Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-406-450/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-22
Bylos Nr.: 2A-406-450/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-44849-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Ieškovas: S. P.
Atsakovas: J. Č.
Trečiasis asmuo: J. Č., IĮ „Aureolė“

Kategorijos

3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-406-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44849-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.1.3.6.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, vienasmeniškai eismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovei J. Č., trečiajam asmeniui J. Č. IĮ „Aureolė“ dėl piniginės kompensacijos už išnuomoto daikto pagerinimą ir nuostolių atlyginimo nutraukus nuomos sutartį nesant nuomininko kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. Č. jos naudai 471,70 Eur kompensacijos už nuomotojo leidimu išsinuomoto daikto pagerinimą, 188,25 Eur sutartinių netesybų nuomotojui nutraukus nuomos sutartį prieš terminą nesant nuomotojo kaltės, 376,51 Eur kaip kompensaciją už du mėnesius negautų pajamų nuomotojui nutraukus nuomos sutartį prieš terminą nesant nuomotojo kaltės, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. vasario 16 d. šalys sudarė terminuotą nuo 2014 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 16 d. Prekybinės priekabos nuomos sutartį. 2014 m. lapkričio 8 d. ieškovei buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 7 d. prekybinės priekabos nuomos sutarties Nutraukimo protokolas, kuriuo pranešta, jog nuomotojas vienašališkai nutraukia sutartį pagal nuomos sutarties 7.5. p. nuo 2014 m. gruodžio 11 d. bei įsipareigoja sumokėti nuomininkui sutarties netesybų mokestį. Sutarties 7.2. p. šalys buvo sutarusios, jog nuomotojas turi teisę pirma laiko nutraukti sutartį 7.3 p. nurodytais pagrindais, apie tai raštu įspėjęs prieš mėnesį, t. y. jei nuomininkas tyčia blogina prikabos būklę ar du mėnesius nemoka nuomos mokesčio. Ji priekabos būklės neblogino, nuomos mokestį mokėjo laiku. Per nuomos laikotarpį atliko priekabos pagerinimus, kurių pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, negali atskirti nuo prekybinės priekabos, taip pat suorganizavo ir apmokėjo elektros įrenginių įrengimą, patikrinimą ir prijungimą prie AB „LESTO“. Šie veiksmai buvo atlikti su atsakovės žinia, todėl už elektros įrenginių įrengimą ir instaliavimą turi teisę gauti pilną kompensaciją, kas sudaro 1628,68 Lt.

Sutartis, nesant ieškovės kaltės, vienašališkai buvo nutraukta nuo 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. likus iki sutartyje numatyto termino pabaigos 3 mėn. ir 10 d. Sutarties 7.4. ir 7.5. p. yra nurodyta, jog nuomininkas ar nuomotojas be kaltės nutraukę nuomos sutartį nepasibaigus terminui, moka kitai šaliai netesybų mokestį, kuris lygus vieno mėnesio nuomos mokesčiui (650 Lt), tačiau sutartyje nebuvo numatytas terminas, prieš kiek laiko kita šalis turi būti įspėjama apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Ieškovė vykdo individualią veiklą, kuriai vykdyti nuomojosi iš atsakovės prekybinę priekabą, todėl turėjo teisę tikėtis sutartimi įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius - vykdyti savo individualią veiklą prekybinėje priekaboje ir gauti iš to pajamas (pelną) iki sutartyje numatyto termino. Nutraukiant sutartį prieš terminą nesant jos kaltės, atsakovė nesumokėjo Sutarties 7.5. p. numatyto netesybų mokesčio, todėl šis mokestis turėtų būti priteistinas. Tačiau netesybų mokestis kompensuoja tik vieno mėnesio pelną, o Sutartis nutraukta likus 3 mėn. ir 10 d. iki sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų, kurias tikėjosi gauti per likusį laikotarpį iki sutarties termino pabaigos. Mano, jog reikalavimas sumokėti po 650 Lt už kiekvieną mėnesį likusį iki sutartyje nustatyto termino pabaigos yra protinga kompensacija.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės J. Č. ieškovės S. P. naudai 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 188,25 Eur sumos laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 24 d. bei 83,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovės J. Č. naudai priteisė 319 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 16 d. šalys sudarė Prekybinės priekabos nuomos sutartį (toliau- Sutartis), pagal kurią nuomotojas (atsakovė) perdavė nuomininkui (ieškovei) nuomos teise naudotis prekybinę priekabą ir joje esančią įrangą. Sutartimi šalys sulygo, kad nuomos trukmė yra nuo 2014 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 16 d. 2014 m. lapkričio 7 d. atsakovės atstovas E. Č. pasirašė Prekybinės priekabos nuomos sutarties nutraukimo protokolą, kuriame nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 11 d. nuomotojas vadovaudamasis Sutarties 7.5. p. nutraukia Sutartį bei įsipareigojo pasirašant prekybinės priekabos priėmimo-perdavimo aktą sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą 188,25 Eur netesybų mokestį. Iš atsakovės 2014 m. lapkričio 20 d. Pranešimo dėl nesutikimo nutraukti Sutartį nustatyta, kad protokolą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ieškovė gavo 2014 m. lapkričio 7 d. Ieškovė pranešime dėl nesutikimo nurodė, kad nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu atsakovės nurodytomis sąlygomis, kadangi ji Sutartį vykdo tinkamai, jokių pretenzijų iš atsakovės nėra gavusi. 2014 m. lapkričio 27 d. raštu J. Č. IĮ „Aureolė“ informavo ieškovę, kad priimtas sprendimas nutraukti teikiamas elektros energijos tiekimą nuo 2014 m. gruodžio 5 d. 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovės atstovas E. Č. pasirašė raštą dėl priekabos atsiėmimo.

