Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-2-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
2A-2-258/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00332-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė (pran.), Alma Urbanavičienė
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
K. S.
Trečiasis asmuo
G. G., T. D., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2-258/2014Teisminio proceso Nr.2-52-3-00332-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.5.; 30.9.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, teisėjos Almos Urbanavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-960-647/2013 pagal ieškovo S. S. ieškinio pareiškimą atsakovams K. S., gim. (duomenys neskelbtini) K. S., gim. (duomenys neskelbtini) D. S., A. S., R. K., M. P., D. K., G. D., V. D., E. S., tretiesiems asmenims G. G., T. D., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo jo 1,5033 ha žemėje bendro naudojimosi keliu nustatyti 237 kv. m. keliuką, kurio koordinačių taškai naudojimosi žeme tvarkos nustatymo schemos (projekto) koordinačių žiniaraštyje yra 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 112, 113 - 155, 143, 144, 154, 153, 152, 151, 150, 149, 98, nes šis keliukas užtikrina ir garantuoja ieškovo ir atsakovų privažiavimą prie pastatų, žemės, kūdros, nustatyti ir paskirti ieškovo naudojimui, valdymui žemės plotą, kurio koordinačių taškai naudojimosi žeme projekto - schemos koordinačių žiniaraštyje yra 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 147,148, 149, 150, 151, 152, 153, 154, 144, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo 11,2700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys yra nustatytos. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 15033 kv. m., arba 1,5033 ha žemės. Ieškovas prašo nustatyti jo 15033 kv. m. ploto žemės naudojimosi tvarką. (duomenys neskelbtini) mirus I. S. - ieškovo, atsakovų K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. P. tėvui, buvo susitarta, kuriais konkrečiai žemės plotais jie naudosis. Ieškovo broliui ir seseriai dalį savo nuosavybės padovanojus vaikams, sutartos tvarkos nustota laikytis. Ieškovo prašomos paskirti naudotis žemės realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo žemės dalys, nes Nekilnojamo turto registro 2013-01-28 išraše nurodyta, kad visas 11,2700 ha sklypas turi vienodą žemės ūkio naudmenų našumo balą: 33,3. Nurodo, kad žemės plotu, kuris yra į rytus nuo ieškovo žemės ir schemoje - projekte pažymėtas mėlynai, naudojasi G. G.. Žeme, kuri schemoje pažymėta žalia spalva, naudojasi atsakovai S., o žeme, kuri yra į vakarus ir į pietus nuo ieškovo žemės ir schemoje pažymėta geltonai, naudojasi ir valdo M. P. ir D. K.. Vakarinėje sklypo dalyje žeme naudojasi T. D. (jo žemė plane pažymėta rudai) ir V. D. su vaikais E. S. ir G. D. (jų naudojama žemė plane pažymėta violetine spalva). Pastarieji giminaičiai neprieštarauja, kad ieškovas 1,5033 ha žemę naudotų pagal prie ieškinio pridedamą naudojimosi tvarkos schemą - projektą. G. G. neprieštarauja, kad savo nuosava žeme ieškovas naudotųsi pagal prie ieškinio pridedamą naudojimosi schemą - projektą, kuriame ieškovui teksianti 1,5033 ha žemė pažymėta raudona spalva. Geltonai pažymėtos žemės savininkai - atsakovai M. P. ir D. K. nepasirašė UAB „Krianta“ paruoštos naudojimosi žeme tvarkos nustatymo schemos, nors ji jų interesų nepažeidžia. Savo žemę ieškovas nori valdyti ir ja naudotis nepriklausomai nuo atsakovų S. nepagrįstų prieštaravimų. Žemėje, kuria ieškovas naudojasi nuo 1994 m., jis pasodino ir išaugino daug medžių ir sodinių. Atsakovai S., kurių naudojama žemė pažymėta žaliai, ne visada elgiasi pagal susitartą naudojimosi žeme tvarką - iškirto ieškovo tėvo sodintą bendro naudojimosi sodą ir jo vietoje pasistatė metalinį garažą ant betonuotų pamatų, esantį vos 1,5 metro atstumu nuo 1962 m. ir 1980 m. legaliai pastatytų ir VĮ Registrų centre įregistruotų pastatų. Kitą ūkinį pastatą jie pasistatė ant po žeme esančios kabelinės elektros linijos. Prie ūkinių pastatų jie sukrovė statybines atliekas, o metaliniame garaže remontuoja automobilius. Šiukšlina teritoriją ir trukdo ieškovo šeimai tinkamai naudotis kiemu. Dėl to, kad metalinį garažą aptvėrė tvora, ieškovas negali patekti į savo ariamą žeme - daržą, kuris projekte pažymėtas skaitmeniu 1502. Spalvotas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas - koordinačių schema, parengta žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šią koordinačių schemą paruošė ir 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje kiekvienam atsakovui pateikė UAB „Krianta“, prašydama juos pasirašyti, kad atsakovai sutinka geruoju, t.y. be teismo nustatyti naudojimosi žeme tvarką, tačiau atsakovai S. ir R. K. nesutiko geruoju nusistatyti naudojimosi žeme tvarką, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos jo žeme nustatymo. Per 11,27 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), eina Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-19 įsakymu nustatytas servitutinis kelias, kuriam šis ieškinys jokios įtakos neturi. Teismui pateiktoje naudojimosi žeme tvarkos nustatymo schemoje matyti, kad ieškovui priklausanti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria jis naudojasi, ir ieškovo naudojamas ūkinis pastatas stovi ant ieškovui priskirtino žemės ploto, todėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymas pagal šį ieškinį negali įtakoti ir nekeičia nusistovėjusios naudojimosi pastatais tvarkos. Atsakovams priklausančių pastatų ant prašomos ieškovui priskirti žemės nėra. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-19 įsakymu nustatyto ir VĮ Registrų Centre įregistruoto servitutinio vietinės reikšmės kelio išeina lauko keliukas į ieškovo ir atsakovų teritorijas. Teismui pateikiamame naudojimosi žeme tvarkos nustatymo projekte keliuko koordinatės yra 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 112, 113 – 149, 150, 151, 152, 153, 154, 144, 143, 155 o prie ieškinio pridedamame projekte jis pažymėtas tamsiai mėlyna spalva. Visa ieškovo naudojama žemė sudaro vieną ištisą ir nedalomą žemės masyvą - vientisą 1,5033 ha plotą. Keliukas reikalingas ir atsakovams patekti į jų teritorijas, todėl 237 kv. m. keliuko žemę prašo nustatyti bendram naudojimui, kaip juo šalys naudojasi dabar, patenkant prie ieškovo ir atsakovų pastatų, bei žemės prie kūdros.

Atsiliepimas

Atsakovai K. S., K. S., D. S., A. S., R. K., M. P., D. K., G. D., V. D., E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi pateikto ieškinio turinys yra paremtas melagingais duomenimis, bei nepagrįstais reikalavimais. Ieškovas pateikė teisme ieškinį bandydamas nepagrįstai atsidalinti bendra nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, ignoruodamas kitų bendrasavininkų nuomonę. Atsakovai sutinka pasidalinti jų bendra nuosavybe turimą žemės sklypą, tačiau nori tai padaryti anksčiau žodiškai sutartu būdu, ir kad atsidalinimas vyktų atsiskiriant visiems bendrasavininkams kartu, o ne vienam bendrasavininkui, t.y. ieškovui pateikiant savo variantą. Ieškovas linkęs prasimanyti ir iškreipti faktines aplinkybes taip, kaip jam paranku. Atsakovai nesutinka su ieškovo schemoje nurodytu atsidalinimo būdu, nes jis pažeidžia kitų bendrasavininkų interesus. Pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje aiškiai matyti, kad kitų bendrasavininkų žodiniu susitarimu žemės sklypas buvo padalintas atitinkamomis turimos žemės plotui dalimis - juostomis, kad nenukentėtų nei vienas bendrasavininkas, kadangi bendrai valdomam žemės sklype yra ir pelkė, ir miškas ir žemės ūkio paskirties žemė. Ieškovas S. S., pažeisdamas anksčiau žodiškai nustatytą tarpusavio naudojimosi tvarką, bando iškreipti M. P. ir D. K. priklausančią sklypo dalį, atiduodamas jiems savo pelkės dalį, o iš jų atimdamas geros ūkininkavimui tinkamos žemės dalį ir tuo pažeisdamas jų, kaip bendrasavininkų, teises. Padalijus žemės sklypus tarp bendraturčių tokiu būdu, būtų iš esmės pažeisti atsakovų interesai ir tai neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų. Ieškovas melagingai teigia, kad V. D. su vaikais E. S. ir G. D. neprieštarauja, kad jis naudotųsi ta dalimi žemės sklypo, kuri nuspalvinta raudonai jo pateiktame naudojimosi tvarkos schemoje-projekte. V. D. su savo vaikais nepasirašė minėtame projekte, o tai reiškia, kad jie nesutinka su tokiu pasidalinimo projektu. Ieškovas taip pat šmeižia K. S. šeimą, teigdamas teismui, kad jie pasistatė metalinį garažą neleistinu 1,5 metro atstumu nuo ieškovui priklausančio kito metalinio garažo. Ieškovas savavališkai užtvėrė I. S. naudotą privažiavimą prie namo ir kitų pastatų, ir be kitų bendrasavininkų sutikimo, naudoja tą sklypo dalį. Dėl ieškovo kaltės buvo padarytas aplinkkelio keliukas, norint patekti prie bendra nuosavybe turimų pastatų, atsakovai sutinka, kad būtų nustatyta 237 kv.m. keliuko žemė bendram naudojimui, tačiau tas aplinkkelio keliukas būtų servitutinis ir užimtų ieškovui priklausančią sklypo dalį. Ieškovas nuolat konfliktuoja su atsakovais dėl jiems bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto. Atsakovai nesutinka, kad turi kompensuoti ieškovo užsakyto schemos-projekto paruošimo išlaidas, bei advokato paslaugas, kadangi tai buvo savarankiškas ieškovo veiksmas, nesuderintas su kitais bendrasavininkais, atliktas, siekiant asmeninės naudos. Teismo posėdžio metu atsakovai D. S., A. S., R. K., M. P., D. K., G. D., E. S. su ieškiniu nesutiko.

Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba yra institucija, kuri neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo, todėl prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo G. G. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, nurodė, kad sutinka su planu, jos niekas neskriaudžia.

Žemesnės instancijos teismas

Tretysis asmuo T. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo S. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. S. valstybės naudai 143 Lt žyminio mokesčio bei 65,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, faktiškai įvyksta atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-485/2005 yra pažymėta, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-780/2003), todėl teismas atsižvelgia į šalių interesų pusiausvyrą, pažymėdamas, kad atsakovai žemės bendraturčiai K. S., K. S., D. S., A. S., R. K., M. P., D. K., G. D., V. D., E. S. (didžioji bendrasavininkų dalis) išsakė savo vienareikšmišką poziciją, kad jie nesutinka su ieškovo siūloma UAB ,,Krianta“ 2013-01-04 paruošta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema, kaip pažeidžiančią kitų bendrasavininkų interesus, nurodydami, kad atsakovų pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje aiškiai matyti, kad kitų bendrasavininkų žodiniu susitarimu žemės sklypas buvo padalintas atitinkamomis turimos žemės plotui dalimis - juostomis, kad nenukentėtų nei vienas bendrasavininkas, kadangi bendrai valdomame žemės sklype yra ir pelkė, ir miškas ir žemės ūkio paskirties žemė, tai patvirtina atsakovų į bylą pateiktas žemės sklypo planas, tačiau ieškovas minimu planu vadovautis nesutinka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškininius reikalavimus tenkinti nėra pagrindo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą, o bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmos instancijos teisme buvo neatskleista bylos esmė, o byloje esančios medžiagos nepakanka bylos išnagrinėjimui iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neišnagrinėjęs ginčo ir neatskleidęs ginčo esmės, skundžiamame sprendime prieštaraudamas faktinėms aplinkybėms, nepagrįstai nurodė, kad UAB „Krianta“ 2013-01-04 paruoštoje žemės naudojimo tvarkos nustatymo schemoje projektuojamas ir 237 kv.m. kelio servitutas“. Faktiškai kelio servitutas neprojektuojamas ir ieškovas neprašė, kad teismas nustatytų kelio servitutą. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovų M. P. ir D. K. prasigalvotais aiškinimais, kad ieškovams jiems nori atiduoti savo tariamos pelkės dalį, o iš jų tariamai atimti geros ūkininkavimui tinkamos žemės dalį. Jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos nepagrįstus teiginius M. P. ir D. K. teismui nepateikė. Tokių netinkamų ūkininkavimui žemės plotų nėra, nes visas 11,27 ha žemės sklypas turi vienodą žemės ūkio naudmenų našumo balą – 33,3. Atsakovai M. P., D. K., K. ir K. bei D. S. pateikė į bylą savo naudojimosi žeme projektą, su kuriuo ieškovas iš esmės sutinka ir neprieštarauja, kad teismas naudojimosi žeme tvarką nustatytų pagal atsakovų pateiktą projektą, ieškovui priskirdamas atsakovų siūlomą žemės rėžį – juostą, kad, kaip aiškina atsakovai, „nenukentėtų nei vienas bendrasavininkas“, tačiau teismas, neatskleidęs ginčo esmės, iki galo to neišsiaiškino ir nevertino atsakovų pateiktos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos ir jų siūlymų. Kadangi visas 11,27 ha žemės sklypas yra vienodai tinkamas ūkininkavimui – jame nėra ūkininkavimui netinkamų žemės plotų, ieškovas sutinka, kad teismas paskirtų atsakovų ieškovui siūlomą žemės juostą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 2 ir 1 punktų reikalavimus, nes sprendime neįvertino atsakovo pateikto įrodymo – jų patiektos žeme schemos ir kitų bylos aplinkybių. Liko neatskleista bylos esmė, nutylėta, kad atsakovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų: atsakovų schemoje-projekte nėra nurodyta, kokio konkrečiai dydžio žemės dalis, išreikšta kvadratiniais metrais, tektų naudotis ieškovui, taip pat ar jų siūloma realioji žemės dalis atitinka idealiąją žemės dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Atsakovų schemoje-projekte atsakovų ieškovui siūlomas žemės rėžio centras ir sklypo visos kraštinės nepažymėtos koordinatėmis – jų schema neturi koordinačių žiniaraščio, todėl atsakovų siūlomos žemės tvarkos neįmanoma atmatuoti konkrečioje vietoje. Teismas nereikalavo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius įvertintų atsakovų pateiktą schemą-projektą ir pateiktų savo išvadą, kodėl ji neatitinka žemės santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Nenustačius naudojimosi tvarkos savo nuosavybe, ieškovas negali įgyvendinti savo teisės naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavais 1,5033 ha žemės. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovai K. S., K. S., A. S., R. K., M. P., D. K., G. D., V. D., E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jų naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad su ieškovo patiektu planu atsakovai nesutiko pagrįstai, tačiau ieškovas minimu planu vadovautis nesutinka, todėl tenkinti ieškovo pareikšto ieškinio nebuvo jokio teisėto pagrindo. Pats ieškovas nurodo, jog su atsakovų į bylą pateiktu naudojimosi žeme tvarkos projektu iš esmės sutinka ir neprieštarauja, kad teismas naudojimosi žeme tvarką nustatytų pagal atsakovų pateiktą projektą. Tokia ieškovo pozicija iš esmės skiriasi juo jo pozicijos, išdėstytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes ieškovas atsakovų siūlomu planu vadovautis nesutiko. Šie ieškovo teiginiai tik patvirtina, jog ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatoma, nes, priešingai, nei atsakovų siūloma tvarka, ši tvarka neatitinka visų bendraturčių interesų. Ieškovas iš esmės pripažįsta, kad atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka labiau atitinka visų žemės sklypo bendraturčių interesus. Atsakovų pateiktas planas atspindėjo žodinį bendraturčių susitarimą dėl bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau nebuvo parengtas tinkamai taip, kad būtų tvirtintinas sprendimu teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmesdamas ieškovo pateiktą reikalavimą nepatvirtino atsakovų pateikto plano. Šiuo atveju bendrasavininkiai, įskaitant ir ieškovą, turi pareigą kooperuotis sprendžiant klausimus dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo ir šį ginčą turi galimybę išspręsti ne teisme.

Atsakovas D. S., tretieji asmenys G. G., T. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas siekdamas įgyvendinti jo, kaip žemės sklypo dalies bendrasavininko teises, buvo pateikęs kitiems įregistruotiems bendrasavininkams pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Tačiau dauguma bendrasavininkų nepritarė ieškovo siūlomai iniciatyvai, todėl ieškovas gindamas ir įgyvendindamas savo, kaip savininko teises, kreipėsi į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatyta jo turimų žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Žemės sklypas, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. CK 4.81 str. numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgdamas į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Remiantis šių įstatymo normų (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.) sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam naudojimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi.

Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai nurodęs, kad atsakovai, žemės sklypo bendraturčiai išsakę savo poziciją, kad jie nesutinka su ieškovo siūloma UAB „Krianta“ 2013-01-04 paruošta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema, kaip pažeidžiančia kitų bendrasavininkų interesus, nurodė, kad atsakovų pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje aiškiai matyti, kad kitų bendrasavininkų žodiniu susitarimu žemės sklypas buvo padalintas atitinkamomis turimos žemės plotui dalimis-juostomis, kad nenukentėtų nei vienas bendrasavininkas, kadangi bendrai valdomam žemės sklype yra ir pelkė, ir miškas ir žemės ūkio paskirties žemė, tai patvirtina atsakovų į bylą pateiktas žemės sklypo planas (b.l.59) Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas minimu planu vadovautis nesutinka, tačiau nepagrįstai nepasirinko nei vieno iš šalių pateiktų variantų (planų). Kolegijos nuomone, teismas, atmesdamas abiejų šalių pasiūlymus, šioje konkrečioje byloje nesivadovavo CPK 2 str. įvardintu prioritetiniu tikslu - teisinę taiką tarp besiginčijančių pusių atkurti kaip galima greičiau, neatsižvelgė į visas reikšmingas tokiam taikos atkūrimui pasiekti faktines aplinkybes, nevisiškai tinkamai taikė įrodinėjimo institutą, nepasisakė dėl įstatyminių kliūčių bent vienam iš šių pasiūlymų įgyvendinti. Kadangi tokia teismo pozicija užkirto bendraturčiams kelią byloje išspręsti besitęsiančius konfliktus dėl naudojimosi ginčo turtu, skundžiamas sprendimas panaikintinas iš dalies ir ginčas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovo pasiūlymas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos. Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų, ieškovas iš esmės sutinka ir neprieštarauja, kad teismas naudojimosi žeme tvarką nustatytų pagal atsakovų pateiktą projektą, ieškovui paskiriant atsakovų siūlomą žemės rėžį-juostą, kad nenukentėtų nei vienas bendrasavininkas. Atsakovai su pateikta žemės naudojimosi schema taip pat sutinka. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Vertinant atsakovų pasiūlymą, išdėstytą jų pateiktame matininko J. L. paruoštame plane jokių akivaizdžių trūkumų ar priežasčių, dėl kurių juo negalėtų būti remiamasi juo, nenustatyta, todėl nustatytina atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Apelianto patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.6), 300 Lt išlaidų už naudojimo tvarkos schemos parengimą žemės sklypui (b.l.84-85), o apeliacinės instancijos teisme - 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l.103), iš viso 2443 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. 244,30 Lt iš kiekvieno.

Valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 143 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), 65,30 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 46,90 Lt (14 vnt x 3,35 Lt) apeliacinės instancijos teisme patirtų procesinių dokumentų išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso 255,20 Lt, t.y. po 25,52 Lt iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

nusprendė:

Apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

T. D., gim.(duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 28200 (dvidešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – A, plotas – 2,82 ha) – 1-122-121-120-119-118-117-61-22-107-108-109-110-111-112-113-114-115-116-106-17-2-1 ir 81-14-13-12-68-65-74-81;

V. D., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 8200 (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – B, plotas – 0,82 ha) – 18-17-106-116-115-114-113-112-110-109-108-107-21-20-98-105-19-18 ir 22-61-117-118-119-120-121-122-16-87-59-24-86-129-132-23-22;

G. D., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 10000 (dešimties tūkstančių) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – C, plotas – 1 ha) – 79-80-74-81-79;

E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 10000 (dešimties tūkstančių) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – D, plotas – 1 ha) – 79-80-86-87-79;

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 7517 (septynių tūkstančių penkių šimtų septyniolikos) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – E, plotas – 0,7517 ha) – 65-66-67-68-65; 18-3-102-99-130-103-104-105-19-18; 124-127-128-84-91-124; 22-133-132-131-22;

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 7517 (septynių tūkstančių penkių šimtų septyniolikos) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – F, plotas – 0,7517 ha) – 65-66-85-89-88-132-129-80-74-65; 22-107-21-95-94-93-131-22;

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 11300 (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – G, plotas – 1,13 ha) – 83-84-69-70-71-72-75-78-83;

S. S., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 15033 (penkiolikos tūkstančių trisdešimt trijų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – H, plotas – 1,5033 ha) – 84-69-67-66-85-89-88-90-92-93-94-95-21-20-98-105-104-103-130-126-101-100-99-102-82-125-124-91-84;

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – I, plotas – 0,25 ha) – 70-71-123-9-10-70;

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – J, plotas – 0,25 ha) – 71-123-73-72-71;

D. S., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – K, plotas – 0,25 ha) – 72-73-76-75-72;

K. S., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – L, plotas – 0,25 ha) – 75-76-77-78-75;

K. S., gim. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 4933 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) kv.m. ploto Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais (indeksas – M, plotas – 0,4933 ha) – 77-78-83-134-128-127-124-125-82-4-5-6-77; 130-99-100-101-126-130; 92-93-131-132-88-90-92.

Priteisti iš atsakovų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 244,30 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 25,52 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai: Romualda JanovičienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė