- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2-2131-619/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Golf Development“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovų atstovams M. Matulionytei, S. Tretjekovui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Golf Development“ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Balt Development‘
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl UAB „Golf Development“ civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą sunaikinus žolinę augmeniją.
Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 27 705,44 EUR (95 661,34 Lt) žalai už žolinės augmenijos sunaikinimą 340 517 kv. m plote Europos centro kraštovaizdžio draustinyje Nemenčinės seniūnijoje, Girijos kaime, atlyginti, priteisti patirtas 2 128,7 EUR išlaidas ekspertizei padengti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2006 m. kovo 27 d. ieškovas nustatė, jog neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei leidimų vykdomiems darbams, atsakovas įrenginėjo golfo laukus, t. y. lygino žemės paviršių, dėl ko buvo sunaikinta žolinė augmenija. Taip buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6 ir 11 punktai ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 145.1, 145.3, 145.5 punktai. Ieškovas žalą gamtai apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką. Žala sunaikinus augmeniją paskaičiuota taikant kaupiamąjį metodą atskirai 6 plotuose ir sudedant gautus rezultatus. Plote Nr. 1 padaryta žala aplinkai – 4779,33 Lt, plote Nr. 2 – 13303,62 Lt, plote Nr. 3 – 15 021,57 Lt, plote Nr. 4 – 13 862,82 Lt, plote Nr. 5 – 10 988,31 Lt, plote Nr. 6 – 13 009,74 Lt. Bendras visų plotų nuostolių dydis už sunaikintą augmeniją yra 70 965,39 Lt, pritaikius metodikos 5 punkte reglamentuotą indeksavimą, galutinė suma už aplinkai padarytą žalą sudaro 95 661,34 Lt (27 705,44 EUR). Pažymėjo, kad sunaikintos augmenijos plotus matavo profesionalus matininkas J. B.. Apklaustas liudytoju byloje jis patvirtino (III t., b.l. 162-163), kad nepaliestų plotų nematavo, o matavo tik tuos plotus, kuriuose buvo sunaikinta žolinė augmenija (vykdant golfo laukų įrengimo/statybos darbus). Taip pat pažymėjo, jog siekiant surinkti įrodymus, kurie patvirtintų, jog rengiant pagrindą golfo laukų žolei atsakovo nurodytoje ariamojoje žemėje buvo sunaikinta žolinė augmenija, ieškovas byloje prašė skirti ekspertizę. Ją atlikęs Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, laboratorijos vedėjas pateikė Ekspertizės išvadas. Šios ekspertizės tyrimo metodu buvo pasirinkti empyriniai tyrimai, kurių metu siekiant sugretinti golfo laukų ir kitos žolinės augmenijos sudėtį, fitosociologiniai aprašymai padaryti su golfo aikštynu besiribojančiuose tradiciškai naudojamuose sklypuose. Ekspertizės išvadoje yra konstatuota, kad „Iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakrančių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose“. Dėl įrodymų, kurie patvirtintų, jog rengiant pagrindą golfo laukų žolei atsakovo nurodytoje ariamojoje žemėje buvo sunaikinta žolinė augmenija, pažymėtini Ekspertizės išvadų 2,3,6,7,10,14 klausimų atsakymai. Dr. V. R. nurodė, jog ariant (tiek ariant daugiametės žolinės augmenijos velėną, tiek ruošiant dirvą žemės ūkio kultūroms auginti) formuojasi vietovei būdingos dirbamų laukų piktžolių bendrijos, kurios atsikuria iš dirvožemyje esančių diasporų. Šiuo atveju atsakovas vykdė ne žemės ūkio, ariamąją veiklą, bet neteisėtai įrenginėjo golfo laukus. Kaip aišku iš ekspertizės išvados, natūrali žolinė augmenija nėra naudojama golfo dangai įrengti, taip pat ir golfo laukams įrengti naudojama žolinė augmenija (dažniausiai miglinių (Poaceae) šeimos augalai) nėra naudojama žemės ūkio veikloje. Taigi „Ant įrengto golfo laukų mineralinio pagrindo suformuotą žolinę veją sudaro nebūdingi šiai vietovei miglinių (Poaceae) šeimos augalai“, o „Pagal Girijos vietovės gamtines savybes, panaudojus ekspertų turimą analogišką geobotaninę medžiagą iš gretimų teritorijų, galima teigti, kad vietovės ariamoms žemėms būdingos Apeon spicae-venti sąjungos piktžolių bendrijos“. Ieškovo tvirtinimu, ekspertizės išvados yra patikimas įrodymas, pagrindžiantis žalos dydį.
Atsakovas nesutiko su patikslintu ieškiniu, nurodydamas, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo teigdamas, jog atsakovas sunaikino visą natūralią žolinę augmeniją visuose 6 teritorijose, kurių bendras plotas 352.690 kv. m. Tuo tarpu remiantis VĮ „Valstybės žemės fondas“ ekspertizės išvada, žemės sklypų tikslinės paskirtys (naudmenos) pasikeitė 24 290 kv.m. teritorijos plote, o pievų ir ganyklų dalyje teritorijos apskritai nebuvo. Dėl šios priežasties prašoma priteisti žalos suma už visą 352.690 kv.m. plotą yra visiškai nepagrįsta, nes tik dalies žemės sklypų tikslinė paskirtis (naudmenos) iš pievų ir ganyklų pasikeitė, o dalyje žemės sklypų pievų ir ganyklų net nebuvo, o buvo, pavyzdžiui, ariama žemė. VĮ „Gamtos tyrimų centras Botanikos institutas“ ekspertizės išvada taip pat paneigia ieškovo poziciją, jog natūrali augmenija buvo sunaikinta visame 352.690 kv.m. plote, todėl negalima daryti aiškios išvados, jog natūrali augmenija buvo sunaikinta visame plote, kadangi žemės sklypų tikslinė paskirtis iš pievų ir ganyklų pasikeitė tik 24.290 kv.m. plote, o atsakovo neintensyviai prižiūrimuose plotuose net negalima nustatyti ar žolinė danga apskritai nebuvo įsėta ar įsėta danga natūraliai sunyko, kas taip pat įrodo, jog prašoma priteisti žalos suma, kuri apskaičiuota įvertinus visą plotą 6 teritorijų, yra nepagrįsta. Atsakovo tvirtinimu, būtina įvertinti aplinkybę, kad dalyje teritorijos, kurioje žemės sklypų tikslinė paskirtis nebuvo pievų ir ganyklų, natūralios žolinės augmenijos apskritai nebuvo galima sunaikinti, todėl ieškovo pateikti matininko J. B. atlikti matavimai negali būti vertinami kaip plotas, kuriame aplinkai padaryta žala, o turi būti vertinami tik kaip plotas, kurį užima golfo laukai. Priešingas vertinimas nebūtų suderinamas su kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje. Nurodo, jog net jeigu būtų pripažinta, kad atsakovas yra kaltas už aplinkai padarytą žalą, žalos dydis aplinkai turėtų būti pripažintas mažesniame plote nei ieškovo pateiktuose skaičiavimuose, nes Ekspertize Nr. 1 ir Ekspertize Nr. 2 nustačius esminę bylai aplinkybę – pažeistos žolinės augmenijos plotą, žala aplinkai būtų padaryta tik 24.290 kv.m. plote, t.y. žalos aplinkai dydis būtų 1.787,60 EUR. Prašo priteisti patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi šioje civilinėje byloje panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl žalos už žolinės augmenijos sunaikinimą dydžio nustatymo ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šioje nagrinėjamoje byloje yra teismų jau nustatytos aplinkybės, kad golfo laukų įrengimo darbus, dėl kurių padaryta žala gamtai atliko atsakovas, nustatytas žalos faktas, t.y. natūralios žolinės augmenijos sunaikinimas dėl golfo laukų kraštovaizdžio draustinyje įrengimo.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, grąžindama bylą naujam nagrinėjimui minėtoje nutartyje pripažino, kad valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose saugomas objektas yra natūrali žolinė augmenija apskritai, ne tik natūralios pievos ir ganyklos, tačiau kolegijos vertinimu byloje nėra ištirtos aplinkybės reikšmingos žalos apimčiai nustatyti, t.y. kokio dydžio žemės plote realiai buvo sunaikinta žolinė augmenija.
Teisingam atlygintinos žalos dydžiui pagal Metodikoje įtvirtintą formulę apskaičiuoti nustatymui byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti Gamtos tyrimų centro Botanikos institutui ir VĮ „Valstybės žemės fondas“. Į bylą pateikti du ekspertizės aktai.
Ieškovas, teikdamas teismui procesinius dokumentus, žalos dydį dėl žolinės augmenijos sunaikinimo apskaičiavo pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 15 punkte nurodytą formulę. Šiai formulei taikyti reikalingi žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas, žolinės augmenijos bazinis tarifas, koeficientai, taikomi pažeisto ploto daliai, nustatyti Metodikos prieduose – lentelėse. Esminis duomuo formulei taikyti ir žalos dėl žolinės augmenijos sunaikinimo dydžiui apskaičiuoti yra konkrečiu atveju pažeistas žolinės augmenijos plotas. Ieškovo teigimu, žala padaryta sunaikinus žolinę augmeniją 359 800 kv. m plote.
Ekspertizės akte (t.IV, b.l. 188-189) konstatuota, kad Sunaikintos žolinės augmenijos plotų išdėstymo schemoje pažymėtuose 6 sunaikintos žolinės augmenijos plotuose, kuriuose įrengti golfo laukai auga šiai vietovei nebūdinga žolinė augalija. Ekspertas, atsakydamas į pateiktą 4 ekspertizės klausimą „Ar natūrali, šiai vietovei būdinga, žolinė augmenija įrengiant golfo laukus buvo sunaikinta visuose Schemoje pažymėtuose plotuose?“ yra pateikęs atsakymą, kad „Iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakrančių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose“. Į teismo pateiktą 7 klausimą, ekspertas yra nurodęs, kad „Ant įrengto golfo laukų mineralinio pagrindo suformuotą žolinę veją sudaro nebūdingi šiai vietovei miglinių (Poaceae) šeimos augalai. Eksperto tvirtinimu, ankstesnė vietovei būdinga augalinė danga turėjo būti sunaikinta. Tai patvirtina su golfo laukais besiribojančių sklypų augalijos struktūra“.
VĮ Valstybės žemės fondas ekspertizės akte atsakydamas į ekspertizės akte suformuluotus 8, 9, 11 klausimus (t.V, b.l. 55-57) dėl žemės, patenkančios į sunaikintos žolinės augmenijos plotų išdėstymo schemoje nurodytą teritoriją, tikslinio naudojimo paskirties ekspertas yra konstatavęs, kad šiuo metu žemės sklypų, patenkančių į Schemoje nurodytą teritoriją, įregistruota pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Eksperto tvirtinimu, atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. 4127/0300:119) kadastrinius matavimus, 2007 m. Išrašo duomenys apie pievas ir ganyklas pasikeitė, t.y. pievų ir ganyklų neliko 1 ir 2 teritorijoje. Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. 4127/0300:113), patenkančio į Schemoje nurodytą 3 teritoriją, Išraše pateiktus duomenis, pievos ir ganyklos (plotas 0.2000 ha) buvo įregistruotos 2005 metais. Tačiau atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. 4127/0300:113) kadastrinius matavimus, nuo 2007 metų Išrašo duomenyse apie pievas ir ganyklas nebeliko. Kitų žemės sklypų (kadastro Nr. 4127/0300:107, Nr. 4127/0300:109, Nr. 4127/0300:111, Nr. 4127/0300:118, Nr. 4127/0300:127, Nr. 4127/0300:132, Nr. 4127/0300:133), patenkančių į Schemoje nurodytą 3 teritoriją, Išrašuose duomenų apie pievas ir ganyklas nebuvo. Taip pat nebuvo duomenų apie pievas ir ganyklas žemės sklypo (kadastro Nr. 4127/0300:106), į kurį patenka Schemoje nurodyta 6 teritorija, Išraše pateiktoje informacijoje. Konstatavo, kad vadovaujantis žemės sklypo, patenkančio į Schemoje nurodytą 4 ir 5 teritoriją, Išrašų duomenimis, nuo 2005 m. iki šiol žemės sklypuose yra pievos ir ganyklos (plotai 2.0500 ha; 0.2900 ha.).
Atsakovas iš esmės neneigia, kad žala aplinkai padaryta, tačiau jo tvirtinimu, žala remiantis ekspertų aktu padaryta tik 24.290 kv.m. plote, todėl žalos dydis sudaro 1 787,6 EUR. Su likusi žalos dydžio suma atsakovas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad tik dalies žemės sklypų tikslinė paskirtis (naudmenos) iš pievų ir ganyklų pasikeitė, o dalyje žemės sklypų pievų ir ganyklų net nebuvo, o buvo, pavyzdžiui, ariama žemė. Taip pat pažymi, kad remiantis Ekspertizės Nr. 2 išvadomis atsakovo neintensyviai prižiūrimuose plotuose net negalima nustatyti ar žolinė danga apskritai nebuvo įsėta ar įsėta danga natūraliai sunyko, kas taip pat įrodo, jog ieškovo prašoma priteisti žalos atlyginimo suma, kuri apskaičiuota įvertinus visą 6 teritorijų plotą yra nepagrįsta.
Teismo vertinimu, atsakovo atsikirtimai dėl žalos dydžio nepagrįstumo, yra paneigiami Ekspertizės Nr. 1 išvadomis, atsakant į teismo nurodytus klausimus Nr. 4 ir Nr. 7, kuriuose vienareikšmiškai yra pateikta išvada, kad „Iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakrančių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose“. Šiuo atveju žala yra grindžiama natūralios žolinės augmenijos sunaikinimu, o ne dėl žemės paskirties keitimo. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo ieškinys tenkintinas žalą priteisiant pilna apimtimi.
Iš atsakovo priteistinos ekspertizės išlaidos – 2 128,70 EUR, 15.34 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 831 EUR žyminio mokesčio (CPK 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Golf Development“ 27 705,44 EUR už žalą aplinkai dėl žolinės augmenijos sunaikinimo, 831 EUR žyminio mokesčio, 2 128,70 EUR patirtų išlaidų ekspertizės išlaidoms padengti, 15.34 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.