Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Ramintai Braškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto sav., taip pat nurodė gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) , dirba UAB „(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. balandžio 24 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal galiojančios iki 2003-05-01 redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams ir kurio vykdymas šio kodekso BK 47 ¹ straipsniu atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2003-11-04 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

2) 2005 m. balandžio 8 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 2 MGL (250 Lt) bauda;

3) 2010 m. birželio 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 12 MGL, 1560 litų bauda;

4) 2013 m. liepos 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, galutine subendrinta bausmė - 50 MGL, 6500 litų bauda,

5) 2020 m. kovo 2 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, 90 MGL, 4500 eurų bauda ir vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 60 MGL, 3000 eurų baudą bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2013-07-17 įsakymu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė 4882 eurų bauda; Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas 4 metus vairuoti transporto priemonę; Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės automobilio vertę atitinkančią sumą 3240 eurų.

6) 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ str. 1 d., 49 parų arešto bausme. 2022-08-03 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini) g. išvažiavime link A1 kelio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. K. vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - 5 metams uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2022 m. balandžio 6 d. baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini) g. išvažiavime link A1 kelio, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio vakarą jis tikrai vartojo alkoholį, išgėrė gal du ar pusantro litro alaus. Po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kaltinamasis žinojo, kad jam atimtos teisės vairuoti, tačiau vistiek sėdo už vairo. Tokio savo elgesio nepateisina.

Taigi kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. R. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Jai priklauso automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2022-08-02, apie 16 val., ji paliko prie savo darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini) Automobilio raktas buvo automobilyje. Tą dieną jos sugyventinis V. K. turėjo atvykti namo iš pataisos namų, kur atliko bausmę. Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus. Žino, kad jam 2022 m. kovo mėn. 5 metams atimtos teisės vairuoti bet kokius automobilius. 2022-08-03 vakare V. K. jai paskambino ir sužinojo, kad jis būdamas neblaivus vairavo minėtą automobilį ir buvo sulaikytas. Ji apie tai nieko nežinojo, jos leidimo jis neklausė. Dėl automobilio jam pretenzijų neturi. Pageidauja atsiimti automobilį (b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad 2022-08-03, apie 18.43 val., patruliavimo metu policijos ekipaže su vyriausiuoju patruliu V. M. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad išvažiavime į greitkelį link (duomenys neskelbtini) turgaus, automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė berniuką. Vaikas sąmoningas, (duomenys neskelbtini) metai, skauda koją. Atvykus į įvykio vietą rado 3 automobilius, kurie dalyvavo eismo įvykyje: „Škoda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kelio sėdėjo vaikas, R. G., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuris skundėsi kojos skausmais, prie vaiko stovėjo jo tėvas R. G.. Atvykusi greitoji pagalba vaiką kartu su tėvu išvežė į Santarų ligoninę apžiūrai. Kaip paaiškino Škoda vairuotojas D. Ž., jis sustojo praleisti vaiką su tėvu, nes jie jau buvo įžengę į važiuojamąją kelio dalį ir staiga pajautė stiprų smūgį į automobilio galą dėl kurio jo automobilis Škoda pavažiavo į priekį bei partrenkė vaiką. Išlipęs D. Ž. pamatė, kad į jo automobilį iš paskos atsitrenkė automobilis „Citroen“. Nustatė, kad automobilio „Citroen“ vairuotojas yra R. Š., jis paaiškino, kad važiavo paskui „Škoda“ automobilį, pastebėjo, kad automobilis Škoda sustojo praleisti vaiką ir jis sustojo, kai staiga į jo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, dėl ko jo automobilis pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į „Škoda“ automobilį. Išlipęs iš automobilio R. Š. pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis. Nustatyta, kad automobilio „VW“ vairuotojas yra V. K., gim.(duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad jis važiavo namo bei suko į įvažiavimą į greitkelį. Saulė švietė jam tiesiai į akis ir jis nepastebėjo, kad priekyje važiuojantys automobiliai sustojo ir visu greičiu įvažiavo į automobilio „Citroen“ galą. Išlipęs iš automobilio nepastebėjo, kad nuo smūgio priekyje važiavęs automobilis „Škoda“ partrenkė vaiką. Bendraujant su V. K. iš jo sklido alkoholio kvapas. P. V. K. blaivumą alkotesteriu. Nustatyta, kad jis yra neblaivus. Pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,89 promilių girtumas. Antro patikrinimo metu jam pūtimu nustatytas 1,79 promilių girtumo. Jis sakė, kad prieš pusvalandį vartojo alaus, kiek suvartojo nepamena, ir negali būti toks girtumas. V. K. nesutiko su blaivumo patikrinimo rezultatais, todėl paprašė nuvežti jį į ligoninę priduoti kraują už savo lėšas. Jis apie 20.00 val. buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, kur pridavė kraują alkoholio patikrinimui. Apie 20.40 val. jis pristatytas į areštinę (b. l. 39-40).

2022-08-03 Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2022-08-23, 19.01 val., V. K. pirmu pūtimu nustatytas 1,89 promilių girtumas; 19.19 val. antru pūtimu nustatytas 1,79 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 15, 9-10).

2022-08-03 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis po eismo įvykio, apgadintas priekis, variklio dangtis. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 18-28).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, kad automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad Automobilio „VW Trasporter“ (duomenys nekselbtini) metų laidos kaina su PVM yra 3150 eurų (b. l. 31).

Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo V. K. kaltė visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų M. R., V. M. parodymais, taip pat neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus.

V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam

skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020).

Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ str. 1 d. kuriuo be arešto bausmės paskyrimo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios , t. y. nuo 2022 m. vasario 13 d. Taigi kaltinamasis žinodamas, kad negali vairuoti, nes ši teisė atimta sėdo prie vairo neblaivus, taip padarydamas BK 243 straipsnyje numatytą veiką. Kaltinamojo kaltę įrodo be jo visiško prisipažinimo byloje esantys įrodymai, o būtent 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamasis įsakymas, liudytojų parodymai ir kita bylos rašytinė medžiaga. Atsižvelgtina į tai, kad jau pačiu 2022 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo teisiamas už 2020 m. kovo 2 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo nuosprendžiu nustatyto baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymą, kas pagrindžia jo piktybiškumą (piktavališkumą), rodantį aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina ir, kad V. K. žinojo, kad vairuoti negali, nes ši teisė jam yra atimta, suprato, jog būdamas girtas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negali vairuoti, tačiau automobilį vairavo ir norėjo taip elgtis, t. y. sąmoningai pažeisdamas baudžiamojo poveikio priemonę veikė tiesiogine tyčia, be to pastebėtina, kad vairavo ne vieną kartą, pažeidė tą draudimą net kelis kartus. V. K. veiksmai buvo ne tik neatsakingi, bet ir nukreipti į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą – pavojingą, piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, todėl atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas dėl bausmių V. K. skyrimo teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytos dvi nusikalstamos veikos, tai baudžiamasis nusižengimas teisingumo srityje ir nesunkus nusikaltimas transporto saugumo srityje. Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Vengdamas atlikti ankstesniu teismo sprendimu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę V. K. padarė kitą nusikaltimą, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo būsenoje. Atsakomybę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo sveikos sunkina tai, jog ji padaryta esant neišnykusiam teistumui už ankstesnį nusikaltimą, t. y. esant recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, kad asmuo teistas 6 kartus, paskutinį kartą dėl analogiškų veikų. Taip pat jis yra administracine tvarka baustas daug kartų, dirba.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už abi nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę.

Baudžiamoji byla užbaigta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę V. K. mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2022-08-03, 19.00 val., iki 2022-08-04, 13.55 val., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki kaltinamojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, po to, panaikintinos.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Šiuo atveju V. K. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatytos 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija (vidutinis girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis V. K. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo už automobilio vairo, vairavo vakaro metu, kuomet gatvėse pakankamai intensyvus eismas, be to atsižvelgtina į tai, kad vairavo neblaivus jau po 2022 kovo 22 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo uždrausta jam vairuoti, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo dar kartą važiavo neblaivus. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju dokumentų paėmimas kaltinamajam netaikytas, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Kita vertus, V. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri, be kita ko, užkerta galimybes įgyti specialiąją teisę kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam skaičiuotinas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui jo sugyventinei M. R., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 30), todėl šiuo atveju taikytinas BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti ne patį turtą o jo vertę atitinkančią pinigų sumą 3150 eurų (b. l. 31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme, apimti bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, keičiant 1 (vieną) arešto parą į 1 (vieną) laisvės apėmimo dieną ir paskirtas V. K. subendrintą bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. K. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką V. K. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2022-08-03, 19.00 val., iki 2022-08-04, 13.55 val., 1 (vieną) dieną, prilyginant ją 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą V. K. palikti nepakeistas iki kaltinamojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, po to panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti kaltinamajam V. K. nusikalstamos veikos priemonės, t. y. konfiskuoti automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 3150 (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt) eurų, juos priteisiant iš kaltinamojo valstybės naudai.

Šią sumą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis – turto konfiskavimas, ir nurodyti bylos numerį. Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.