Telšių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

2024 m. balandžio 22 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlė, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. L. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui šeimos nariui, o būtent: 2023 m. vasario 24 d., apie 00 val. 33 minutės, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, ranka sugriebė savo mažametei dukrai V. L. (gimusiai (duomenys neskelbtini) m.) už plaukų ir stipriai patempusi prilenkė nukentėjusiąją prie sofos bei viena ranka laikydama plaukus kitos rankos alkūne spaudė V. L. galvą veido srityje, tokiais savo veiksmais smurtaudama sukėlė mažametei fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią J. L. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. 2023 m. spalio 19 d. kaltinamoji J. L. apklausta kaip įtariamoji, prisipažino, jog 2023 m. vasario 24 d. V. sugriebė už plaukų ir juos papešė, bet tikrai tai nebuvo 00 val., 33 min., tai galėjo būti apie 22 val., nes jau ruošėsi eiti miegoti. Tą vakarą buvo blaivi, tikrai nebuvo išgėrusi, nes pamena dėl ko V. sugriebė už plaukų. Ji buvo virtuvėje, kai į virtuvę atėjo V., pamatė, kad ji išsikarpė plaukus, dėl to labai susinervino. V. paklausė kodėl ji išsikarpė plaukus, pasakė, kad kirpykla jai užsakyta, o ji taip dabar baisiai išsikarpė. V. jai atsakė, kad čia jos plaukai ir ką nori tą su jais daro. Po tokių pasakytų V. žodžių jai dar labiau siutas užėjo, todėl čiupo V. už plaukų ir juos patempė, nepamena ar V. pargriovė ant sofos ir pešdama plaukus, įrėmusi savo alkūnę V. į galvą, spaudė ją prie lovos. Pamena, kad ją nuo V. atitraukė jos sugyventinis R., kad daugiau nieko V. nepadarytų. Kai ją atitraukė nuo V., ji nuėjo į savo kambarį, miegoti. V. turbūt nuėjo į savo kambarį. Dėl tokio jos elgesio V. su ja nekalbėjo kokią savaitę. Ji bandė su V. apie tai pakalbėti, bandė jai paaiškinti, dėl ko taip pasielgė, bet V. jos nesiklausė. Jai gaila, kad taip pasielgė. Po to įvykio jai iš kart negerai buvo, kad taip pasielgė su V., bet jos neatsiprašė. Dėl to, kad smurtavo labai gailisi. Gailisi, kad emocijoms apimta taip pasielgė. Alkoholį vartoja saikingai, tikrai ne kiekvieną dieną. Būna, kad per mėnesį neišgeria visai, o būna, kad kokį savaitgalį išgeria alaus. Nori pasakyti, kad ji yra griežta mama, ne visada leidžia tai ko vaikai nori, t. y. jie labiau nori laisvės, nori veikti ką jie nori, o ji jiems neleidžia ir tai jiems nepatinka. Su V. jokių problemų didelių neturi, tik, kad dabar labiau V. ignoruoja jos patarimus, nori būti labiau savarankiška. Daugiau nieko pasakyti neturi.

2.1. 2024 m. vasario 27 d. įtariamoji J. L. papildomos apklausos metu iš dalies pakeitė parodymus ir parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. dalyje, kad savo dukrai V. L. tik papešė už plaukų, jokių kitų smurtinių veiksmų prieš dukrą neatliko. Pirmos apklausos metu nurodė, kad V. čiupo už plaukų ir juos patempė, sakydama, kad nuskus plikai, tačiau jokių kitų veiksmų V. atžvilgiu ji daugiau neatliko, t. y. nespaudė V. galvos prie lovos įrėmusi alkūne, tai buvo koridoriuje prie veidrodžio, kai jos sugyventinis R. ją nuo V. patraukė. Tą įvykį pamena pakankamai gerai, kadangi taip pasielgė būdama blaivi, ji tuo metu buvo virtuvėje, kai koridoriuje pamatė prie veidrodžio stovinčią V. V. nepargriovė ant sofos ir jos galvos prie lovos įrėmusi alkūne nespaudė. Ji ant savo dukros V. L., kai ji gulėjo ant lovos, jokių smūgių nei koja, nei ranka nesudavė. Taip niekada nesielgtų, kadangi esanti mama ir smurto nepripažįsta. Tokio įvykio iš viso nebuvo. Mano, tai yra jos dukros V. fantazijos.

2.2. 2024 m. balandžio 4 d. įtariamoji J. L. papildomos apklausos metu parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai. Parodė, kad tą vakarą 2023 m. vasario 24 d. buvo blaivi, tikrai nebuvo išgėrusi alkoholio, nes pamena dėl ko V. sugriebė už plaukų. Ji buvo virtuvėje, kai į virtuvę atėjo V., pamatė, kad ji išsikarpė plaukus, dėl to labai susinervino. V. paklausė kodėl ji išsikarpė plaukus, pasakė, kad kirpykla jai užsakyta, o ji taip dabar baisiai išsikarpė. V. jai pakankamai grubiai atsakė, kad čia jos plaukai ir ką nori tą su jais daro. Po tokių pasakytų V. žodžių jai dar labiau siutas užėjo, todėl čiupo V. už plaukų ir juos patempė. Neneigia, kad kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, pešdama plaukus galėjo kitos rankos alkūne priremti jos galvą prie sofos ir ją spausti, tačiau pati šių aplinkybių nelabai pamena, kadangi, įvykis buvo gana senai, be to, buvo labai supykusi, susierzinusi, gal dėl to ir šių įvykio aplinkybių neužfiksavo. Pamena, kad ją nuo V. atitraukė sugyventinis R.. Kai ją atitraukė nuo V., ji nuėjo į savo kambarį, miegoti. V. turbūt nuėjo į savo kambarį. Dėl tokio savo poelgio dukros V. atžvilgiu labai nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu su dukra V. yra susitaikiusios, viena kitai atleidusios. Ji savo dukrai V. L. 2024 m. balandžio 2 d. nuvyko į banką ir atidarė banko sąskaitą, bei pervedė 200 eurų padarytą žalą, pagal pateiktą civilinį ieškinį. Prie šios apklausos pateikia žalos atlyginimo įrodančius dokumentus. Dar kartą nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Iš šio įvykio pasimokė. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymų. Daugiau paaiškinti neturi ką.

