Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-594-883/2014Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00500-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.3.2.9.1; 2.4.1.3; 2.5.7; 2.5.8.11.3; 2.5.11; 2.5.11.6; 3.1.7; 3.1.7.1.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.1.7.10; 3.3.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21. (S)

2015 m. spalio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-14-284/2015 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Ž. J., D. G., R. G., V. G., tretiesiems asmenims Pakruojo rajono antrojo notarų biuro notarei G. J., VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, pirkimo – pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisės pripažinimo ir dalinės restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini): 0,6000 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais: ūkiniu pastatu, sandėliu, malkine, pirtimi, tvartu - (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įgyta ieškovo V. S. ir jo sugyventinės R. J. bendros jungtinės veiklos rezultate ir yra V. S. ir R. J. bendroji dalinė nuosavybė; 2) pripažinti ieškovui V. S. nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį pagalbinių pastatų: ūkinio pastato, sandėlio, malkinės, pirties, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti iš dalies negaliojančiu Ž. J. (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. J. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl 1/2 dalies 0,6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies pagalbinių pastatų: ūkinio pastato, sandėlio, malkinės, pirties, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini) ir panaikinti į šį turtą teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre atsakovei Ž. J.; 4) pripažinti iš dalies negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą pardavėjos Ž. J. atstovės D. G. ir pirkėjo R. G. dalyje dėl: 1/2 dalies 0,6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies pagalbinių pastatų: ūkinio pastato, sandėlio, malkinės, pirties, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini) ir panaikinti į šį turtą teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre atsakovui R. G.; 5) taikyti vienašalę restituciją ir 1/2 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį pagalbinių pastatų: ūkinio pastato, sandėlio, malkinės, pirties, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini) perduoti ieškovui V. S. valdyti nuosavybės teise.

Ieškovas nurodė, kad su R. J. gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1998 m. Jų santuoka nebuvo įregistruota. (duomenys neskelbtini)pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgijo iš E. S. namų valdą (duomenys neskelbtini): 0,6000 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais: ūkiniu pastatu, sandėliu, malkine, pirtimi, tvartu. Namų valdą pirko ir teisinę registraciją atliko R. J. vardu. Gyvendami kartu jie vedė bendrą ūkį, augino gyvulius. Kadangi ginčo namų valda įgyta jo ir jo sugyventinės R. J. bendros jungtinės veiklos rezultate, bendromis pastangomis ir abiejų lėšomis, todėl mano, kad jiems abiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo sugyventinė R. J. mirė. Jam nežinant, (duomenys neskelbtini) jo sugyventinės dukrai atsakovei Ž. J. Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. J. į visą ginčo namų valdą išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį atsakovė Ž. J. paveldėjo ne 1/2 ginčo turto dalį, priklausiusią jos motinai R. J., o visą namų valdą, t.y. ir jo dalį. Atsakovė, kreipdamasi dėl mirusios savo motinos R. J. palikimo priėmimo, privalėjo informuoti jį ir notarę, apie tai, kad ginčo turtas yra jos motinos ir ieškovo nuosavybė, kadangi atsakovė to nepadarė, jai neteisėtai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą R. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovei Ž. J. (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą R. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu, kaip nepagrįstai ir neteisėtai išduotas į 1/2 turto dalį, teisinė registracija į 1/2 nurodyto turto dalį Ž. J. panaikintina, jam pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį pagalbinių pastatų: ūkinio pastato, sandėlio, malkinės, pirties, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad tarp atsakovų Ž. J. ir R. G. (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Ž. J., neteisėtai paveldėtą visą R. J. vardu registruotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. ir jam priklausančią 1/2 to turto dalį, pardavė R. G. už 7000 Lt, iš dalies yra neteisėta, kadangi pardavėjai Ž. J. nuosavybės teise priklausė tik pusė parduoto turto. Taikytina vienašalė restitucija, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį perduoto turto 1/2 dalis iš R. G. perduotina ieškovui, kadangi atsakovas R. G. žinojo, kad šis turtas priklauso ir ieškovui, arba privalėjo žinoti.

