Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-32861-534/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2-32861-534/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26611-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Atsakovas
UAB „Vitima“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-32861-534/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26611-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1., 2.6.10.5.1., 2.6.10.3.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio mėn. 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,dalyvaujant AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv.V.Žilioniui,atsakovui UAB „Vitima“ vadovui I. B., atstovui adv.R.Andriulevičiūtei,vertėjai N.Rent,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Vitima“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį palaiko. Nurodo, kad 2015-12-11 ieškovas ir UAB „Ardena“ sudarė turto draudimo sutartį. 2016-04-21 Vytenio g. 20, Vilniuje, iš UAB „Elmika“ patalpų bėgantis vanduo sugadino UAB „Ardena“ patalpose esantį turtą – 3 šviestuvus, grindų dangą, lubų dangą, elektros instaliaciją, kompiuterinę techniką. Įvertinus žalą, jos padaryta 1870 eurų sumai. Nusidėvėjimas yra 90,08 eurai, todėl atsakovas privalo atlyginti 1779,92 eurų žalą. Atsakovas UAB „Vitima“ ir UAB „Elmika“ yra sudarę sutartį dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl atsako kaip statinio valdytojas. Nurodo, kad atsakovui galioja LR Vyriausybės nutarimas Nr.603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“ su vėlesnės redakcijos pakeitimais, Statybos reglamentas dėl privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vitima“ prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad nėra statinio valdytojas ar savininkas. Atsakovui statinio administravimo pareiga nekyla iš LR Vyriausybės nutarimų ar kitų norminių aktų. Atsakovo atsakomybė gali būti tik sutartinė. Atsakovas yra sudaręs sutartį su visais patalpų Vytenio g. 20, Vilniuje, savininkais, dėl statinio techninės priežiūros, savarankiško valdymo nėra, vandens sistemos neperduotos, nėra objekto valdytojas pagal LR CK 6.266 str., o vykdo tik statinio techninę priežiūrą. Nurodo, kad vanduo UAB „Elmika“ patalpose pradėjo bėgti dėl trūkusio vandens vamzdžio, dėl kurio kokybės atsakovas negali atsakyti, nes vamzdis trūko ne suvirinimo ar pajungimo vietos, o dėl jo broko. Iš trūkusio vamzdžio pradėjo bėgti vanduo, o UAB „Vitima“ darbuotojas lokalizavo vamzdžio pažeidimą, sustabdė vandens pratekėjimą. Nurodo, kad vamzdį apžiūrėjo ekspertas, kuris nurodė, kad vamzdžio nusidėvėjimo požymių nėra, vanduo išbėgo dėl vamzdžio įtrūkio. Nurodo, kad vamzdis nebuvo surūdijęs, tokie vamzdžiai tinkami naudoti apie 40 metų. Atsakovas nuspėti kur ir kada kurioje vietoje truks vamzdis, kuris tinkamas naudoti, negali.

Liudytojas E. T. nurodė, kad dirba UAB „Vitima“, prižiūri patalpose Vytenio g. 20, Vilniuje, vandens tiekimo, šildymo sistemą. UAB „Elmika“ patalpose įvykus vandens apliejimui, jis lokalizavo vandens pratekėjimą iš vamzdžio, kuris įtrūko dėl gamyklinio broko, nes vizualiai apžiūrint vamzdį, jis nebuvo susidėvėjęs ar surūdijęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Teismas nustatė, kad 2016-04-21 įvyko daudiminis įvykis – buvo aplietos apdraustos UAB „Ardena“ patalpos, padaryta 1870 eurų žala, kurią ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino UAB „Ardena“. Ieškovas nurodo, kad reiškia regresinį ieškinį atsakovui UAB „Vitima“, kaip patalpų administratoriui. Atsakovas UAB „Vitima“ nurodo, kad yra tik elektros energijos, šalto vandens, šiluminės energijos tiekimo sistemų techninis prižiūrėtojas, o ne patalpų savininkas ar valdytojas. Atsakovas nurodo, kad neturi teisės keisti inžinerinių įrenginių, jų tarpe ir vamzdyno, be patalpų savininkų sutikimo. Atsakovas nurodo, kad UAB „Elmika“ patalpose trūko vandens vamzdis, o ne sujungimo taškas, ar vandens padavimo taškas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nutartyse Nr.3K-7-105-687/2016, Nr.3K-3-27-701/2017 nurodyta: Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika). Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė“.

Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui pareiškė subrogacinį ieškinį dėl išmokėtos 1870 eurų draudimo išmokos pagal draudimo sutartį. Draudimo išmoka išmokėta UAB „Ardena“ kompensuojant paskaičiuotą vandens užliejimu padarytą žalą. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad vamzdis trūko UAB „Elmika“ patalpose. UAB „Elmika“ nurodė, kad už padarytą žalą atsakyti turi UAB „Vitima“, nes ji administruoja vandens tiekimo ūkį. Atsakovas UAB „Vitima“ nurodė, kad vykdo tik techninę priežiūrą, nes be savininkų žinios neturi teisės daryti remontą, rekonstrukciją. Atsakovas nurodo, kad tinkamo naudojimui, nesurūdijusio vamzdžio trūkimo be priežasties numatyti niekas negali.

Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka teismui pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių. Atsakovas UAB „Vitima“ teismui pateikė komunalinių paslaugų tiekimo ir bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sutartį, kurią pasirašė su visais Vytenio g. 20, Vilniuje, patalpų savininkais. Sutarties 1.4. punktas numato, kad kapitalinis remontas, objektų pertvarkymo klausimai sprendžiami patalpų savininkų daugumos balsais. Sutarties 2.2.1.1. punktas numato atsakovui pareigą atlikti profilaktinę vandens tiekimo sistemų priežiūrą ir remontą. Atsakovas teismui pateikė žurnalą, kad nurodytą sutartyje prievolę vykdė. Atsakovas teismui pateikė trūkusio vamzdžio nuotrauką su įtrūkimo lokalizacija ir 2019-10-30 apžiūros – ekspertizės aktą pasirašytą sertifikavimo specialisto S. J., kuriame nurodyta, kad būna metalurgijos gamyklose atveju, kai išliejamas vamzdis su plonesne, nei turi būti, sienute. Nurodo, kad nuspėti ar numanyti kada įtruks vamzdis neįmanoma. Ieškovas įrodymų, paneigiančių atsakovo įrodymus ir argumentus nepateikė. Teismas ieškinį atmeta, nes iš teismui pateiktos pavyzdinės sutarties matyti, kad atsakovas UAB „Vitima“ Vytenio g. 20, Vilniuje, vykdo tik techninę priežiūrą, be savininkų sutikimo ir finansavimo neturi teisės daryti kapitalinio remonto – pakeisti vandens tiekimo sistemos, vamzdžių. Atsakovas pagal sutartį vykdo komunalinių paslaugų teikimą, pastato bendrojo naudojimo objektų aptarnavimą ir priežiūrą, bendrojo naudojimo vietų valymą ir priežiūrą. Vandens išsiliejimas trūkus vamzdžiui 2016-04-21 įvyko UAB „Elmika“ patalpose. Atsakovas teismui pateikė nuotraukas, sertifikavimo specialisto išvadą, kad niekas negalėjo numatyti ir negalima numatyti vamzdžio įtrūkimo. Tai yra nekontroliuojamas reiškinys, prižiūrėti ir numatyti, kai vamzdis nesurūdijęs neįmanoma. Teismas ieškinį atmeta, nes atsakovas nebuvo statinio įrenginių valdytojas LR CK 6.266 str. 1 d. prasme, o tik bendrojo naudojimo patalpų techninis prižiūrėtojas. Iš sudarytos sutarties su Vytenio g. 20, Vilniuje, patalpų savininkais atsakovui nekyla prievolė atlyginti žalą. Vadovaujantis LR CK 6.253 str. 2 d., konstatuojama, kad vanduo išsiliejo dėl nenugalimos aplinkybės: neįmanoma numatyti kada ir kur truks nesurūdijęs vamzdis, kai nėra jokio fizinio poveikio į jį.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1d., 98 str., priteisia bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovui – 605 eurus advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti UAB „Vitima“ (j.a.k.122760761) naudai iš AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k.110051834, 605 eurus bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis