Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2009-08-14 · Byla Nr. N1-146-744/2009

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-146-744/2009Nuosprendis · 2009-08-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-16-744/2011Nutartis · 2011-03-02Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-08-14
Bylos Nr.
N1-146-744/2009
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00251-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Nukentėjusysis
D. B.
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-146-744/2009 m.Proceso Nr. 1-75-1-00251-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.1; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.3; 1.1.8.5; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.11; 1.1.11; 1.1.11.1; 1.1.11.2; 1.1.11.7; 1.1.11.9; 1.1.11.10; 1.1.13; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.4; 1.2.9.6; 1.2.14; 1.2.14.1; 1.2.14.1.1; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugpjūčio 14 d.,PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Ritai Grigalienei,dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei,gynėjui advokatui K. V.,nukentėjusiajai D. B.,nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą N. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

kardomoji priemonė nepaskirta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., 161 str. 2 d., 178 str. 1 d.;

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis su motina, teistas 2009 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą Žeimelio žemės ūkio mokykloje ir nuo 24 val. iki 7 val. būti Žeimelio žemės ūkio mokyklos bendrabutyje arba savo namuose, jeigu tai netrukdys mokslui arba darbui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kardomoji priemonė nepaskirta,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. K. ir nepilnametis M. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. birželio 23 d. apie 3 val. Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, M. kaime, iš D. B. priklausančios sodybos kiemo pagrobė ožką 600 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai D. B. 600 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis E. K. 2009 m. birželio 22 d. apie 22 val. pas nepilnametį M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), į namus, esančius Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, M. kaime, atsinešė du litrus alkoholinio gėrimo - alaus, kurį išgėrė kartu su nepilnamečiu M. K., žinodamas, kad jis neturi 18 metų, ir tokiu būdu nepilnametį M. K. nugirdė.

Be to, kaltinamasis E. K. 2009 m. birželio 23 d., tiksliai nenustatytą valandą, tarp 0 val. ir 3 val., Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, M. kaime, nepilnamečio M. K. namuose, pasiūlydamas nepilnamečiui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kartu įvykdyti svetimo turto vagystę – pavogti ožką, ką jie 2009 m. birželio 23 d. apie 3 val. ir padarė, tyčia įtraukė į nusikalstamą veiką vaiką.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų birželio 22 d. apie 22-23 valandą nuėjo pas savo pusbrolį M. K. švęsti Joninių. Pas M. atsinešė 2 litrus alaus 8 laipsnių stiprumo, kurį kartu su M. išgėrė. Kad M. nepilnametis žinojo. Begeriant alų pagalvojo, kad būtų gerai Joninių proga išsikepti šašlykų. Žinojo, kad to paties kaimo gyventoja D. B. laiko ožkas, todėl sugalvojo vieną ožką pavogti. Apie tai pasakė ir M. Iš pradžių M. nesutiko eiti kartu su juo, tačiau po įkalbinėjimų persigalvojo. Blaivus M. gal ir nebūtų sutikęs eiti vogti. B. sodyba nuo M. namų yra apie 200 m. atstumu. Ožka ganėsi kieme. M. ištraukė iš žemės kuolą, prie kurio grandine buvo pririšta ožka, ir abu ožką parsivarė į jų močiutės J. K., gyvenančios tame pačiame kaime, sodybą, kur tvarte ją papjovė ir išmėsinėjo. Ožką papjovė jis vienas. Kailį išmetė į šiukšlyną, o mėsą sudėjo į kibirą ir paliko tvarte. Su M. buvo sutarę susitikti sekančią dieną ir mėsą užmarinuoti, tačiau dėl darbų to padaryti nepavyko, todėl mėsa sugedo ir ją išmetė šunims. Pripažino, kad duodamas alaus M. jį nugirdė, be to, pasiūlydamas įvykdyti vagystę, įtraukė M. į nusikalstamą veiką. Gailisi nusikaltęs. Žalą D. B. kartu su M. K. atlygino, nukentėjusiosios atsiprašė. Pasižadėjo teismui ateityje nusikalstamų veikų nebedaryti. Blaivus taip pasielgęs nebūtų. Verčiasi atsitiktiniais darbais.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų birželio mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, bet tai buvo prieš Jonines, apie 22-23 val. pas jį į namus atėjo pusbrolis E. K. Jis su savimi atsinešė 2 litrus alaus 8 laipsnių stiprumo. Alų kartu su E. išgėrė. Išgėrus alų E. pasiūlė iš kur nors pavogti ožką, iš kurios būtų galima pasidaryti šašlykų Joninėms. Iš pradžių jis nesakė, iš kur reiks tą ožką pavogti. Iš pradžių nesutiko, bet E. jį įkalbinėjo, todėl nusileido. Įtakos tam turėjo ir išgertas alus, nuo kurio jautėsi apsvaigęs. Iš namų išėjo apie 3 valandą nakties, buvo tamsu. D. B. sodybos kieme pamatė besiganančias ožkas, jų buvo kelios. Jis iš žemės ištraukė kuolą, prie kurio grandine buvo pririšta viena iš ožkų, ir ją kartu su E. parsivarė į jų močiutės J. K. sodybą, kur E. ją papjovė ir išmėsinėjo. Su E. susitarė susitikti ryte bei užmarinuoti mėsą. Tada išėjo namo. Tuo metu jau švito. Sekančią dieną jie nebesusitiko, todėl mėsa susmirdo ir ją teko išmesti šunims. Labai gailisi dėl įvykusio. Kartu su E. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, jos atsiprašė. Jeigu E. nebūtų jo įkalbinėjęs, tikrai nebūtų ėjęs vogti. Be to, paveikė ir išgertas, alus, kurį taip pat jam pasiūlė E. Prašė dar kartą juo patikėti ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nes vasarą padeda mamai, o nuo rugsėjo 1 d. tęs mokslus (duomenys neskelbtini) ŽŪM, kur mokosi suvirintojo profesijos. Pasižadėjo ateityje naujų teisės pažeidimų nebedaryti. Gyvena su motina. Tėvas jau daugiau nei du metai gyvena užsienyje.

