- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 2YT-3209-676/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Pareiškėjas
- L. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Luminor Bank.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės 2021 m. vasario 5 d. rašte Nr. S-21-4-4365 „Dėl skolininko prašymo atidėti vykdymo veiksmus“ atliktą veiksmą – skolininko prašymo atidėti vykdymo veiksmus iki karantino pabaigos netenkinimą ir įpareigoti antstolį iki karantino pabaigos atidėti buto apžiūrą; pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2021 m. vasario 5 d. rašte Nr. S-21-4-4365 „Dėl skolininko prašymo atidėti vykdymo veiksmus“ atliktą veiksmą – skolininko įpareigojimą 2021 m. vasario 5 d. 13 val. suteikti galimybę apžiūrėti ginčo butą; priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas skolininko naudai. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės atsisakymas atidėti vykdymo veiksmus (buto apžiūrą) iki karantino pabaigos, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes bute vienu metu dalyvautų nuo trijų iki penkių svetimų asmenų, kas reikštų karantino režimo taisyklių pažeidimą ir visiems apžiūroje dalyvaujantiems asmenims grėstų atsakomybė pagal ANK 45 str. 4 d. Antstolės nustatyta buto apžiūros data ir laikas nebuvo derintas su skolininku, jo atstovu, ir apie tai skolininką bei jo atstovą informavo dieną prieš iki apžiūros, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Skolininko atstovas dėl užimtumo negali dalyvauti buto apžiūroje ir apie tai informavo antstolį. Antstolės ketinimai dėl skolininkui priklausančio buto administravimo perėmimo, kadangi butas nenaudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi butas yra naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, o ir esant minėtoms antstolės nustatytoms aplinkybėms buto perėmimas administruoti nėra galimas. Antstolės ketinimai siekti perimti butą administruoti faktiškai reiškia antstolės norą ne patekti į butą, bet įbauginti skolininką, jog jis be teismo sprendimo leistų antstolei ir turto vertintojui apžiūrėti butą. Tokie antstolės veiksmai neatitinka vykdymo proceso nuostatų ir principų, todėl yra neteisėti ir nepagrįsti.
Antstolė V. D. 2021 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-21-4-5179 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad ruošiantis priverstiniam įkeisto ir areštuoto turto – buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), realizavimui bei skelbiant turto varžytines buvo būtina nustatyti šiandieninę parduotino iš varžytinių turto vertę, todėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu dėl ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-19-4-28442 paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, tai atlikti pavesta Ober Haus Klaipėdos biurui. Bandyta susisiekti su turto savininku, kuris privalo sudaryti galimybes ekspertui ir antstoliui patekti į butą – apžiūrėti jo būklę ir nustatyti realią turto vertę. Turto apžiūros laiką su skolininku ne kartą (skolininko prašymu) derino, keitė ir perkeitė vertintojas, tačiau taip ir nepavykus apžiūrėti turto informavo apie tai antstolę. Nei viename savo rašte ar pareiškime skolininkas nesiūlė protingo turto apžiūros laiko ir tvarkos, tik ieško dingsčių proceso vilkinimui. Iki pat šios dienos skolininkas nepasiūlė šiam palankios turto apžiūros datos ir laiko. Skolininkas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis – nesuteikia galimybės ekspertui ir antstoliui patekti į butą, nuolat teikia pasikartojančio turinio raštus ir pareiškimus. Užsitęsęs skolininko turto realizavimas, mažina tikimybę, kad kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas visa apimtimi, kadangi kaupiasi procesinės palūkanos ir ieškinio suma greitai peraugs galimą turto vertę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas neįrodė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti apie neteisėtus antstolės veiksmus, o skundas yra vertintinas kaip eilinis piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir bandymas vilkinti ilgai trunkantį priverstinį skolos išieškojimą iš banko naudai įkeisto turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00798 duomenų nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2019 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-6344 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko L. V. kreditoriaus Luminor bank AS naudai. Skolininkui nevykdant prievolių gera valia, pradėtas priverstinis vykdymas, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolė patvarkymu dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo Nr. S-19-4-28442 paskyrė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei pavedė ją atlikti UAB „Ober Haus“ Klaipėdos biurui. Po ekspertizės skyrimo bandyta susisiekti su turto savininku, kuris privalo sudaryti galimybes ekspertui ir antstoliui patekti į biurą – apžiūrėti jo būklę ir nustatyti realią turto vertę. 2019 m. spalio 3 d. antstolės V. D. kontoroje gautas turto vertintojo pranešimas, kad ekspertas negali atlikti turto vertinimo ekspertizės, kadangi skolininkas nesuteikia galimybės atlikti turto apžiūros. Susisiekus su skolininku, šis patikino, kad su vertintoju derino apžiūros laiką, tačiau negalėjo įvardinti jokios pateisinamos priežasties, kodėl nesudaro sąlygų vertintojui atlikti turto apžiūrą. Skolininkui buvo paaiškinta, kad šiam nebendradarbiaujant, antstolė bus priversta kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo priverstinai patekti į patalpas. Taip pat buvo sutarta, jog 2019 m. spalio 7-8 dienomis skolininkas informuos antstolę, kada antstolė su vertintoju galės patekti į patalpas, tačiau nurodytomis dienomis iš skolininko nesulaukta jokios informacijos, į telefono skambučius skolininkas nebeatsakė.
