Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovei Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-93 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) galimo tarnybinio nusižengimo, susijusio su vykdytais viešaisiais pirkimais, tyrimui (t. 2, 1–2). Pareiškėjai įteiktas 2018 m. kovo 8 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pareiškėjai pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 6–9). Komisija 2018 m. kovo 29 d. pateikė išvadą dėl tyrimo rezultatų Nr. 16T-52 (toliau – ir Išvada), kurioje siūlė pripažinti, kad pareiškėja neįvykdė jai nustatytų valstybės tarnautojo pareigų ir skirti pastabą (t. 1, b. l. 86–100). Tarnybos direktorius Įsakymu pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą (t. 1, b. l. 5).

Valstybės tarnautojo tarnybinės nuobaudos skyrimo ypatumus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (redakcija nuo 2012-11-01 iki 2018-12-31) (toliau – ir Taisyklės). Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Iš bylos duomenų matyti, kad Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-93 sudarytos Komisijos Išvadą, kuri laikoma Įsakymo sudėtine dalimi, todėl, vertindamas Įsakymo pagrįstumą, teismas vertins ir Išvadoje pateiktus argumentus.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. A1-93, kuriuo sudaryta Komisija pareiškėjos veiklai tirti, nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis 2018 m. vasario 14 d. Ataskaita. Iš bylos duomenų matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas vadovaujantis 2018 m. vasario 14 d. Ataskaitoje pateiktomis išvadomis, kuriose nurodyta, kad Tarnyba, įsigydama darbo kėdes, neatsižvelgė į rinkoje esančias tokių pačių ar analogiškų prekių kainas bei neracionaliai naudojo biudžeto lėšas, biudžeto lėšas higieninio popieriaus įsigijimui naudojo netaupiai ir neracionaliai; Tarnybos su UAB „Intertela“ pasirašytoje sutartyje nurodytos prekių kainos kelis kartus yra didesnės nei pateiktos Centrinei perkančiajai organizacijai (toliau – ir CPO) vykdant analogiškų prekių pirkimus. 2018 m. vasario 14 d. Ataskaitoje nurodyta rekomendacija spręsti valstybės tarnautojų arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės klausimą ir apie priimtus sprendimus informuoti Žemės ūkio ministeriją.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo ištirtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentui atlikus atsakovės veiklos auditą ir surašius 2018 m. vasario 14 d. Ataskaitą (t. 4, b. l. 2–47). Atsižvelgus į tai, šiuo atveju ginčui aktualios Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjos galimai padarytas tarnybinis nusižengimas vykdant higieninio popieriaus pirkimą buvo padarytas 2016 m. sausio mėn., apie šio pažeidimo aplinkybes Tarnybos direktorius buvo informuotas 2017 m. lapkričio 30 d. Ataskaita (t. 3, b. l. 40–81) (pažymėtina, kad šis dokumentas laikytinas atskaitos projektu) ir 2018 m. vasario 14 d. Ataskaita (t. 4, b. l. 2–47) atlikus Tarnybos veiklos auditą. Teismas pažymi, kad 2017 m. lapkričio 30 d. Ataskaita negali būti laikoma institucijos patikrinimo užbaigimu, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, kadangi minėtas dokumentas yra Tarnybos veiklos audito ataskaitos projektas ir juo nėra užbaigiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento pradėtas atsakovės veiklos auditas. Pareiškėjos skunde pateikti argumentai dėl to, kad Tarnybos direktorius anksčiau žinojo apie galimai pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, šiuo aspektu nėra reikšmingi sprendžiant dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti. Teismas pažymi, kad, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, terminas tarnybinei nuobaudai skirti pradedamas skaičiuoti nuo kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo.

Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas galutinę atsakovės veiklos ataskaitą surašė 2018 m. vasario 14 d. Būtent nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai paskirti. Tarnybos Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2018 m. balandžio 5 d., t. y. nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino tarnybinei nuobaudai paskirti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad Įsakymas priimtas nesilaikant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų terminų.

Dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai tarnybinė atsakomybė taikyta dėl to, kad pareiškėja, būdama Tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio skyriaus vedėja ir vykdydama higieninio popieriaus pirkimą (2016 m. sausio 12 d. vizuodama pirkimo užduotį Nr. 2F-124 dėl higieninio popieriaus pirkimo ir 2016 m. sausio 21 d. vizuodama higieninio popieriaus pirkimo sąlygas) pritarė L. G. sprendimui (nurodytam pirkimo užduotyje ir apklausos sąlygose) pirkti higieninį popierių ne per CPO. Atsakovė iš esmės teigia, kad tokiais veiksmais pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, 7.2 papunktį ir 7.3 papunktį, taip pat netinkamai vykdė Tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio skyriaus nuostatų 10.1 papunktį, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, neužkirto kelio, kad nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-6 (2015 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-445 redakcija) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtinti reikalavimai. Atsakovės nuomone, pareiškėja, būdama struktūrinio padalinio vadove, turėjo teisines galimybes ir priemones užkirsti kelią jos padalinyje vykusiam teisės aktų pažeidimui.

Pagal Taisyklių 25 punktą, Tarnyba privalo įsigyti prekes iš CPO elektroninio katalogo, kai elektroniniame kataloge siūlomos prekės atitinka Tarnybos poreikius ir Tarnyba negali jų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Tarnyba privalo motyvuoti savo sprendimą nepirkti elektroniniame kataloge siūlomų prekių ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais (t. 4, b. l. 116). Teismas pažymi, kad bylos duomenys iš esmės patvirtina aplinkybę, kad, vykdydama higieninio popieriaus pirkimą, pareiškėja 2016 m. sausio 12 d. vizavo pirkimo užduotį Nr. 2F-124 dėl higieninio popieriaus pirkimo ir 2016 m. sausio 21 d. vizavo higieninio popieriaus pirkimo sąlygas. Higieninio popieriaus pirkimas buvo vykdomas prekes įsigyjant ne iš CPO elektroninio katalogo, tačiau nebuvo priimtas motyvuotas sprendimas nepirkti prekių iš minėto CPO elektroninio katalogo, kaip to reikalauja Taisyklių 25 punktas. Aplinkybė, kad nebuvo priimtas tokio pobūdžio sprendimas, sudaro pagrindą teigti, kad higieninio popieriaus pirkimas ne iš CPO elektroninio katalogo buvo atliktas pažeidžiant Taisyklių 25 punkto reikalavimą.

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė skirta dėl Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Iš Išvados turinio matyti, kad Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatė, kad tiesiogiai rinkos tyrimą dėl higieninio popieriaus pirkimo, higieninio popieriaus technines savybes ir kviestinų tiekėjų sąrašą, vykdydama pareigybės aprašymu priskirtas funkcijas, atliko L. G.. Iš Išvados turinio teismas sprendžia, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė kilo dėl neveikimo, t. y. pareiškėja, būdama atsakinga už Tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio skyriaus darbą, neįsitikino Ūkio skyriaus darbuotojų veiksmų teisėtumu, neveikė taip, kad būtų užkirstas kelias higieninio popieriaus įsigijimui ne iš CPO elektroninio katalogo. Teismas, įvertinęs Išvados turinį, faktines ginčo aplinkybes bei ginčo šalių teiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad Komisija konstatavo pareiškėjos neteisėtą neveikimą, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėja nesiėmė tinkamų priemonių tam, kad užtikrintų viešųjų pirkimų teisėtumą.

Teismas pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės asmeniui, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012, 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-186/2011, 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).

LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-507/2013, 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015). Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (LVAT 2015 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

Kaip minėta anksčiau, pareiškėjai tarnybinė atsakomybė skirta dėl higieninio popieriaus pirkimo tvarkos pažeidimo – pirkimas buvo vykdomas prekes įsigyjant ne iš CPO elektroninio katalogo, tačiau nebuvo priimtas motyvuotas sprendimas nepirkti prekių iš minėto CPO elektroninio katalogo, kaip to reikalauja Taisyklių 25 punktas. Teismas pažymi, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad higieninio popieriaus pirkimas buvo atliktas pažeidžiant Taisyklių 25 punkto reikalavimus, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos neteisėtus veiksmus. Teismas pažymi, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta dėl to, kad ji, vizuodama Tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio skyriaus darbuotojos priimtus sprendimus, neįsitikino minėtų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu.