Kaltinamųjų E. K. ir M. K. veikos jų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kitais byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais – 2009-06-23 D. B. protokolu - pareiškimu (b.l. 3), 2009-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – D. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nusikaltimo pėdsakų rasta nebuvo (b.l. 6-8), nukentėjusiosios D. B. parodymais, kad 2009-06-23 apie 7 val. pasigedo kieme buvusios ožkos 600 lt vertės, kartu dingo ir bevertė grandinė su kuolu, prie kurio ji buvo pririšta, M. K. ir E. K. žalą jai atlygino, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 9-10), E. K. „nuoširdžiu prisipažinimu“ (b.l. 12), 2009-07-01 M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad M. K. parodė su jam inkriminuojamų nusikaltimu susijusias aplinkybes įvykio vietoje, taip pat tai, kad šio procesinio veiksmo metu buvo rasta kartu su ožka pagrobti grandinė ir kuolas, kurie buvo apžiūrėti ir grąžinti D. B. (b.l. 24-28, 30-33), - yra pilnai įrodytos.

Kaltinamųjų E. K. ir M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai D. B. priklausantį - turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (BK 190 str.). Be to, kaltinamojo E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., kadangi jis, pasiūlydamas nepilnamečiui M. K. kartu įvykdyti ožkos vagystę, tokiu būdu tyčia įtraukė jį į nusikalstamą veiką, bei pagal Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d., kadangi jis, pasiūlydamas nepilnamečiui M. K. gerti jo atsineštą alų, ką M. K. ir darė, tokiu būdu tyčia jį nugirdė, kadangi iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad po to, kai M. K. išgėrė E. K. atneštą alų, jis nuo jo apsvaigo.

Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas kaltinamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų įvykdymo laikas, nes iš kaltinamųjų E. K. ir M. K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad vagystę jie įvykdė ne 24 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte, o apie 3 val. E. K. M. K. vagystę įvykdyti pasiūlė ir taip jį įtraukė į nusikalstamą veiką ne 24 val., o vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. K. teisiamas pirmą kartą (b.l. 38), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas įvykdęs, savo noru atlygino vagyste padarytą turtinę žalą, viešai teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios D. B., kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2 d.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 39-45), seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 47), gyvena vienas, pragyvena iš atsitiktinių darbų, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, todėl, nors nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o vagystę padarė bendrininkų grupėje, kas yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) E. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 str.). Parenkant laisvės apribojimo bausmės įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad E. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. taisyklėmis, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bausmių subendrinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 2K-P-193/2007), tai yra iš pradžių apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už vagystę ir vaiko nugirdimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, o po to prie griežčiausios – apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos už vagystę ir vaiko nugirdimą, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis M. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis t.y. jam nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje (BK 81 str. 1 d.).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, ir sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 str.). Vadinasi bausmė nepilnamečiui skiriama siekiant įgyvendinti ne vieną kurį nors tikslą, o kelis tarpusavyje susijusius tikslus. Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais, kaip ultima ratio priemonė, užkertanti kelią neteisėtiems nepilnamečio veiksmams. Ji skiriama tada, kai taikytos kitos bausmės ar auklėjamojo poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos ir teismas turi pagrindą manyti, kad kitų bausmių rūšių ir auklėjamojo poveikio priemonių pakeisti nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams nepakanka, arba, kai nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 91 str. 3 d.).

Kaltinamasis M. K. teisiamas antrą kartą (b.l. 49), naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2009 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, todėl M. K., kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str.). Kadangi M. K. nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2009 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su pagal ankstesnį nuosprendį neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalį (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. K. įvykdė tik vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, viešai teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios D. B., kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2 d.), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes, nors M. K. nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir grupėje asmenų, teismas šių aplinkybių nepripažįsta kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančiomis, kadangi jis buvo nugirdytas ir įtrauktas į nusikalstamą veiką kito kaltinamojo – pilnamečio E. K., už ką jam pareikšti kaltinimai, M. K. mokosi - nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. toliau tęs mokslus (duomenys neskelbtini), kur siekia įgyti suvirintojo specialybę, seniūnija jo elgesiu nesiskundimų nėra gavusi (b.l. 55), gyvena tik su motina, nes tėvas jau daugiau nei du metus gyvena atskirai, taip pat į poziciją nukentėjusiosios D. B., kuri prašė kaltinamajam M. K. neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo M. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 92 str. 1 d.), todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. BK 92 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-572/2006).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems E. K. ir M. K. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 str.str., teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 159 str. bei 161 str. 2 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą per visą laisvės apribojimo terminą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą per visą laisvės apribojimo terminą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d. laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą per visą laisvės apribojimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. taisyklėmis, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, iš pradžių apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už vagystę ir vaiko nugirdimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o po to prie griežčiausios – apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos už vagystę ir vaiko nugirdimą, - iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą per visą laisvės apribojimo terminą.

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti neatliktos pagal 2009 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tuo laiku tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje arba dirbti, taip pat įpareigojant nuo 24 val. iki 7 val. būti (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje arba savo namuose, jeigu tai netrukdys mokslui arba darbui, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo - termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės E. K. ir M. K. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas