- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- eI2-17072-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05690-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223674, kuriuo atsisakyta panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimą uždrausti M. R. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16 ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16. Tuo atveju, jei nebūtų patenkintas pirmas skundo reikalavimas, prašo sumažinti draudimą M. R. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16 į draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-17 iki 2025-01-17.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760318615, galiojantis iki 2025-12-18. Pareiškėjas į šalį atvyko 2024-01-19, tuomet pradėjo reikiamus tolimųjų reisų vairuotojų mokymus (vyko nuo 2024-01-23 – 2024-02-08), gavo reikalingus pažymėjimus. Pareiškėjas 2024-02-12 išvyko iš Lietuvos ir Europos Sąjungos į Pakistaną, nes 2024-02-06 mirė jo vaikas (naujagimis). Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Migracijos departamento 2024-04-29 sprendimu Nr. 24S111083. Pareiškėjas iš Europos Sąjungos teritorijos išvyko dar prieš panaikinant leidimą gyventi. Migracijos departamentas 2024-07-18 priėmė sprendimą Nr. 24SD16835, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16 ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16. Dėl šio sprendimo pareiškėjas MIGRIS sistemoje pateikė prašymą panaikinti nurodytą sprendimą, tačiau atsakovas 2024-10-03 priėmė sprendimą Nr. 24S223674, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Nurodė, kad Migracijos departamento 2024-07-18 sprendime Nr. 24SD16835, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16, nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi. Pagal pateiktas reikšmingas bylai aplinkybes matyti, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai – atvyko į šalį 2024-01-19, tuomet pradėjo reikiamus tolimųjų reisų vairuotojų mokymus (vyko nuo 2024-01-23 – 2024-02-08), gavo reikalingą pažymėjimą, tačiau 2024-02-06 mirė jo vaikas (naujagimis), dėl šios priežasties pareiškėjas 2024-02-12 išskrido iš Lietuvos į Dubajų, o vėliau į Pakistaną. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą (taip pat 2024-04-29 sprendimą Nr. 24S111083 panaikinti leidimą laikinai gyventi) nežinojo visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo išvykimo iš šalies priežastimis, tačiau jas žinojo pareiškėjui kreipiantis dėl sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16 ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Jums atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-07-17 iki 2027-07-16, panaikinimo.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui, kuris pažeidė teisės aktų nuostatas ar kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir t.t., gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įvardinti įvairaus pobūdžio ir sunkumo teisės aktų pažeidimai bei galimi atsakovo sprendimai (kuriuos yra galimybė nuginčyti teismine tvarka). Dėl to galima suprasti, kad įstatymų leidėjas numatė, kad atsakovas atsižvelgs į tai, taikydamas sankciją uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. numatė šį draudimą numatyti iki 5 metų. Taigi atsakovas gali uždrausti atvykti į šalį užsieniečiui ir 6 mėnesius ar metus. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir panaikinti draudimą atvykti į šalį arba šį laikotarpį sumažinti, nes jo veiksmai buvo padaryti dėl labai rimtų asmeninių priežasčių, o iki to jis jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė (sudarė darbo sutartį su darbdaviu, mokėsi ir t. t.).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2024-09-24 pareiškėjas per MIGRIS užpildė prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – Nacionalinis sąrašas). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš Lietuvos ir Europos Sąjungos į Pakistaną, nes 2024-02-06 gimė ir susirgo jo vaikas (naujagimis). Dėl šios priežasties jis 2024-02-12 išskrido iš Lietuvos į Dubajų, o vėliau į Pakistaną. Pareiškėjas teigia, kad iš Europos Sąjungos teritorijos išvyko dar prieš panaikinant leidimą laikinai gyventi ir nepažeidė teisės aktų nuostatų dėl buvimo joje. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad 2024-02-12 Migracijos departamentas gavo UAB „(duomenys nesklebtini)“ pranešimą Nr. 2402-PRNŠ-1931 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad asmuo neįsidarbino (asmuo pabėgo). Migracijos departamentas 2024-04-29 priėmė sprendimą Nr. 24S111083 panaikinti asmeniui 2023-12-18 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760318615, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., UTPĮ 35 str. 1 d. 2, 5 p. ir UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįsidarbino), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Migracijos departamentas 2024-07-17 sprendimu Nr. 24S168341, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir tokiam pačiam terminui į traukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).
Migracijos departamento vertinimu, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus, pareiškėjas turėjo rimtą priežastį išvykti iš Lietuvos į Pakistaną, tačiau ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, nepaneigia Migracijos departamento nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi teikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas neįsidarbino vien dėl to, kad dėl sūnaus ligos ir mirties turėjo išvykti į Pakistaną, todėl nėra pagrindo panaikinti asmeniui taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2024-01-19, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis, 2023-12-27 atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, būtų įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki išvykimo iš Lietuvos į Pakistaną. Įvertinus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, bei tai, kad nenustatyta asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, daroma išvada, kad asmeniui draudimo atvykti laikotarpis, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 9.1 p., yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 p., draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir užsieniečio duomenys neišbraukiami iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taip pat nenustatyta Taisyklių 32 p. nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno informacinei sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 24S223674, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas laikinai gyventi įteiktas 2023 m. gruodžio 27 d. IPT Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pareiškėjas 2024 m. sausio 19 d. atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarantis 1386 Eur. 2024 m. vasario 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė Migracijos departamentui, kad pareiškėjas neįdarbintas, nurodė, kad jis pabėgo. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 24S111083 nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760318615, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 18 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. 2024 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 24S168341 Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Sprendimas priimtas, nes pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas. 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Atsakovas skundžiamu 2024 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 24S223674 pareiškėjo prašymo netenkino, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. ĮUTP 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.
ĮUTP 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 9.1 punkte nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 28.1 punkte nustatyta, kad duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką įstatymo 133 straipsnio 1, 1¹, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.). Taip pat paminėtina, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).
Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į UTPĮ tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).
Teismas pažymi, kad atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad priimant jį įvertino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, bei tai, kad nenustatyta asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, todėl padarė išvadą, kad asmeniui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas tinkamai.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, privalėjo išnagrinėti jo pateiktą motyvuotą prašymą, individualiai įvertinti naujas aplinkybes, motyvuotai, argumentuotai nurodyti, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Šiuo atveju jokios papildomos situacijos analizės nebuvo atlikta, Migracijos departamentas formaliai nurodė, kad remiasi anksčiau priimtu sprendimu. Nors sprendime uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tačiau šioje byloje skundžiamame sprendime niekaip neanalizavo naujai paaiškėjusių aplinkybių, neaptarė to, jog pareiškėjas po atvykimo į Lietuvą neįsidarbino, nes lankė specialius kursus, numatytus darbo sutartyje, nenurodė, kokią reikšmę turi tai, jog pareiškėjas iš Lietuvos į gimtąją šalį išvyko dar nepasibaigus leidimo laikinai gyventi terminui. Nėra sprendime pateikta jokios argumentacijos, kad yra būtinos papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės.
Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
Pažymėtina, kad nei UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
Atsakovas, atsisakydamas atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, Sprendime nurodė, kad nenustatyta Taisyklių 32 p. nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno informacinei sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).
Taisyklių 32. punkte nustatyta, kad duomenis iš sąrašo, pateiktus C. SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1 jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C. SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime dėl atsisakymo atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti paliktas įvestu į SIS.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte numatyta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. 24S223674 neargumentuotas, nemotyvuotas, nepagrįstas ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, todėl jis pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223674.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.