Byloje pateikta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2017 m. lapkričio 30 d. Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016—2017 m. atskirų veiklos klausimų ataskaita Nr. 8AT-10(7.23) (ataskaitos projektas) (t. 1, b. l. 12–32, t. 5, b. l. 103–148). Joje pateiktos išvados, kuriose nurodyta, kad Tarnyba biudžeto lėšas higieninio popieriaus įsigijimui naudojo netaupiai ir neracionaliai, nes Tarnybos su UAB „Intertela“ pasirašytoje sutartyje nurodytos prekių kainos yra kelis kartus didesnės nei pateiktos CPO vykdant analogiškų prekių pirkimus. Byloje taip pat pateikti Tarnybos rengti komentarai pagal pateiktą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2017 m. lapkričio 30 d. Ataskaitą (ataskaitos projektą). Iš pateiktų komentarų turinio matyti, kad Tarnybos atstovai nesutiko su pateikta išvada dėl higieninio popieriaus įsigijimo bei nurodė, kad nebuvo galimybės įsigyti prekių iš CPO elektroninio katalogo (t. 1, b. l. 62 , t. 5, b. l. 113–114, t. 5, b. l. 86–87, 93–94). Analogiški Tarnybos paaiškinimai pateikti ir galutiniame ataskaitos variante – 2018 m. vasario 14 d. Ataskaitoje (t. 1, b. l. 167–168). Komentare nurodyta, kad higieninio popieriaus asortimentas ir laikikliai neatitiko kokybinių poreikių ir techninių galimybių, todėl Tarnyba nusprendė prekes įsigyti ne iš CPO elektroninio katalogo. Tokia Tarnybos pozicija, kurią ji teikė Žemės ūkio ministerijai, yra reikšminga, kadangi joje pateikiamas objektyvus vertinimas dėl higieninio popieriaus įsigijimo aplinkybių, kai dar nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Tarnybos darbuotojų galimo tarnybinio nusižengimo. Šiuose komentaruose pateikta Tarnybos atstovų nuomonė sudaro pagrindą spręsti, kad Tarnyboje buvo suderinta pozicija dėl higieninio popieriaus įsigijimo tvarkos nesinaudojant CPO elektroniniu katalogu, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas per CPO elektroninį katalogą neužtikrinant tinkamos prekių kokybės. Pažymėtina, kad Išvados ir Įsakymo surašymo metu Tarnybos pozicija dėl higieninio popieriaus įsigijimo iš esmės pasikeitė, tačiau Išvadoje nėra pateikti argumentai dėl Tarnybos atstovų teiktų komentarų netinkamumo. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog pati Tarnyba nesutiko su 2017 m. lapkričio 30 d. Ataskaitos (ataskaitos projekto) išvadomis dėl higieninio popieriaus įsigijimo ir laikėsi pozicijos, kad Tarnyba ir jos darbuotojai neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad Išvadoje tik abstrakčiai nurodyta, kad pareiškėjos kaltė pasireiškė aplaidumo forma, ir įvertinta, kad pareiškėjos veika padaryta dėl neatsargumo (t. 2, b. l. 14). Išvadoje nėra įvertintos aplinkybės, kad Tarnybos atstovai nuo pat audito atlikimo pradžios laikėsi pozicijos, jog higieninio popieriaus pirkimas buvo pagrįstai atliktas nesinaudojant CPO elektroniniu katalogu ir pateikė tai pagrindžiančius argumentus.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjos veika turėjo įtakos neigiamų pasekmių atsiradimui, nes Tarnyba, įsigydama higieninį popierių ne iš CPO, už jį sumokėjo daugiau, nei buvo siūloma CPO elektroniniame kataloge. Teismas pažymi, kad ši Išvados dalis nėra visiškai pagrįsta. Teismas pažymi, kad Išvadoje įvertintos aplinkybės tik dėl higieninio popieriaus kainos bei konstatuota, kad buvo sumokėta daugiau nei perkant iš CPO elektroninio katalogo, tačiau iš esmės nebuvo įvertintos kitos pareiškėjos nurodytos reikšmingos aplinkybės, kad CPO elektroniniame kataloge nurodomas higieninis popierius galimai neatitiko kokybės reikalavimų, laikikliai galimai neatitiko techninių poreikių. Į šiuos pareiškėjos argumentus nebuvo motyvuotai atsakyta. Įvertinus Tarnybos atstovų teikiamus argumentus audito atlikimo metu, darytina išvada, kad Tarnybos atstovai laikėsi pozicijos, jog higieninio popieriaus įsigijimas iš kitų tiekėjų iš esmės atitiko Tarnybos poreikius (t. 1, b. l. 62). Iš Tarnybos atstovų Žemės ūkio ministerijai teiktų paaiškinimų matyti, kad Tarnyba atliko išsamią analizę tiek dėl prekių kainos, tiek dėl jų kokybės ir nustatė, kad mažiausius prekių įkainius pateikusio tiekėjo įkainiai buvo mažesni nei kitų tiekėjų ir jo siūlomų prekių kokybė atitiko Tarnybos poreikius.

Teismas taip pat pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja nevykdė Pareigybės aprašymo 7.3 papunkčio nuostatų koordinuoti Tarnybos darbuotojų aprūpinimą inventoriumi, kadangi nei Išvadoje, nei kituose bylos duomenyse nėra konstatuotos aplinkybes, kad pareiškėja ar Tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio skyrius neužtikrino Tarnybos darbuotojų aprūpinimo higieniniu popieriumi. Aplinkybė, kad higieninis popierius buvo įsigytas nesilaikant Taisyklių 25 punkto reikalavimo, savaime nereiškia, kad Tarnybos darbuotojai nebuvo aprūpinti inventoriumi.

Įvertinus pareiškėjos ir atsakovės argumentus, byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad higieninio popieriaus pirkimas buvo vykdomas prekes įsigyjant ne iš CPO elektroninio katalogo, tačiau nebuvo priimtas motyvuotas sprendimas nepirkti prekių iš minėto CPO elektroninio katalogo, kaip to reikalauja Taisyklių 25 punktas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų Tarnybos atstovų paaiškinimų, išdėstytų 2017 m. lapkričio 30 d. Ataskaitoje, Tarnyboje iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl prekių pirkimo ne iš CPO elektroninio katalogo, buvo įvertintos aplinkybės ir priežastys, kodėl pasirinkta prekes įsigyti ne iš CPO elektroninio katalogo. Taigi, Taisyklių 25 punkto pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste pats savaime nesuteikia pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę ir vertintinas kaip mažareikšmis.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėja, kaip Tarnybos atstovė, atlikdama veiksmus pagal Pareigybės aprašymą, vadovavosi Tarnyboje suformuota pozicija dėl prekių pirkimo ne iš CPO elektroninio katalogo, taigi, ji veikė neperžengdama savo kompetencijos ribų. Jos veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip neteisėtas neveikimas, t. y. teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė pareiškėjos kaltės, jai atliekant jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir iš esmės vykdant Tarnyboje suderintus veiksmus dėl higieninio popieriaus pirkimo. Įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, bylos medžiagą, susijusią su higieninio popieriaus įsigijimo procedūra, Tarnybos poziciją atliekant Tarnybos veiklos auditą, Tarnybos teiktus paaiškinimus Žemės ūkio ministerijai, konstatuotina, kad pareiškėja nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų, atsakovė nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jai paskirta tarnybinė nuobauda, todėl Įsakymas panaikinamas. Pareiškėjos skundas tenkinamas.

Pareiškėja patikslintame skunde teismo prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 1T-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Pareiškėjos J. Č. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.