Dėl kompensacijos už nutrauktą nuomos sutartį prieš terminą priteisimo. CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. Pažymėjo, kad šalys sudarydamos Sutartį susitarė dėl jos nutraukimo. Sutarties 7.2. p. nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pirma laiko nutraukti Sutartį 7.3 p. nurodytais pagrindais, raštu įspėjusi apie tai antrąją Sutarties šalį prieš 1 mėn. Sutarties 7.3. p. nustatyta, kad nuomotojas turi teisę reikalauti pirma laiko nutraukti šią sutartį, jei nuomininkas turtu naudojasi ne pagal paskirtį, jei tyčia blogina priekabos būklę, jei nuomininkas, gavęs raštišką nuomotojo įspėjimą apie už du mėnesius nesumokėtą nuomos mokestį, per vieną mėnesį nepadengia šio įsiskolinimo. Atsakovė pripažįsta, kad Sutartis buvo nutraukta ne dėl nuomininko, t. y. ieškovės kaltės, o Sutarties 7.5. p. pagrindu, kuris nustato, kad nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį prieš terminą ir nesant nuomininko kaltės, tačiau jis tokiu atveju privalo išmokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio kompensaciją. Analogiška teisė nutraukti Sutartį prieš terminą nesant nuomotojo kaltės įtvirtinta ir nuomininkui Sutarties 7.4. p. Taigi teismo vertinimu atsakovė, esant sutartyje numatytai teisei vienašališkai nutraukti Sutartį nesant nuomininko kaltės, ją nutraukė pagrįstai. Šiuo atveju teismo posėdžio metu tokią atsakovės teisę pripažino ir ieškovės atstovas. Pažymėjo, kad Sutarties 7.5. p. nesant nustatytam terminui prieš kiek nuomotojas turi įspėti nuomininką apie Sutarties nutraukimą nesant nuomininko kaltės, atsakovė įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą įstatymo nustatytu terminu prieš mėnesį (CK 6.218 str. 1 d.). Sutarties 7.5. p. nustatyta, kad nuomotojas nutraukęs nuomos sutartį nesant nuomininko kaltės privalo sumokėti nuomininkui netesybas, kurios lygios vieno mėnesio nuomos mokesčiui- 650 Lt. Pažymėjo, kad nors atsakovė ir teigia, kad ji neginčijo šios pareigos, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šios pareigos neįvykdė. Nustatyta, kad Nutraukimo protokole atsakovė buvo nurodžiusi, kad 650 Lt sumokės ieškovei pasirašant priekabos perėmimo aktą, kuris buvo pasirašytas 2014 m. gruodžio 9 d., tačiau netesybų mokestį ieškovė atsakovei sumokėjo tik 2015 m. vasario 24 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 650 Lt netesybų mokestį pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu jis jau įvykdytas, todėl reikalavimas netenkintinas. Tačiau konstatavus, kad šis ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. gruodžio 23 d.) iki reikalavimo įvykdymo (2015 m. vasario 24 d.) (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 376,51 Eur kaip kompensaciją už du mėnesius negautas pajamas nuomotojui nutraukus nuomos sutartį prieš terminą nesant nuomotojo kaltės. CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas sąlygų visetas – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (CK 6.246 str. – 6.249 str.). CK 6.251 str. 1 d. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Įstatymas suteikia šalims teisę riboti savo sutartinę atsakomybę. CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė gali pasireikšti dvejopai - atlyginant nuostolius arba sumokant netesybas. Bylos medžiaga neginčijamai įrodo, kad sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad nutraukus sutartį nesant šalių kaltės, nutraukusi sutartį šalis privalo sumokėti netesybas, kurios lygios 1 mėn. nuomos mokesčio dydžiui. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nenustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus - sutarties vienašališkas nutraukimas nesant nuomininko kaltės įtvirtintas sutartyje, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės prašomus nuostolius kaip negautas pajamas dėl sutarties neįvykdymo. Šiuo atveju nenustatyta nei viena civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu atsiradimo sąlyga, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl kompensacijos už daikto pagerinimą priteisimo. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo pažymėtina, kad Sutarties 2.3. p. šalys susitarė, kad nuomotojas leidžia nuomininkui savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su nuomotoju (išskyrus atvejus, kai nuomininkas privalo gauti nuomotojo raštišką sutikimą dėl Patalpų pagerinimo, susijusio su jų perplanavimu, rekonstravimu), pagerinti priekabos būklę, vykdyti jos einamąjį remontą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuomojamoje priekaboje nebuvo elektros, todėl dėl jos įrengimo klausimą šalys suderino dar iki sutarties pasirašymo. Teismo vertinimu ieškovė dar iki sutarties sudarymo žinodama, kad bus būtina atlikti nuomojamo turto pagerinimo klausimą, siekdama užsitikrinti pagerinimui skirtų lėšų kompensavimą galėjo tai aiškiai aptarti sutartyje. Be to, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė, kad visų pagerinimų negalima atskirti nuo išnuomoto daikto bei kad pagerinimas buvo atliktas būtent išnuomotai priekabai, kadangi iš J. Č. IĮ „Aureolė“ rašto matyti, jog elektros energija buvo tiekiama minėtos įmonės, o ne atsakovės. CK 501 str. 1 d. nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties nuostatas, kad ieškovės atlikti daikto pagerinimo išlaidos nėra atlyginamos, ieškovė pagerinimus įsipareigojo atlikti savo sąskaita, todėl reikalavimas dėl kompensacijos už daikto pagerinimą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 188,25 Eur sutartinių netesybų priteisimo, todėl konstatuotina, kad ieškinys tenkintas 18 proc., todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5,58 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 78,19 Eur atstovavimo išlaidų, viso 83,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dydį priteistina 319 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Dėl kompensacijos už negautas pajamas nuomotojui nutraukus nuomos sutartį prieš terminą nesant nuomininko kaltės. Ieškovės įspėjimas apie vienašalį sutarties nutraukimą likus mažiau nei 30 d. šiuo atveju nėra sąžiningas, nes 30 d. terminas taikomas, kai sutartis nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, kurio šiuo atveju nebuvo, nes ieškovė laiku mokėjo visus sutartinius mokėjimus, griežtai laikėsi kitų sutartinių reikalavimų, todėl pagrįstai tikėjosi įgyvendinti savo lūkesčius – vykdyti individualią veiklą ir gauti iš to pajamas (pelną). Tuo tarpu atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti, elgėsi nesąžiningai, nes sutartį nutraukė 2014 m. gruodžio 5 d., o atsakovės atstovas priekabą atsiėmė 2014 m. gruodžio 9 d., t. y. anksčiau nei turėjo pasibaigti Sutarties galiojimas pagal 2014 m. lapkričio 7 d. protokolą dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Todėl teismas nepagristai nusprendė, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Nors atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesant šalių kaltės, tačiau ją įgyvendino netinkamai dėl ko ieškovė negalėjo vykdyti savo individualios veiklos, todėl egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, o ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų, kurias tikėjosi gauti per likusį laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos.

2) Dėl daikto pagerinimo išlaidų kompensacijos. Ieškovė per nuomos laikotarpį suorganizavo ir apmokėjo elektros įrenginių įrengimą priekaboje, patikrinimą ir prijungimą prie AB „LESTO“ už 471,70 Eur. Ieškovės iniciatyva ir lėšomis nuomojamai priekabai buvo įdiegta nauja techninė savybė, kuri sukūrė papildomas priekabos naudojimo galimybes - priekaba tapo vertingesne. Šiuo atveju daikto pagerinimą sudaro ne tik prijungimui prie elektros tinklų skirta įranga ir medžiagos, bet taip pat atlikti darbai. Tai atitinka daikto pagerinimo sampratą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Ieškovė pagerino jai nuomojamą daiktą, turėdama atsakovės leidimą, nes ieškovė prieš sudarant sutartį informavo atsakovę, kam naudos priekabą ir apie poreikį įvesti elektrą, todėl sutarties 2.3 p. buvo įtvirtintas nuomotojo leidimas nuomininkui pagerinti priekabos būklę. Atsakovės valią leisti pagerinti nuomojama priekabą rodo ir tai, kad elektros energijos tiekimas buvo įrengtas per J. Č. IĮ „Aureolė“.

3) Nors Sutarties 2.3. p. įpareigojo nuomotoją leisti nuomininkui savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su nuomotoju pagerinti priekabos būklę, vykdyti jos einamąjį remontą, o 3.4. p. nuomininkas įsipareigojo savo sąskaita atlikti priekabos gerinimo darbus ir vidaus remontą, šios nuostatos nereiškia, kad yra išspręstas nuomininko padarytų priekabos pagerinimų atlyginimas. Kadangi Sutarties 3.7. p. numato, jog nuomininkas įsipareigoja, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, grąžinti priekabą tik tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateikta, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, yra akivaizdu, kad nuomotojas neįgyja nuosavybės teisių į nuomininko padarytus priekabos pagerinimus. Atsižvelgus į Sutarties nuostatų visumą, matyti, kad sutartyje nėra išspęstas klausimas ar nuomotojas turi atlyginti nuomininko padarytus daikto pagerinimus, tačiau daikto pagerinimo atlyginimo klausimas aiškiai reglamentuojamas LR CK 6.501 str. ir šalys neturi pareigos Sutartyje dubliuoti įstatymo nuostatų.

4) Teismas nepagristai sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog pagerinimas buvo atliktas būtent išnuomotai priekabai, kadangi iš J. Č. IĮ „Aureolė“ rašto matyti, jog elektros energija buvo tiekiama minėtos įmonės, o ne atsakovės. Atsakovė negalėjo tiekti elektros energijos, nes ieškovė vykdė savo individualią veiklą priekaboje, stovinčioje ne atsakovei, o atsakovės įmonei priklausančiame žemės sklype.

5) Teismas priėmė neteisingą sprendimą, sutikdamas su atsakovės argumentu, kad ieškovė neįrodė, kad visų pagerinimų negalima atskirti nuo išnuomoto daikto. Nagrinėjamu atveju atskyrimas nėra tinkama ir efektyvi apeliantės teisių gynimo priemonė, nes didelę priekabos pagerinimo vertės dalį sudaro atlikti darbai, o padaryti daikto pagerinimai dėl jų specialios paskirties negali būti atskiriami nepasitelkus specialistų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. Č. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Dėl nuomos sutarties nutraukimo. Vadovaudamasi sutarties 7 str. 5 p. bei CK 6.218 str. 1 d., atsakovė išsiuntė apeliantei pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuris ieškovei buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 8 d. Taigi terminas nuo kada teisiškai laikoma vienašališkai nutraukta nuomos sutartis - 2014 m. gruodžio 11 d. Apeliantė apie nuomos sutarties nutraukimą buvo informuota tinkamai ir net ilgesniu, nei įstatymo (CK 6.218 str. 1 d.) numatytu terminu, ką teisingai pažymėjo ir teismas. Be kita ko, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ir pats pripažino faktą, jog nuomos sutartis nagrinėjamu atveju nutraukta teisėtai, tačiau ieškovė kartu su apeliaciniu skundu kardinaliai keičia aplinkybes (gynybinę poziciją), t. y. pirmos instancijos teisme apskritai ginčijo sutarties vienašalio nutraukimo galimybę, o apeliaciniu skundu teigia, kad nagrinėjamu atveju jai turėjo būti numatyti ilgesnis nei 30 d. terminas. Toks apeliantės nenuoseklumas bei prieštaravimas pačiai sau teismų praktikoje yra vertinimas apelianto nenaudai.

2) Tai, kad atsakovė ape1iantei atsiuntė papildomą pranešimą, jog elektros energijos tiekimas ieškovei yra nutraukiamas nuo 2014 m. gruodžio 5 d. nereiškia vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo. Net pačiame pranešime apie elektros nutraukimą pažymėta, jog atsakovė papildomai apeliantę informuoja dėl to, jog ieškovė turėtų galimybę sudaryti naują elektros tiekimo sutartį nenutraukdama veiklos.

3) Apeliantė 2014 m. gruodžio 9 d. savanoriškai perdavė priekabą atsakovei, tačiau visos sutarties teisinės pasekmės kyla nuo 2014 m. gruodžio 11 d. Be to, šalys aptarė vienašalio sutarties nutraukimo teisines pasekmes Sutarties 7 str. 5 p. Atsakovė šios pareigos neginčijo ir su apeliante atsiskaitė.

4) Dėl negautų pajamų atlyginimo. Apeliantė neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, be kita ko, apeliantė net neįrodinėja realaus negautų pajamų dydžio. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pats pripažino faktą, jog nuomos sutartis nagrinėjamu atveju nutraukta teisėtai, todėl neaišku kokiu teisiniu pagrindu yra reikalaujama priteisti žalą negautų pajamų forma, juolab, kad ieškovei sutartinė bauda yra sumokėta. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nei teisinių, nei faktinių sąlygų nėra.

5) Dėl atliktų daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Šalys abipusių derybų būdu sutarė, kad visos ieškovės turėtos daikto pagerinimo išlaidos atsakovės nėra atlyginamas. Sutarties 3 str. 6 p. sulygta, jog nuomininkas atskiriamus pagerinimus be žalos daikto konstrukcijoms gali pasiimti. 2014 m. gruodžio 9 d. daikto perdavimo-priėmimo metu ieškovė apskritai nenurodė jokių papildomų daiktų ar darbų rezultatų, kurie būtų atsakovei perduoti kaip pagerinimai. Be to, visiškai neaišku, ar ieškovės įvardijami priekabos pagerinimai negalėjo būti atskirti ir pasiimti. Dar daugiau, nėra aišku kaip kilnojamoji priekaba gali būti pagerinta elektros instaliacijos pravedimu iš gretimo sklypo, kai bet kuriuo metu kilnojamoji priekaba gali būti perkelta į kitą vietą. Be to, apeliantė nuomojosi priekabą ne asmeniniais, o verslo tikslais, t. y. vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, parduodant karštus bei šaltus užkandžius, todėl natūralu, jog ji turėjo patirti papildomų kaštų, kurie susiję su veiklos specifika už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. Kasacinio teismo praktikoje daikto pagerinimu taip pat nelaikomas daikto pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams.

Trečiasis asmuo J. Č. IĮ „Aureolė“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateikia Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-41170-13-4324, tačiau teismui prašymas priimti naują įrodymą bei pats rašytinis įrodymas nėra pateikti, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl naujo įrodymo priėmimo.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183 str., 185 str.). Teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, o jų pagrindu priėjo teisingos išvados, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą bei dėl kompensacijos už išnuomoto daikto pagerinimą atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog 2014 m. vasario 16 d. šalys sudarė Prekybinės priekabos nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas (atsakovė) perdavė nuomininkui (ieškovei) nuomos teise naudotis prekybinę priekabą ir joje esančią įrangą. Sutartimi šalys susitarė, kad nuomos trukmė yra nuo 2014 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 16 d. 2014 m. lapkričio 7 d. atsakovės atstovas E. Č. pasirašė Prekybinės priekabos nuomos sutarties nutraukimo protokolą, kuriame nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 11 d. nuomotojas vadovaudamasis Sutarties 7.5. p. nutraukia Sutartį bei įsipareigojo pasirašant prekybinės priekabos priėmimo-perdavimo aktą sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą 188,25 Eur netesybų mokestį. Iš atsakovės 2014 m. lapkričio 20 d. Pranešimo dėl nesutikimo nutraukti Sutartį nustatyta, kad protokolą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ieškovė gavo 2014 m. lapkričio 7 d. Ieškovė pranešime dėl nesutikimo nurodė, kad nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu atsakovės nurodytomis sąlygomis, kadangi ji Sutartį vykdo tinkamai, jokių pretenzijų iš atsakovės nėra gavusi. 2014 m. lapkričio 27 d. raštu J. Č. IĮ „Aureolė“ informavo ieškovę, kad priimtas sprendimas nutraukti teikiamas elektros energijos tiekimą nuo 2014 m. gruodžio 5 d. 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovės atstovas E. Č. pasirašė raštą dėl priekabos atsiėmimo.

