Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-21720-964/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
e2YT-21720-964/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15801-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
P.B., J. S., A. B., I. D., J. B.
Civilinė byla Nr. e2YT-21720-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15801-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P.B., J. S., A. B., I. D. ir J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio N. B., mirusio 1998 m. rugsėjo 5 d., palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ½ dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties ji liko gyventi aukščiau nurodytame bute, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius. Kiti asmenys velionio palikimo nėra priėmę.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal N. B. mirties metu (mirė 1998-09-05) galiojusį Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. B. mirė 1998-09-05 (el.b.l. 10), būdamas su pareiškėja J. B. santuokoje, sudarytoje 1962-08-19 (e.b.l. 7-9). N. B. ir J. B. turėjo penkis vaikus: P. B., J. S., A. B., J. B. Duomenų, kad N. B. turėtų daugiau vaikų, bylos duomenimis nėra. Būdami santuokoje N. B. ir pareiškėja J. B. pagal 1994-01-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-529 pareiškėjos J. B. vardu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pastarasis turtas buvo įgytas N. B. ir J. B. būnant santuokoje, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 1994-01-27 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja įsigijo ir neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini). Tačiau pastarasis turtas, registro duomenimis, įgytas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise (el.b.l. 11-12)

Iki N. B. mirties pareiškėja J. B. kartu su mirusiuoju gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); po N. B. mirties sutuoktinė J. B. ir toliau liko gyventi bei iki šiol gyvena tame pačiame bute, moka mokesčius. Tai patvirtina įmokos komunalinių paslaugų teikėjams (e.b.l. 17-20). Potencialūs įpėdiniai (P.B., J. S., A. B., I. D., J. B.) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Testamentų registre nėra registruota jokių palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų (e.b.l. 16).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po N. B. mirties 1998-09-05 jo sutuoktinė pareiškėja J. B. priėmė N. B. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė visą N. B. palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 8,95 Eur pašto išlaidų. Jos priteistinos iš pareiškėjo, iniciavusio bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos J. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1998-09-05 mirties, jo palikimą priėmė sutuoktinė pareiškėja J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę, gauti paveldėjimo teisės liudijimą po N. B. mirties.

Priteisti iš pareiškėjos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,95 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėtą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) AB Luminor Bank, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB Luminor Bank, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį įrodymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė