jiems tektų 5,23 ha ploto sklypo dalis, esanti griovio G-9 rytuose, sklypo šiaurinėje dalyje, atsakovui A. E. - 6,86 ha ploto sklypo dalis, esanti griovio G-9 rytuose, sklypo pietinėje dalyje, o atsakovių bendram naudojimui – 4,03 ha žemės, iš kurių 2,68 ha žemės sklypo vakarinėje dalyje ir 1,35 ha ploto sklypo dalis, esanti griovio G-9 ir šalia jo einančio kelio rytuose. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką šalims tenkančių žemės sklypo dalių dydis atitinka jų turimas idealiąsias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, tokia naudojimosi tvarka yra labai patogi ieškovams ir atsakovui A. E., nes jų naudojimuisi siūloma paskirti žemė yra vienoje vietoje (jos nedalina nei grioviai, nei keliai). Tuo tarpu atsakovėms siūloma naudotis žemė yra išskaidyta, per pateiktame plane B indeksu pažymėtą 2,68 ha ploto sklypo dalį (siūloma atsakovėms) eina griovys G-9, kuris šią sklypo dalį dalina į dar dvi dalis. Iš byloje esančios grąžinamo natūra sklypo Nr. 186-1 plano kopijos (b. l. 67) matyti, kad tarp griovio G-9 (jo rytinės dalies) ir per sklypą einančio kelio, kuris sklypo pietinėje dalyje daro posūkį į rytus, esančios sklypo dalies plotas (patenkantis į atsakovėms siūlomą naudotis B indeksu pažymėtą 2,68 ha ploto sklypo dalį) pagal preliminarius matavimus yra vos 0,20 ha ploto. Taigi atsakovėms siūloma naudotis žemė yra faktiškai išskaidyta į tris labai skirtingo ploto dalis. Be to, į atsakovėms siūlomą naudotis žemę patenka visa griovio G-9 vakarinėje dalyje esanti 2,40 ha ploto sklypo dalis, kuri, kaip nustatyta anksčiau, yra mažiau vertinga, nei ieškovams ir atsakovui A. E. naudotis siūloma žemė. Taigi ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka išimtinai tenkina tik ieškovų ir atsakovo E. E. interesus naudojimo patogumo (racionalumo) požiūriu, tačiau nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais bendraturčiais, apsunkina atsakovių naudojimąsi žemės sklypu, neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros ir bendraturčiams tenkančių naudoti žemės sklypo dalių lygiavertiškumo.

Kaip minėta aukščiau, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarka, teismas privalo atsižvelgti ir į nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Byloje nustatyta, kad 1999 m. atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ginčo žemės sklypas buvo grąžintas natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovo J. K. ir atsakovių motinai A. K. ir S. L., po 8,06 ha kiekvienai (b. l. 61-63). Kaip nustatyta iš atsakovių atstovės ir atsakovo E. E. paaiškinimų, liudytojų K. K. ir L. L. parodymų, ko neneigė ir ieškovas J. K., po žemės grąžinimo tuometinės žemės sklypo savininkės susitarė, kad lygiomis dalimis naudosis griovio rytuose esančia dirbama žeme: A. K. naudosis šiauriau esančia sklypo dalimi, o S. L. - pietuose esančia sklypo dalimi, bei kiekvienai teks po 1,2 ha žemės griovio vakaruose esančioje sklypo dalyje, ir tokio susitarimo buvo laikomasi. Iš atsakovo A. E. parodymų ir liudytojos S. L. parodymų taip pat matyti, kad po nuosavybės teisių atkūrimo S. L. jai priklausančią dirbamos žemės sklypo dalį, esančią didžiajame masyve, apie 6 ha ploto, nuomojo A. E., už griovio esanti 2,40 ha ploto žemės sklypo dalis tuo metu nebuvo dirbama, joje buvo pieva, ganyklos, A. E. šios sklypo dalies iš S. L. nesinuomojo. Ginčo dėl šių atsakovo A. E. ir liudytojos S. L. nurodytų aplinkybių byloje nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai iš S. L. nusipirko 1,2 ha ploto ginčo sklypo dalį (b. l. 60). Tiek atsakovių atstovė, tiek atsakovas A. E. tvirtina, kad šia sutartimi ieškovai faktiškai nusipirko S. L. naudojimui pagal ankstesnį bendraturčių susitarimą tekusią sklypo dalies, esančios už griovio, kurios dydis pagal preliminarius matavimus yra 2,40 ha, dalį. Atsakovių atstovės teigimu, tai, kad ieškovai iš S. L. pirko 1,2 ha žemės „trikampyje“ už griovio, įrodo sudaryto sandorio maža kaina, kuri gerokai skiriasi nuo S. L. su A. E. sudaryto sandorio kainos. Tačiau S. L. ir A. E. pirkimo-pardavimo sutarties kopijos ar kitų duomenų apie jų sudaryto sandorio vertę, kurie patvirtintų ženklų žemės kainos pagal sudarytus sandorius skirtumą, į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Tačiau, teismo vertinimu, kiti byloje pateikti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2009-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai iš S. L. pirkdami 1,2 ha ginčo žemės sklypo dalį, neabejotinai suprato, kad jiems teks naudotis sklypo dalimi, esančio griovio vakaruose, ir būtent šia žeme ilgą laiką faktiškai ir naudojosi. Liudytoja apklausta S. L., kurios parodymų patikimumu ir teisingumu teismas, kaip jau minėta aukščiau, neturi pagrindo abejoti, patvirtino, kad 2009 m. sutartimi ieškovui J. K. pardavė žemę, esančią „trikampyje“ už griovio, ir jis tikrai žinojo, kad tai žemė „trikampyje“, o likusią žemės sklypo dalį ji toliau nuomojo A. E.. Atsakovių atstovė ir atsakovas A. E. nurodė, kad būtent po 2009-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties su S. L. sudarymo ieškovas J. K. ir pradėjo dirbti už griovio esančią žemę. Tai, kad ieškovas faktiškai naudojosi šia žeme iš dalies patvirtina ir ieškovo J. K. atstovo adv. S. Štaraičio 2015-07-24 rašytinis pranešimas atsakovėms, kuriame reikalaujama kompensacijos už žemės pagerinimą - melioracijos atlikimą, krūmų šalinimą ir kitus darbus (b. l. 9), o kaip nustatyta anksčiau, būtent už griovio buvusi žemė ilgą laiką buvo nedirbama ir nemelioruota. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad įsigiję iš S. L. 1,2 ha žemės, ieškovai būtų reiškę pretenzijas dėl naudojimosi žemės sklypu S. L. ar jos žemės tuometiniam nuomininkui A. E., kuris faktiškai naudojosi bendrame masyve esančia žeme. Didesnės dalies žemės bendrame masyve ieškovai nereikalavo ir tuomet, kai 6,86 ha žemės iš S. L. A. E. nusipirko. Pačių ieškovų siūlomoje nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkoje atsakovui A. E. siūloma naudotis 6,86 ha ploto sklypo dalimi griovio G-9 rytuose. Galiausiai tas faktas, kad iš S. L. priklausančios 8,06 ha žemės ieškovai įsigijo būtent 1,2 ha žemės, kas atitinka lygiai pusę griovio G-9 vakarinėje dalyje esančios sklypo dalies pagal preliminarius matavimus nustatyto ploto – 2,4 ha, patvirtina, kad ieškovai iš S. L. faktiškai pirko pastarosios naudojimui pagal anksčiau sudarytą susitarimą su A. K. tekusios žemės, esančios griovio vakaruose, dalį.

Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. K., jos turtą, tarp jo ir ½ dalį ginčo žemės sklypo, lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai: K. K., I. Z., J. K., G. P., V. K. ir G. A. B. (b. l. 64). Atsakovių teigimu, po mamos mirties visi vaikai, žinodami buvusių savininkių susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, susitarė, kad kiekvienam iš jų teks po vienodą žemės sklypo dalį tiek sklypo vakaruose (po 0,2 ha), tiek sklypo rytuose. Liudytoju apklaustas ieškovo J. K. ir atsakovių brolis K. K. patvirtino, kad po mamos mirties su broliais ir seserimis susitarė žeme naudotis proporcingai kiekvienoje dalyje – po maždaug 1 ha su trupučiu bendrame plote ir maždaug po 20 arų „trikampyje“. Ieškovai šios atsakovių nurodytos ir liudytojo K. K. patvirtintos aplinkybės dėl tokio susitarimo tarp paveldėtojų egzistavimo, neneigė, jokių įrodymų, paneigiančių tokio susitarimo buvimą, nepateikė. Todėl teismas pripažįsta nustatytu, kad toks susitarimas tarp A. K. paveldėtojų buvo sudarytas (CPK 185 str.). Ir nors iš bylos duomenų matyti, kad po A. K. mirties visą jai priklausiusią žemę faktiškai dirbo ieškovas J. K., tačiau teismas sprendžia, kad egzistuojant tokiam susitarimui, atsakovės įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad šio susitarimo bus laikomasi.

Iš atsakovių pateikto žemės sklypo plano naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti (b. l. 46) matyti, kad jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka buvusių ir esamų bendraturčių sudarytus susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypu bei faktinius bendro daikto naudojimo santykius, užtikrina proporcingą bendraturčių interesų bei teisėtų lūkesčių apsaugą: ieškovams bendrai naudotis skiriama 1,40 ha sklypo dalis griovio G-9 vakaruose (1,2 ha žemės, kurią jie naudojo po 2009-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties su S. L. sudarymo, ir 0,2 ha sklypo dalis, jiems tekusi nusipirkus žemę iš ieškovo brolio V. K.), ieškovui J. K. taip pat skiriama naudoti 0,40 ha sklypo dalis griovio G-9 vakaruose (0,2 ha ieškovui tekę naudotis po mamos mirties ir 0,2 ha tekę, kai savo žemę ieškovui padovanojo brolis V. K.), atsakovėms skiriama 0,60 ha sklypo dalis griovio G-9 vakaruose, kas atitinka tarp A. K. paveldėtojų sudaryto susitarimo sąlygas (po 0,2 ha kiekvienam paveldėtojui), atsakovui A. E. skiriama naudoti 6,86 ha žemės griovio rytuose, kas atitinka buvusių sklypo bendraturčių A. K. ir S. L. susitarimo sąlygas ir ilgametį faktinį atsakovo naudojimąsi šia sklypo dalimi, ieškovų bendram naudojimui ir atsakovių bendram naudojimui tenka po 3,43 ha žemės griovio rytuose, kas taip pat visiškai atitinka A. K. paveldėtojų sudarytą susitarimą. Nors ieškovams ir atsakovėms tenkančios sklypo dalys yra ne viename masyve ir yra išskaidytos, tačiau yra pakankamo dydžio vykdyti efektyvią žemės ūkio veiklą. Tokia naudojimosi tvarka geriau užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyrą bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių vertingumo aspektu, nei ieškovų siūloma tvarka. Be to, ieškovams skiriama naudotis 3,43 ha sklypo dalis griovio rytuose ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77), kas leis ieškovams patogiai ir efektyviai naudotis turima nuosavybe. Šalims tenkančių žemės sklypo dalių dydis atitinka jų turimas idealiąsias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, tenkintinas atsakovių priešieškinis, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką nustatant pagal V. Ž. įmonės 2015-10-17 parengtą žemės sklypo planą naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti (CK 4.75 str. 1 d.), o ieškovų patikslintas ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad atsakovių pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėl akivaizdžios techninės klaidos yra sumaišytos ginčo žemės sklypo pusės griovio G-9 atžvilgiu, t. y. griovio G-9 vakarinėje pusėje esanti sklypo dalis, dėl kurios ir kilo pagrindinis ginčas byloje, įvardinama kaip esanti sklypo (griovio) rytuose, o didžioji sklypo dalis, esanti griovio rytuose, įvardinama kaip esanti griovio vakaruose. Atitinkamai šie netikslumai yra įvelti ir į priešieškinyje suformuluotus reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Todėl teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimus, šalims tenkančių naudotis žemės sklypo dalių padėtį sklype (per sklypą einančio griovio G-9 atžvilgiu) nurodo pagal faktinę jų padėtį.

Atmetus patikslintą ieškinį ir patenkinus atsakovių priešieškinį, spręstinas atsakovių šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Nors atsakovu pagal atsakovių pateiktą priešieškinį buvo A. E., tačiau atsižvelgiant į tai, kad realus ginčas (nesutarimas) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos kilo tik tarp ieškovų ir atsakovių, į tai, kad atsakovas A. E. su priešieškiniu sutiko ir naudojimosi žemės sklypu tvarką prašė nustatyti būtent pagal atsakovių siūlomą projektą, teismas sprendžia, kad priteisti iš atsakovo A. E. bylinėjimosi išlaidas (jų atitinkamą dalį) atsakovėms nėra pagrindo, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia (lygiomis dalimis) tik iš ieškovų (CPK 93 str. 1 d., 4 d.). Atsakovėms ir jų atstovėms nenurodžius, kaip joms turi būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismas atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia faktiškai jas patyrusiam (sumokėjusiam) asmeniui. Iš Liteko sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad 41,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį sumokėjo atsakovė I. Z., todėl jai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina po 20,50 Eur žyminio mokesčio. Už žemės sklypo plano naudojimosi tvarkai nustatyti atsakovė G. P. V. Ž. įmonei sumokėjo 20,00 Eur (b. l. 55, 56), todėl jai iš ieškovų priteistina po 10,00 Eur šios išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad atsakovės šioje byloje turėjo iš viso 990 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (b. l. 57, 58).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau tekste – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20); 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Be to, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į advokato teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-212/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Į bylą atsakovės ir jų atstovė nepateikė išlaidų už advokato teisinę pagalbą detalizavimo, tačiau pateiktų pinigų priėmimo kvitų datos ir juose nurodytos paslaugos, į bylą atsakovių pateiktų procesinių dokumentų parengimo datos leidžia spręsti, jog 330 Eur sumą advokatų Ž. R. ir I. R. kontoros advokatei K. R. atsakovė G. P. 2015-10-19 sumokėjo už atsiliepimo į ieškinį parengimą, o 660 Eur sumą advokatų Ž. R. ir I. R. kontoros advokatei I. R. atsakovė I. Z. 2015-11-06 sumokėjo už priešieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. 330 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis (po 165 Eur iš kiekvieno) priteistinos iš ieškovų atsakovei G. P.. Spręsdamas dėl 660 Eur išlaidų už priešieškinio parrengimą ir atstovavimą teisme atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje vyko du posėdžiai – 2015-11-30 posėdis, trukęs 1 val. (įskaitant pertrauką taikos sutarties galimybei ir jos sąlygoms aptarti), ir 2016-01-08 teismo posėdis, trukęs 1 val. 40 min. (įskaitant pertrauką taikos sutarties galimybei aptarti). Pagal Rekomendacijų 8.19 p. nustatytą koeficientą (0,1), atsižvelgiant 2015 m. II ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) -713,90 Eur (duomenys iš http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html), maksimalus užmokestis už atstovavimą teisme yra 214,17 Eur (71,39 Eur/1 val.). Sprendžiant dėl išlaidų už priešieškinio parengimą, teismas atsižvelgia į tai, kad priešieškinis buvo grindžiamas analogiškais motyvais kaip ir atsiliepime į ieškinį išdėstyta nesutikimo su ieškiniu pozicija, daugiau nei pusę priešieškinio teksto sudaro pažodžiui perkeltas atsiliepimo į ieškinį tekstas. Visa tai leidžia spęsti, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant priešieškinį neturėjo būti didelės ir buvo ženkliai mažesnės, nei rengiant atsiliepimą už ieškinį, už kurį, kaip leidžia spręsti bylos duomenys, toje pačioje advokatų kontoroje dirbančiai advokatei buvo sumokėta 330 Eur. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateiktas kvitas patvirtina, kad už iš esmės identiškas teisines paslaugas (ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį surašymą, atstovavimą tuose pačiuose posėdžiuose) ieškovas jį atstovavusiam advokatui sumokėjo beveik tris kartus mažesnę sumą nei atsakovių šioje byloje patirtos išlaidos (b. l. 19). Todėl teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, byloje vykusių posėdžių faktinę trukmę, pasirengimui šiems posėdžiams reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, tai, kad atsakoves atstovavusi advokatė turėjo vykti į posėdžius kitame mieste, nei yra jos darbo vieta, kas neabejotinai lėmė papildomas išlaidas ir laiko sąnaudas, įvertinęs advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant priešieškinį, bylos sudėtingumą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuos kriterijus atitiktų 500 Eur dydžio suma už priešieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, kuri lygiomis dalimis priteistina iš ieškovų atsakovei I. Z. (CPK 98 str.).

Tokiu būdu atsakovei I. Z. iš ieškovų priteistina po 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 20,50 Eur žyminio mokesčio ir po 250 Eur išlaidų už advokato paslaugas), atsakovei G. P. iš ieškovų priteistina po 175 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 10 Eur už plano parengimą ir po 165 Eur išlaidų už advokato paslaugas).

Valstybei iš atsakovų priteistina po 4,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92 str., 96 str. 2 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio bendras plotas 16,1200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal V. Ž. įmonės 2015-10-17 parengtą žemės sklypo planą (M1:5000) naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti (b. l. 46) taip:

- ieškovams J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis žemės sklypo plane indeksais Nr. 1,2 pažymėta žemės sklypo dalimi, 1,4 ha ploto, esančia sklypo vakaruose, ir indeksais Nr. 1, 2 pažymėta žemės sklypo dalimi, 3,43 ha ploto, esančia sklypo rytuose;

- ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo plane indeksu Nr. 1 pažymėta žemės sklypo dalimi, 0,40 ha ploto, esančia sklypo vakaruose;

- atsakovėms Genovaitei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis žemės sklypo plane indeksais Nr. 3,4,5 pažymėta žemės sklypo dalimi, 0,60 ha ploto, esančia sklypo vakaruose, ir indeksais Nr. 3,4,5, pažymėta žemės sklypo dalimi, 3,43 ha ploto, esančia sklypo rytuose;

- atsakovui A. E., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis žemės sklypo plane indeksu Nr. 6 pažymėta žemės sklypo dalimi, 6,86 ha ploto, esančia sklypo rytuose.

Priteisti iš ieškovų J. K. ir A. K. po 270,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovei I. Z..

Priteisti iš ieškovų J. K. ir A. K. po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovei G. P..

Priteisti iš ieškovų J. K. ir A. K. bylinėjimosi išlaidas valstybei – po 4,19 Eur (keturis eurus 19 ct) iš kiekvieno (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per bylą nagrinėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.