Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo anstolės Rimos Adomaitienės teikimą dėl nuteistajam A. T. paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nuteistasis A. T. teismo posėdžio metu su teikimu sutiko. Paaiškino, kad jis nesenai įsidarbino, gaus pajamas. Jo sąskaitos yra visos areštuotos, tai ne vienintelis išieškojimas, vykdomas pas antstolius. Jis dabar gaus pajamas ir galės sumokėti paskirtą baudą. Nurodė, kad viešuosius darbus galėtų atlikti po 16 valandos, nes jis dirba nuo 6.30 iki 16 val.

4. Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis turi dar kažkokių įsipareigojimų, mažai tikėtina, kad galės sumokėti jam teismo skirtą baudą. Prašo baudą pakeisti viešaisiais darbais, pakeičiant į 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų, gautųsi 240 valandų viešųjų darbų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

5. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat A. T. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d.

6. 2024 m. kovo 12 d. teisme gautas antstolės Rimos Adomaitienės teikimas dėl A. T. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme, kadangi nuteistasis baudos nėra sumokėjęs, pajamų negauna, turto neturi, yra nedirbantis.

7. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje. Vadovaujantis BVK 7, 8 straipsniais, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nustatytu laiku nepervedė baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (BVK 8 straipsnio 1, 4 dalys).

8. Remiantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal šio straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys) yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019).

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis laikotarpiu nuo baudos bausmės jam paskyrimo iki antstolės teikimo pateikimo teismui Lietuvos Respublikoje nedirbo, pajamų negavo, jokio turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, neturi. Teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad jis nuo 2024 m. kovo 20 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūkymo kamerų plovėju, jam nustatytas 1,03 koeficiento, padauginto iš MMA, darbo užmokestis. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nurodė, kad tai nėra vienintelė vykdomoji byla, kuri vykdoma antstolių kontoroje. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų, kiek vykdomųjų bylų ir kokiai sumai yra vykdomas išieškojimas iš nuteistojo A. T. turto. Nors pats nuteistasis prašė teikimą tenkinti, tačiau iš teismui pateiktos papildomos informacijos matyti, kad nuteistasis įsidarbino ir gaus nuolatines pajamas, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad nuteistasis turės galimybę sumokėti paskirtą baudą.

11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistasis nustatytu terminu baudos nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi negavo pajamų ir neturėjo turto, o šiuo metu dirba ir galės įvykdyti paskirtą bausmę, todėl teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės Rimos Adomaitienės teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.