- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-221-316/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06033-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Ričardas Ralys
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laiduotojos V. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla G. M. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2020 m. vasario 10 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kilus konfliktui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė kumščiu nemažiau 10 smūgių nukentėjusiajam V. D. į veidą ir į galvos sritį, taip nukentėjusiajam V. D. padarė kūno sužalojimus – muštines žaizdas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas kaktoje ir nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus viršugalvyje ir kaktoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 20 d. nuosprendį dalyje ir, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys ar rizikingi nukentėjusiojo veiksmai.
2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys ar rizikingi nukentėjusiojo V. D. veiksmai. Šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės savo baigiamosiose kalbose neprašė pripažinti ir prokuroras. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą, bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad ši lengvinanti aplinkybė yra nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymi, kad teismas vertino tik nukentėjusiojo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat vertino tik teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių kitų byloje esančių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų tokias teismo išvadas nevertino. Nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų apžiūrėtas ir fotografuotas buvo tik nukentėjusysis V. D., tačiau jo policijos pareigūnai neapžiūrėjo, nefotografavo. Pažymi, kad byloje yra policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame aiškiai nurodoma, kad ir ant jo (G. M.) veido matosi patinimai. Šios policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo teismas taip pat nevertino. Be to, teismas konstatuodamas, kad jam nepadaryti kūno sužalojimai, vertina tik dalį jau aukščiau minimos specialisto išvados, kurioje nurodoma, kad kūne išorinių sužalojimų nėra, tačiau teismas visiškai nevertina kitos specialisto išvados, kad veido srityje yra minkštųjų audinių patinimas ir odos paraudimas.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl 2020 m. vasario 10 d. įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai: byloje Nr. 01-1-06033-20, kurioje įtarimas jam buvo pareikštas ir byloje Nr. 01-1-12324-20, kurioje įtarimas buvo pareikštas V. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl jo sužalojimo. Pažymi, jog ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir juos prižiūrėjo tas pats Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras. 2020 m. liepos 27 d. prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Byla Nr. 01-1-12324-20 buvo nutraukta 2020 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismui patvirtinus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Įtariamojo atžvilgiu dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Šia teismo nutartimi konstatuojama, kad įtariamasis V. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. vasario 10 d. apie 18 val., kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jam, G. M., į veidą. Pažymi, jog tokia išvadas teismas padarė vadovaudamasis jo parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu ir jos apklausa, ta pačia teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto paaiškinimu dėl išvados. Apelianto teigimu, prokuroro nutarimu ir teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12324-20 konstatuojama, kad V. D. 2020 m. vasario 10 d. įgyvendindamas savo tariamą teisę dėl neva jo, G. M., kokio tai netinkamo elgesio, priėjo prie automobilio ir stovėdamas prie jo automobilio priekinių vairuotojo užvertų durelių, pro atvirą automobilio durelių langą, automobilyje sėdinčio mažamečio vaiko akivaizdoje, rankos kumščiu vieną kartą tyčia smogė jam sėdinčiam automobilyje į veidą. Pažymi, kad pats V. D. išprovokavo konfliktą, pirmasis panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Taip pat pažymi, kad jokio konflikto tarp jo ir V. D. nebūtų kilę, jeigu V. D. nebūtų pats pirmas priėjęs prie automobilio, nuo pat pradžių nuosekliai būtų laikęsis įstatymų, o ne įgyvendinęs kokias tai tariamas savo teises priešingai įstatymams, panaudodamas smurtą, kvietęs pareigūnus dėl jo supratimu kokio tai jo, G. M. neteisėto elgesio.
3. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. ir jo gynėjas advokatas R. Ralys prašo tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys ar rizikingi nukentėjusiojo veiksmai.
5. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014).
6. Apeliantas pažymi, kad pats V. D. išprovokavo konfliktą, pirmasis panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismui patvirtinus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 27 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. D. atžvilgiu dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Nutartyje konstatuota, kad V. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. vasario 10 d. apie 18 val., kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jam, G. M., į veidą.
6.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiojo V. D. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Apeliantas teigia, kad fizinio smurto panaudojimą išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai, t. y. nukentėjusiojo suduotas smūgis. Vis dėlto, kaip pagrįstai pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje, tokie nukentėjusiojo veiksmai, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomi pakankamai provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu G. M. smurtinius veiksmus. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. M. sužalojimai nenustatyti, o tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu dėl fizinio smurto, kaip tvirtina apeliantas, byla buvo nutraukta dėl mažareikšmiškumo, iš esmės patvirtina, kad nukentėjusiojo veiksmai nors ir buvo netinkami, tačiau vertinti juos kaip provokuojančiais ar rizikingais, nėra pagrindo. Kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, byloje nebuvo nustatyta. Juo labiau, byloje nustatyta, kad G. M. išlipęs iš automobilio smurtavo itin intensyviai, nukentėjusiajam sudavė kumščiu ne mažiau dešimt smūgių į veidą ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiojo V. D. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Todėl pripažinti G. M. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį ir, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pripažinti G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys ar rizikingi nukentėjusiojo veiksmai nėra pagrindo, todėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. apeliacinį skundą.