Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui A. N., jo atstovams A. J., advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovui A. A., atsakovų bei trečiojo asmens atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, trečiojo asmens atstovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams Žemaičių partijai ir A. A. dėl Žemaičių partijos Klaipėdos m. skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Žemaičių partijos Klaipėdos apygardos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2013 m. rudenį parašė pareiškimą pereiti į partijos Palangos skyrių, kadangi su šeima faktiškai gyvena šiame mieste. Prašymą davė L. D., kad ši jį perduotų A. A.. Palangos skyrius perėjimą paviešino, dalyvavo Palangos skyriaus veikloje. Be to, buvo partijos valdybos narys, todėl iš partijos galėtų būti pašalintas tik Didžiosios sueigos sprendimu. Tuo tarpu 2013-01-11 sprendimu iš partijos pašalino Klaipėdos skyriaus taryba, nors net nebebuvo Klaipėdos skyriaus nariu. Be to, apie posėdį dėl svarstymo pašalinti iš partijos narių nebuvo informuotas. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad neteisėtas pašalinimas iš partijos ir valdybos narių pažemino, įskaudino, kadangi šią partiją kūrė, psichologinė įtampa paaštrino problemas su širdimi, yra pakilęs kraujo spaudimas. Iki 2013 m. taip pat turėjo sveikatos problemų, tačiau nagrinėjamas įvykis šias problemas suaštrino.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. A. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Ieškovas be skyriaus delegavimo dalyvavo kitos partijos sueigoje, ieškovas joje prisistatė kaip Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Dėl tokio elgesio ieškovui buvo išsiųstas pranešimas el. paštu, kad jo elgesys bus svarstomas skyriaus tarybos posėdyje. Ieškovas po šio pranešimo išsiuntimo skambino, sakė, kad toks svarstymas yra „nesąmonė“, tačiau pačiame svarstyme nepasirodė. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš partijos narių.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad nuo 2009 m. rudens iki 2015 m. rudens buvo Žemaičių partijos Palangos skyriaus pirmininkas. Paaiškino, kad ieškovas pagal gyvenamąją vietą perėjo iš Klaipėdos skyriaus į Palangos skyrių. 2012-09-24 internetu informavo Klaipėdos skyriaus pirmininką A. A. apie ieškovo perėjimą į Palangos skyrių. Taip pat informavo partijos valdybą. Prieš 2013-01-11 posėdį A. A. prašymu dar kartą persiuntė informaciją, kad ieškovas yra Palangos skyriaus narys.

2016-01-29 ieškovas pareiškė, kad atsisako nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą viešai paneigti informaciją apie pašalinimą iš partijos narių Gargždų miesto laikraštyje „Banga“. Kadangi toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemaičių partija Juridinių asmenų registre įregistruota 2009-02-13. Žemaičių partijos Steigiamojoje Didžiojoje sueigoje patvirtinti Žemaičių partijos įstatai (t. 1, b. l. 4-13). Įstatų 1.1 nurodyta, kad Žemaičių partija yra politinė partija. LR Politinių partijų įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, politinių partijų ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa. Įstatymo 13 str. reglamentuoja, kad politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas A. N. Juridinių asmenų registre nuo 2009-02-13 iki 2014-04-10 yra nurodytas Žemaičių partijos valdybos nariu (t. 2, b. l. 94-98). Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimu, remiantis Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus statuto (t. 1, b. l. 56-59) 8.2 punktu, už Statuto 22.1 punkto pažeidimą, iš partijos narių sąrašo pašalintas A. N. už tai, kad be Klaipėdos skyriaus visuotinio susirinkimo sprendimo, kaip delegatas, dalyvavo 2012-11-18 neteisėtai vykusioje Žemaičių partijos sueigoje Telšių mieste (t. 1, b. l. 29-30, 154-156).

Pagal Žemaičių partijos įstatų 5.17 ir 5.22 punktus partijos valdyba renkama partijos Didžiojoje sueigoje laikotarpiui tarp eilinių partijos Didžiųjų sueigų. Įstatų 5.23 punkte nurodyta, kad valdyba gali būti atšaukta Didžiojoje sueigoje. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad valdyba tvirtina ir įpareigoja pirmininką teikti duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui. Įstatų 3.6 punktas numato, kad skyriaus taryba, arba etikos komisijos teikimu partijos valdyba turi teisę motyvuotu sprendimu pašalinti iš partijos narių bet kurį skyriuje įregistruotą narį arba sustabdyti jo narystę partijoje.

