- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2523-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33598-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S. dėl 596,22 Lt vykdymo išlaidų priteisimo, nurodydama, kad antstolio išieškotos vykdymo išlaidos buvo dėl nesąžiningų atsakovo S. S. veiksmų arba neveikimo, todėl jis privalo šias išlaidas jai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovė R. K. 2014 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Teismo nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju iš 2014 m. kovo 5 d. bei 2014 m. balandžio 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad iš skolininkės išieškotas vykdymo išlaidas sudarė būtinos vykdymo išlaidos bei papildomos vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Iš skolininkės nebuvo pilnai išieškotos nei vykdymo išlaidos, nei atlygis antstoliui, todėl šiuo atveju teigti, kad antstolis vykdymo išlaidas paskaičiavo nepagrįstai nėra pagrindo. Išlaidų paskaičiavime yra nurodytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, kurias sumokėti pagal norminių teisės aktų reikalavimus turi būtent skolininkė. Teismas nusprendė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė. Atitinkamai atmestinas ir skolininkės prašymas skirti antstoliui baudą dėl neteisingai apskaičiuotų vykdymo išlaidų. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, jog Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje yra numatyta, kas sudaro vykdymo, o CPK 611 straipsnyje yra numatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka.
Remiantis išdėstytu, ieškinį dėl vykdymo išlaidų priteisimo teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas vadovavosi formaliais kriterijais ir neįsigilino į šio ieškinio esmę. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2-258/2014 iš ieškovės buvo priteista 244,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė po sprendimo aktyviai dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų sumokėtos atsakovui bylinėjimosi išlaidos. Taigi, dar prieš prasidedant vykdymo procesui, t.y. atsakovui pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui, siekė kuo greičiau įvykdyti sprendimą (sumokėti bylinėjimosi išlaidas). Nepaisydamas šio fakto, atsakovas 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontorą, kuri pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0032/14/00253. Dėl to ieškovė privalėjo ne tik sumokėti sprendime priteistas bylinėjimosi išlaidas, bet ir vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Stakeliūnui. Ieškovė ieškiniu siekia išspręsti ne antstolio Dariaus Stakeliūno išieškotų vykdymo išlaidų, kurios sudaro 596,22 Lt, bet atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir pagrįstumą, dėl kurių ieškovei teko sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui Dariui Stakeliūnui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimo santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Bylos priskirtinumas teismo kompetencijai (apima ne tik abstraktų bylos priskirtinumą teismo kompetencijai, bet ir tai, kad byla turi būti nagrinėtina civilinio proceso tvarka) yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (ieškovės) R. K. ieškiniu dėl vykdymo išlaidų priteisimo, priėjo prie išvados, kad toks ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), iš esmės argumentuodamas tuo, kad vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimas jau išspręstas ankstesnėje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Su tuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
Spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, teismas neįsigilino į ieškinio dalyką bei jo faktinį pagrindą. Ieškiniu nekeliamas klausimas dėl antstolio veiksmų ar jo (antstolio) vykdymo metu paskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo. Antstolis net nėra nurodytas šio proceso dalyviu. Ieškinys pareikštas atsakovui (buvusiam išieškotojui vykdymo procese) S. S. ir nors ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, tačiau šiuo reikalavimu iš esmės prašoma priteisti nuostolių atlyginimo, kurias, anot pareiškėjos, sudaro vykdymo išlaidos, jos patirtos dėl neteisėtų (nesąžiningų) atsakovo (išieškotojo) S. S. veiksmų vykdymo procese. Apeliantė (ieškovė) R. K. turi teisę pareikšti tokį ieškinį, o teismas turi pareigą (esant tinkamai įvykdytoms teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygoms) šį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepriklausomai nuo to, kad apeliantės (ieškovės) skundas (ypatingos teisenos tvarka) dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų jau buvo išspręstas ir atmestas.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės R. K. ieškinio atsakovui S. S. dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų priteisimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.