Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės F. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ieškovės F. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo ir grąžino jį ieškovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė F. K. pateikė teismui ieškinio dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo dalį – ieškinio pirmą lapą ir jo priedus.

2. Vilniaus apygardos teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 113–114 straipsniuose procesiniams dokumentams nustatytus reikalavimus.

3. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės F. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

5. Teismas įvertino, kad ieškovė pateikė tik vieną ieškinio lapą, iš kurio nebuvo galimybės nustatyti ieškinio dalyko ir pagrindo, todėl 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė ieškovei trijų dienų terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą. Terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2024 m. spalio 3 d., bet ieškovė neįvykdė nurodyto teismo įpareigojimo.

6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad ieškovė 2024 m. spalio 4 d., t. y. suėjus teismo nustatytam terminui, pateikė dokumentą, pavadintą patikslintu ieškiniu. Nurodytame dokumente ieškovė neprašė pratęsti teismo nustatyto termino, 2024 m. spalio 4 d. pateiktu dokumentu nesiekė pašalinti trūkumų – nenurodė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko.

7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą. Šiam terminui suėjus, 2024 m. spalio 4 d. pateiktu dokumentu, pavadintu patikslintu ieškiniu, ieškovė nešalino teismo nustatytų trūkumų.

8. Teismas išaiškino, kad nutartis neužkerta kelio ieškovei, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu, vėl kreiptis į teismą bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovė F. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Teismas neteisingai apskaičiavo termino ieškinio trūkumams pašalinti pabaigą. Teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis išsiųsta ieškovės atstovei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) 2024 m. rugsėjo 30 d., todėl nutartis įteikta 2024 m. spalio 1 d. Teismo nutartyje nustatytas trijų dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, prasidėjo 2024 m. spalio 2 d. ir baigėsi 2024 m. spalio 4 d.

9.2. Ieškovės atstovė, patikrinusi EPP duomenis, suprato, jog teikdama ieškinį ir išsaugodama dokumentą „pdf“ formatu, padarė klaidą, todėl pateikė teismui tik pirmą ieškinio lapą. Nepraleisdama teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatyto termino, ieškovės atstovė pateikė patikslintą ieškinį. Ji, gavusi teismo nutartį, suprato, kad teismui pateikė ne patikslintą ieškinį, bet EPP sistemos sugeneruotą patikslinto ieškinio formą. Taip galėjo nutikti, nes ieškinį pateikė ne apylinkės, bet apygardos teismui ar dėl EPP sutrikimų. Ieškovės atstovė dėl ankstesnių EPP sutrikimų jos paskyroje kreipėsi į sistemos administratorių.

9.3. Atskirojo skundo pateikimo dieną ieškovės atstovė pateikė CPK reikalavimus atitinkantį patikslintą ieškinį, kurio priėmimo klausimą teismas galėtų išspręsti, jeigu būtų panaikinta apskųsta nutartis.

9.4. Nors teismas nurodė, kad apskųsta nutartis neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą, ieškinio laikymas nepaduotu gali sukelti teisinius padarinius, nes būtų praleistas terminas kreiptis į teismą po ginčo išnagrinėjimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.

12. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ieškinį, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, nepriėmimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantės atstovė advokato padėjėja K. R.-A. pateikė savo 2024 m. kovo 19 d., 2024 m. spalio 18 d. elektroninių laiškų, siųstų elektroninio pašto adresu „pagalba@teismai.lt“ adresu, kopijas. Advokato padėjėjos 2024 m. spalio 18 d. elektroniniame laiške nėra užfiksuotų jokių LITEKO trikdžių, buvusių pradinio ar patikslinto ieškinio pateikimo dieną.

15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, todėl atsisako priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti trukmės ir jo skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentų

16. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

17. CPK 111, 113, 114 straipsniuose įtvirtinti bendrieji procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai, CPK 135 straipsnyje – specialieji reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalis).

18. Jeigu ieškinys neatitinka formai ar turiniui keliamų reikalavimų, teismas nutartimi nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė apeliantei trijų dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė trumpesnį negu CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trumpiausias terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nes apeliantės atstovė 2024 m. rugsėjo 24 d. informuota telefonu apie trūkstamą ieškinio dalį, taip pat, kad nenustatė poreikio pateikti naujus duomenis ar patikslinti ieškinį, bet įpareigojo apeliantę pateikti jau parengtą procesinį dokumentą.

20. Apskųstoje nutartyje teismas nurodė, kad nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo kopija ieškovei išsiųsta 2024 m. rugsėjo 30 d. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka ir laikytina įteikta tinkamai 2024 m. spalio 1 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Paskutinė diena pateikti teismui procesinį dokumentą buvo 2024 m. spalio 3 d.

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Termino pašalinti trūkumus paskutinė diena buvo ne 2024 m. spalio 3 d., bet 2024 m. spalio 4 d.

22. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nutarties, kuria apeliantė įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, įteikimo diena buvo 2024 m. spalio 1 d.

23. Pagal CPK 73 straipsnio 3 dalį metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Dėl to apeliantė atskirajame skunde teisingai nurodo, kad teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jai nustatytas trijų dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos (2024 m. spalio 1 d.), prasidėjo 2024 m. spalio 2 d. ir baigėsi 2024 m. spalio 4 d.

24. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas minimalus ne trumpesnis negu septynių kalendorinių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas anksčiau, 2024 m. rugsėjo 24 d., informavo ieškovę telefonu apie netinkamai įkeltą ieškinį (pirmą ieškinio lapą), nutartimi jis neturėjo teisės nustatyti trumpesnio, negu įstatyme nustatyto septynių dienų termino trūkumams pašalinti. Aplinkybė, kad teismas ieškovę telefonu informavo apie į LITEKO sistemą įkeltą tik pirmą ieškinio puslapį, neturi įtakos minimaliai įstatyme nustatytai termino, per kurį turi būti pašalinti ieškinio trūkumai, trukmei.

Dėl teismo nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti ir apeliantės (jos atstovės) veiksmų šalinant ieškinio trūkumus vertinimo

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2024 m. spalio 4 d., pateikdama teismui patikslintą ieškinį, nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nustatytų trūkumų – į EPP įkėlė ne parengtą ieškinį, bet sugeneravo jo formą. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantės atstovė nepateikė ieškinio dėl LITEKO sutrikimų, bet byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad 2024 m. spalio 4 d. buvo sutrikusi LITEKO veikla. Dėl to argumentai, kad apeliantės atstovė anksčiau kreipėsi į EPP administratorių, nepagrindžia, jog ji negalėjo pateikti per EPP procesinio dokumento.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės atstovė, pirmą kartą įkėlusi į EPP sistemą ne visą ieškinį, antrą kartą per EPP pateikdama ieškinį su ištaisytais trūkumais, nepatikrino, ar pavyko pateikti visą procesinį dokumentą ar ne. Apeliantės atstovė antrą kartą (šalindama ieškinio trūkumus) įkėlė į EPP sistemą parengtą iki galo ieškinį tą pačią dieną, kaip ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties – 2024 m. spalio 21 d., kurį pateikė taip pat praleidusi įstatyme nustatytą septynių dienų terminą (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatė ir apskaičiavo terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vis dėlto šis padarytas proceso teisės pažeidimas nėra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį, nes apeliantė, atstovaujama profesionalių teisininkų (advokato padėjėjo ir advokato), laiku nepašalino ieškinio trūkumų, net ir jeigu būtų nustatytas ne trijų, bet septynių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantei atstovavusi advokato padėjėja apie nustatytus trūkumus informuota ne tik nutartimi, bet ir telefonu. Vis dėlto ji tinkamai nebendradarbiavo su teismu, nebuvo pakankamai rūpestinga. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad apskųsta nutartis neužkerta kelio apeliantei, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu, vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Jeigu apeliantė bus praleidusi terminą kreiptis į teismą išnagrinėjus ginčą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, ji turės teisę prašyti šį terminą atnaujinti CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.