3. Kaltinamosios J. L. kaltė, be jos pačios prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.1. Nepilnametė liudytoja (nukentėjusioji) V. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad įtariamoji J. L. yra jos mama. Sutinka papasakoti apie savo mamą. Atsakydama į klausimą ar mama dažnai vartoja alkoholį nurodė, kad kai buvo perkelti iš Dienos centro į Krizių centrą ir kai pirmadienį juos pasiėmė, nepastebėjo, kad ji ką nors vartotų. O taip mama, kai dirbdavo, vartodavo 1, 2, 3 butelius („bambalius“) alaus. Kai ji dirba vasarą lauke, tada ji kas pusę valandos, pertraukų metu vis atsigeria alaus. Priklauso nuo oro, kiek pertraukų daro, koks darbas. Smurto atvejų prieš ją yra buvę. Kai ji blaivi, ji nieko nesako, nedaro. Tačiau, kai ji neblaivi, jai užeina emocijos ir ji išsilieja ant jos. Tai už plaukų tempia, tai įtrenkia. Tai vyksta nuo mažens. 2023 m. vasario mėnesį. Ji yra gimusi vasario 16 d., tai įvyko po jos gimtadienio vasario 23-24 d. Ji atsibudo apie pusę pirmos naktį. Išgirdo, kaip mama su patėviu riejasi. Ji nuėjo į virtuvę ir sakė jiems: „ar jums ne laikas eiti miegoti“. Jie pasakė: „tau laikas eiti miegoti“ ir „eik“. Ji išėjo į savo kambarį. Negalėjo nusiraminti, pagalvojo, jei užsidės pagalvę, negirdės, bet negalėjo nusiraminti, jeigu jie vėl pradės rietis, muštis. Ji vėl atsikėlė. Su jais dar gėrė kaimynas G. L. Vėl nuėjo pas juos, pasakė, kad „jums laikas eiti miegoti“. Kaimynas išėjo namo. Patėvis nuėjo į miegamąjį. Einant į miegamąjį, jis jai pasakė: „jei kas bus, sakyk“, jeigu lįs prie jos mama. Ji buvo toks vaikas, kuris stengdavosi mamą ir patėvį atskirti, jei jie pykstasi. Ji atsisėdo ant žalios sofos virtuvėje. Ji pasakė mamai: „ar tu žinai, kad tau gerti negalima“, mama atsakė jai: „ar tu žinai, kodėl aš geriu“. Tai mama pasakė pakeltu tonu. Mama jai pasakė: „kokią čia princesę vaidini“, ji jai pasakė: „gerai, kad ne princą“. Mama stovėjo. Ji buvo susirišusi plaukus į viena kasą, buvo sukryžiavusi kojas. Mama pasakė jai: „ot tu“ ir paėmė su ranka už plaukų ir stipriai laikė bei prirėmė prie sofos su alkūne. Ji bandė verkti keistu balsu, bet be ašarų. Atėjo patėvis, jie susikibo. Patėvis paėmė mamai už megztinio, nepamena, ką jis sakė. Ji bandė išplėšti savo plaukus. Išplėšė ir išbėgo pro namų lauko duris į kitą namą. Pribėgo prie laiptų, atsitūpė, su rankomis apglėbė savo kojas ir prabuvo apačioje 10 minučių. Buvo labai išsigandusi, širdis labai stipriai plakė. Pagalvojo, kad jei ji bus apačioje, ją tikrai čia ras. Tada ji ropomis užlipo laiptais ir ten prabuvo gal pusę valandos. Ten būdama galvojo, kur jai eiti. Ji buvo su šlepetėmis, pižaminėmis kelnėmis ir maikute. Po kiek laiko pamatė žibintuvėlio šviesą, išsigando, kad mama ateina. Tada išgirdo balsą, kuris pasakė „V.“, atpažino, kad tai ne mamos balsas, o to kaimyno, kuris su jais gėrė. Jis pasakė einam namo. Ji pasakė neis namo. Ji įėjo į laiptinę. Nuėjo pas kaimyną į namus. Pasakė, kad ją mama muša. Liko pas kaimyną bute. Kaimyno durys priešais jų duris. Girdėjo, kaip patėvis su mama ginčijasi. Kaimynas juos apramino. Tada grįžo namo, nuėjo į lovą. Atėjo patėvis, paklausė jos, ar miega, pasakė, kad taip. Ir tą vakarą šitaip viskas baigėsi. Atsakydama į teisėjos klausimus papildomai nurodė, kad mama pasiėmė kasą, pritempė, prilenkė ją prie sofos. Su viena ranka laikė kasą, o su kitos rankos alkūne prispaudė jos veidą (parodo skruostą). Kai paėmė už kasos, buvo išsigandusi, jautėsi bejėgė, skaudėjo 3 balų skausmu. O kai prispaudė su alkūne, jautėsi spaudžiama, labai neskaudėjo, gal tik 1 skausmo balas. Žymių jokių neliko. Kai mama atliko tuos veiksmus, ji kažką sakė, bet tiksliai nepamena ką. Pagalbos nekvietė. Patėvis išgirdo, kad gal mama garsiai šnekėjo ir todėl atėjo. Brolis tuo metu miegojo. Apie įvyki papasakojo draugėms E., E., nes po to įvykio ji nusikirpo plaukus. Dar praėjus savaitei po įvykio pasakojo dienos centro auklėtojai D. Broliui nieko nepasakojo. Su mama apie šį įvykį nekalbėjo. Rytą apie šį įvykį kalbėjosi su patėviu ir kaimynu. Kaimynas slėpė peilius nuo mamos. Įvykio metu mama buvo jau normaliai išgėrusi, gal du butelius degtinės ir gal dar ką nors. Pati nematė, kaip gėrė degtinę, taip sako, kad apibūdinti mamos neblaivumą. Matė, kad gėrė alų, gal ir degtinę, nes kibire buvo kažkoks degtinės butelis. Kad mama neblaivi, suprato iš jos veido, akių, balso ir iš eisenos. Atsakydama ar mama yra atsiprašiusi nurodė, kad ne. Ji kai kažką padaro, kitą dieną su ja nesikalba, tarsi nieko nebuvo įvykę. Ar galėtų atleisti mamai, jei ji atsiprašytų? Ji su mama nekalbėtų, nes po visų tokių dalykų, nesinori su mama kalbėti atvirai. Jei ji atsiprašytų, ji pasakytų, kad atleidžia, bet iš tikrųjų viduje neatleistų. Atsakydama į klausimą dėl ko mama geria, nurodė, kad jai sunku atlikti darbus. Tačiau, kai paklausia ar jai reikia kažką padėti, ji atsako ne. Gal ji turi šiek tiek priklausomybę. Gal ji nori atsipalaiduoti. Tačiau išgėrusi ji savęs nebevaldo ir viską, kas susikaupia, ji išlieja ant jos, brolio ir patėvio. Kai ji grįžo iš kaimyno namo, mama buvo namuose, virtuvėje. Mama jai nieko nesakė, nes iškart nuėjo miegoti. Apie šį įvykį buvo užsirašiusi telefone. Atsakydama į klausimus nurodė, kad apie įvykį su mama niekam nesakė, nes nepasitiki kitais. Nuo mažų dienų žino, kad tokių dalykų, kas vyksta šeimoje, niekam nereikia pasakoti ir mama taip sakydavo. Taip pat dėl to, kad bijodavo, jog ją paims iš šeimos. Ir bijodavo, kad broliai su ja nebebendraus, nes gal prisigalvoja. Nuo kokios antros - trečios klasės ji pradėjo apie įvykius šeimoje kalbėtis su drauge E. Nors ir pasitiki savo draugėmis, tačiau visko joms nepasakoja, nes nenori apkrauti jų. Kad čia reikės ateiti jai pasakė mama. Sakė, kad bus pažįstama moteris, apėmė baimė, kad sužinos viską, kaip yra, nes nežinojo. Kai buvo pas psichologę pirmadienį, ji sakė, kad reikės viską papasakoti, atsakyti į klausimus. Daugiau nieko nenori pasakyti.