Atsakovai R. G., V. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad R. J. (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimo – pardavimo iš E. S. sutarties sąlygos atsiskaityti už nupirktą turtą iki (duomenys neskelbtini) neįvykdė iki pat savo mirties. Apie tai, kad už nupirktą turtą E. S. R. J. liko skolinga 2000 Lt, ieškovas privalėjo žinoti. Prieš nuperkant ginčo turtą iš paveldėtojos Ž. J., atsakovai sumokėjo E. S. Ž. J. vardu 2000 Lt skolą. Atsakovų R. G. ir V. G. nuomone, nei ieškovas V. S., nei R. J. neįvykdė tinkamai ir galutinai (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų.

Atsakovė D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad R. J. buvo jos sesuo. V. S. – buvęs sesers sugyventinis. Atsakovė Ž. J. yra jos mirusios sesers dukra. Žino, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004 metais, sumokėta dalis pinigų, sutarta, kad po to sumokės dalimis. Sesuo jai sakė, kad sutarties sudarymo dieną ji sumokėjo 500 Lt, kiti pinigai liko nesumokėti. Seseriai mirus, tvarkant paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad pinigai taip ir nebuvo pabaigti sumokėti. Sesuo R. J. su V. S. gyveno kaip sugyventiniai. Turtą po R. J. mirties paveldėjo jos dukra Ž.. Ji paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir butą (duomenys neskelbtini) miestelyje. Nors Ž. J. siūlė V. S. tvarkytis paveldėjimą, tačiau jis atsisakė. Sodybą Ž. J. pardavė G. už 7000 Lt. Pradžioje Ž. J. dokumentus dėl pardavimo tvarkė pati, po to parašė įgaliojimą jai, nes ji turėjo išvykti į užsienį. Kai buvo tvarkomi pardavimo dokumentai, iš Ž. J. sužinojo, kad E. S. už sodybą yra nesumokėta 2000 Lt, šią sumą sumokėjo sodybos pirkėjas R. G.. V. S. paveldėjimo reikalais nesirūpino, (duomenys neskelbtini) kaime apsigyveno savavališkai.

Atsakovė Ž. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme informuota viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini): registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6000 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, sandėliu, malkine, pirtimi, tvartu, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi iš E. S. įgyta V. S. ir jo sugyventinės R. J. bendros jungtinės veiklos rezultate yra ieškovo V. S. ir R. J. bendroji dalinė nuosavybė; pripažino ieškovui V. S. nuosavybės teisę į: 1/2 dalį 0, 6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinio pastato, 1/2 dalį sandėlio, 1/2 dalį malkinės, 1/2 dalį pirties, 1/2 dalį tvarto, esančių (duomenys neskelbtini); pripažino iš dalies negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovei Ž. J. (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl 1/2 dalies mirusiosios R. J. vardu registruoto turto: 1/2 dalies 0, 6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies ūkinio pastato, 1/2 dalies sandėlio, 1/2 dalies pirties, 1/2 dalies tvarto, esančių (duomenys neskelbtini); pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą pardavėjos Ž. J. atstovės D. G. ir pirkėjo R. G. bei jo sutuoktinės V. G., dalyje dėl įsigijimo: 1/2 dalies 0,6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies ūkinio pastato, 1/2 dalies sandėlio, 1/2 dalies pirties, 1/2 dalies tvarto, esančių (duomenys neskelbtini); taikė vienašalę restituciją natūra ir įpareigojo atsakovus R. G. ir V. G. grąžinti V. S. pripažintu negaliojančiu sandoriu įgytą nekilnojamąjį daiktą – 1/2 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinio pastato, 1/2 dalį sandėlio, 1/2 dalį pirties, 1/2 dalį tvarto, esančių (duomenys neskelbtini); likusioje dalyje ieškovo V. S. ieškinio reikalavimus dalyje dėl ginčo turto teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo atmetė. Teismas, įvertinęs šalių žodinius paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas V. S. su R. J. nuo 1996 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teismas konstatavęs jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1996 m., visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikė vienodą teisinį režimą (1964 m. CK 472 str., 474 str., 2000 m. CK 6.969 str., 6.971 str.). Nustatęs, kad ieškovas V. S. nuo 1996 m. gyveno kartu su R. J. iki jos mirties 2012 m., t.y. apie 16 metų, kad ieškovas ginčo turto įsigijimo laikotarpiu gaudavo pensiją, bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios su atsakove nuosavybės sukūrimo, gyveno su R. J. ginčo name iki jos mirties ir gyvena iki šiol, teismas sprendė, kad ieškovas ir R. J. (duomenys neskelbtini) bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), todėl pripažino V. S. ir R. J. bendrosios dalinės nuosavybės dalis ginčo turte lygiomis, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo turto. Teismo manymu, įstatymo numatyto senaties termino ieškiniui pareikšti ieškovas nepraleido, kadangi R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatęs, jog pusė ginčo turto priklauso ir ieškovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise, konstatavo, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Ž. J. galėjo būti išduotas tik į 1/2 dalį ginčo turto. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas V. S. pretenduoja ne į palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, o į jam priklausančią turto (nuosavybės) dalį, todėl nurodė, kad palikimo priėmimo teisėtumui bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimui ieškinio padavimo vienerių metų senatis netaikoma (CK 5.8 str.). Teismas pripažino iš dalies negaliojančiu atsakovei Ž. J. (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl 1/2 dalies mirusiosios R. J. vardu registruoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovui V. S., paveldėjimo, kadangi Ž. J. kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo neinformavo jo, kad ginčo turtas yra jos motinos ir V. S. bendroji dalinė nuosavybė ir dėl to jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą ginčo turtą. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandoriu atsakovė Ž. J. negalėjo perleisti atsakovams R. G. ir V. G. namų valdos ir valdos žemės sklypo 1/2 dalies, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovui, nes tokio sandorio sudarymas prieštarauja savininko nuosavybės teisių turiniui (CK 4.37 str.). Nurodė, kad iš ydingo pirmojo sandorio, atsakovei Ž. J. paveldėjus ne tik jos motinai R. J. priklausančią turto dalį, bet ir ieškovo V. S. turto dalį, negali būti teisėtas kitas Ž. J. sudarytas sandoris, perleidžiant šį turtą atsakovui R. G.. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė Ž. J., būdama šio turto 1/2 dalies savininke, turėjo teisę savarankiškai nuspręsti tik dėl jai priklausančio turto likimo (CK 4.37 str.), o visą ginčo turtą po R. J. mirties paveldėjus atsakovei Ž. J. ir teisiškai jį įregistravus atsakovės vardu bei (duomenys neskelbtini) perleidus atsakovams R. G. ir V. G., buvo pažeista ieškovo V. S. teisė dalyvauti disponuojant bendrąja daline nuosavybe ir atsakovė Ž. J. elgėsi nesąžiningai. Todėl teismas pripažino iš dalies negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą pardavėjos Ž. J. atstovės atsakovės D. G. ir pirkėjo atsakovo R. G. dalyje dėl 1/2 ginčo turto. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai Ž. J., D. G., R. G., V. G. Ž. J. paveldint mirusiosios R. J. palikimą, Ž. J., D. G., R. G., V. G. sudarant ginčo turto pirkimo pardavimo sutartį, žinojo, kad šis turtas užgyventas ne vien R. J. darbu ir pastangomis, kad ieškovas V. S. turi vienodas, lygias teises su R. J. į šį turtą, ir kad ieškovas V. S. tame turte tebegyvena, tačiau atsakovai R. G. ir jo sutuoktinė V. G. vis tiek nusipirko iš Ž. J. ginčo turtą. Todėl teismas taikė vienašalę restituciją ir 1/2 ginčo turto dalį, įgytą iš dalies pripažintu negaliojančiu sandoriu, atsakovus R. G. ir V. G. įpareigojo natūra grąžinti ieškovui V. S.. Teismas atmetė ieškovo V. S. reikalavimus dėl teisinės turto registracijos panaikinimo, konstatavęs, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, ar pripažįstama nuosavybės teisė į turtą, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo. Atsakovės Ž. J. atstovės atsakovės D. G. veiksmuose, sudarant ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, teismas neįžvelgė piktavališko susitarimo su kita šalimi, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovai R. G. ir V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei ieškovo V. S. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurių sprendimo pagrindas, motyvacija nesutampa su nagrinėjama byla. Kaip teismo sprendimo nepagrįstumo motyvą nurodo, kad dėl ginčo turto pirkimo – pardavimo su turto pardavėja tarėsi tik R. J., kuri iki pat savo mirties neįvykdė sutartyje numatytos sąlygos pardavėjai visiškai atsiskaityti už įgytą turtą. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime be jokio teisinio pagrindo konstatuoja, kad R. G., neturėdamas tam pagrindo ir prievolės (duomenys neskelbtini) sumokėjo E. S. 2000 Lt skolą pagal (duomenys neskelbtini) sutartį. Pažymėjo, kad šiuos pinigus E. S. sumokėjo Ž. J., jis pinigus tik perdavė jai. Apeliantai ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad ginčo turtą ieškovas V. S. ir jo sugyventinė R. J. įgijo bendros jungtinės veiklos rezultate, nes, gyvendamas su R. J., įgijo dar ir kito turto, tačiau reikalavimų dėl jo nereiškia. Pažymi, kad ieškovui apie atsakovei Ž. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą buvo žinoma 2013 m. pavasarį, tačiau jis dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo neginčijo įstatymų nustatytais terminais ir tvarka. Nurodo, kad ieškovas V. S. ginčo turte savo gyvenamąją vietą deklaravo tik (duomenys neskelbtini), praėjus beveik metams po R. J. namų valdos įsigijimo. Apeliantai taip pat skunde nurodo, kad teisme liudytojai nurodė, jog visus buitinius, ūkinius, finansinius klausimus sprendė vienasmeniškai mirusioji R. J., o ieškovas buvo „juoda bitelė, už tarną“, kad jo gaunamos pajamos buvo mažos. Nurodo, kad teismas sprendime vertino kritiškai tik tai, ko nepadarė atsakovai, tačiau visiškai nevertino V. S. civilinių pareigų, kaip bendraturčio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nevykdymo, vertindamas V. S. išsakytus motyvus, neatsižvelgė į kitų asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius, kurie elgėsi sąžiningai ir atidžiai.

