Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. atstovės pagal įstatymą kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, kasatorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2005 m. rugsėjo 22 d., apie 11 val., Klaipėdoje, prie Naikupės g. 27a namo, nepilnamečiui A. V. du kartus smogė į dešinį smilkinį bei laikydamas už peties nusivedė prie krūmų, kur dar kartą smogė į krūtinę, taip sukeldamas jam skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, privertė nusirengti striukę, kurios vertė 50 Lt ir ją pagrobė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. atstovės pagal įstatymą kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui (BK 92 straipsnis)

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nepilnamečiams numato BK 92 straipsnis. Jis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kolegija laiko, kad byloje yra įstatyme numatytos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau tam, kad teismas atidėtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą išvardytų sąlygų nepakanka. Teismas turi padaryti motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat įvertina kaltininko asmenybę, o kai nusikalstamas veikas padarė nepilnametis, taip pat ir BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, ir daro išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę ir padarė motyvuotas išvadas, kodėl bausmės tikslai šioje byloje negali būti pasiekti realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kolegija laiko šias teismų išvadas pagrįstomis. Teismai, spręsdami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertino tai, kad T. K. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas anksčiau jau teistas už du tyčinius nusikaltimus nuosavybei - plėšimą ir vagystę, bei turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, T. K. minėtą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik šiek tiek daugiau kaip mėnesiui po 2005 m. rugpjūčio 12 d. ir 2005 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžių priėmimo dėl anksčiau padarytų tyčinių nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad naujas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo dėl ankstesnio plėšimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu. Taip pat teismas atsižvelgė į charakteristiką, kurioje nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, labai blogai mokosi, nelanko pamokų.

Nors BK 92 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes. Naujo tyčinio nusikaltimo plėšimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad asmuo nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, kuriais, tarp kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusįjį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Jau ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau praėjus trumpam laiko tarpui jis padarė naują vienarūšį apysunkį nusikaltimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai ir rodo, kad jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio. Kolegija daro išvadą, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti T. K. nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Apylinkės teismas nenustatė T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nutartyje pasisakė, kodėl kaltininko elgesys nelaikomas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiu gailėjimusi bei savanorišku padarytos žalos atlyginimu.

Be to, šioje situacijoje, kai naujas tyčinis apysunkis nusikaltimas padaromas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, net ir kasatorės nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas neduotų pagrindo išvadai dėl bausmės tikslų pasiekimo atidedant paskirtosios bausmės vykdymą.

Savo ruožtu, teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį atsižvelgė į T. K. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į jo parodymus, į kasatorės žalos atlyginimą ir paskyrė jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, artimą minimaliai sankcijoje numatytos bausmės ribai. Be to, bendrindamas bausmes BK 64 straipsnyje numatytais pagrindais teismas iš dalies pridėjo tik tris mėnesius nuo vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir neatliktos 2005 m. rugpjūčio 12 d. teismo nuosprendžiu už ankstesnį plėšimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. K. atstovės pagal įstatymą kasacinį skundą atmesti.