Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui V. K. ,jo atstovui advokatui Nerijui Jurkui (nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferenciją)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo-Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. K. (priedas Nr. 3) yra R. Z. pusbrolis - šeštos eilės įpėdinis

pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjo V. K. motina L. K. (mergautinė pavardė K.) yra R. Z. motinos I. Z. (mergautinė pavardė K.) sesuo, atitinkamai pareiškėjas V. K. yra R. Z. pusbrolis. Pareiškėjo ir R. Z. giminystės ryšį patvirtina šie dokumentai:

1.Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-873 (priedas Nr. 4), kurioje nurodyti R. Z.

tėvai yra J. Z. ir I. Z.;

2. 1972-04-14 santuokos sudarymo įrašas Nr. 855 apie R. Z. tėvų santuoką (priedas

Nr. 5), kuriame nurodyta, kad R. Z. motinos I. Z. mergautinė pavardė yra K.;

3. 2021-12-16 archyvo pažyma Nr. (P1-8290) P2-14902 apie R. Z. motinos I. Z. – K. gimimą (priedas Nr. 6), kurioje nurodyta, kad I. K. tėvai yra F. K. ir K. K.;

4. 1986-09-24 gimimo įrašas Nr. 27 apie V. K. gimimą (priedas Nr. 7), kuriame nurodyta, kad V. K. tėvai yra B. K. ir L. K.;

5. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 56A apie V. K. motinos L. K. – K. gimimą (priedas Nr. 8), kuriame nurodyta, kad L. K. tėvai yra F. K. ir K. K..

Pareiškėjas vaikystėje ir jaunystėje artimai bendravo su pusbroliu R. Z., lankydavosi vienas pas kitą ir leisdavo laiką jų tėvų namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, švęsdavo šeimos šventes, tačiau vėliau po abiejų pusbrolių tėvų mirties dėl atskirų gyvenimų ir skirtingų gyvenamųjų vietų ryšys tarp pusbrolių nutrūko. Praėjusių metų spalio mėnesį pareiškėjas atsitiktinai sužinojo, kad jo pusbrolis R. Z. yra miręs, o jo palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos dėl informacijos apie galimybes paveldėti pusbrolio R. Z. paliktą turtą surinkimo, tačiau dėl nesutvarkytų duomenų registruose ir pandemijos metu taikytų apribojimų reikalingų dokumentų gavimas užtruko iki šio pareiškimo surašymo dienos.

Pagal viešai prieinamus duomenis R. Z. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2011-09-01 notaro patvirtintą ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre pirkimo-pardavimo sutartį (priedas Nr. 9). Viešai prieinamais Testamentų registro duomenimis R. Z. paveldėjimo byla nėra užvesta (priedas Nr. 10). Pareiškėjas yra įstatyminis mirusio pusbrolio R. Z. turto paveldėtojas, siekiantis priimti palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per

tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Pareiškėjas praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi nežinojo apie pusbrolio mirtį ir palikimą. Šios aplinkybės sudarė objektyvias nuo pareiškėjo valios nepriklausančias priežastis, sutrukdžiusias pareiškėjui tinkamai per įstatymo nustatytą terminą realizuoti savo teisę priimti pusbrolio R. Z. palikimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra palikėjo R. Z. įstatyminis įpėdinis, kuris savo teisės

kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkantį palikimą nėra įgyvendinęs dėl svarbių aukščiau įvardintų priežasčių ir jeigu pareiškėjas anksčiau būtų žinojęs apie palikimo atsiradimą, jis būtų priėmęs palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikęs palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais

ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009).Šiuo atveju, pareiškėjas siekia paveldėti savo artimo giminaičio – pusbrolio palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3)išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio

atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjas, sužinojęs apie pusbrolio mirtį ir paliktą turtą, nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos į atstovą o paaiškėjus apie termino palikimui priimti

praleidimą, šiuo pareiškimu kreipiasi į teismą dėl jo atnaujinimo. Pareiškėjo intencijos operatyviai įgyvendinti jam priklausančias civilines teises patvirtina išvadą, jog pareiškėjas apie pusbrolio mirtį ir palikimą anksčiau nežinojo, o sužinojęs ėmėsi visų būtinų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Kitų įstatyminių paveldėtojų, kurie būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo, išskyrus pareiškėją, nėra, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių, tuo pačiu pareiškėjas galės tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas, sužinojęs apie pusbrolio R. Z. mirtį, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas turėtų būti tenkintinas, terminą palikimui priimti pratęsiant trims mėnesiams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjos atstovas advokatas N. J. palaikė pareiškimą pareiškime nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad virš 12 metų jis su pusbroliu R. Z. nebendravo, su R. Z. negyveno kitų giminaičių, todėl niekas jo neinformavo apie pusbrolio R. Z. mirtį.

Suinteresuoto asmens- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prieštaravimų pareiškimui nepareiškė, bei prašė pareiškimą tenkinti ,jeigu bus nustatytos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl termino praleidimo bei bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bei kad teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybės patvirtina 2022-01-21 VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašas.

Pateiktais gimimo ir santuokos liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjas ir mirusysis R. Z. buvo pusbroliai.

2021-10-12 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašu nurodoma, kad Testamentų registre nėra registruota testatoriaus a.k(duomenys neskelbtini) testamentų, palikimo priėmimo faktų ir palikimo priėmimo atsisakymo faktų .

2021-10-12 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad 2021-10-12 R. Z. a.k(duomenys neskelbtini) vardu yra registruotas 4,08 ha dydžio miško žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti mirusio pusbrolio palikimą . Byloje esantis 2021-10-12 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad R. Z. palikimas nepriimtas ir kad jokių kitų paveldėtojų, kurie pretenduotų į palikimą, nėra.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).CK 5.11 str.1d.6 p. numato, kad paveldėtoju pagal įstatymą gali būti ir šeštos eilės įpėdiniai(pusbroliai ir pusseserės). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas V. K. paveldėjimo priėmimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nes po pusbrolio R. Z. mirties nežinojo, jog jo pusbrolis yra miręs. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė , kad pareiškėja terminą praleido ne dėl savo kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių ir ji negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjui atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po pusbrolio R. Z. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą paveldėjimui pagal įstatymą priimti, atsiradusiam po pusbrolio R. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir terminą palikimui priimti pratęsti 3(trims)mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos .

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.