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos priimtomis nutartimis, kuriose buvo išnagrinėtos situacijos pagal reikalavimus pripažinti bendrąja daline nuosavybe nekilnojamąjį turtą, įgytą nesusituokusiems asmenims kartu gyvenant ir už bendras lėšas, t.y. bylos nagrinėjimo dalykas buvo nekilnojamasis turtas, sukurtas tvarkant bendrą ūkį ir gyvenant kartu. Šioje byloje klausimas kilo dėl nesusituokusių asmenų (V. S. ir R. J.), gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį, įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, todėl teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir šios bylos ratio decidedi yra vienodi. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi, išskyrus argumentą, kad R. J. iki pat savo mirties neįvykdė sutartyje numatytos sąlygos pardavėjai visiškai atsiskaityti už įgytą turtą. Pažymėjo, kad apeliantai ginčo įgijimo pagrindo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, ši sutartis nepripažinta negaliojančia, o tai, kad sutartyje pirkėja nurodyta tik R. J., nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo turtas įgytas R. J. asmeninėmis lėšomis, o ne bendromis jos ir ieškovo V. S. lėšomis iš bendrų pajamų. Be to, apeliantai nenurodo, kokias procesines teisės normas netinkamai taikė teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsakovų R. G. ir V. G. apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimu argumentai nepaneigia teismo sprendime padarytų išvadų, kad ieškovas V. S. ir R. J. jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri pagrįstai pripažinta jų bendra daline nuosavybe. Visi kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš šių reikalavimų. Nuosavybės teisės gynimui įstatymų numatyto 10 metų ieškinio senaties termino jis nepraleido. Pažymėjo, kad nei vienas iš atsakovų ir neprašė taikyti senaties termino.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo ir teismų praktikos sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad po R. J. mirties (duomenys neskelbtini)liko palikimas: 0,6000 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais: ūkiniu pastatu, sandėliu, malkine, pirtimi, tvartu, esantys (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu (duomenys neskelbtini) turtą paveldėjo atsakovė Ž. J. (mirusiosios duktė). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) įregistruotas atsakovės Ž. J. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės Ž. J. įgaliota atstovė D. G. ir atsakovas R. G. (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ginčo turtas buvo parduotas atsakovui R. G.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) įregistruotas atsakovų R. G. ir V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Ieškovas teigia, kad su mirusiąja R. J. gyveno apie 16 metų, vedė bendrą ūkį, augino gyvulius, bendromis pastangomis ir abiejų lėšomis R. J. vardu (duomenys neskelbtini) įgijo namų valdą (duomenys neskelbtini): 0,6000 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais: ūkiniu pastatu, sandėliu, malkine, pirtimi, tvartu, todėl sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliantų (atsakovų) R. G. ir V. G. teigimu, R. J. (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimo – pardavimo iš E. S. sutarties sąlygos, kuria įsipareigojo atsiskaityti už nupirktą turtą iki (duomenys neskelbtini), neįvykdė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), tai paaiškėjo tik (duomenys neskelbtini) sudarant pirkimo – pardavimo sutartį tarp jų ir Ž. J., likusią skolą (2000 Lt) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo Ž. J., jis (R. G.) pinigus tik perdavė jai, todėl V. S. neįgijo jokių teisių į R. J. vardu registruotą turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas įrodė, jog nuo 1996 m. gyveno kartu su R. J. iki jos mirties 2012 m., tarp jų buvo susiklostę bendro gyvenimo partnerystės santykiai, ieškovas ginčo turto įsigijimo laikotarpiu gaudavo pensiją, bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios su atsakove nuosavybės sukūrimo, sprendė, kad ieškovas ir R. J. (duomenys neskelbtini) bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), todėl pripažino ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo turto.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl bendrosios dalinės nuosavybės su R. J. sukūrimo, tačiau nesutinka su teismo nustatyta ieškovo V. S. nuosavybės teisės dalimi R. J. vardu registruotame ginčo turte.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.; 2000 m. CK 6.969 str., 6.971 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; kt.). Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; kt.). Asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. S. pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo bendrą gyvenimą su R. J. nuo 1996 m. ir bendro ūkio kūrimą. Tai ir liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir pažymos apie V. S. ir R. J. deklaruotą gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, ir namų ūkio knyga. Teisėjų kolegija neanalizuoja išsamiai kiekvieno iš aptartų įrodymų, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jų visetą, atsižvelgęs į susiformavusią teismų praktiką, padarė pagrįstą išvadą apie bendro ūkio tarp ieškovo ir R. J. buvimą, o apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo pateiktų įrodymų nepaneigė. Todėl dėl bendro ūkio vedimo nuo 1996 m. teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadai.

Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro turto ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (CK 6.970 str. 2 d., 1964 CK 474 str. 2 d.). Taigi nuosavybės dalis bendrai sukurtoje nuosavybėje yra nustatoma pagal kiekvieno dalyvio prisidėjimo darbu ir lėšomis laipsnį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pateikė įrodymų, kurie įrodo, kad jis gaudavo pakankamai lėšų, kurias galėjo panaudoti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimui, be to liudytojai patvirtino, kad V. S. ir R. J. daug metų kartu dirbo žemę, augino gyvulius, tvarkė ir prižiūrėjo namus. Tai reiškia, kad bendras turtas galėjo būti kuriamas jungtinės veiklos dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Kartu tai reiškia, kad pajamos gali būti bendros, tame tarpe gautos iš kartu vedamo ūkio. Jeigu jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas bendro ūkinio tikslo siekime gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje. Bendro ūkio vedimo faktą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė remdamasis rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Nurodytų išvadų nepaneigia sklypo, namo ir kitų statinių teisinio registravimo R. J. vardu faktai. Tai nėra nenuginčijami faktai, jie turi būti vertinami su visomis kitomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ieškovas ir R. J. buvo susitarę dėl jungtinės veiklos įsigyti ir turėti bendrą namų valdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.978 straipsnio 4 dalimi, turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Mirus R. J., pasibaigė tarp sugyventinių sudarytas susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, todėl turtas, kuris tapo bendrąja partnerių nuosavybė, turi būti padalintas (CK 6.978 str. 1 d. 3 p., 4 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe mirusiosios turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Konstatavus, kad tarp sugyventinių susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir ieškovas prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo, svarbu išsiaiškinti, koks ieškovo įnašas į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą buvo atliktas, t. y. kiek ieškovas investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ir kokie ieškovui tenkančio turto dalių dydžiai.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. S. ir R. J. gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) pirko iš E. S. ne tik ginčo turtą žemės sklypą 0,6000 ha su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), bet ir 2,0913 ha žemės sklypą, kaip nurodė pati E. S., viso už 7000 Lt, nors pirkimo pardavimo sutartyse nurodyta, kad nekilnojamasis turtas - 0,6000 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais parduodamas už 2500 Lt, iš kurių 500 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjai prieš sudarant sutartį, likusią 2000 Lt sumą pirkėja įsipareigojo sumokėti iki (duomenys neskelbtini), ir 2,0913 ha žemės sklypas parduodamas už 2500 Lt, kuriuos pirkėja sumokėjo pardavėjai prieš sudarant sutartį (1 t. 223–228 b. l.). Duomenų apie tai, kad R. J. pagal (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį iki galo būtų atsiskaičiusi su E. S. iki (duomenys neskelbtini) ar iki savo mirties, byloje nėra. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) 2000 Lt skolą E. S. už ginčo turtą atsakovas R. G. sumokėjo Ž. J. ar E. S. neturėdamas tam pagrindo ir prievolės, tačiau vis tik būtent ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas kartu su mirusiąja R. J. sutarties sąlygos atsiskaityti už nupirktą ginčo turtą neįvykdė, todėl, teisėjų kolegijos, vertinimu, teismo nustatytas ieškovo turto dalies dydis - 1/2 bendrojoje dalinėje nuosavybėje visame ginčo turte - nėra proporcingas ieškovo įnašui į bendro turto kūrimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, kad ieškovas V. S. galėtų pretenduoti tik į 1/10 ginčo turto dalį, kaip (duomenys neskelbtini) įgytą bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) sudarant ginčo sutartį, bendromis ieškovo V. S. ir R. J. lėšomis buvo sumokėta 500 Lt (1/5 dalis visos 2500 Lt sumos), o likusi dalis sumokėta R. J. paveldėtojos Ž. J. lėšomis, t. y. ne ieškovo V. S. lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, pripažįstant ieškovui V. S. nuosavybės teisę į: 1/10 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, 1/10 dalį gyvenamojo namo, 1/10 dalį ūkinio pastato, 1/10 dalį sandėlio, 1/10 dalį malkinės, 1/10 dalį pirties, 1/10 dalį tvarto, esančių (duomenys neskelbtini).

Konstatavus, jog ieškovas turi nuosavybės teises į 1/10 ginčo turto, atitinkamai tikslintina ir sprendimo dalis dėl atsakovei Ž. J. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino iš dalies negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą išduotą Ž. J., kaip nepagrįstai išduotą į turtą, kuris negalėjo sudaryti paveldimo turto. Pripažinus, jog ieškovas turi nuosavybės teisę į 1/10 dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. J. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl 1/10 dalies 0,6000 ha žemės sklypo, 1/10 dalies gyvenamojo namo, 1/10 dalies pagalbinių pastatų: ūkinio pastato, sandėlio, malkinės, pirties, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės Ž. J. atstovės D. G. ir atsakovo R. G.. Įvertinus tai, kad paveldimą turtą sudarė 9/10 ginčo namų valdos dalis ir atitinkamai įstatyminiam įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimas galėjo būti išduotas į 9/10 dalį ginčo namų valdos, ginčijamas pirkimo – pardavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu tik dėl 1/10 ginčo turto dalies.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovų Ž. J., R. G. ir V. G. nesąžiningumą, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 4 dalimi, 6.145 - 6.146 straipsniais, taikė vienašalę restituciją ir ginčo turto dalį, įgytą iš dalies pripažintu negaliojančiu sandoriu, įpareigojo atsakovus R. G. ir V. G. natūra grąžinti ieškovui V. S..

Pažymėtina, kad apeliantai atsakovai R. G. ir V. G. apeliaciniame skunde nurodę, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitų asmenų (atsakovų) teisėtus interesus ir lūkesčius, kurie elgėsi sąžiningai ir atidžiai, šio skundo reikalavimo nemotyvavo, todėl teismas pirmosios instancijos išvadų dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo nerevizuoja, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo parinktas restitucijos taikymo būdas yra netinkamas.

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurio pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį. Pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimą reglamentuojančio CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Pripažinus sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, nustatytus CK 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis), t.y. įstatymas numatė ribotą vindikaciją. CK taip pat yra nustatyta ir neribota vindikacija, esant nesąžiningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, ir CK 6.307 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma ją sistemiškai aiškinant kartu su CK 4.95 straipsniu, pagal kurį iš nesąžiningo įgijėjo daiktas išreikalaujamas visais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis). Pirmosios instancijos teismui nustačius turto įgijėjų atsakovų R. G. ir V. G. nesąžiningumo, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, faktą, yra pagrindas šią sutartį pripažinus negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, grąžinti dalį nekilnojamojo turto jo savininkui, nes tokiu atveju, t. y. esant pirkėjo nesąžiningumui, CK 6.307 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas dėl daikto grąžinimo savininkui netaikytinas. Šiuo atveju esant nesąžiningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, taikytina neribota vindikacija ir konstatuojama, kad ieškovas turi teisę išreikalauti ginčo nekilnojamojo turto dalį iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Tuo tarpu tarp sandorio šalių (Ž. J. ir R. G.) yra taikytina vienašalė restitucija, kuri taikoma pripažinto negaliojančiu sandorio šalims ir taikoma tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto. Dvišalė restitucija negalima, nes daiktas yra grąžinamas jo savininkui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nesprendė dėl dalies sumokėtos kainos grąžinimo atsakovams R. G. ir V. G., todėl, esant niekiniam sandoriui, restituciją teismas taiko ex officio, įpareigojant atsakovę Ž. J. grąžinti atsakovui R. G. 1/10 sandorio sumos.

Atsižvelgiant į tai, sprendimas dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo keistinas: pirkimo – pardavimo sutartis, (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp atsakovės Ž. J. atstovės D. G. ir atsakovo R. G., pripažintina negaliojančia dalyje dėl 1/10 dalies 0,6000 ha žemės sklypo, 1/10 dalies gyvenamojo namo, 1/10 dalies ūkinio pastato, 1/10 dalies sandėlio, 1/10 dalies malkinės, 1/10 dalies pirties, 1/10 dalies tvarto, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovai R. G. ir V. G. įpareigotini grąžinti V. S. 1/10 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, 1/10 dalį gyvenamojo namo, 1/10 dalį ūkinio pastato, 1/10 dalį sandėlio, 1/10 dalį malkinės, 1/10 dalį pirties, 1/10 dalį tvarto, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovė Ž. J. įpareigotina sumokėti atsakovui R. G. 202,73 Eur (700 Lt, t.y.1/10 dalį sandorio sumos).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė D. G. tik įvykdė pardavėjos Ž. J. valią, t.y. ji (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje buvo tik pardavėjos Ž. J. atstovas, veikiantis pagal patvirtintą įgaliojimą, jos atžvilgiu nepriėmė jokio procesinio sprendimo, išskyrus tai, kad nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, jog nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje LUAB „Siamas“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-239/2014). Jeigu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai kyla iš sutartinių santykių, tai atsakovu turi būti asmuo, kuris sutartiniais santykiais susijęs su reikalavimo teisę turinčiu asmeniu, nes sutartis, kaip sandoris, yra prievolių atsiradimo pagrindas (CPK 41 str., CK 6.2 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes ir nurodytą teisės aiškinimą bei taikymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas V. S. ieškinį pareiškė netinkamai atsakovei D. G., nes ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas jai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad ieškovo V. S. ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, pirkimo – pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisės pripažinimo ir dalinės restitucijos taikymo, atsakovės D. G. atžvilgiu atmestinas.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl sprendimas keistinas.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nežiūrint į tai ar šalis yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. S. nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atleistas, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: žyminis mokestis už ieškinį (nuo 1/10 ginčo turto vidutinės rinkos 1980,70 Lt vertės) – 20 Eur, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,17 Eur, advokato atstovavimo išlaidos – 41,54 Eur, priteistinos valstybei iš atsakovų Ž. J., R. G., V. G..

Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, apeliantas R. G. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 44,35 Eur žyminį mokestį, o reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir įrodymų apie tokių išlaidų buvimą teismui nepateikė (CPK 98 str.), iš ieškovo priteistina dalis atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuri sudaro 8,87 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, pateikė sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms iš atsakovų (apeliantų) ieškovui priteistina 336 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/10 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/10 dalį ūkinio pastato 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį sandėlio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį malkinės 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį pirties 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį tvarto 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti iš dalies negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovei Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl 1/10 dalies mirusiosios R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto turto: 1/10 dalies 0, 6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/10 dalies ūkinio pastato 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies sandėlio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies pirties 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies tvarto 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą pardavėjos Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pirkėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įsigijimo: 1/10 dalies 0,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies ūkinio pastato 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies sandėlio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies malkinės 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies pirties 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalies tvarto 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

įpareigoti atsakovus R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintu negaliojančiu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoriu įgytą nekilnojamąjį daiktą – 1/10 dalį 0,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį ūkinio pastato 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį sandėlio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį malkinės 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį pirties 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį tvarto 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 202,73 Eur (du šimtus du eurus 73 euro centus).

Atsakovės D. G. atžvilgiu ieškinį atmesti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 8,06 Eur (aštuonis eurus 6 euro centus) žyminio mokesčio ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 13,85 Eur (trylika eurų 85 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmokos kodas 5630“.

Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,87 Eur (aštuonis eurus 87 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

TeisėjaiRasa Bartašienė Egidijus Mockevičius Irena Stasiūnienė