- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-253-843/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00082-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Audrius Cininas, Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Nerijus Stukas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. buvo kaltinamas pagal BK 271 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2005-07-25 iki 2007-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) direktoriumi, žinodamas, kad Europos centro valstybinis kraštovaizdžio draustinis pagal 1997-12-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ yra įtrauktas į valstybinių kraštovaizdžio draustinių sąrašą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį, aktuali redakcija nuo 2001-12-04 iki 2010-07-09 (draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 143, 145 punktus, aktuali redakcija nuo 2005-03-14 iki 2007-10-11 (nesuderino darbų su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir negavo atitinkamų leidimų), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 2 priedo 10.2 punktą, aktuali redakcija nuo 2005-06-21 iki 2008-07-16 (neturėjo golfo aikštyno ir infrastruktūros objektų poveikio aplinkai vertinimo), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 12 p., aktuali redakcija nuo 2003-06-11 (golfo aikštynas priskirtinas prie sporto paskirties inžinerinių statinių), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. aktuali reakcija nuo 2005-07-24 iki 2010-09-30 (statybos darbų atlikimui privalomas statybos leidimas), neteisėtai tyčia sunaikino 9 proc. (daugiau negu 83 ha) Europos centro valstybinio kraštovaizdžio draustinio, esančio Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., įrengdamas minėtoje vietovėje golfo laukus, t. y. nustūmė paviršinį žemės sluoksnį (sunaikino tai vietovei būdingą žolinę augmeniją) ir užpylė žemės paviršių gruntu, pakeitė natūralią žolinę augmeniją kitos rūšies augalais (intensyviai prižiūrimame golfo aikštynų plote), tokiu būdu, iškreipė buvusį kraštovaizdį ir suniokojo vertybę, kurią valstybė pripažino kaip saugotiną objektą, t. y. Europos centro valstybinį kraštovaizdžio draustinį.
V. J. buvo kaltinamas ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (valstybės tarnautoju prilyginamas asmuo baudžiamąja prasme) nuo 2005-07-25 iki 2007-12-31, veikdamas pagal kompetenciją šios bendrovės vardu ir turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus, tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. organizavo ir vadovavo Europos centro valstybinio kraštovaizdžio draustinio, esančio Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., niokojimui, įrenginėjo minėtoje vietovėje golfo laukus, t. y. samdė darbininkus, užsakinėjo darbų atlikimus, o būtent, nustumti paviršinį žemės sluoksnį, užpilti žemės paviršių gruntu, pakeisti natūralią žolinę augmeniją kitos rūšies augalais, tokiu būdu iškreipė buvusį kraštovaizdį ir suniokojo vertybę, kurią valstybė pripažino kaip saugotiną objektą, t. y. Europos centro valstybinį kraštovaizdžio draustinį, dėl ko buvo padaryta valstybei didelė žala, nes buvo nepataisomai suniokota didelę reikšmę valstybei turinti unikali įstatymais saugoma teritorija, o būtent, pripažįstamo Europos geografinio centro - Europos centro valstybinis kraštovaizdžio draustinis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-01-05 nuosprendžiu V. J. išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė jam inkriminuotos veikos, turinčios BK 271 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija), BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija) požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija), ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme; V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija), ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir V. J. paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde nusutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodoma, kad bet koks ir bet kokia forma kraštovaizdžio pakeitimas, nepriklausomai ar tai būtų žolinės augmenijos naikinimas, reljefo keitimas, inžinerinių statinių atsiradimas, žemės paviršiaus užpylimas gruntu ar pan., reiškia kraštovaizdžio niokojimą. Šiuo konkrečiu atveju įstatymų leidėjas kaip vertybę pasirinko tokią teritoriją, kurioje kraštovaizdis išlaiko natūralų pobūdį. Europos centro valstybinio kraštovaizdžio draustinyje, esančiame Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., V. J., įrengdamas golfo laukus, pakeitė natūralų pobūdį išlaikantį kraštovaizdį, jį iškreipė ir šiais veiksmais suniokojo vertybę, kurią valstybė pripažino kaip saugotiną objektą, t.y. Europos centro valstybinį kraštovaizdžio draustinį. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, cituodamas dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodyto žodžio „sunaikinti“ reikšmę - padaryti, kad išnyktų, žūtų, padarė klaidingas išvadas dėl jo taikymo šioje byloje. Neatsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes susiaurino kitų teisės aktų normų aiškinimą. O būtent, darydamas išvadą, jog draustinis kaltinime nurodytu laikotarpiu 2005-2007 m. niekur neišnyko ir nežuvo, nesivadovavo LR Saugomų teritorijų įstatyme (galiojusio veikos padarymo metu) numatytomis sąvokomis. Sunaikinimas ar suniokojimas nereiškia visiško išnykimo materiale prasme (nustoja egzistuoti). Paties kraštovaizdžio keitimas (nepriklausomai nuo to, ar jis tampa patrauklesnis) yra draudžiamas ir tokie veiksmai turi būti suprantami kaip kraštovaizdžio niokojimas ar sunaikinimas.
