- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2-81-1027/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01176-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- V. P.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. ieškinį atsakovui V. P. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. V. pateiktu ieškiniu prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1) ieškovė priėmė palikimą po A. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama palikimą faktiškai valdyti; 2) pripažinti negaliojančiais ¼ dalyje 2013 m. sausio 28 d. V. P. palikimo, atsiradusio po (duomenys neskelbtini). A. P. mirties, priėmimą ir 2015 m. gegužės 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1806 ir pripažinti, kad S. V. paveldi ¼ dalį, o V. P. ¾ dalis palikimo, atsiradusio po A. P. mirties; 3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su A. P. sudarė bažnytinę santuoką, kuri į apskaitą Civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukta (duomenys neskelbtini) d. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties kartu su jo sūnumi, atsakovu V. P. kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarę B. G., kuri paaiškino, kad bažnytinė santuoką nesukelia jokių civilinių pasekmių ir ieškovei negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po sutuoktinio A. P. mirties. Visą palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, paveldėjo jo sūnus, atsakovas V. P.. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bažnytinės santuokos padariniai atsiranda nuo santuokos įregistravimo momento, bet ne nuo registracijos apskaitymo (santuokos perregistravimo). Sprendžiant dėl bažnyčios nustatyta tvarka per laikotarpį nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje po sutuoktinio mirties, teisinių pasekmių, kasacinis teismas yra pripažinęs teisę pergyvenusiam sutuoktiniui paveldėti po mirusio sutuoktinio atsiradusi palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnyje įtvirtinta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jei jų yra), su pirmos eilės įpėdiniais paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jei įpėdinių yra ne daugiu nei trys, neįskaitant sutuoktinio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo. Po A. P. mirties liko įvairaus turto: gyvenamasis namas su priklausiniais, įvairūs namų apyvokos daiktai. Atsakovui buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, tačiau aplinkybė, kad kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ginčo teisenos tvarka. Ieškovė savo valią priimti palikimą išreiškė pradėjusi palikimą faktiškai valdyti, po A. P. mirties liko gyventi sodyboje, valdė ir naudojo šį nekilnojamąjį turtą kaip savininkė, mokėjo mokesčius, gerino, gyvendama sodyboje naudojosi visu nekilnojamuoju turtu. Kadangi neturi juridinių dokumentų apie palikimo priėmimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti palikimo priėmimo faktą. Ieškovė yra teisėta ¼ dalies palikimo, atsiradusio po sutuoktinio A. P. mirties, įpėdinė, atsakovas negalėjo priimti viso palikimo ir jam negalėjo būti išduotas paveldėjo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą A. P. turtą, todėl prašo pripažinti negaliojančiu ¼ dalyje V. P. palikimo, atsiradusio po A. P. mirties, priėmimą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei pripažinti, kad ieškovė paveldi ¼ dalį o atsakovas V. P. ¾ dalis palikimo, atsiradusio po A. P. mirties.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įgyvendindamas paveldėjimo teises neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo pažeistos ieškovės teisės. Po tėvo A. P. mirties kartu su ieškove kreipėsi į notaro biurą, parašė pareiškimus dėl palikimo priėmimo, kurių pagrindu visas paveldimas turtas buvo paskirstytas atsakovo naudai, atsakovas pagrįstai manė, kad notaro veiksmai išduodant jam paveldėjimo teisės liudijimą yra teisėti. Palikimą faktiškai priėmė jis, kaip vienintelis įpėdinis, tai yra notaro nustatytas faktas. Ieškovės faktinis naudojimasis turtu yra neatlygintinė nuoma atsakovo (savininko) sutikimu, visi ieškovės pateikti dokumentai dėl namo išlaikymo yra kasdienės eksploatacijos išlaidos, nuomininkas privalo savo sąskaita prižiūrėti nuomojamas patalpas ir daryti einamąjį remontą. Neseniai apsilankęs Lietuvoje ir apžiūrėjęs turtą abejoja, kad namas ir žemės sklypas yra tinkamai prižiūrimi. (Duomenys neskelbtini) išduotame santuokos sudarymo įraše neteisingai nurodoma, kad A. P. tai pirma santuoka. Ieškinys atsakovui buvo netikėtas, ieškovė niekada nebandė spręsti ginčo ne teismo tvarka, todėl tokius jos veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą teise ir bandymą bylą išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant (DOK-17715). 2023 m. birželio 30 d. atsiliepimo papildyme nurodė, kad į notarą kreipėsi remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, jokių ieškovės teisių nepažeidė, ieškovė pasirinko netinkamą jos teisių gynimo būdą, jam buvo išduotas paveldėjo teisės liudijimas, kurio niekas neginčija ir kuris yra galiojantis (DOK-21089). 2023 m. liepos 10 d. atsiliepimo papildyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje numatyta, kad ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui galima pareikšti per vienerius metus nuo palikimo priėmimo, mano, kad ieškovė praleido terminą, per kurį gali galėjo pareikšti ieškinį teisme (DOK-21814).
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas iš esmės pripažino tą faktą, kad po A. P. mirties ieškovė liko gyventi palikėjo būste, juo naudojosi. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad ieškovė iš karto per trijų mėnesių laikotarpį kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, taip išreikšdama norą jį priimti. Ne notarė, o V. P. yra tinkamas atsakovas byloje, nes jis gavo daugiau turto, nei turėjo gauti, notarės veiksmai šioje byloje neginčijami. Atsakovas neginčija santuokos sudarymo įrašo, įrašas yra galiojantis, juo reikia vadovautis. Teisės aktuose nenustatytas ribojimas turėti daugiau nei vieną būstą, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai nėra reikšmingi. Vienas palikėjo A. P. brolis iš tiesų dovanojo jam savo dalį, tačiau nors su kitu broliu ir seserimi buvo sudarytos dovanojimo sutartys, faktiškai už jų dovanotą dalį jiems buvo atsilyginta pinigais, gautais pardavus ieškovei priklausantį bendrabučio tipo butą., tačiau ieškovė neginčija šių dovanojimo sutarčių, nors tokiu atveju jai galėtų priklausyti ir didesnė turto dalis.
6. Ieškovė paaiškino, kad su A. P. kaip pora pradėjo gyventi prieš kokius 35 metus, kai ieškovės dukrai buvo apie 6 metus, dabar dukrai 39 metai. Pradžioje santykių neįteisino. Ji tikinti, todėl 2001 metais nusprendė nueiti į bažnyčią, susituokti. Kai sudarinėjo bažnytinę santuoką, jiems pasakė, kad santuoka yra galiojanti, todėl nieko ir nedarė, nematė būtinybės eiti į civilinės metrikacijos įstaigą. Po to, kai staigiai mirė sutuoktinis A. P., sutuoktinį palaidojo savo lėšomis, atsakovas siūlė pinigų, bet ji atsisakė, nenorėjo imti iš vaiko. Po A. P. mirties su V. P. nuėjo pas notarą dėl palikimo, notarė ar sekretorė pasakė, kad jai niekas nepriklauso, bet ji gali eiti į teismą, tačiau ji nėjo, nemėgsta teismų. Taip ir gyveno toliau, jai pasakė, kad gali gyventi būste, ji liko. 2016 metais atsitiktinai užėjo į savivaldybę, jai buvo pasakyta, kad bet kada gali viską susitvarkyti. Po kurio laiko pamatė, kad name viskas griūna, bet nieko negali daryti, nes neturi nuosavybės. Yra dariusi remonto darbus, buvo trūkęs vandentiekis, ji sutvarkė, atsakovas per draugus perdavė 200 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovas paaiškino, kad neginčija, kad buvo bažnytinė santuoka, bet dokumentas su klaida, nes A. P., priešingai nei jame nurodyta, tai nebuvo pirma santuoka, todėl nežino, ar tai galiojantis dokumentas. Nesupranta, kuo jis yra kaltas, jis viską darė pagal įstatymus. Po tėvo mirties su ieškove nuėjo pas notarą, galvojo, kad jiems bus padalintas palikimas, tačiau viskas buvo perrašyta tik jam. Buvo atvykęs į Lietuvą dėl žemės sklypo reikalų, siūlė ieškovei susitikti, bet ji atsisakė. Ieškinyje parašyta, kad ieškovė jį įspėjo, tačiau taip nebuvo. Ieškovė sakė, kad eis pas advokatą, na, nuėjo, padavė jį į teismą, bet kodėl po to nieko nesakė. Būste prisiregistravo gal 1991 metais, atvykdavo, bet retai. A. P. ir jo mama santuoką sudarė Norilske 1963 m., išsituokė ten pat 1976 m., mama mirė gal 2001 m., tik išėjusi į pensiją.