2019 m. spalio 24 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4173-666/2019 (vėlesnis Nr. e2-246-666/2020) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0004/19/00798. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-246-666/2020 ieškovo L. V. ieškinys atmestas. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4173-666/2019 taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1057-460/2020 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-246-666/2020 paliktas nepakeistas.
Pateiktais duomenimis 2021 m. sausio 5 d. teismui atmetus skolininko ieškinį kaip nepagrįstą ir atnaujinus vykdymą vykdomojoje byloje, antstolė pakartotinai susisiekė su skolininku, kuris prašė palaukti iki 2021 m. sausio 11 d., nes ketina rekredituoti paskolą, tačiau nesulaukė jokių duomenų apie bent kokius skolininko atliekamus veiksmus siekiant kredito refinansavimo. 2021 m. sausio 26 d. antstolė parengė prašymą teismui Nr. S-21-4-3456 dėl priverstinio patekimo į skolininkui priklausantį turtą, tam, kad vertintojas galėtų atlikti varžytynėse parduotino turto vertinimo ekspertizę, su tikslu nustatyti jo vertę. 2021 m. vasario 3 d. antstolės V. D. kontoroje užregistruotas skolininko L. V. atstovo skundas dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kreipiantis į teismą dėl leidimo priverstinai patekti į areštuotas patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2021 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-21-4-4141 skolininko skundą tenkino ir įpareigojo skolininką L. V. suteikti galimybę antstolei ir turto vertintojui 2021 m. vasario 5 d. 13:30 val. patekti į areštuotą butą adresu (duomenys neskelbtini), šio turto apžiūros atlikimui. 2021 m. vasario 4 d. antstolės kontoroje gautas skolininko prašymas atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00798, kuris motyvuojamas epidemine COVID-19 situacija Lietuvoje, bei kitais motyvais. 2021 m. vasario 5 d. paskirtasis turto vertintojas informavo antstolę, kad turto savininkas nesuteikia galimybės apžiūrėti turto nustatytu laiku. Pareiškėjui ir toliau nebendradarbiaujant tiek su antstole, tiek su turto vertintoju ir nesudarant jam sąlygų tinkamai apžiūrėti turto, antstolė 2021 m. vasario 8 d. pateikė teismui prašymą dėl leidimo antstoliui ir turto vertintojui – UAB „Ober Haus“ patekti į L. V. priklausančias gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kurios hipoteka įkeistos kreditoriui Luminor Bank AS ir turi būti parduodamos iš varžytinių. 2021 m. vasario 8 d. antstolės kontoroje gautas skolininko L. V. skundas dėl antstolės vasario 5 d. sprendimo Nr. S-21-4-4365 „Dėl skolininko prašymo atidėti vykdymo veiksmus“, kuriuo antstolė nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00798 iki karantino pabaigos bei tuo pačiu įpareigojo pareiškėją sudaryti galimybę apžiūrėti ginčo turtą. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. skundą, 2021 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-21-4-5179 jo netenkino ir vykdymo veiksmų neatidėjo.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).
Įstatymu nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti (CPK 615 straipsnio 1 dalis); pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Kaip minėta, antstolis 2019 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu Nr. S-19-4-28442 turto įkainojimą pavedė atlikti nekilnojamojo turto ekspertams. Kadangi, pateiktais duomenimis, pareiškėjas su antstoliu bei ekspertais nebendradarbiavo, todėl antstolė 2021 m. vasario 8 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas leisti antstoliui ir jo paskirtam ekspertui patekti į butą ir jį apžiūrėti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje e2VP-3703-1030/2021 antstolės pareiškimą tenkino ir leido antstolei ir turto vertintojui įeiti į skolininkui L. V. nuosavybės teise priklausantį butą ir jį apžiūrėti.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundas dėl neteisėtų antstolės veiksmų grindžiamas dviem aspektais – dėl epidemiologinės situacijos Lietuvoje priverstinis skolos išieškojimo procesas turi būti atidėtas bei tai, jog antstolės veiksmai, siekiant perimti turto administravimą, yra neteisėti.
Pareiškėjas nurodo, kad turto apžiūra karantino metu lemtų karantino rėžimo taisyklių pažeidimą. Tačiau su šiuo pareiškėjo argumentu sutikti nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 2.2.1 punkte nustatyta, jog privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų įstatymų nustatytų funkcijų (darbų) atlikimą. Taigi, šiuo metu galiojančiais karantino apribojimais nėra sustabdyti būtini procesiniai ir vykdymo veiksmai, tame tarpe ir priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. Nors pareiškėjas nurodo, kad apžiūrint turtą dalyvautų iki 5 žmonių ir tai lemtų karantino rėžimo pažeidimą, tačiau poreikio dalyvauti net 5 asmenims apžiūrint turtą objektyviai nepagrindžia. Laikantis visų karantino apribojimų, apžiūrint turtą turėtų dalyvauti turto vertintojas ir turto savininkas, taip pat turto apžiūros metu galiotų visi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įtvirtinti privalomi reikalavimai – kaukių dėvėjimas, saugaus atstumo laikymasis ir pan., kas niekaip nepažeistų galiojančių karantino apribojimų.
Taip pat nepagrįstos nurodytos aplinkybės, jog turto apžiūros data ir laikas nebuvo derintas nei su skolininku, nei su jo atstovu. Iš pateiktų byloje duomenų bei įrodymų akivaizdu, jog nuo 2019 m. spalio 3 d. su pareiškėju buvo derinta ne viena turto apžiūros data, tačiau turto apžiūrėti ne tik nebuvo sudarytos sąlygos, bet ir pareiškėjas nesistengė bendradarbiauti, siekiant suderinti kitą alternatyvų susitikimo laiką. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui yra/buvo žinoma apie pradėtus antstolės veiksmus, todėl pareiškėjo veiksmai taip pat turėtų atitikti protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau nagrinėjamu atveju ne vengimas bendradarbiauti su antstole, turo vertintoju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012).
Taip pat nepagrįstos nurodytos aplinkybės, jog antstolės siekis perimti turto administravimą yra neteisėtas. Kaip patvarkyme nurodė antstolė, pareiškėjas tik buvo supažindintas su kitomis galimomis priverstinio vykdymo proceso priemonėmis, kurių prireikus, gali ir bus imtasi jei nepavyks viso proceso įvykdyti pasitelkus jau pritaikytas poveikio priemones. Paaiškintina, jog turto administravimas yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių, kurias turi teisę taikyti antstolis vykdomojoje byloje (CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl pats turto administravimo faktas nėra ir negali būti neteisėtas, kaip ginčo atveju bando traktuoti pareiškėjas.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas savo veiksmais vengdamas sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą sudaro sąlygas vilkinti priverstinio skolos išieškojimo procedūras. Bet koks bandymas sudaryti sąlygas priverstinio skolos išieškojimo veiksmų vilkinimui, tame tarpe ir trukdymas atlikti turto įkainojimą, vertintinas kaip trukdymas antstoliui per kuo įmanoma trumpesnį terminą įvykdyti išieškojimą, taip pažeidžiant ir išieškotojo interesus. Be to, pažymėtina, kad užsitęsęs skolininko turto realizavimas, mažina tikimybę, kad kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas visa apimtimi, kadangi kaupiasi procesinės palūkanos ir ieškinio suma greitai peraus galimą turto vertę.
Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad antstolė V. D. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 594 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo L. V. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00798 grąžinti antstolei V. D..
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.