Be to, teismas nepagrįstai, susiaurindamas teisės aktais reguliuojančių saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, nusprendė, kad „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje apskritai nebuvo saugomų vertybių ir nėra jokių saugomų gamtos objektų. Šioje situacijoje nepagrįstai didelis dėmesys nukreipiamas į saugomoje teritorijoje esančius objektus ir jų apsaugą, tačiau visai nekreipiama dėmesio į paties objekto (saugomos teritorijos vientisumą) teisinę apsaugą. Prokuroro teigia, jog liudytojo A. M. parodymai tik patvirtina kaltinimo esmę, jog kraštovaizdis pasikeitė iš esmės (nors ir į teigiamą pusę), kadangi toje vietoje pradėjo lankytis daugiau lankytojų. Todėl būtina atkreipti dėmesį į vieną esminę aplinkybę - kraštovaizdžio pasikeitimą, kuri pripažintina kaip kraštovaizdžio pakeitimas (suniokojimas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada, jog golfo aikštynas nėra pastatas ir jam nėra reikalingas nė vienas iš pareikštame kaltinime nurodytų leidimų, dėl ko kaltinimai pagrįsti neteisingu teisės normų aiškinimu ir inkriminuojama veika nepadaryta, iškreipia ne tik teisės aktų, reglamentuojančių golfo laukų statybą, aiškinimą, bet ir konkurencijos sampratą. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog analogiškam objektui (golfo laukai) buvo reikalingas tiek statybos leidimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas, tiek statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimanti tokia pat veikla (objektas - golfo laukai) 2008-03-19 iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus buvo gavusi projektavimo sąlygas naujai statybai - golfo laukams įrengti. 2007-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybos leidimas golfo laukams įrengti, statinio kategorija – neypatingas, taip pat buvo atliktas poveikio aplinkai įvertinimas. Šie įrodymai leidžia teigti, kad Lietuvos valstybinės institucijos tinkamai suprato ir taikė teisės aktus reglamentuojančius tokių objektų (golfo laukai) statybą. Todėl nesuprantama, kodėl šiuo konkrečiu atveju, o būtent golfo laukams Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., įrengti turėtų būti taikomi kitokie teisės aktų reikalavimai.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagristai nesivadovavo liudytojų S. T., A. C., M. B. parodymais motyvuodamas, kad jie nepasitvirtino teisme peržiūrėta foto ir vaizdo medžiaga. Teismas iškreipė įrodymų vertinimo esmę, kadangi šioje situacijoje ne foto ir vaizdo medžiaga turi tvirtinti liudytojų S. T., A. C., M. B. parodymus, o priešingai. Vaizdo ir foto medžiagoje užfiksuotas aplinkybes patvirtino nurodytieji liudytojai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir konkrečius parodymus, o būtent, dėl laiko ir vietos, kuri patenka į niokojamo kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Būtent šie liudytojai patvirtino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ir vietoje (Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r.) buvo niokojamas kraštovaizdžio draustinis.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nekreipė dėmesio į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise įsigijusi žemės sklypus, esančius Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., vykdė komercinę veiklą (golfo laukų eksploatacija), nors šių sklypų paskirtis - žemės ūkio. Išteisintasis V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdžiusi Europos centro kraštovaizdžio draustinyje tiktai žemės ūkio darbus: žemės ūkio paskirties ariamos žemės rekultivavimą, žolės sėjimą/atsėjimą, šienavimą ir pan. Jokie teisės aktai nedraudžia arti ir sėti žemės ūkio paskirties žemėje. Tiesiogiai galimybė vykdyti arimo, rekultivavimo, sėjimo, kultūrinių pievų įrengimo darbus yra numatyta ir žemės bei miško sklypų Vilniaus rajono, Nemenčinės seniūnijos, Girijos kaime, tvarkymo projekte, kurį patvirtino tiek Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius. Tačiau, anot prokuroro, tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojas S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad įrengiant golfo aikštyną su laistymo ir drenažo sistema, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, tačiau minėta bendrovė nurodytų dokumentų nepateikė. Kadangi golfo aikštynas įrengtas žemes ūkio paskirties žemėje, t.y. žemė naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės paskirtį, todėl apie tai informavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Minėta įstaiga informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja bendrovei priklausančius žemės sklypus ne pagal paskirtį.
Taigi, pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinta aplinkybių visuma leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių išteisintojo V. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas – skundą atmesti arba nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties termino suėjimo.
Byloje atlikus dalinį įrodymų tyrimą buvo apklaustas išteisintasis V. J., kuris nurodė, kad internete buvo skelbiama informacija apie golfo laukus. Buvo pasamdyta kompanija, kuri sprendė kada ir kokią informaciją pateikti, kokiu būdu tai padaryti. Skelbiamos informacijos turinys jam kartais buvo žinomas, kartais – ne, nes tekstų nėra būtina derinti su vadovu.
Apklaustas liudytojas J. B. nurodė, kad jis yra dirbęs Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, esančiame Nemenčinės seniūnijoje, Eitminiškių kadastro vietovėje, Girijos kaime. Pradėjo dirbti maždaug nuo 2003 lapkričio mėn., buvo sudaręs sutartį su nacionaline žemės tarnyba. Turėjo matuoti žemės sklypus atkuriant žemę. Šioje vietovėje yra buvęs daug kartų nuo 2004 metų pavasario. Toje vietoje buvo draustinis. Ten maždaug nuo 2005-2006 m. vyko kažkokie darbai, žmonės sakė, kad ten bus golfo laukai. Praėjo daug metų, tad jis nepamena konkrečiai, kokie darbai ten buvo atliekami. Liudytojui pateikus apžiūrai nuotraukas, esančias prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2131-619/2016, T. 2, b. l. 11-21, prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005 b. l. 11, 12, 13, 14, liudytojas nurodė, kad teritorija buvo tvarkoma, buvo labai dideli pasikeitimai. Prieš tai buvo pelkės, o po to buvo iškasti prūdai, praretėjo miškeliai, beveik jų neliko, tik pakraščiai. Tai buvo padaryta privačioje teritorijoje. Vilniaus rajono aplinkos ir gamtosaugos skyrius į jį kreipėsi dėl to, kad tose žemėse buvo sunaikintas dirvožemis, sustumtas gruntas, vyko darbai su technika. Įrengta dar nieko nebuvo. Jis atliko žemės plotų matavimus 2005 m. Jam pateiktose nuotraukose fiksuota situacija atitiko tai, ką jis matė 2005 m. Jis žinojo, kad toje teritorijoje yra draustinis. Nežino, ar buvo darbams išduoti leidimai. Toje vietoje keliai buvo perstumti ne pagal projektus, nukreipti į kitą pusę, ne pagal suregistruotus sklypus kaip nurodyta registre ir planuose. Pabaigoje ten pasirodė golfo laukų kontūrai. Reljefas aiškiai pasikeitė, nei buvo iki tol, nes buvo tam tikri darbai atlikti. Po to jie tų plotų nematavo, tose teritorijose matavo tik kur buvo laisvas žemės fondas ir žemė neprivatizuota, dalis tik sklypų buvo privatizuota ir buvo daromas žemės gražinimas. Pagal gamtosaugininkų prašymą jie matavo teritorijos žemės plotą, kur buvo sunaikintas dirvožemis, iškasti prūdai, miškeliai iškirsti. Bendrą teritoriją matavo, bet ne atskirais sklypais. Pagal išsilavinimą jis yra agronomas. Ten, kur buvo sustumtas dirvožemis, buvo negyvas gruntas. Tai yra, jei dirbamas sluoksnis sustumtas iki 15 cm, 12 cm, 25 cm, tai ten jau yra negyvas gruntas. Toks sluoksnis buvo nuimtas ir ten niekas neaugs, nebent po kažkiek metų, kai atsigaus. Buvo ir tokių vietų, kur dirvožemis nebuvo sustumtas. Golfo laukų visa teritorija apima apie 80 ha, o darbai buvo vykdomi gal tik 17-20 ha plote. Sustumtu dirvožemiu buvo apimta dalis ten pasodintų ąžuolų. Sunaikintą gruntą jis matavo gal 2005 spalio - lapkričio mėn., greičiausia spalio mėn. Vėliau buvo gruntas ruošiamas specialiai golfo laukams, buvo vežamas specialus smėlis. Jam matuojant tą teritoriją gruntas tais metais ir buvo sunaikintas, nes jis šviežiai buvo sustumtas. Šviežiai, nes gruntas nebuvo apaugęs. Seniau sustumtas gruntas būtų bent jau piktžolėmis apaugęs. Prūdas irgi buvo šviežiai iškastas, nes jame nebuvo jokios augmenijos. Matuojant žemę dalyvavo iš gamtosaugos M. B., dar kažkokie žmonės, kurių nepažįsta. V. J. nedalyvavo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tirtą ir prijungtų civilinių bylų Nr. 2-2131-619/2016 ir Nr. 2-1764-723/2005 medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir padarė šias išvadas.
Dėl senaties termino
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su gynybos išsakyta pozicija, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šiuo metu jau yra suėjęs. V. J. įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendžiu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2011-04-28 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-11-29 nutartimi paliko nepakeistą (T. 12, b. l. 97-109), nuteistas už BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, padarytą 2008-08-14, tad 8 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos (BK 95 straipsnio 4 dalis). Tačiau atsižvelgus į gynėjo pateiktą prašymą šiuo pagrindu nutraukti baudžiamąją bylą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, jog BPK 327 straipsnio 1 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek pagal jį apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Paskelbus šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą minėtas BPK 327 straipsnio 1 punktas nutarime nurodyta apimtimi negali būti taikomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamosios bylos nenutraukia, nagrinėja apeliacinį skundą iš esmės ir pasisako, ar V. J. buvo pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ginčijamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra galimas tik V. J. pareikšto kaltinimo ribose.
Dėl BK 36 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo
Išteisintojo gynėjas nurodo, kad nagrinėjama baudžiamoji byla turi būti nutraukta taikant BK 36 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas inkriminuojamai veikai praradus pavojingumą, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-04-14 nutarimu Nr. 411 buvo pakeistas Europos centro kraštovaizdžio draustinio pavadinimas bei ribos, po ko nei vienas žemės sklypas, kuriuose V. J. buvo kaltintas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nebepatenka į draustinio teritoriją.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 36 straipsnio nuostatas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos visos šalies mastu. Kitaip tariant esminės aplinkybės pasikeičia ne vienu konkrečiu atveju, o visais analogiškais atvejais visoje valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-715/2003, 2K-480/2008 ir kt.). Sumažinus vieno konkretaus kraštovaizdžio draustinio ribas visuose valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose veiklos reglamentavimas nepasikeitė, kraštovaizdžio draustinių naikinimas ar niokojimas neprarado pavojingumo visuomenei bei priešingumo teisei, tad šiuo atveju bylos nutraukimas gynėjo nurodomu pagrindu nėra galimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas teismo išvadas, visų pirma pažymi, kad V. J. pareikštame kaltinime nebuvo detalizuota, konkrečiai kokioje Europos centro kraštovaizdžio draustinio vietoje buvo įvykdyti V. J. inkriminuoti draustinio naikinimo/niokojimo veiksmai, apsiribojant abstrakčiu bendro ploto nurodymu - daugiau negu 83 ha. Be to, pasirinkta kaltinimo formuluotė yra dviprasmiška, nes tie patys inkriminuoti objektyvieji veiksmai įvardyti tiek draustinio naikinimu, tiek jo niokojimu, tuo pačiu neaiškiai nurodant ir inkriminuojamos veikos padarinius. Kaltinime nors ir yra nurodytos pažeistos teisės normos, jų reikalavimai, tačiau nėra įvardytos konkrečios kai kurių pažeistų teisės aktų straipsnių dalys, punktai. Toks kaltinimo nekonkretumas ir dviprasmiškumas neabejotinai apsunkino tiek kaltinamojo galimybes gintis, tiek nustatinėtinų byloje aplinkybių klausimo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nepateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog rengiant pagrindą golfo laukų žolei buvo sunaikinta joje auganti žolinė augmenija ir būtent V. J. įrengdamas minėtoje vietovėje golfo laukus nustūmė paviršinį žemės sluoksnį, sunaikino tai vietovei būdingą žolinę augmeniją, užpylė žemės paviršių gruntu, pakeitė natūralią žolinę augmeniją kitos rūšies ir tokiu būdu iškreipė buvusį kraštovaizdį ir suniokojo vertybę, kurią valstybė pripažino kaip saugotiną objektą. Apylinkės teismas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" Europos centro kraštovaizdžio draustinyje yra vykdžiusi tiktai žemės ūkio darbus: žemės ūkio paskirties ariamos žemės rekultivavimą, žolės sėjimą/atsėjimą, šienavimą ir pan. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad iki kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios, t.y. iki 2005-07-25, UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje buvęs kraštovaizdis skiriasi nuo kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigoje 2007-12-31 buvusio kraštovaizdžio.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pirmosios instancijos teismo tirtus bei vertintus įrodymus, tiek apeliacinės instancijos teismo atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad aukščiau nurodytos teismo išvados yra nepagrįstos, padarytos nevertinant byloje surinktos įrodymų visumos, jai prieštarauja.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad tuometiniame Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., buvo įrengtas golfo aikštynas, kurį po įrengimo eksploatavo V. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl šioje byloje, įvertinus reiškiamo kaltinimo formuluotę, be kita ko turėjo būti nustatyti šie objektyvieji veiksmai, o būtent, kad įrengiant minėtą aikštyną buvo iškreiptas buvęs kraštovaizdis nustumiant paviršinį žemės sluoksnį, žemės paviršių užpilant gruntu ir taip sunaikinant tai vietovei būdingą natūralią žolinę augmeniją, ją pakeičiant kitos rūšies augalais, taip pat kada įvykdyti šie veiksmai, kokiame plote. Pagal reiškiamą kaltinimą buvo iškreiptas kraštovaizdis 83 ha plote ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje įrodymų, patvirtinančių tokios apimties veiką, nėra. Vieninteliai konkretūs duomenys, iš kurių galima spręsti apie atliktų kraštovaizdžio keitimo darbų lokalizaciją ir apimtį, yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateikti duomenys, konkrečiai kokiuose žemės sklypuose įrengiant golfo laukus buvo sunaikinta žolinė augmenija ir kokiame plote (T. 5, b. l. 158-160). Ploto matavimo darbus atlikęs J. B. buvo apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme patvirtino atlikęs šiuos matavimo darbus. Iš pateiktų paaiškinimų bei sudarytos schemos matyti, kad žolinė augmenija buvo sunaikinta 6 plotuose, esančiuose 21 žemės sklype, o būtent: plotas Nr. 1 – 5505 m2 žemės sklype kadastriniu numeriu 4127/0300:119, plotas Nr. 2 – 13001 m2 žemės sklypuose kadastriniu numeriu 4127/0300:119, 4127/0300:112, plotas Nr. 3 – 234376 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:132, 4127/0300:127, 4127/0300:116, 4127/0300:118, 4127/0300:115, 4127/0300:109, 4127/0300:133, 4127/0300:113, 4127/0300:123, 4127/0300:004, 4127/0300:107, 4127/0300:111, plotas Nr. 4 – 16805 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:124, 4127/0300:120, 4127/0300:112, plotas Nr. 58 – 72001 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:114, 4127/0300:110, 4127/0300:82, plotas Nr. 6 – 11002 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:106, 4127/0300:162. Bendras sunaikintos augmenijos plotas pagal minėtą schemą ir paaiškinimus yra 352 690 m2. Šie duomenys vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Visų pirma vertintinas byloje pateiktas Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ekspertizės aktas (T. 11, b. l. 72-75), kurio išvados patvirtina, kad visuose minėtuose Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytuose žemės plotuose (T. 5, b. l. 158-160) yra įrengtas sporto aikštynas – golfo laukai, juose auga šiai vietovei nebūdinga žolinė augalija (eksperto atsakymas į klausimą Nr. 1); sporto aikštyno vyraujančią žolinę augaliją sudaro miglinių (Poaceae) šeimos augalai. Žolinei dangai sukurti panaudoti ne Lietuvos floros augalai arba tai galėtų būti Lietuvoje aptinkamų augalų kultūrinės veislės (eksperto atsakymas į klausimą Nr. 2); dabartinės golfo laukų formos yra dirbtinai suformuotos, daugumoje atvejų žolė įsėta į užvežtą / užpiltą / sustumtą substratą, padengtą plonu durpės sluoksniu (atsakymas į klausimą Nr. 3); iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakraščių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose (atsakymas į klausimą Nr. 4); ant įrengto golfo laukų mineralinio pagrindo suformuotą žolinę veją sudaro nebūdingi šiai vietovei miglinių (Poaceae) šeimos augalai. Eksperto tvirtinimu, ankstesnė vietovei būdinga augalinė danga turėjo būti sunaikinta. Tai patvirtina su golfo laukais besiribojančių sklypų augalijos struktūra (atsakymas į klausimą Nr. 7). Taigi, šios eksperto išvados leidžia spręsti, kad nurodytuose žemės plotuose, bendrai 352 690 m2 ploto teritorijoje, buvo atlikti kaltinime įvardyti objektyvieji kraštovaizdžio keitimo veiksmai. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, kam nuosavybės teise priklausė minėti plotai, esminės reikšmės baudžiamosios atsakomybės taikymui neturi. Padarytos išvados gretintinos ir su kitais byloje surinktais įrodymais.