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 657/2015). Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs administracinę bylą Nr. A756-956/2014 pagal Žemaičių partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. ir P. J. dėl atsisakymo patvirtinti Žemaičių partijos teikiamų duomenų tikrumą dalyje dėl Partijos valdybos narių pašalinimo iš Partijos narių, teisėtumo ir pagrįstumo, 2014-05-30 nutartyje išaiškino, kad nors Žemaičių partijos įstatuose nėra konkrečios nuostatos, įtvirtinančios partijos valdybos nario pašalinimo iš partijos narių procedūros, tačiau sisteminis ir teleologinis nuostatų, numatytų ne tik Įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktuose, bet ir 3.7 punkte (pagal kurį partijos narys turi teisę per 30 dienų apskųsti partijos valdybai skyriaus tarybos sprendimą pašalinti ar sustabdyti jo narystę partijoje) aiškinimas suponuoja išvadą, kad partijos valdybos nario pašalinimo iš partijos narių klausimas partijos skyriaus tarybos lygmeniu negali būti sprendžiamas. Teismas sprendė, kad Žemaičių partijos įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktuose numatytos nuostatos yra specialiosios, gi 3.6 punkte numatyta – bendroji, ir todėl šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomos specialiosios, o ne bendroji norma. Teismas šiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus laiko turinčius prejudicinę reikšmę šiam ginčui (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Šiuo atveju ieškovas A. N., būdamas Žemaičių partijos valdymo organo – valdybos – nariu, iš partijos buvo pašalintas Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos sprendimu, nors pagal Įstatų 5.23 punktą kolegialaus valdymo organo - valdybos nario atšaukimą vykdo Didžioji sueiga. Kadangi Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus taryba neturi kompetencijos atšaukti valdybos narių, neturi kompetencijos spręsti dėl valdymo organo nario pašalinimo iš partijos narių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas šiuo pagrindu Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimą pašalinti A. N. iš Žemaičių partijos narių pripažinti negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d., Žemaičių partijos įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktai).

Be to, ieškovas savo ieškinio pagrindu nurodo ir jo pašalinimo iš partijos procedūros neteisėtumą, todėl teismas taip pat pasisako dėl šio ieškinio argumento pagrįstumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, išaiškino, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėjo, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad A. A., ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvęs Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininku, 2013-01-08 12.35 val. el. paštu išsiuntė ieškovui 2013-01-07 pranešimą, prisegtą kaip el. laiško priedas, kuriame nuodyta, jog ieškovas kviečiamas 2013-01-11 18 val. atvykti į Klaipėdos skyriaus tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas ieškovo elgesys – dalyvavimas neeilinėje Žemaičių partijos sueigoje, nesant deleguotam tą daryti, siūloma iki posėdžio pateikti paaiškinimą į reiškiamą kaltinimą arba atvykti ir išsakyti savo poziciją žodžiu (t. 1, b. l. 16, 127, t. 2, b. l. 126). Byloje nėra duomenų, kada ieškovas tokį pranešimą faktiškai gavo (atsidarė el. pašto dėžutę), todėl negalima teigti, kad ieškovas tokį laišką gavo per protingą laiką iki posėdžio datos. Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie posėdį dėl savo elgesio, pažeidžiančio Klaipėdos skyriaus statutą, ieškovas taip pat buvo informuotas telefonu, tačiau į bylą atsakovas išklotinių apie telefoninius skambučius ieškovui nepateikė, taigi negalima daryti išvados, kad ieškovas buvo informuotas telefonu apie ketinimą svarstyti jo pašalinimą iš partijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo pašalinimo iš partijos klausimas buvo iškeltas nesuteikiant galimybės ieškovui tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, dėl ko sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš partijos buvo priimtas pažeidus bendro pobūdžio standartus, todėl negali būti laikomas teisėtu ir šiuo pagrindu.

Kadangi apie ieškovo pašalinimą iš partijos narių sąrašo buvo paskelbta partijos interneto svetainėje „www.zemaiciupartija.lt“ (t. 1, b. l. 20), todėl tokį pašalinimą pripažinus neteisėtu, atsakovė Žemaičių partija įpareigotina interneto tinklalapyje „www.zemaiciupartija.lt“ paneigti informaciją apie ieškovo pašalinimą iš partijos narių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo A. A., kuris ginčijamo sprendimo pašalinti iš partijos narių priėmimo metu ėjo Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininko pareigas, priteisti 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad, sužinojęs apie pašalinimą iš partijos narių, patyrė stresą, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, atsirado nemiga, paaštrėjo seniau buvusios ligos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas.

Kadangi neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl neturtinės žalos atsiradimo faktas turi būti įrodomas, kaip ir kitos deliktinės atsakomybės sąlygos, ir ši įrodinėjimo pareiga tenka pačiam nukentėjusiajam, kuris kreipiasi į teismą dėl tokios žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Ieškovas šiam savo reikalavimui pagrįsti pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad ieškovą vargina aukštas kraujo spaudimas, jis atitinkamais laikotarpiais buvo nedarbingas, nustatytas gulimas rėžimas, kt. (t. 1, b. l. 175, t. 2, b. l. 41, 117). Teismas, vertindamas šių duomenų įrodomąją reikšmę, sprendžia, kad šie duomenys yra pernelyg abstraktūs, ir nesudaro pagrindo teigti, jog tokie sveikatos sutrikimai buvo tiesiogiai įtakoti pašalinimo iš partijos. Ieškovas pripažįsta, kad dar iki pašalinimo iš partijos narių turėjo sveikatos problemų, jam yra nustatytas neįgalumas (t. 2, b. l. 129), kas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nurodomi sveikatos sutrikimai, pasireiškę po ginčijamo sprendimo priėmimo, buvo priežastiniame ryšyje su pašalinimu iš partijos. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo pablogėjusią emocinę savijautą ar kilusias psichologinio pobūdžio problemas, į bylą nėra pateikta. Galima sutikti, kad neteisėtas pašalinimas iš tam tikro susivienijimo gali sukelti nepatogumų, išgyvenimų, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie neigiami pojūčiai būtų buvę tokio intensyvumo, jog peržengė įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribą ir būtent piniginė kompensacija būtų tinkama ir teisinga priemonė patirtus dvasinius išgyvenimus sušvelninti. Teismas sprendžia, kad sprendimo pašalinti ieškovą iš partijos narių pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju yra laikytinas pakankama satisfakcija. Be to, ieškovas neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo A. A.. Pažymėtina, kad sprendimas pašalinti ieškovą iš Žemaičių partijos narių buvo priimtas kolegialaus organo – Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos, atsakovas A. A. ginčijimo sprendimo priėmimo metu buvo Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Partijos skyrius įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, tačiau civilinė atsakomybė kyla pačiam juridiniam asmeniui. Taigi tai, kad ginčijamą sprendimą savo parašu pasirašė Klaipėdos skyriui pirmininkavęs atsakovas A. A., iš esmės reiškia veikimą Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus vardu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo padaryta pakankamo intensyvumo neturtinė žala, turėjusi reikšmingų neigiamų pasekmių jo sveikatai, savijautai, ir kuri būtų buvusi priežastiniame ryšyje su pašalinimu iš partijos narių (CPK 178 str.), taip pat reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė ne tam asmeniui, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Už reikalavimą priteisti 10 000 litų neturtinės žalos sumą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl jam grąžintina 253,42 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.) (t. 1, b. l. 39, t. 2, b. l. 66).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis matyti, kad ieškovas patyrė 86,02 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio už reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo sumokėjimą (t. 1, b. l. 3a, t. 2, b. l. 56). Atsakovė Žemaičių partija pateikė duomenis, kad patyrė 979,24 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 178-181, t. 2, b. l. 74-77, 86-89). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl sprendimo pašalinti iš partijos narių panaikinimo patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės Žemaičių partijos priteistina 86,02 Eur jo už šį reikalavimą sumokėjo žyminio mokesčio (už ieškinį ir apeliacinį skundą) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 2, 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuris šiuo sprendimu atmetamas, buvo pareikštas atsakovui A. A., o pastarasis duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. A. Ž. partijai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (2000 Lt) neatlygintinos, kadangi šiai atsakovei buvo pareikštas reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo, kuris tenkintas, o 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirta dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, tačiau ieškovo apeliacinis skundas iš esmės buvo tenkintas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos (CPK 93 str. 2, 5 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Teismas patyrė 16,94 Eur (58,50 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo ir atsakovės Žemaičių partijos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo A. N. ieškinio atsisakymą dalyje nuo reikalavimo įpareigoti viešai paneigti informaciją apie pašalinimą iš partijos narių Gargždų miesto laikraštyje „Banga“, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimą pašalinti A. N. iš Žemaičių partijos narių negaliojančiu.

Įpareigoti atsakovę Žemaičių partiją interneto tinklalapyje „www.zemaiciupartija.lt“ paneigti informaciją apie ieškovo A. N. pašalinimą iš Žemaičių partijos narių.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. N. iš atsakovės Žemaičių partijos 86,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. N. ir atsakovės Žemaičių partijos iš kiekvieno po 8,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Grąžinti ieškovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 253,42 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 42 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.