8. Notarė B. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė ir atsakovas buvo atvykę į notaro biurą, prisimena, kad pasakė, jog reikia santuoką įregistruoti, o ne kreiptis į teismą, tačiau ieškovė tik 2016 metais įregistravo santuoką. Paveldėjimo byla sutvarkyta kvalifikuotai, klaidų nepadaryta, dėl to iš jos nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mato, kad ginčas dėl turto, ne dėl paveldėjimo teisės liudijimo.
9. Liudytoja S. N. paaiškino, kad ieškovė (jos mama) iki A. P. mirties ir po gyveno (duomenys neskelbtini), elgėsi su namu kaip savininkė. Mama pardavė savo butą, išpirko A. P. namą, o dabar lieka be nieko. Kaip pora pradėjo gyventi apie 1990 metus, taip gyveno iki mirties, santykiai buvo kaip vyro ir žmonos.
10. Liudytoja L. G. paaiškino, kad su ieškove ir A. P. buvo kaimynai, dalijosi bendru kiemu. (Duomenys neskelbtini) apsigyveno 1998 m. liepos mėn., S. su A. ten jau gyveno, jų santykiai buvo kaip poros, gyveno kaip šeima. Kol buvo gyvas, kartu gyveno senelis, jis vis sakydavo S. su A., kad jie metrikuotųsi. Kad jie sudarė santuoką sužinojo seniai, dar buvo gyvas A. P., kuris gyrėsi tuo, rodė žiedą, žino, kad kaimynai B. ėjo kartu į bažnyčią. Ieškovė su A. P. iki mirties gyveno kartu, po mirties niekas nepasikeitė, kaip gyveno, taip ir gyvena, prižiūri namą, daržą. A. P. turėjo du brolius ir seserį, žino, kad kai mirė senelis, vienas brolis pasakė, kad jam nieko nereikia, jis savo dalį dovanos, o su kitu broliu ir seseria A. su S. atsiskaitė už dovanotas dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Ginčas byloje kilo dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo perėjimo liudijimo panaikinimo, juridinio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo.
12. Šalių, liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė S. V. ir A. P. apie 1990 metus pradėjo gyventi kaip pora, vedė bendrą ūkį, iki A. P. mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), registruotame A. P. nuosavybe, kuriuo nuo 2007 m. gruodžio 14 d. deklaruota ir ieškovės gyvenamoji vieta.
13. A. P. ir jo pirmosios sutuoktinės V. P. santuoka nutraukta 1985 m. (duomenys neskelbtini) Norilsko miesto 1975 m. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, V. P. mirė (duomenys neskelbtini).
14. 2001 m. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ieškovė ir A. P. sudarė bažnytinę santuoką. Tai patvirtina santuokos sakramento priėmimo dokumentas ir (duomenys neskelbtini) klebono 2016 m. (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto po jos sudarymo santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
15. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byloje esančiame Gyventojų registro tarnybos išraše apie asmenį nurodyta, kad A. P. mirė nevedęs. A. P. jo mirties dieną pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir dovanojimo sutartis (atitinkamai 1999 m. lapkričio 11 d. ir 2008 m. lapkričio 7 d bei 2008 m. gruodžio 15 d.) asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais – ūkiniu pastatu, garažu, šiltnamiu, kiemo statiniais (šuliniu), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat pagal Apskrities valdytojo įsakymą nuo 1996 m. gegužės 30 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
16. Atsakovas V. P. yra palikėjo A. P. sūnus, kuris 2013 m. sausio 28 d. notaro biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 2015 m. gegužės 28 d. atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į A. P. palikimą sudariusį turtą.
17. Ieškovė nurodė ir atsakovas patvirtino, tai matyti ir iš notarės paaiškinimo, kad po A. P. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notaro biurą kartu su atsakovu kreipėsi ir ieškovė, tačiau jos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo priimtas. Ieškovės paaiškinimu, dėl to, kad jai notaro biure buvo pasakyta, kad jai niekas nepriklauso, reikia kreiptis į teismą, o notarės paaiškinimu dėl to, kad ieškovės ir palikėjo bažnytinė santuoka nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos įstaigoje ir ieškovei buvo paaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis dėl santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje.
18. 2016 m. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymu į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įtraukta ieškovės ir A. P. sudaryta bažnytinė santuoka, tai patvirtina Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotas atkurtasis santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Gyventojų registre nurodoma, kad ieškovės šeiminė padėtis – našlė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – A. P.. Palikėjo A. P. šeiminė padėtis nurodoma – miręs santuokoje, santuokos data 2001 m. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – S. V..
20. Ieškovė į bylą pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. vasario 13 d., 2013 m. kovo 15 d. 2013 m. gegužės 28 d., 2013 m. birželio 19 d., 2016 m. spalio 22 d., 2016 m. lapkričio 19 d., 2016 m. gruodžio 30 d. ieškovė apmokėdavo už objektui (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, tiektą elektrą, vandenį, 2017 m. pirko vandens valymo sistemą.
21. Nuo 2023 m. gegužės 15 d. atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – Rusiją.
Dėl ieškovės ir palikėjo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka 2001 m. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje po sutuoktinio (palikėjo) mirties, teisinių pasekmių
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įsigaliojusios 1992 m. lapkričio 2 d., 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį; valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
23. Konstitucinis Teismas šią Konstitucijos nuostatą aiškino 1994 m. balandžio 21 d. nutarime dėl bažnytinės santuokos registracijos. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo: „Pagal šiuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turi būti perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Pažymėtina, kad vadinamąją „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialią santuokų apskaitą, bet ne santuokos registracijos teisinį faktą. Ne „perregistracija“, o santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia. Tokią bažnytinės santuokos registracijos apskaitos tvarką galima vertinti tik kaip laikiną priemonę, nes valstybė įstatymu turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką.“
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), priimtu 2000 m. liepos 18 d., buvo patvirtintas naujasis, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir Civilinis kodeksas). Įstatymo 21 straipsnyje yra aptartas Civilinio kodekso nustatytų normų, susijusių su bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita, taikymas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso 3.24, 3.25, 3.304 straipsniuose nustatytos normos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytos taisyklės, susijusios su bažnytinėmis santuokomis, sudarytomis nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo (nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. liepos 1 d.).
25. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, 74 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, kad Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka, sudaryta nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., įtraukiama į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas ir po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje. Tokios santuokos pradžia laikoma bažnytiniame santuokos dokumente nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bažnytinės santuokos teisinių pasekmių atsiradimo momento, t. y. ar santuoka laikytina sudaryta nuo santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, ar nuo šios santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2009, išaiškino, kad įstatymu nebuvo įtvirtintas reikalavimas bažnytines santuokas, sudarytas nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso įsigaliojimo), privalomai įtraukti į apskaitą Civilinio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka tam, kad jos sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Nors šie išaiškinimai teikti tuo metu, kai teisė įtraukti į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnytinę santuoką, kai vienas iš sutuoktinių miręs, buvo įtvirtinta Civilinės metrikacijos taisyklėse (tokia galimybė, išduodant atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą, pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punktą buvo numatyta nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d.), jie aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, nes po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I492-10/2014 priėmimo, teismui nurodžius, kad momentas, kuris yra bažnytinės santuokos pradžia, gali būti nustatytas tik įstatymu, teisė įtraukti į apskaitą bažnytinę santuoką išduodant atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d buvo įtvirtinta įstatymu – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.
27. T. y. šiam ginčui aktualiu ir byloje nagrinėjamu laikotarpiu sudarytų bažnytinių santuokų teisines pasekmes, kai vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, įgalino identifikuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, kurio 21 straipsnio 2 dalyje, 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1881 redakcijoje (TAR, 2015, Nr. 2015-11082), buvo nustatyta, kad jei nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas ir po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje. Tokios santuokos pradžia laikoma bažnytiniame santuokos dokumente nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą.
28. Atkurtasis santuokos įrašas yra pakankamas teisinis pagrindas, patvirtinantis santuokos sukeltų civilinių teisinių pasekmių, prilyginamų santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje, pasekmėms, faktą. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2009, yra pažymėjęs, kad Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatos dėl bažnytinės santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje yra ne atgaline tvarka galiojančios, bet teisės spragą užpildančios bei atitinkamas konstitucines nuostatas detalizuojančios teisės normos. Analogiškas aiškinimas taikytinas ir Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijai, galiojusiai nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d.
29. Ieškovės ir A. P. bažnytinė santuoka sudaryta 2001 m. (duomenys neskelbtini), galiojant Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje numatyta, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Ieškovės ir palikėjo A. P. santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje metu, 2016 m. (duomenys neskelbtini), galiojo Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1881 redakcija ir jos nuostatos taikytinos sprendžiant dėl ieškovės ir palikėjo A. P. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka 2001 m. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos teisinių pasekmių, įskaitant ir šios santuokos pradžios momentą.
30. Į bylą yra pareikti pateikti ieškovės ir palikėjo santuokos sakramento priėmimą 2001 m. (duomenys neskelbtini) patvirtinantis dokumentas, (duomenys neskelbtini) parapijos 2016 m. (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas bei 2016 m. (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriaus atkurtasis įrašas apie ieškovės ir palikėjo 2001 m. (duomenys neskelbtini) bažnytine tvarka sudarytą santuoką. Santuokos monogamijos principas nepažeistas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, šis atkurtasis santuokos įrašas yra pakankamas teisinis pagrindas, patvirtinantis bažnytinės santuokos sukeltų civilinių teisinių pasekmių, prilyginamų santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje, pasekmėms, faktą, ieškovės ir palikėjo santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta data – 2001 m. (duomenys neskelbtini), todėl po palikėjo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) jį pergyvenusi sutuoktinė – ieškovė S. V. turėjo teisę paveldėti A. P. palikimą kartu su jo pirmos eilės įpėdiniu, jo sūnumi V. P. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).
Dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
31. Ieškovė teigia, kad A. P. palikimą priėmė faktiškai valdydama turtą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
32. Nors ieškovė nurodė, kad dėl A. P. palikimo priėmimo po jo mirties kreipėsi į notarą, šią aplinkybę patvirtino notarė ir atsakovas, nurodęs, kad kartu su ieškove parašė pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau iš išreikalautos paveldėjimo bylos to nematyti, paveldėjimo byloje tokio ieškovės rašyto dokumento nėra. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo palikimą priėmė faktiniu valdymu.
33. Civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
35. Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
36. Po A. P. mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, nes testamento mirusysis nepaliko. Ieškovė dėl palikimo priėmimo buvo nuvykusi į notaro biurą, tačiau, jos teigimu, jai notarė paaiškino, kad bažnytinė santuoka nesukelia jokių teisinių padarinių ir jai negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų mokėjimo nurodymų, LITEKO esančių gyventojų registro duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2007 m. gruodžio 14 d. gyvenamąją vietą yra deklaravusi A. P. priklausiame name (duomenys neskelbtini), po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyvena šiame name, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, prižiūri ir išlaiko, moka mokesčius už suteiktas būstui paslaugas.
37. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Teismo išreikalautais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. P. mirties dieną ieškovė kitos gyvenamosios patalpos neturėjo, šiuo metu turima gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), įsigyta po A. P. mirties. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė mokėjimus už palikimą sudarančio turto išlaikymą atliko 2012 m. gruodžio 19 d., 2012 m. sausio 18 d., taigi iš karto po palikėjo mirties atliko aktyvius veiksmus perimtą turtą valdyti kaip savo ir laikė savo įpėdine, siekdama įteisinti įpėdinės teises kreipėsi į notarą, tačiau jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo buvo atsisakyta priimti.
38. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė po A. P. mirties pagal galimybes atliko aktyvius veiksmus, faktiškai valdė palikėjo A. P. turtą, siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
39. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovė negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.
40. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė po sutuoktinio A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu
41. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis).
42. Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
43. Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas Civilinio kodekso 5.5 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog ieškovė priėmė faktiniu valdymu palikimą, ji laikoma pirmos eilės įpėdine (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), turinčiu teisę reikšti prašymą pripažinti negaliojančiu Utenos rajono savivaldybės 2-ojo biuro notarės B. G. atsakovui V. P. išduotą 2015 m. gegužės 28 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
44. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė A. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, konstatuotina, kad ji tapo atitinkamos turto dalies savininke nuo palikimo atsiradimo momento. Tokiu atveju tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-378/2020), o ne atsakovo nurodomas vienerių metų terminas, įtvirtintas CK 5.8 straipsnyje.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Ieškovės sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina notarės atsisakymas priimti ieškovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir priėmimas vien atsakovo pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Išreikalautos paveldėjimo bylos duomenimis, atsakovas pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė 2013 m. sausio 28 d., ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y. nepraleidusi 10 metų ieškinio senaties termino. Bet kuriuo atveju, nėra 10 metų terminas nuo palikėjo mirties iki ieškinio pateikimo.
46. Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
47. Ieškovė nepraleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nustatyto dešimties metų termino ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo A. P. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). CK 5.13 straipsnyje numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Iš paveldėjimo byloje esančio išrašo apie asmenį matyti, kad atsakovas V. P. buvo vienintelis palikėjo A. P. vaikas, todėl ieškovė kartu su atsakovu paveldi vieną ketvirtadalį palikimo.
48. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, palikėjo turtas atsakovui V. P. visa apimtimi perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančia 2015 m. gegužės 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto mirusio A. P. sūnui V. P., dalį dėl 1/4 dalies nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre įregistruoto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre įregistruoto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ¼ dalyje ir 2013 m. sausio 28 d. V. P. palikimo, atsiradusio po A. P. mirties, priėmimą.
50. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis), neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Esant daugiau nei vienam įpėdiniui jiems tenkančios palikimo dalys nustatomos pagal Civilinio kodekso 5.11, 5.13 straipsnių nuostatas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, tam, kad būtų apgintos pažeistos ieškovės teisės, nėra pagrindo papildomai pripažinti negaliojančiu ir V. P. palikimo priėmimą ¼ dalyje, todėl ši ieškinio dalis netenkinama, tačiau pagal teisinį rezultatą vertinama, kad ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi.
51. Kiti šalių bylos nagrinėjimo metu išdėstyti argumentai (dėl artimųjų priežiūros ir kita) sprendžiant šį ginčą ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Ieškovė ieškinį apmokėjo 201 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 1180 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (730 Eur už ieškinio paruošimą (CBP-4720), po 150 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą 2023 m. birželio 20 d. (DOK-19705), 2023 m. liepos 5 d. (DOK-20962), 2023 m. liepos 12 d. (DOK-21746) teismo posėdžiuose.
53. Atsakovas ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.
54. Byloje susidarė 12,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
55. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
56. Ieškovės reikalavimai atsakovui buvo patenkinti visa apimtimi, sprendimas priimtas išimtinai jos naudai, tačiau nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas vadovautis ne tik bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o ir „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas (ieškinio reikalavimų patenkinimas), o bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
57. Byloje nustatyta, kad ieškovė, siekdama realizuoti savo paveldėjimo teisę, aktyvius veiksmus atliko iš karto po palikėjo A. P. mirties, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau didele apimtimi ieškovės poreikį ginti tiek savo pažeistas teises ir ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, tiek bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ieškovės neapdairumas ir pasyvumas, ilgą laiką nesiėmus jokių veiksmų dėl bažnytinės santuokos apskaitymo civilinės metrikacijos įstaigoje, net ir po to, kai buvo atsisakyta priimti jos pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, nors tokia galimybė (apskaityti santuoką išduodant atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą) teisės aktais buvo suteikta tiek palikėjo mirties momentu ((duomenys neskelbtini)), tiek kreipimosi pas notarą metu. Nėra pagrindo atsakovo pastangų priimti palikimą ir atlikti teisinius veiksmus tam, kad jo atžvilgiu notarine tvarka būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, vertinti kaip neteisėtų ar nesąžiningų, atsakovas neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad kartu su ieškove kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Atsakovo subjektyvų suvokimą, atitinkamą aplinkybių vertinimą ir gynybinę poziciją, motyvus, atsisakant pripažinti ieškovės reikalavimą lėmė ir ilgas laiko tarpas, besitęsęs praktiškai visą ieškinio senaties termino laiką, per kurį ieškovė galėjo ginti savo teises, tačiau to nedarė, bei per kurį niekas neginčijo susiklosčiusios situacijos, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik atsakovui. Teismo vertinimu, ieškinio patenkinimo atveju atsakovas gali būti įvardytas pralaimėjusiu tik formaliai, ieškinio patenkinimas nebuvo sąlygotas atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl atsakovui negali kilti pareiga atlyginti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai, į valstybės biudžetą nepriteistinos ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
58. Įvertinus ieškinio pateikimo metu galiojusį ketvirčio vartotojų kainų indeksą (133,6) ir ieškinio pateikimo būdą (elektroninių ryšių priemonėmis), už ieškinio reikalavimus byloje mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis: 50 Eur už reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir 100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintinas 51 Eur (201 Eur – 150 Eur) žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
59. Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono savivaldybės 2 – ajam notarui biurui grąžintina A. P. paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), teismui pateikta 2022 m. rugsėjo 22 d. (DOK-24979).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Pripažinti negaliojančiu ¼ dalyje 2015 m. gegužės 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mirusio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldi ¼ dalį, o V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ¾ dalis palikimo, atsiradusio po (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Ieškovės S. V. reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Grąžinti ieškovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 51 Eur žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Utenos rajono savivaldybės 2 – ajam notarui biurui A. P. paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.