Kad minėtoje teritorijoje buvo vykdomi aukščiau įvardyti kraštovaizdžio keitimo darbai patvirtina ir teismo apklaustų liudytojų M. B., S. T., A. C., taip pat J. B., A. M., J. V. L. parodymai. Šie parodymai vertintini kartu su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teismui pateiktomis nuotraukomis (T. 1, b. l. 2-4, T. 11, b. l. 76, 77-132, prie bylos pridėti kompaktiniai diskai, kuriuose įrašyti spalvoti nuotraukų variantai) bei vaizdo įrašu (kompaktinis diskas pridėtas prie baudžiamosios bylos), kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsietai nuo kitų byloje surinktų duomenų. Nors byloje pateiktame 2015-03-31 ekspertizės akte Nr. 11K-296(14) (T. 13, b. l. 3-6) buvo nurodyta, kad skaitmeninio failo įrašymo/sukūrimo laikas yra generuojamas įrenginio, kuriuo failas buvo sukurtas/įrašytas, failų sistemos; failų sistemos generuojamas laikas gali neatitikti tikrovės, kadangi yra nustatomas rankiniu būdu, vis tik šie duomenys turi būti vertinami kartu su kitomis minėtos ekspertizės išvadomis bei kitų surinktų įrodymų kontekste, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Pažymėtina, kad minėtu ekspertizės aktu buvo nustatytos pateiktos vaizdinės medžiagos sukūrimo datos – vaizdo byla „Golfo laukai 2007 03 29.wmv“ sukurta 2008-12-18, tačiau kartu nurodyta, kad konvertuojant DVD formato vaizdo įrašą, programinė įranga nenuskaito datos ir laiko atributų į konvertuotą vaizdo bylą, o į vaizdo bylos meta duomenis įrašo tik konvertuotos vaizdo bylos sukūrimo datą ir laiką. Atlikus vaizdo bylos vizualinį tyrimą nustatyta, kad vaizdo bylos datos ir laiko atributai, įrenginio failų sistemos generuotas laikas yra 2007-03-29. Taip pat, be kita ko, nurodyta, kad kataloge „100KM015“ esančios nuotraukos sukurtos 2005-11-30, kataloge „2005-10-26“ – 2005-10-26. Vertintina ir tai, kad ant pačių minėtų nuotraukų, vaizdo įrašo yra nurodytos datos, atitinkančios eksperto nurodytą jų sukūrimo datą. Be to, minėtas datas atitinka ir pačiose nuotraukose bei vaizdo įraše fiksuota gamtinių objektų būklė sezoniškumo prasme. Vaizdo įrašo filmavimo datą (2007-03-29) patvirtino ir vaizdo įrašą dariusio liudytojo R. V. parodymai. Kad nuotraukose fiksuotas vaizdas atitiko įvykio vietos būklę 2005 m. spalio mėn. patvirtino ir teismo apklaustas liudytojas J. B., tuo metu buvęs įvykio vietoje. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad nustatyta minėtos vaizdo medžiagos sukūrimo data atitiko tikrovę ir keičiama nebuvo. Todėl pateiktoje vaizdinėje medžiagoje fiksuoti duomenys turėjo būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, jose fiksuota technika, įgalinanti dirbti plataus masto kasimo, žemės stumdymo, paviršiaus lyginimo darbus (T. 11, b. l. 80, 81, 82-87, 89). Ant dalies technikos yra užrašas „Ciedra A“ (T. 11, b. l. 83, 84). Iš nuotraukose fiksuotų vaizdų spręstina, kad su minėta technika fotografavimo metu buvo dirbama, nes nuotraukose fiksuoti ir darbininkai. Kad žemės paviršius neseniai buvo apdirbtas stumiant ir lyginant paviršinį sluoksnį spręstina ir iš nuotraukose fiksuotų plataus masto nenatūraliai lygių žemės laukų, jų paviršiuje paliktų vikšrinių technikos važiavimo žymių, neapsnigto šviežiai išlyginto žemės paviršiaus, technikos išsidėstymo lauko pakraščiuose, juose esančių akivaizdžiai sustumtos žemės kauburių. Šie duomenys tuo pačiu paneigia V. J. teiginius, kad nuotraukose fiksuota technika buvo naudojama tik kelio gerinimo darbams. Be to, iš 2005-10-26 datuotų nuotraukų matyti, kad jose yra fiksuotos didelės supilto smėlio krūvos, plačiai išdėstytos vidury laukų (T. 11, b. l. 91, 92, 95), be to, nuotraukose fiksuoti ir jau paskleisto smėlio plotai (T. 11, b. l. 97, 98), kas tuo pačiu paneigia V. J. teiginius, kad smėlis buvo sandėliuojamas ir vėliau sunaudotas kelio gerinimui. 2007-03-29 datuotame vaizdo įraše yra fiksuoti jau įrengti golfo laukai, matyti žole apsėti išlyginto žemės paviršiaus plotai, kuriuose, be kita ko, matyti ir paskleisto smėlio plotai.
Be to, teismas vertina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (T. 7, b. l. 150-200, T. 8, b. l. 1-99), iš kurių nustatyta, kad 2005 m. ir 2006 m. sausio – rugpjūčio mėn., kuomet bendrovei vadovavo V. J. (T. 8, b. l. 128-131), bendrovė dideliais kiekiais pirko smėlį, smėlio-žvyro mišinį, ilgą laiką nuomojo techniką, o būtent traktorių, buldozerį, ekskavatorių, tame tarpe ir iš Latvijos įmonės „Ciedra A“, nurodoma technikos darbo vieta – Girijos kaimas, Europos centras, nurodomi ir grunto kasimo, perstūmimo darbai. Pateikti buhalteriniai dokumentai patvirtina paslaugų bei darbų, teiktų kitų užsienio kompanijų, sietinų su golfo laukų projektavimu ir įrengimu, apmokėjimu. Teismas atsižvelgia į tai, kad tarp pateiktų dokumentų yra ir sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Rangava“ dėl privažiavimo kelio ir pėsčiųjų tako įrengimo (T. 8, b. l. 17-18). Ši sutartis sudaryta 2006-05-02 ir papildomai pateikti dokumentai, o būtent PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai (T. 8, b. l. 19 - 24) tik patvirtina, kad būtent minėta bendrovė įrengė kelią ir taką V. J. vadovavimo laikotarpiu, tačiau tuo pačiu aukščiau padarytų išvadų dėl kitų asmenų kitų atliktų darbų nepaneigia.