3.2. Liudytoja J. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, socialine pedagoge. 2023 m. spalio 4 d. apie 10.00 val. pas ją į kabinetą buvo pakviestas L. L., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Jis buvo pakviestas, nes pas jį rado elektroninę cigaretę. L. būnant pas ją kabinete, jis jai pradėjo pasakotis, kad jam dabar ,,klius“ nuo mamos, dėl to, kad pas jį rado elektroninę cigaretę. Jai paklausus L., kaip jam ,,klius“ nuo mamos, jis jai verkdamas pradėjo sakyti, kad iš mamos gauna mušti iš diržo, iš laido ir iš kitų daiktų. L. jai neįvardijo kokią dieną jis gavo mušti iš mamos, ji ir pati jo to neklausė. L. nusiraminus, ji jam leido toliau eiti į pamokas. Kiek žino, jis gyvena kartu su mama, patėviu ir sese V. L. Kiek žino L. ir V. šiuo metu yra paimti iš mamos namų ir yra apgyvendinti laikinuose namuose (duomenys neskelbtini). Apie L. sesę V. gali pasakyti, tik tiek, kad ji mokykloje klauso mokytojų, mokosi gerai, pas ją nesilanko. 2023 m. spalio 5 d. apie 09.00 val. pas ją į kabinetą atėjo V., L. sesuo, pasiimti talonėlį, ji jos paklausė ar jos brolis jai pasakojo tiesą apie tai, kad jį muša mama, V. jai atsakė, kad namuose tiek ji, tiek brolis yra gavę mušti iš mamos, bet V. taip pat neįvardijo kada juos skriaudė mama. Daugiau paaiškinti neturi ką.

3.3. Liudytoja G. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre, socialine darbuotoja, darbas su šeimomis. Nuo 2023 m. birželio 23 d., gautas sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo J. L. šeimai. Jiems taikoma atvejo vadyba ir socialinė priežiūra. Pas juos lankosi kartą į savaitę. Būna, kad nuvyksta ir vakarais, po darbų valandų t. y. apie 18 val. Kiek teko lankytis L. šeimoje, visada vaikų mama J. būdavo blaivi. Nei karto nėra sukėlusi abejonių, kad ji būtų buvusi neblaivi. Niekada vaikai nebuvo užsiminę, kad mama prieš juos naudotų fizinį smurtą. Niekada nėra matėsi akivaizdžių sužalojimų t. y. mėlynių, nubrozdinimų ant jų. Paskutinį kartą jų šeimoje buvo praeitą savaitę, t. y. nuo spalio 16 d. iki 20 d., tiksliai dienos nepamena, vakare atvykus į jų kiemą, kaip tik vaikai autobusu grįžo namo iš (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro vaikų dienos centro. Vaikai buvo linksmi, nuėję į kambarį nusirengti, atėjo į virtuvę, kur buvo mama ir visi bendravo. L. mamai pasakė, kad vaikų dienos centre sudaužė telefoną, V. mamai pasakė, kad L. įrašyta „n“ raidė, kuri buvo praeitą dieną, o mokytojas įrašė į šią dieną. Ji jų bendravimą stebėjo, vaikai su mama bendravo noriai, mama su jais taip pat gražiai bendravo. Pasiteiravo V., kaip jai sekasi mokykloje, šeimoje, V. su šypsena atsakė, kad gerai. Daugiau nieko pasakyti neturi.

3.4. Liudytojas R. R. liudytojo apklausos metu nurodė, kad J. L. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 10 metų. Bendrų mažamečių vaikų su J. neturi, tačiau kartu augina jos mažamečius vaikus, t. y. L. L. ir V. L. Savo santykius su J. mažamečiais vaikais apibūdintų, kaip gerus, kaip ir su vaikais būna visko, tačiau jokių didelių pykčių tarp jų nėra įvykę. Taip pat gali pasakyti ir apie J., kuri taip pat kiek yra matęs sutaria gerai su savo mažamečiais vaikais. Taip pat gali paminėti, kad nei L., nei V. jam asmeniškai nė karto nėra pasiskundę, dėl mamos netinkamo elgesio jų atžvilgiu, taip pat nėra sakę, kad juos mama J. muštų. Nori pasakyti, kad pats nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro būna darbe, todėl kas vyksta namuose, sužino, tik po visko. Kai jis būna namuose, jokių smurto atvejų mažamečių vaikų atžvilgiu, jis nėra matęs. Tik pamena, vieną atvejį, kai šių metų vasario mėnesį, tikslios dienos jau nepasakys, jis iš kur jau atėjo nepamena, tik pamena, kad jam įėjus į virtuvę pamatė, kaip J. šaukė ant savo dukters V. Tai pamatęs jis priėjo prie J. ir jai pasakė, ką čia darai, tuo metu V. kažką sakė „plaukus“, „plaukus“, bet nesuprato, ką tuo norėjo pasakyti. Jis patraukęs J. į šalį pasakė V., kad ši eitų miegoti. Kiek pamena V. nuėjo į kambarį, o J. nieko daugiau nei jam, nei V. nebesakė. Įvykusio konflikto tarp V. ir J. metu jis nematė, kad J. V. būtų sudavusi kokius tai smūgius, ar atlikusi veiksmus, kurie jai sukeltų fizinį skausmą, o jei tai būtų pamatęs, nebūtų leidęs taip elgtis. Jis nuraminęs V. ir J., pats išėjo į viršų, t. y. į savo butą, kuris yra antrame aukšte. Papildomai gali pasakyti, kad J. ant V. gal per tiek laiko kai gyvena kartu su J., yra gal šaukusi porą kartų, kadangi V., neprisidirba. Ant L. yra girdėjęs dažniau šaukiančią, kadangi, jis jo nuomone yra kaip berniukas, labiau pasiutęs. Daugiau paaiškinti neturi ką.

3.5. Liudytojas G. L. parodė, kad J. L. yra kaimynė, kuri gyvena priešais jo buto duris adresu, (duomenys neskelbtini). Kartu su J. gyvena dar du jos mažamečiai vaikai V. ir L. Apie šią šeimą nieko pasakyti neturi ką, nes nieko nežino. Taip pat gali paminėti, kad kiek būna pas save bute, jokio triukšmo pas J. bute nėra girdėjęs. Gali paminėti, kad savo bute būna retai, kadangi dažnai išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) miestą išgerti alkoholio. Pamena, tas buvo labai senai su kaimyne J., kieme yra kartu išgėrę alkoholio, tačiau nuolatos su J. nėra vartojęs alkoholio. Negali nieko pasakyti apie tai ar kaimynė J. mėgsta išgerti alkoholio, kadangi to pats nežino. Apie J. vaikus taip pat nieko pasakyti neturi ką, kadangi jie yra vaikai kaip ir visi vaikai, nieko išskirtinio nepastebėjo. Su J. vaikais, t. y. L. ir V., kai susitinka laiptinėje ar kur kitur, tik pasisveikina. Nei L., nei V. jam nei karto nesiskundė, kad juos muštų mama J. Niekados apie tai nieko nėra girdėjęs. Taip pat nei V., nei L. pas jį į butą taip pat nėra užėję ir jam maišęsi. Gali paminėti, kad nei V., bei L. pas save į namus taip pat nekviečia. Jokių matomų sumušimo žymių ant L. ar V. nėra matęs. Daugiau papildomai pasakyti neturi ką.

3.6. Liudytoja D. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre, adresu, (duomenys neskelbtini), individualios priežiūros darbuotoja, kur dirba vaikų dienos centre, kuriame su vaikais po pamokų užsiima įvairia veikla, t. y. pamokų paruošimu, ekskursijomis, žaidimais ir panašiai. Gali pasakyti, kad vaikų dienos centras yra įsikūręs nuo 2021 metų spalio mėnesio. Nuo pat centro įkūrimo dienos, šį centrą lanko nepilnametė V. L. ir jos brolis L. L. Nepilnametę V. galėtų apibūdinti, kaip labai rūpestingą, draugišką, paslaugią mergaitę. Pokalbio su V. metu, ji jai neminėjo, kad mama jos ar brolio atžvilgiu būtų naudojusi smurtą. Ji pati asmeniškai nėra pastebėjusi nei ant V., nei ant L. jokių akivaizdžių mėlynių ar sužalojimų. Daugiau paaiškinti neturi ką.

3.7. Liudytoja S. D. parodė, kad jos dukra yra E. D., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) Progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. V. pažįsta nuo pirmos klasės, kadangi ji kartu su dukra E. nuo pirmos klasės mokosi kartu. Kiek pamena E. nuo 5 klasės pradėjo artimiau bendrauti su V. Pamena, kad pernai pavasarį, galėjo būti 2023 metų gegužės mėnuo, tikslios dienos nepasakys, nes jau nepamena, dukra E. paprašė su ja pasikalbėti. E. pradėjo jai sakyti, kad jos draugei, klasiokei V. yra sunku, kad ji namuose turi atlikti visus buities darbus. Konkrečiai nepamena, ar tą kartą ji jai pasakojo ar kito pokalbio su E. metu, ji jai paminėjo, kad jos draugė V. kirposi plaukus, nurodydama, kad kai V. mama išgeria alkoholio jai tempia už plaukų. Pokalbio su E. metu ji jai paminėjo, kad jos draugė V. visada gali kreiptis pagalbos į ją ir į vyrą, kad ne visi suaugę yra nepatikimi, kaip E. nurodė V. Jei reikės pagalbos, ji drąsiai, bet kokiu paros metu, gali kreiptis pagalbos į jas. Pamena, kad po mokslo metų vasarą, jos dukra E. ir toliau intensyviai palaikė ryšį su savo drauge V. Nuolatos telefonu bendraudavo, bei E. klausdavo ar viskas gerai. Kiek suprato iš E. pasakojimų, per vasarą V. dažnai būdavo dienos centre, dėl ko ji labai džiaugėsi, kadangi nuolatos būdavo veiklos ir nereikėdavo leisti dienų namuose. Taip pat nori paminėti, kad jau tikslios datos nepasakys, pokalbio su dukra E., ji jos užklausė, ar ji ant V. yra mačiusi kokių tai sužalojimų ar sužeidimų. E. jai atsakė, kad vieną kartą matė neryškią mėlynę ant veiduko, tiksliai nenurodys, kadangi nesitikslino. Tik E. akcentavo, kad V. mokyklos tualete mėlynę maskavo su pudra. Taip pat kiek žino iš E., kad pas V. mėlynė atsirado, po konflikto namuose, tačiau E. daugiau įvykio detaliau nedetalizavo, negali pasakyti, ar E. žino apie tai daugiau. Per visą tą laikotarpį E. jai nėra sakiusi, kad V. būtų pasakojusi, kad ją muštų namuose ar kitaip skriaustų artimi asmenys, tik yra minėjusi, kad kai mama išgeria alkoholio, ją bet kada naktį be jokios priežasties gali pažadinti iš miego, ją užgaulioti įžeidinėti, patempti už plaukų, kabinėtis dėl nepadarytų ar ne taip padarytų darbų. Dar prisiminė ir nori pasakyti, kad nei datos, nei laiko, nei sezono ji jau negali pasakyti, nes nepamena, tačiau vienu iš pokalbio su E. metu, ji jai pradėjo sakyti, kad „mamyte, kaip turi būti blogai namuose, kad pagalvotum naktį bėgti iš namų“ ir papasakojo, kad V. naktį buvo namuose, kai kaip suprato, ten šeimoje kažkas konfliktavo, ir ji galvojo iš jų bėgti, bet po to pati persigalvojo, motyvuodama tuo, kad nesulauks pagalbos. Daugiau pasakyti neturi ką, tik bendrai kiek jai papasakoja pati E. Taip pat nori paminėti, kad nenori, jog jos dukra E. būtų apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi nenori, jog vaikas patirtų bereikalingą stresą. Viskas ką pasakė apklausoje yra jos vaiko žodžiais papasakota jai.

3.8. Liudytojas D. G. parodė, kad jo dukra yra E. G., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) Progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. V. L. pažįsta, ji dukros klasiokė nuo pirmos klasės ir kiek žino gera draugė. V. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, kur ir jie gyvena. Kiek V. yra buvusi pas juos namuose, mergaitė visada yra mandagi, bet mažai bendraujanti. Jis asmeniškai nėra matęs ant V. akivaizdžių sužalojimų. Ne kartą yra tekę V., E. prašymu, parvežti į namus. V. visada prašydavo ją paleisti prie keliuko, toliau nuo namų, kaip suprasdavo, ji nenori, kad jos šeima pamatytų, kad ją parveža į namus. Gavęs skambutį iš tyrėjos ir pabendravus su ja, kuri jo paklausė ar dukra E. yra pasakojusi ką nors apie savo draugę V. Jis paminėjo, kad dukra apie V. nieko jam nėra pasakojusi. Po to jis pabendravo su savo dukra E., jos paklausė, apie V., t. y. kaip jai sekasi, kaip sutaria su savo šeima. Dukra jam pradėjo pasakoti, kad V., kai jos mama būna neblaivi, pradeda prie jos kabinėtis, t. y. liepia atiduoti telefoną, tvarkytis buityje. Taip pat dukra paminėjo, kad vieną kartą, tiksliai neįvardino kada, bet mokykloje, yra mačiusi ant V. veido nežymią mėlynę. Pasak E., ji paklausė iš kur pas ją mėlynė. V. jai atsakė, kad mama jai trenkė. Daugiau apie tai nieko nesakė ir ji neklausė. V. prašė jo dukros apie tai niekam nepasakoti. Taip pat dukra paminėjo, kad V. apie savo šeimą kalbėdavo labai mažai, jeigu jos nebūtų ji paklaususi, V. nieko tikrai nebūtų pasakojusi. Taip pat pokalbio su dukra metu, E. jam papasakojo, kad buvo toks įvykis, tiksliai neįvardino laikotarpio, bet tai irgi buvo mokykloje, kai V. papasakojo, jog būdama namuose pati nusikirpo plaukus, dėl to, jog mama, pasak V. jai pešė už plaukų. Tačiau daugiau įvykio aplinkybių jo vaikas nežino ir daugiau kažką apie tai papasakoti neturi. Apie V. šeimą, jos mamą jis pasakyti nieko negali, nes asmeniškai jos nepažįsta. Taip pat nori paminėti, kad nenori, jog dukra E. būtų apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi ji yra labai jautri, žino, kad dėl to ji labai pergyventų. Taip pat nenori, jog vaikas patirtų bereikalingą stresą. Viskas ką pasakė apklausoje yra jo vaiko žodžiais papasakota. Daugiau pasakyti neturi ką.

3.9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – Skyrius), pateikė duomenis apie nepilnametės šeimą. Informuoja, kad Skyriui J. L. šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai L. L. ir V. L., žinoma nuo 2011 m. liepos 23 d. Nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2018 m. birželio 30 d., šeima buvo įrašyta į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, o nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. 2023 m. spalio 4 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos socialinė pedagogė J. D. pranešė, jog progimnazijos mokinys L. L., jai išsakė, jog mama J. L., savo nepilnamečių vaikų – L. L. ir V. L. atžvilgiu, naudoja fizines bausmes, mušė vaikus su laidu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Skyrius įstatymų nustatyta tvarka atliko vaikų situacijos vertinimą, kurio metu vaikai išsakė, jog namuose nesijaučia saugūs, nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Atsižvelgiant į tai, vaikai laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre, o nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. vaikams užtikrinta laikinoji priežiūra vaikų gyvenamojoje vietoje. Nustačius vaikų apsaugos poreikį, sudaryta mobili komanda darbui su J. L. šeima. Informacija dėl reikiamos pagalbos suteikimo šeimai perduota (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centrui.

3.10. 2023 m. spalio 23 d. gautas į 2023 m. spalio 18 d. paklausimą Nr. IBPS-S-589533-23, dėl mokinio charakteristikos, (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštas Nr. S-281, kuriame nurodyta, kad V. L. mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokinė gyvena su mama, patėviu ir broliu. Dukros ir mamos santykiai nėra labai artimi, su mama mergaitė nėra linkusi labai atvirauti. Jos kalbasi apie mokymąsi, buitinius reikalus, tačiau glaudesnio ryšio nėra. V. mama ir anksčiau pasidomėdavo, ir dabar pasidomi dukros mokslais, bendrauja su klasės vadove, 3-4 kartus per mokslo metus paskambina dėl jai rūpimų klausimų. V. L. mokosi gerai ir labai gerai. Ji labai kultūringai ir pagarbiai bendrauja tiek su mokytojais, tiek su mokiniais. Ji visada turi savo nuomonę ir moka ją tinkamai išsakyti. Tačiau V. nemėgsta atvirauti, dažnai savo nuomonę stengiasi pasilaikyti sau. Mokinė žalingų įpročių neturi. Mokinės elgesys visada konstruktyvus, todėl jis nėra svarstytas jokiose prevencinėse komisijose.

3.11. 2024 m. kovo 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, įtariamosios J. L. atžvilgiu.

3.12. Nukentėjusiosios atstovė advokatė Juta Kareivė pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios J. L. priteisti 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3.13. 2024 m. balandžio 4 d. įtariamoji J. L. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo metu pateikė mokėjimo nurodymą patvirtinantį apie 200,00 eurų pervedimą į V. L. sąskaitą, kopiją.

4. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017; 2K-112-458/2020 ir kt.).

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. L. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės. Nukentėjusioji įvardijo, kad dėl kaltinamosios veiksmų patyrė skausmą, kai kaltinamoji jai paėmė už kasos, buvo išsigandusi, jautėsi bejėgė, skaudėjo 3 balų skausmu. O kai prispaudė su alkūne, jautėsi spaudžiama, labai neskaudėjo, gal tik 1 skausmo balas. Tai rodo, kad nukentėjusiajai, kuri yra sulaukusi (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamosios kaltę patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamosios kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

6. Bylos medžiaga įrodyta, kad kaltinamoji 2023 m. vasario 24 d., apie 00 val. 33 minutės, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, ranka sugriebė savo mažametei dukrai V. L. (gimusiai (duomenys neskelbtini) m.) už plaukų ir stipriai patempusi prilenkė nukentėjusiąją prie sofos bei viena ranka laikydama plaukus kitos rankos alkūne spaudė V. L. galvą veido srityje, tokiais savo veiksmais smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui.

Dėl bausmės skyrimo

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai). Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymas numato skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

8. Kaltinamoji J. L. nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji J. L. nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, neteista (Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 12 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų įskaitoje nėra įrašyta, į priklausomybių ligų turinčių asmenų gydymo sąrašus neįtraukta. Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Nors nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu mama buvo neblaivi, tačiau apart jos parodymų, kitų duomenų, kad kaltinamoji buvo neblaivi ir kad būtent tai turėjo įtakos jos nusikalstamai veikai padaryti, nėra, todėl nėra pagrindo jos neblaivumą pripažinti kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

9. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog kaltinamoji atliko pirmą kartą smurtinio pobūdžio veiksmus prieš mažametę, kaltinamoji su nukentėjusiąja susitaikė, į nukentėjusiosios atidarytą sąskaitą pervedė 200,00 Eur, taip pilnai atlygindama jai pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad kaltinamajai, atsižvelgus į tai, kad yra nedirbanti ir auginanti du mažamečius vaikus, skirti baudą nėra pagrindo.

10. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ir atsižvelgiant į tai, kad J. L. prisipažįsta kalta bei byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai J. L. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jai skirtina 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė.

11. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal LAT išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai J. L. arešto bausmė taikytina pirmą kartą, su nukentėjusiąja susitaikė ir jos atsiprašė, atlygino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, ir yra pagrindas manyti, kad taikius šios bausmės vykdymo atidėjimą bus įgyvendinti bausmės tikslai, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, kaltinamoji įpareigotina pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 5 punktas) ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu)

1. J. L. 2023 m. spalio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 72², 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir 140 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje bei paskirti jai 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. paskirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui netaikant intensyvios priežiūros ir J. L. įpareigoti:

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą bausmės atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

2023 m. spalio 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai J. L.

Išaiškinti J. L., jog nuteistoji privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Išaiškinti J. L., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.