Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ir atsakovo UAB „Skaldos paviršius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams A. N., R. R., V. Š., UAB „Skaldos paviršius“ dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) nustatyti tokią naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė V. P. naudosis patalpomis buto plane pažymėtomis Nr. 7-2 (kambarys) ir 7-3 (kambarys), atsakovai UAB „Skaldos paviršius“ ir A. N. – patalpomis buto plane pažymėtomis Nr. 7-5 (kambarys) ir 7-6 (sandėliukas), ieškovė ir atsakovai naudosis bendrai patalpomis buto plane pažymėtomis Nr. 7-1 (koridorius) Nr. 7-4 (virtuvė) Nr. 7-7 (vonia) ir Nr. 7-8 (tualetas);

2) priteisti iš atsakovų įsiskolinimus už komunalinius mokesčius: iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ – 131,28 Eur, iš atsakovo R. R. – 98,00, iš atsakovės V. Š. – 98,00 Eur, iš atsakovo A. N. – 66,55 Eur;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini): ieškovei priklauso – ½ buto dalis, o atsakovams, skirtingais laikotarpiais priklausė: UAB „Skaldos paviršius“, R. R. ir V. Š. – po 1/6 dalį kiekvienam (nuo 2013-12-10 iki 2014-08-13); atsakovams UAB „Skaldos paviršius“ – 1/6 dalis ir A. N. – 1/3 dalis minėto buto (nuo 2014-08-13). Su bendrasavininkais nepavyksta susitarti dėl patalpų naudojimo, atsakovai neprisideda apmokant komunalinius mokesčius. Atsakovai nuo 2014-01-19 nesąžiningai savavališkai užvaldė visą butą, pakeitė langus, spyną, todėl ji negali patekti į butą.Atsakovė UAB „Skaldos paviršius“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės siūlomas naudojimosi butu tvarkos variantas yra neįgyvendinamas ir neracionalus, neatitinka teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Butas priklauso trims savininkams, todėl įmanomas tiks toks naudojimosi tvarkos variantas, kur kiekvienas bendraturtis galėtų naudotis izoliuota buto patalpa, atlikus kapitalinį remontą. Atsakovė UAB „Skaldos paviršius“ pateikė patikslintą priešieškinį, kurio prašė:

1) nustatyti tokią naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: UAB „Skaldos paviršius“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atliks buto paprastąjį remontą pagal architekto E. A. parengtą planą, kuriame numatyta, kad po buto perplanavimo ieškovė V. P. naudosis patalpa buto plane pažymėta Nr. 2 (16 kv. m. kambariu), UAB „Skaldos paviršius“ – patalpa Nr. 3 (6,98 kv. m. kambariu), o A. N. – patalpa Nr. 9 (11,72 kv. m. ploto kambarys) ir Nr. 8 (1,22 kv. m. sandėliuku), ieškovė ir UAB „Skaldos paviršius“ bendrai naudosis bendrojo naudojimo patalpa Nr. 1 (3,64 kv. m. balkonu) ir šalys bendrai naudosis bendrojo naudojimo patalpomis Nr. 4 (1,67 kv. m. virtuve), Nr. 5 (9,33 kv. m. prieškambariu), Nr. 6 (1,29 kv. m. tualetu) ir Nr. 7 (2,75 kv. m. san. mazgu); UAB „Skaldos paviršius“ ieškovei sumokės 977,71 Eur vienkartinę kompensaciją už jai tenkančią naudotis mažesnę nuosavybės dalį;

2) įpareigoti ieškovę netrukdyti remonto darbų vykdymui;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismui netenkinus priešieškinio reikalavimų, o patenkinus ieškinį, iš ieškovės UAB „Skaldos paviršius“ naudai priteistina 749,77 Eur vienkartinė kompensacija už jam tenkančią naudotis mažesnę nuosavybės dalį. Atsakovės siūloma tvarka yra suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio nuostatomis, atlikus remontą, bendraturčiai galės naudotis atskiromis izoliuotomis patalpomis ir tai nepažeis jų teisių.Ieškovė V. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės siūlomas naudojimosi butu tvarkos variantas paremtas galimai ateityje būsimu buto išplanavimu, kurį įgyvendinant būtų įrengiamos papildomos pertvaros bei šalinama dalis esamų pertvarų ir tai nėra paprastasis buto remontas. Būtų pažeisti STR 2.02.01:2004 numatyti minimalūs patalpų reikalavimai. Ieškovei tenkanti naudotis buto dalis sumažėja 18 procentų nuo jai tenkančios idealios dalies, o atsakovų plotas padidėja atitinkamai – UAB „Skaldos paviršius“ – 32,44 procentais, o A. N. – 11,19 procentų. Jeigu būtų tenkinamas priešieškinis, ieškovei turėtų būti išmokėta 1 607,11 Eur kompensacija už tenkantį sumažintą (net 2,63 kv. m.) naudingą plotą.Atsakovė V. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad atsakovė ginčija reikalavimą mokėti nuo 2013-12-16, nes turto bendrasavininke tapo tik 2013-12-10, o ieškovė nepagrįstai reikalauja mokėti už ankstesnį mėnesį, nors gali reikalauti tik už laikotarpį nuo 2013-12-10 iki 2014-08-13. Be to, ji su bendraturčiu R. R., apmokėjo mokesčius už šilumą (158,73 Lt) ir atsiskaitė už administravimo paslaugas (132,98 Lt.).Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo iš dalies sutiko su jo reikalavimais. Nurodė, kad sutinka apmokėti mokesčius tik už laikotarpį nuo 2013-12-10 iki 2014-08-13, nes vėliau nebuvo minėto buto bendraturčiu. Su V. Š. apmokėjo mokesčius už šilumą (158,73 Lt) ir atsiskaitė už administravimo paslaugas (132,98 Lt.). Atsakovas A. N. nepateikė atsiliepimų nei į patikslintą ieškinį, nei į patikslintą priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nurodė, kad analizuojant šalių pateiktus naudojimosi butu tvarkos variantus, teismo vertinimu, abu projektai neatitinka bendrųjų taisyklių, taikytinų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui (teisėtumo kriterijus), be to jie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų: ieškovės variante – viena patalpa turėtų naudotis du skirtingi asmenys (fizinis ir juridinis), o atsakovo – akivaizdžiai sumažintas privalomas bendro naudojimo patalpų (koridoriaus) dydis, panaikinama virtuvė ir numatyti tam tikri buto pakeitimai, susiję su atskirų konstrukcijų panaikinimu (STR 2.02.01:2004). Pateiktuose variantuose iš esmės neatsižvelgta į paskirtos naudotis buto dalies atitikimą turimai daliai bendrosios nuosavybės teisėje (adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus), tinkamai neužtikrintos savininkų teisės ir tai sudaro bei ateityje sudarys pagrindą kilti interesų pusiausvyros problemai, juolab, kad konkrečiu atveju šalys nesutaria ir dėl atlyginimo (kompensacijos). Siūlomos tvarkos yra nepatogios visiems bendraturčiams ir neužtikrina jiems galimybės naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą (neatitikimas socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui).Teismas darė išvadą, kad bet kuris pateiktas projektas pažeis bendraturčių interesus. Esanti dabartinė šalių tarpusavio santykių padėtis akivaizdžiai netenkina nei vienos šalies interesų, tačiau susidariusioje situacijoje iš esmės nėra galimybės surasti optimaliausią ir visų šalių interesus mažiausiai pažeidžiantį naudojimosi butu tvarkos variantą, nes, kaip minėta, šalys iš esmės nesutarė dėl jų siūlomų naudojimosi tvarkos variantų ir tai sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms ateityje atsirasti. Pagal pateiktus projektus realiai neįmanoma šalims parinkti priimtiniausio sprendimo, todėl šalių pateiktus reikalavimus patvirtinti jų siūlomus naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektus teismas atmetė. Teismas neturi galimybių nustatyti visus tenkinančios naudojimosi tvarkos, nes bendraturčiai iš esmės siekia išimtinai tik savo interesų patenkinimo. Ieškovė, įrodinėdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, pateikė teismui duomenis apie susidariusius įsiskolinimus už suteiktas paslaugas. Atsakovai iš esmės neginčijo turintys pareigą prisidėti prie ginčo turto išlaikymo, tačiau nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalavimą. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius aplinkybių, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas, teismas ieškovės reikalavimą jos naudai priteisti iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ – 131,00 Eur, iš atsakovo R. R. – 98,00 Eur iš atsakovės V. Š. – 98,00 Eur ir iš atsakovo A. N. – 66,55 Eur tenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti; priteisi bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog dviejų kambarių butą valdo trys savininkai, todėl akivaizdu, jog dviejų kambarių bute trims savininkams paskirti naudotis atskiromis izoliuotomis patalpomis yra neįmanoma. Be to, CK 4.81 straipsnio nuostata yra dispozityvi.Teismas, nurodydamas, kad siūloma naudojimosi tvarka neatitinka proporcingumo ir adekvatumo kriterijaus privalėjo nurodyti, kas yra esminis nukrypimas nuo šių kriterijų, įvardindamas konkrečius skaičius. Teismui atmetus abi siūlomas nustatyti naudojimosi tvarkas, teismas iš esmės pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą – vykdyti teisingumą ir priimti sprendimą, sprendimą grindė galimų konfliktų ateityje kilimo prielaida, kurios nepagrindė. Turi būti atsižvelgta į aplinkybes, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir nevykdo pareigų – nemoka komunalinių mokesčių, trukdo ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi. Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimo dėl kompensacijos už negalėjimą naudotis balkonu dydžiu, kadangi pagal ieškovės naudojimosi tvarką, atsakovai atskirai nuo ieškovės turės teisę naudotis sandėliuku. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, todėl be pagrindo nurodė, kad šalys iš esmės nesutaria dėl kompensacijos dydžio, nors nesutariamas buvo tik dėl 22,60 Eur. Teismas sprendime konstatavo keletą visiškai klaidingų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, kad: 1) tualetas lauke, nors butas yra su visais patogumais; 2) patalpa Nr. 7-3 balkonas, nors yra kambarys; 3) ieškovė mokesčius už butą moka iki 2014 m. rugsėjo, nors moka iki 2015 m. sausio. Byla buvo išnagrinėta 2015-12-10, tačiau teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas tik 2016-01-28, t. y. praėjus 50 dienų po bylos išnagrinėjimo, kas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 269 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Teismas neteisingai nurodė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi ieškovė patyrė ne 800,13 Eur, o 954,39 Eur bylinėjimosi išlaidas. 50 procentų ieškinio patenkinimo atveju iš atsakovų turėjo būti priteista ne mažesnė kaip 477,20 Eur suma, tačiau įvertinus aplinkybes, kad 525,00 Eur dydžio ieškovės patirtus bylinėjimosi išlaidos buvo susiję su atsiliepimų į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį parengimu, ieškovės naudai 50 procentų ieškinio patenkinimo atveju iš atsakovų turėjo būti priteista 739,70 Eur suma. Teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ naudai iš ieškovės priteisė 358,23 Eur, nes į 716,46 Eur dydžio išlaidas įeina ir atsakovo patirtos išlaidos dėl priešieškinio parengimo, kuris pilna apimtimi buvo atmestas.Atsakovė UAB „Skaldos paviršius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016-01-28 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi apimtyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo – šalys yra laisvos apsispręsti, ar nustatyti naudojimosi tvarką, ar ne. Šalims nusprendus nustatyti naudojimosi tvarką – naudojimosi tvarka gali būti nustatyta tik naudojimuisi atskiromis ir izoliuotomis buto dalimis. Tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeistos atsakovų nuosavybės teisės, kadangi du savarankiški subjektai turėtų bendrai naudotis vienu kambariu, ieškovei nesant jokio teisėto pagrindo būtų suteikiama nepagrįsta pirmenybė.Ieškovės nurodytos teismo klaidos nėra esminiai pažeidimai, sudarantys pagrindą pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Atsakovė UAB „Skaldos paviršius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2016-01-28 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ priešieškinį bei sumažinti iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ ieškovės naudai priteistą įsiskolinimą už komunalinius mokesčius nuo 131,00 Eur iki 120,14 Eur ir proporcingai sumažinti ieškovei iš atsakovo UAB „Skaldos paviršius“ priteisiamas bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo išvados prieštarauja 2015-12-04 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento išvadai Nr. A51-II5656/15 (2.15.2.52-MP7), turinčiai prima facie galią, liudytojo R. D. parodymams, dėl kurių teismas nepasisakė. Teismo išvados dėl STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pažeidimo yra nepagrįstos.Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nesprendė kompensacijos priteisimo klausimo, neteisėtai atsiribodamas nuo jo prerogatyvai priskirtų klausimų sprendimų. Teismas priteisė iš atsakovo komunalinius mokesčius ir už laikotarpį, kai ginčo butas atsakovui nuosavybės teise dar nepriklausė, todėl sprendimas turi būti keičiamas, iš atsakovo priteistą sumą mažinant 10,86 Eur. Ieškovė V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra paremta ne esama ginčo buto išplanavimo situacija, o galimai ateityje būsimu buto išplanavimu. Kadangi atsakovo siūlomas perplanavimas yra ne paprastasis remontas, o buto kapitalinis remontas, tokio pertvarkymo įgyvendinimo galimybės yra sąlyginės, kas prieštarautų CPK 267 straipsnio nuostatoms, nes būtų priimtas sąlyginis sprendimas. Atsakovo priešieškiniu siūloma nustatyti naudojimosi tvarka prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.1., 14.2.,18 punktams.Atsakovas tik deklaratyviais teiginiais bando pagristi, jog jis atliks tinkamą buto pertvarkymą, tačiau teismui ir ieškovei nepateikia jokių konkrečių duomenų kaip atsakovo siūlomas buto pertvarkymas bus atliktas ir kokie sprendiniai bus taikomi buto pertvarkymui. Be to, atsakovo siūlomas 3 mėnesių terminas, nurodytiems darbams atlikti yra neprotingai ilgas, todėl turėtų būti nustatytas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas. Nustatant atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Patenkinus atsakovo priešieškinį, ieškovės atskirai naudojama ir naudinga jai tenkančio ploto dalis sumažėtų ne 1,67 kv. m., bet net 2,63 kv. m., todėl iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista ne 977,71 Eur dydžio kompensacija, bet 1 607,11 Eur. Atsakovai A. N., R. R., V. Š. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: ieškovei – 1/2 dalis, atsakovei UAB „Skaldos paviršius“ – 1/6 dalis ir atsakovui A. N. – 1/3 dalis.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti jos pasiūlytą naudojimosi ginčo butu tvarką. Atsakovė UAB „Skaldos paviršius“ apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė jos pasiūlytą naudojimosi ginčo butu tvarką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir juos detalizuojančiais ieškovės ir atsakovės argumentais nesutinka. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas yra toks bendraturčių turimų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimas, kuriuo apibrėžiamos bendraturčio praktinės galimybės naudotis tam tikromis gyvenamojo namo (buto) atskiromis izoliuotomis patalpomis, tuo pačiu išliekant bendrajai dalinei nuosavybei. Pažymėtina, kad tam tikros gyvenamojo namo (buto) dalys (koridoriai, laiptai, pastato patalpos, kuriose įrengti bendro apšildymo įrenginiai, sanitariniai mazgai ir pan.) gali būti bendraturčių naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2012). Remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, jog naudojimosi tvarkos namu ar butu nustatymas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, yra galimas tada, jei tame name ar bute esančių atskirų izoliuotų patalpų skaičius yra toks pats ar didesnis už to buto ar namo savininkų skaičių. Priešingas nagrinėjamos nuostatos aiškinimas implikuotų, kad pati naudojimosi tvarkos namu ar butu nustatymo koncepcija prarastų prasmę. Nagrinėjamu atveju ginčo bute yra du kambariai, tuo tarpu ginčo butas priklauso trims savininkams – ieškovei, atsakovei UAB „Skaldos paviršius“ ir atsakovui A. N.. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nustatyti naudojimosi tvarką ginčo butu duotuoju momentu negalima. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti jos pasiūlytą naudojimosi ginčo butu tvarką, nes pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovė UAB „Skaldos paviršius“ ir atsakovas A. N. turėtų naudotis vienu kambariu, kas prieštarauja CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam atskirų izoliuotų patalpų reikalavimui. Tuo tarpu dėl atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ reikalavimo nustatyti jos siūlomą naudojimosi ginčo butu tvarką teisėjų kolegija pažymi, kad šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo taip pat atmestas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog atsakovės siūloma naudojimosi ginčo butu tvarka yra grindžiama ginčo buto pertvarkymu, kurį ketinama atlikti ateityje, t. y. teismui patenkinus šį atsakovės reikalavimą teismo sprendimas būtų susietas su sąlyga – ginčo buto pertvarkymo atlikimu, o CPK 267 straipsnis draudžia sąlyginių sprendimų priėmimą. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ argumentus dėl jų siūlomų naudojimosi ginčo butu tvarkų nustatymo atmeta.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas abi siūlomas naudojimosi ginčo butu nustatymo tvarkas, nepažeidė savo pareigos išspręsti ginčą, kadangi, kaip minėta, nustatyti naudojimosi tvarką ginčo butu duotuoju momentu yra neįmanoma. Teisėjų kolegija taip pat paaiškina šalims, jog siekdamos išspręsti nagrinėjamą konfliktą, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės ir atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ apeliacinius skundus dalyje dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinių skundų nurodytoje dalyje motyvais nėra.

Dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo

Atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės per daug už komunalinius mokesčius 10,86 Eur apimtyje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės komunalinius mokesčius ir už laikotarpį, kai ginčo butas atsakovei nuosavybės teise dar nepriklausė, ir nepagrįstai priteista suma sudaro 10,86 Eur ((2,34 Lt + 4,87 Lt + 217,88 Lt) x 1/6 = 37,51 Lt). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ apeliacinį skundą nurodytoje dalyje bei pakeisti skundžiamą sprendimą, mažinant iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ ieškovės naudai priteistą įsiskolinimą už komunalinius mokesčius iki 120,14 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais sutinka iš dalies. Be to, papildomas pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra skundžiamo sprendimo dalyje dėl iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ ieškovės naudai priteisto įsiskolinimo už komunalinius mokesčius pakeitimas. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo iš dalies bei pakeisti skundžiamą sprendimą šioje dalyje, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle (ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai), ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ priteisiant 484,95 Eur (atlikus įskaitymą), iš atsakovo R. R. – 115,03 Eur, iš atsakovės V. Š. – 115,03 Eur ir iš atsakovo A. N. – 78,22 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo keletą visiškai klaidingų faktinių aplinkybių, pažeista CPK 269 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti faktinių aplinkybių konstatavimo netikslumai skundžiamame sprendime bei aplinkybė, jog sprendimas buvo paskelbtas vėliau, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. CPK 269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per 20 dienų, tačiau teismui nėra draudžiama, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į siekį tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus bei surašyti motyvuotą teismo sprendimą, pakartotinai atidėti teismo sprendimo paskelbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-313/2017). Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies labai nedidelėje apimtyje, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, jog bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį skirstymo kontekste apeliaciniai skundai yra iš esmės atmesti. Atsižvelgdamas į tai bei į aplinkybę, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį už atsiliepimo į atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ apeliacinį skundą rengimą, o atsakovė UAB „Skaldos paviršius“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą, apeliacinės instancijos teismas ieškovės ir atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės V. P. ir atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės V. P. naudai iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ 120,14 Eur, iš atsakovo R. R. – 98,00 Eur, iš atsakovės V. Š. – 98,00 Eur, iš atsakovo A. N. – 66,55 Eur įsiskolinimo; priteisti ieškovės V. P. naudai iš atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ 484,95 Eur, iš atsakovo R. R. – 115,03 Eur, iš atsakovės V. Š. – 115,03 Eur, iš atsakovo A. N. – 78,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų UAB „Skaldos paviršius“, R. R., V. Š., A. N. po 2,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, iš ieškovės V. P. – 8,76 Eur.