Kaip papildantys padarytas išvadas vertintini ir byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje www.golfclub.lt skelbti duomenys (T. 1, b. l. 26-33). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šie duomenys iš tiesų skelbiami marketingo, reklaminiais tikslais, tačiau jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, tokiu būdu nustatant jų įrodomąją vertę, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Minėtoje interneto svetainėje jau 2007 m. gegužės mėn. buvo viešai skelbiama apie įrengtą golfo aikštyną, taip pat, kad golfo aikštyno įrengimo, statybos darbus vykdė, aktyviai dalyvavo projektuojant aikštyną būtent UAB „(duomenys neskelbtini), kuriai tuo metu vadovavo V. J.. Nors išteisintasis teismui tvirtino, kad interneto svetainę sukūrė pasamdyta įmonė, kuri sprendė kada ir kokią informaciją pateikti, ne visos skelbiamos informacijos turinys jam buvo žinomas, tačiau šiuo atveju turi būti vertinama ir skelbtos informacijos svarba, jos atitikmuo kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurių visumos pagrindu spręstina, kad skelbta informacija atitiko tikrovę.
Apeliacinės instancijos teismas vertino ir pirmosios instancijos teismo 2015-08-20 kartu su specialiste Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos architekte N. J. bei proceso dalyviais atliktos žemės sklypų golfo aikštyne Girijos kaime apžiūros metu gautus duomenis, specialistės paaiškinimus (T. 13, b. l. 58-63, vaizdo įrašas kompaktiniame diske, pridėtame prie bylos). Ginčijamame nuosprendyje teigiama, kad specialistė negalėjo nurodyti sunaikintų ar sužalotų reljefo formų ar saugomų objektų, tačiau specialistė apžiūros metu patvirtino, kad dalyje apžiūrėtų žemės sklypų matyti reljefo lyginimo požymiai, dirbtinai užsėta žolė (sklypai Nr. 4127/0300:119, 4127/0300:107, 4127/0300:111, 4127/0300:120, 4127/0300:114, 4127/0300:110). Dalis žemės sklypų, nurodytų T. 5, b. l. 158-160, apskritai nebuvo apžiūrėti arba apžiūrėti sklypai, nepatenkantys į minėtą schemą (Nr. 4127/0300:159, 4127/0300:117, 4127/0300:125, 4127/0300:126). Vertinant specialistės paaiškinimus, kad sklypuose Nr. 4127/0300:112, 4127/0300:109, 4127/0300:123 dirbtinės veiklos požymių nematyti, atkreiptinas dėmesys, kad apžiūra atlikta praėjus maždaug 10 metų nuo kitų įrodymų pagrindu nustatytų veiksmų atlikimo, pačios specialistės paaiškinimai nebuvo kategoriški, tad aukščiau padarytų išvadų nepaneigia. Be to, kad sklype Nr. 4127-0300:109 buvo kultivuota žemė ir dirbtinai pasėta žolė 2007-04-17 teismo vykdytos vietos apžiūros metu (T. 2, b. l. 131-134) buvo nurodęs ir pats V. J..
Taigi, šie aukščiau aptarti įrodymai (jų grupė) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad jie vertintini kaip patikimi ir jais vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui konstatuoti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, V. J. vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė golfo aikštyną Girijos kaime, tuometinio Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, nustumiant paviršinį žemės sluoksnį, žemės paviršių užpilant gruntu ir taip sunaikinant tai vietovei būdingą natūralią žolinę augmeniją, ją pakeičiant kitos rūšies augalais, tokiu būdu suniokojant toje vietoje buvusį kraštovaizdį 352 690 m2 ploto draustinio teritorijoje, nurodytoje pateiktoje schemoje (T. 5, b. l. 158-160).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl įrodymų, kuriuos vertino kaip nepatikimus ir kuriais nesivadovavo nustatant objektyviuosius inkriminuojamos veikos požymius. Tokias teisėjų kolegija pripažįsta paties išteisintojo V. J. parodymus. Tokią išvadą teismas padarė dėl šių parodymų nenuoseklumo, jų prieštaravimo aukščiau minėtiems patikimiems įrodymams. V. J. neigė įvykdęs kaltinime nurodytus veiksmus, tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik leidžiamus žemės ūkio darbus, tvarkė miškus, pjovė krūmus, kam turėjo leidimus, nuotraukose fiksuotas smėlis buvo sandėliuojamas, vėliau naudojamas kelio gerinimo darbams, kurie buvo vykdomi su nuotraukose fiksuota technika. Taip pat tvirtino, kad kaltinime įvardytus kraštovaizdžio keitimo darbus atliko UAB „Vilnius golf & country club" iki kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios, tai yra iki 2005-07-25. Tačiau apeliacinės instancijos teismo šie paaiškinimai neįtikino.
Visų pirma pažymėtina, kad aukščiau aptarti patikimi įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atliekant kraštovaizdžio keitimo veiksmus nebuvo vykdomi žemės ūkio darbai, nes apdirbtuose teritorijos plotuose buvo įrengti golfo laukai, tad tokia veikla, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai yra ne žemės ūkio, o komercinės paskirties.
Iš byloje pateiktų įrodymų, kuriuos akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, spręstina, kad iš tiesų, iki kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios UAB „Vilnius golf & country club" vykdė tam tikrus golfo laukų įrengimo darbus. Kad minėtus darbus vykdė minėta bendrovė, vadovaujama V. K. (byloje neapklaustas, jo buvimo vieta nežinoma (T. 7, b. l. 125-126)), patvirtino teismo apklausti liudytojai M. B., A. M., A. C., Š. Š., V. L., T. G., A. G.. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2004-04-16 rašte Nr. V37.7-316, be kita ko, nurodyta, jog draustinio teritorijoje neturint leidimo yra vykdomi žemės kasimo ir stumdymo darbai (T. 1, b. l. 8). Kad iki kaltinimo laikotarpio pradžios dalis golfo aikštyno jau buvo įrengta spręstina ir iš pateiktų V. L. individualios įmonės sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų (T. 2, b. l. 174-177), 2003-05-19 žurnalo Ekstra publikacijos (t. 2, b. l. 168-171), 2004-10-11 laikraščio Lietuvos rytas priedo Būstas publikacijos (T. 2, b. l. 172-173), pateiktų papildomų rašytinių dokumentų (T. 2, b. l. 127-130). Civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005 (prijungta prie bylos, ištirta apeliacinės instancijos teisme) teismo sprendimu UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ buvo pripažinta kalta dėl gamtai padarytos žalos sunaikinus žolinę augmeniją žemės sklypuose, kurių bendras plotas 3,32 ha. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą spręstina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra inkriminuoti kiti sunaikintos augmenijos plotai. Kad sunaikintos augmenijos plotai nesidubliuoja patvirtino ir skaičiavimus pateikusios Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjas M. B., kurio paaiškinimai fiksuoti teismo vykdytos 2007-04-17 įvykio vietos apžiūros protokole (T. 2, b. l. 131-134). Iš surinktų duomenų visumos darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujant V. J., UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ pradėtus golfo laukų įrengimo darbus pratęsė ir praplėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats V. J. apklausose ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad golfų laukų įrengimo darbai buvo tęsiami, kad buvo ariamas, lyginamas žemės paviršius, sėjama žolė (T. 2, b. l. 18-21). Kad žemės sklype Nr. 4127-0300-106 buvo pilamas smėlis lyginant žemės sklypo paviršių, pasėta žolė 2007 m. balandį, o žemės sklypuose Nr. 4127-0300-004, 4127-0300-013, 4127-0300-107, 4127-0300-111, 4127-0300-109 buvo kultivuota žemė ir dirbtinai pasėta žolė jis patvirtino ir 2007-04-17 teismo vykdytos vietos apžiūros metu (T. 2, b. l. 131-134).
Pasisakant dėl aukščiau minėtų nustatytų veiksmų atitikties kaltinime nurodytiems teisės aktų reikalavimams pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2001-12-04 iki 2010-07-09) 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (aktuali redakcija nuo 2005-03-14 iki 2007-10-11) 143 punktą pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudmenų, esančių kraštovaizdžio draustiniuose, sudėtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos ministerija; pagal 145.1 punktą kraštovaizdžio draustinių teritorijoje draudžiama žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija. Pagal kaltinime nurodyto Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 12 punktą (aktuali redakcija nuo 2003-06-11) golfo aikštynas priskirtinas prie sporto paskirties inžinierinių statinių. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą (aktuali reakcija nuo 2005-07-24 iki 2010-09-30) statybos darbų atlikimui privalomas statybos leidimas. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2005-06-21 iki 2008-07-16) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 priedo 10.2 punktą privalomas golfo aikštyno ir infrastruktūros objektų poveikio aplinkai vertinimas. Nagrinėjamu atveju šie reikalavimai buvo pažeisti.
Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodyti objektyvieji neteisėti veiksmai buvo įvykdyti, tačiau vien šių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271 straipsnio 1 dalį taikymui.
Minėtoje teisės normoje aprašytos nusikaltimo sudėties būtinasis elementas yra ir nusikalstamos veikos dalykas – tam tikros saugomos ir aplinkosaugine prasme vertingos teritorijos ar gamtos objektai. Kartu pažymėtina, kad vien tai, kad tam tikrai teritorijai ar gamtos objektui yra taikomas teisinis valstybės apsaugos režimas, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju tam tikrai teritorijai yra suteiktas kraštovaizdžio draustinio statusas, baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme savaime nereiškia, kad neigiamai paveikus tokios teritorijos dalį yra ir pagrindas konstatuoti BK 271 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo dalyko egzistavimą. Šis elementas įrodinėtinas kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai. Kad nusikalstamos veikos dalyko, kuriam taikomas tam tikras teisinis valstybės apsaugos režimas, nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas formaliai, pasisakyta ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-76-222/2016). Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad objektyvusis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271 straipsnio 1 dalį taikymą, yra ne tik tai, ar šiuo atveju suniokotai teritorijai buvo nustatytas kraštovaizdžio draustinio statusas, bet ir tai, ar realiai buvo suniokota gamtiniu požiūriu vertinga teritorijos dalis, pagal savo svarbą atitinkanti jai taikytos teisinės apsaugos lygį. Tik tokiu atveju nustatyti veiksmai gali būti vertinami kaip pavojingi ir nusikalstami, pažeidžiantys BK 271 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo objektą.
Byloje iš esmės nėra ginčijama, kad žemės sklypai, nurodyti T. 5, b. l. 158-160, kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-04-14 nutarimu Nr. 411 Europos centro kraštovaizdžio draustinio pavadinimas bei ribos buvo pakeisti, po ko nei vienas minėtas žemės sklypas nebepatenka į draustinio teritoriją (T. 5, b. l. 155-156). Esant šiai situacijai itin svarbu nustatyti priežastis, sąlygojusias minėtų ribų pakeitimą. Šių aplinkybių nustatymui būtina analizuoti ir Europos centro kraštovaizdžio draustinio įsteigimo aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 buvo įsteigtas Europos kartografinis (ne kraštovaizdžio) draustinis 912 ha. Nežiūrint to, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 (originali redakcija) minėtas draustinis buvo įtrauktas į valstybinių kraštovaizdžio draustinių sąrašą nurodant, jog saugomas objektas šiame draustinyje yra geografinio Europos centro apylinkių kraštovaizdis. Kaip patvirtino teismo apklaustas liudytojas kraštovaizdžio architektas A. M., jis dalyvavo draustinio įsteigimo procese ir įsteigtu draustiniu buvo siekiama apsaugoti kartografinę vietovę - Europos geografinį centrą. Europos centro kraštovaizdžio draustinis įsteigtas pernelyg didelėje teritorijoje, kurioje nebuvo jokių saugomų gamtinių vertybių. Iš esmės tokios pačios draustinio įteigimo aplinkybės nurodomos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008-02-25 rašte Nr. V3-7.7-432 (T. 4, b. l. 165). Kaip patvirtina minėto rašto duomenys, siekiant taikyti Europos centrui jo vertą statusą ir nustatyti kartografiniam draustiniui tinkamą režimą, optimizuoti draustinio ribas ir numatyti tvarkymo priemones, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius 2003-07-31 įsakymu Nr. 65V buvo pradėtas Europos centro kraštovaizdžio draustinio ribų ir tvarkymo planų rengimo (specialiojo planavimo) procesas. Tiek iš minėto rašto, tiek iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Europos centro kraštovaizdžio draustinio pavadinimo bei ribų pakeitimo projektą lydinčios dokumentacijos (2010-04-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (23-1)-D8-3296, T. 12, b. l. 65-66) matyti, kad Europos geografinio centro teritorijoms, neturinčioms gamtiniu požiūriu išskirtinės vertės, taikyti griežtus, draustinių teritorijoms nustatomus naudojimo ir apsaugos reglamentus, netikslinga. Pagal kraštotvarkos ekspertų pateiktas išvadas Europos centro kraštovaizdžio draustinis įsteigtas pernelyg didelėje teritorijoje (912 ha), neatlikus reikalingų tyrimų ir teritorijos gamtinės bei kultūrinės vertės pagrindimo. Ekspertų siūlymais, kraštovaizdžio draustinio statusą tikslinga palikti tik Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijos daliai, turinčiai 121 ha plotą – gamtiškai vertingam Girijos miško masyvui. Priimtu Vyriausybės 2010-04-14 nutarimu Nr. 411 tai ir buvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš minėto rašto, tiek ir iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005-05-06 rašto Nr. V3-7.7-494, 2009-10-14 rašto Nr. V3-2.8-1806 (T. 4, b. l. 163-164, 167) spręstina, kad Europos centro kraštovaizdžio draustinio ribų plano korektūra, mažinant jo ribas ir keičiant pavadinimą, buvo parengta jau 2005 metais. Be to, siūlymas mažinti draustinio ribas nėra siejamas su jau įrengtais golfo laukais, tokiu būdu siekiant juos pašalinant iš draustinio teritorijos. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad buvusios draustinio ribos (912 ha) sumažintos daugiau nei 7 kartus (iki 121 ha), tame tarpe į draustinio ribas neįtraukiant ne tik įrengto golfo aikštyno teritoriją, bet ir kitus aplink bei greta esančius didelės apimties plotus.
Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pagal reiškiamo kaltinimo formuluotę esminis faktorius, nulėmęs neigiamą poveikį kraštovaizdžiui, buvo jam būdingos natūralios žolinės augmenijos sunaikinimas. Tačiau iš nekilnojamojo turto kadastro, VĮ valstybės žemės fondo pateiktų duomenų (T. 3, b. l. 106-157, T. 7, b. l. 26-34, T. 11, b. l. 156-178, 180-184, civilinės bylos Nr. 2-2131-619/2016 T. 5, b. l. 55-578) seka, kad visų žemės sklypų, nurodytų T. 5, b. l. 158-160, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio, išskyrus žemės sklypą Nr. 4127/0300:162, kurio paskirtis - kita. Kaip jau buvo nustatyta, minėtą žemės ūkio paskirties žemę UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai naudojo ne pagal paskirtį, tačiau baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju numatyta ne už tai. Pateikti duomenys patvirtina, kad daugumos minėtų žemės ūkio paskirties sklypų nustatytas naudojimo būdas yra ariama žemė. Ariamos žemės nuolatinis sezoninis arimas, kas žemės ūkyje būtų įprasta praktika, neabejotinai neigiamai įtakotų natūralios žolinės augmenijos augimą, vystymąsi tokioje žemėje. Tai galima spręsti ir iš Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ekspertizės akte (T. 11, b. l. 72-75) pateikto eksperto atsakymo į klausimą Nr. 13, kad natūralios augalijos atkūrimas gali trukti nuo kelių metų iki dešimties metų. Tačiau nežiūrint to tokia veikla šioje teritorijoje būtų buvusi teisėta ir leidžiama. Tai leidžia spręsti, kad natūrali žolinė augmenija šioje vietovėje faktiškai nebuvo laikoma gamtiškai vertinga, nes priešingu atveju tokio pobūdžio žemės ūkio veikla nebūtų leidžiama. Be to, tiesiogiai galimybė vykdyti arimo, rekultivavimo, sėjimo, kultūrinių pievų įrengimo darbus buvo numatyta ir žemės bei miško sklypų Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos Girijos kaime tvarkymo projekte, kurį patvirtino tiek Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius (priedas prie prijungtos civilinės bylos). Teismas atsižvelgia, kad šioje byloje nustatyti faktiškai vykdyti darbai akivaizdžiai neatitiko minėtame projekte nurodytus, tačiau šiuo atveju vertintina ne tai. Minėtas dokumentas patvirtina, kad pagal jį žemės sklypuose būtų buvęs teisėtas ir leistinas vaistažolių, prieskoninių augalų auginimas, nors tai neabejotinai taip pat neigiamai įtakotų natūralios žolinės augmenijos augimą toje vietovėje. Tad šis dokumentas papildomai patvirtina, kad natūrali žolinė augmenija šiuo atveju nebuvo išskirtinai vertinga ir realiai saugoma.
Apibendrinant šiuos duomenis teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvada, kad šiuo atveju nebuvo suniokota gamtiniu požiūriu išskirtinai vertinga teritorija ar objektas, tad nėra pagrindo konstatuoti ir BK 271 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos dalyko, o tuo pačiu ir šios nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal reiškiamus kaltinimus abi V. J. inkriminuotos veikos, kvalifikuotos pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, įvykdytos veikiant idealia veikų sutaptimi. Nenustačius, kad V. J. suniokojo gamtiniu požiūriu išskirtinai vertinga teritoriją ar objektą, dėl ko valstybei būtų buvusi padaryta didelė žala, nėra pagrindo ir išvadai, kad V. J. veikoje yra ir BK 228 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.