Dėl nuomos Sutarties nutraukimo ir negautų pajamų atlyginimo. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 str. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (CK 6.217 str. 5 d.), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismo tvarka, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė ir atsakovė būtent tokį susitarimą ir sudarė - Sutarties 7.5. p. nustato, kad nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį prieš terminą ir nesant nuomininko kaltės, tačiau jis tokiu atveju privalo išmokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio kompensaciją. Analogiška teisė nutraukti Sutartį prieš terminą nesant nuomotojo kaltės įtvirtinta ir nuomininkui Sutarties 7.4. p. Kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai nesant šalių kaltės pripažįsta ir apeliantė, tačiau teigia, kad jai turėjo būti taikomas ilgesnis nei 30 dienų terminas pranešimui apie sutarties nutraukimą. Pirmos instancijos teismas nesant Sutarties 7.5. p. nustatytam terminui prieš kiek nuomotojas turi įspėti nuomininką apie Sutarties nutraukimą nesant nuomininko kaltės, laikė, kad atsakovė tinkamai įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą įstatymo nustatytu terminu prieš mėnesį (CK 6.218 str. 1 d.). LR CK 6.218 str. 1 d. numato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Byloje nustatyta, kad apeliantei apie Sutarties nutraukimą buvo pranešta 2014 m. lapkričio 7 d. atsakovės atstovo E. Č. pasirašytu Prekybinės priekabos nuomos sutarties nutraukimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nuo 2014 m. gruodžio 11 d. nuomotojas, vadovaudamasis Sutarties 7.5. p., nutraukia Sutartį bei įsipareigoja pasirašant prekybinės priekabos priėmimo-perdavimo aktą sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą 188,25 Eur netesybų mokestį. Iš atsakovės 2014 m. lapkričio 20 d. Pranešimo dėl nesutikimo nutraukti Sutartį nustatyta, kad protokolą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ieškovė gavo 2014 m. lapkričio 8 d. 2014 m. lapkričio 27 d. raštu J. Č. IĮ „Aureolė“ informavo ieškovę, kad priimtas sprendimas nutraukti teikiamas elektros energijos tiekimą nuo 2014 m. gruodžio 5 d. 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovės atstovas E. Č. pasirašė raštą dėl priekabos atsiėmimo. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliantės argumentai, kad atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti, elgėsi nesąžiningai, nes sutartį nutraukė 2014 m. gruodžio 5 d., o atsakovės atstovas priekabą atsiėmė 2014 m. gruodžio 9 d., t. y. anksčiau nei turėjo pasibaigti Sutarties galiojimas pagal 2014 m. lapkričio 7 d. protokolą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, apeliantei apie sutarties nutraukimą buvo pranešta 2014 m. lapkričio 7 d. Prekybinės priekabos nuomos sutarties nutraukimo protokolu, kuris ieškovei buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 8 d. Net jeigu ir laikyti, kad Sutartis buvo nutraukta nuo 2014 m. gruodžio 9 d., kai buvo pasirašytas raštas dėl priekabos atsiėmimo, o ne nuo 2014 m. gruodžio 11 d., kaip nurodyta 2014 m. lapkričio 7 d. Prekybinės priekabos nuomos sutarties nutraukimo protokole, ieškovė apie Sutarties nutraukimą vis tiek buvo informuota tinkamai CK 6.218 str. nustatytu terminu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė laikėsi sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai, toks vienašališkas Sutarties nutraukimas yra teisėtas, atitinkantis Sutarties 7.5. p. bei CK 6.218 str. nuostatas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovė netinkamai įgyvendino teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

Reikalavimą priteisti 376,51 Eur už per du mėnesius negautas pajamas apeliantė grindžia netinkamai įgyvendinta teise vienašališkai nutraukti sutartį nesant šalių kaltės, dėl ko ieškovė negalėjo vykdyti savo individualios veiklos ir mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Sutartinė civilinė atsakomybė reiškia atsakomybę už sutartinės prievolės pažeidimą, kai šalis prieš padarant žalos jau siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.256 str. 1 d. sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą prievolės įvykdymą. Netinkamas prievolės įvykdymas gali reikštis įvairiais būdais – visišku prievolės neįvykdymu, prievolės įvykdymu tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimu, bendradarbiavimo stoka, imperatyviųjų teisės normų nesilaikymu ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, skolininko (atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti kreditorius (ieškovas). Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant tiek į pirmos instancijos teismo, tiek ir į apeliacinio teismo padarytą išvadą, kad atsakovė laikėsi sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai, apeliantės argumentas, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, o ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų, atmestinas jai neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, o apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nuostolių, priežastinio ryšio ir kaltės. Be to pažymėtina, kad Sutarties 7.5. p. šalys susitarė, jog nuomotojas nutraukęs nuomos sutartį nesant nuomininko kaltės privalo sumokėti nuomininkui netesybas, kurios lygios vieno mėnesio nuomos mokesčiui - 650 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutartą netesybų mokestį atsakovė apeliantei sumokėjo 2015 m. vasario 24 d. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad nutraukus sutartį nesant šalių kaltės, nutraukusi sutartį šalis privalo sumokėti netesybas, kurios lygios 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžiui.

Nesant nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukiant šalių sudarytą Sutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos už negautas pajamas priteisimo nuomotojai nutraukus nuomos Sutartį prieš terminą.

Dėl atliktų daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.501 str. nuostatas, yra pasisakęs, kad teisė į pagerinimo išlaidų atlyginimą galima realizuoti nustačius šias būtinas sąlygas: nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą; nuomininkas turėjo šiam tikslui tam tikrą išlaidų dydį; įstatymų ar sutarties šalių nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Teismai, vertindami teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą buvimą, turi nustatyti, dėl kokių atliktų statybos-remonto darbų ir kaip realiai pagerintas nuomojamas objektas, atskirti, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad nuomininkas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai buvo gauta ekonominės naudos, o kai nuomininkas yra juridinis asmuo - atsižvelgti į tai, kad jis savo išlaidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais, ir jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pasisakydamas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bylose dėl patalpų pagerinimo ir pagerinimų dydžio nustatymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-411/2004; 2008-09-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-379/2008; 2009-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-269/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ji per nuomos laikotarpį suorganizavo ir apmokėjo elektros įrenginių įrengimą priekaboje, patikrinimą ir prijungimą prie AB „LESTO“ už 471,70 Eur, dėl ko priekabai buvo įdiegta nauja techninė savybė ir ji tapo vertingesne. Nors atsakovė iš esmės neginčija elektros instaliacijos pravedimo į priekabą fakto, tačiau teigia, kad tai buvo daikto pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 2.3. p. susitarė, kad nuomotojas leidžia nuomininkui savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su nuomotoju (išskyrus atvejus, kai nuomininkas privalo gauti nuomotojo raštišką sutikimą dėl Patalpų pagerinimo, susijusio su jų perplanavimu, rekonstravimu), pagerinti Priekabos būklę, vykdyti jos einamąjį remontą. Nuomininkas taip pat įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis atlikti priekabos gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą (Sutarties 3.4. p.), o pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti priekabą tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateikta, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą, tai fiksuojant Patalpų perdavimo-priėmimo akte (Sutarties 3.7 p.). Pirmos instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog visų pagerinimų negalima atskirti nuo išnuomoto daikto bei, kad ieškovė dar iki Sutarties sudarymo žinodama, kad bus būtina atlikti nuomojamo turto pagerinimo klausimą, siekdama užsitikrinti pagerinimui skirtų lėšų kompensavimą galėjo tai aiškiai aptarti Sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmos instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų aiškinimu ir mano, kad apeliantė neįrodė, jog visų pagerinimų negalima atskirti nuo išnuomoto daikto, juo labiau, kad Sutarties 3.4. p. nuomininkė buvo įsipareigojusi savo sąskaita ir jėgomis atlikti priekabos gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą. Be to, ieškovės nurodytas turto pagerinimas nėra fiksuotas ir įvertintas priekabos realaus grąžinimo nuomotojai (atsakovei) metu - 2014 m. gruodžio 9 d. rašte dėl priekabos atsiėmimo. Ieškovės teiginiai dėl atliktų daikto pagerinimų darbų išlaidų taip pat nepagrįsti dar ir tuo aspektu, jog apeliantė priekabą nuomojosi verslo tikslais, t. y. nuomininkė siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai gavo ekonominės naudos. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą ir Sutarties 2.3. p., 3.4. p., 3.7. p. sisteminį aiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl priekabos pagerinimo darbų išlaidų priteisimo netenkino pagrįstai.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (ieškovės) S. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Atsakovė J. Č. prašė jos naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė