Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo Ž. Ž. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam Ž. Ž. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Ž. Ž. kaltinamas tuo, kad 2023 m. liepos 30 d. apie 21.30 val., tikslus laikas nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 21.22 val., kelyje Ariogala – Raseiniai – Kryžkalnis, adresu Raseinių rajono savivaldybė, Ariogalos seniūnija, Verėduvos kaimas, ties informaciniu kelio ženklu „Verėduva“, veikdamas kartu su D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su J. M., bendrais veiksmais su D. Ž., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. M., suduodami rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 7 smūgius J. M. į galvos sritį ir ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais į kitas kūno vietas, padarė jam kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, kraujosruvą kairės akiduobės srityje, kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą už kairės ausies, minkštųjų audinių- sumušimus bei poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus abiejų klubų, kairio kelio srityje, ko pasėkoje dėl sužalojimų galvoje visumos J. M. mirus įvykio vietoje, kur jo kūnas buvo rastas 2023 m. liepos 31 d., tokiu būdu nužudė J. M.. Šiais savo veiksmais Ž. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu Ž. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 29 d. 13.15 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Ž. Ž. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. Paskirta kardomoji priemonė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo pratęsta iki 2024 m. vasario 29 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Ž. Ž. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Ž. Ž. skundą, įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, išklausiusi proceso dalyvių pasisakymus, daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta teisėtai ir pagrįstai.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės ar jos termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, nagrinėjant skundą baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tiek, kiek tai reikalinga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti bei nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

8. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis skundo dėl kardomosios priemonės nagrinėjimo kontekste, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Ž. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojos G. S. parodymuose, duotuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokole, kaltinamojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, įvykio vietos apžiūros bei objektų tyrimo ir papildomo tyrimo protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Apygardos teismas, vertindamas duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadai, jog kaltinamasis Ž. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

9. Šiaulių apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam Ž. Ž. pratęsė nustatęs, kad neišnykę BK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyti suėmimo pagrindai, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

10. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, turi būti įvertinamos aplinkybės, kurios išdėstytos šio straipsnio 2 dalyje. Tai yra turi būti atsižvelgiama į baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, t. y. turi būti įvertinta nurodytų aplinkybių visuma. Teismas pažymi, kad vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, turi būti pagrįstas ne prielaidomis, o konkrečiais faktiniais duomenimis. Šiuo atveju, nors kaltinamasis nėra sudaręs santuokos, tačiau, kaip nurodoma skunde, jis palaiko ryšius su mama, su kuria gyvena ir kuria nori rūpintis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis iki jo suėmimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įtariamasis palaiko ryšius su užsienyje esančiais asmenimis, kurie jam galėtų padėti slapstytis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Ž. Ž. buvo sulaikytas ne iš karto po nagrinėjamo įvykio, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis iki sulaikymo būtų bandęs išvykti iš šalies ir pasislėpti, nors tokią galimybę jis turėjo. Nors kaltinamasis yra bedarbis, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, kas rodo, kad jis neturi susiformavusių tvirtų ekonominių ryšių, vis tik šiuo atveju kaltinamojo dalyvavimas procese galėtų būti užtikrintas taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

11. Skunde taip pat ginčijami žemesniojo teismo motyvai, susiję su BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu suėmimo termino pratęsimo pagrindu, jog kaltinamasis, būdamas nesuimtas, galimai trukdys procesui. Šiuo pagrindu suėmimas skiriamas atsižvelgiant į tai, ar baudžiamojoje byloje yra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamoje nutartyje nurodytus Ž. Ž. taikomo suėmimo termino pratęsimo motyvus, susijusius su analizuojamo pagrindo egzistavimu, su žemesniojo teismo išvadomis nesutinka. Pažymėtina, kad trukdymo procesui pavojus šiuo atveju buvo grindžiamas tuo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, tiek pats, tiek per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus ar kitus asmenis, kurie galimai turi duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, būtų bandęs trukdyti procesui, bandydamas sunaikinti svarbius daiktus ar dokumentus, taip pat pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar kitus kaltinamuosius, galinčius duoti reikšmingus parodymus nagrinėjamai baudžiamajai bylai, skundžiamoje nutartyje nėra pateikiama, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, jog suėmimo skyrimo pagrindai turi būti tinkamai pagrįsti, o teismo argumentai šiuo klausimu negali būti abstraktūs, bendri ar stereotipiški. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti asmenys, galintys turėti reikšmingos informacijos, susijusios su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Nors perdavus bylą nagrinėti teisme duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo stadijoje, yra tikrinami bei vertinami iš naujo, tačiau taip pat pažymėtina, jog kaltinamojo Ž. Ž. kaltė grindžiama ir baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kurių patikimumas gali būti patikrinamas BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinant ikiteisminio tyrimo pareigūnui asmenų duotus parodymus. Be to, pagrindinė liudytoja teisiamajame posėdyje jau buvo apklausta. Kadangi skundžiamoje nutartyje nėra pateikiama iš esmės jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą objektyviai vertinti kaltinamojo siekį trukdyti procesui, tokių duomenų nėra ir skundui nagrinėti pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje, jų nenurodė ir prokuroras teismo posėdžio metu nagrinėjant kaltinamojo skundą, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas Ž. Ž. taikomo suėmimo termino pratęsimo pagrindas šalintinas.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo Ž. Ž. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant eliminuoti naujų nusikalstamų veikų riziką. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Ž. Ž. kaltinamas sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu bendrininkaujant su kitu asmeniu. Kaltinamasis vėl galimai nusikalto būdamas prieš tai teistas, dar neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, esant neišnykusiam teistumui. Pažymėtina ir tai, kad prieš 5 dienas iki nagrinėjamo įvykio kaltinamasis padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. e1-1363-1135/2023). Taigi kaltinamasis Ž. Ž., nepaisydamas ankstesnio teistumo, taip pat padaręs naują nusikaltimą 2023 m. liepos 25 d., toliau galimai elgėsi nusikalstamai, kas rodo, kad jo suėmimas pagrįstas siekiu apsaugoti visuomenę nuo Ž. Ž. galimai naujų nusikalstamų veikų.

13. Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-657-404/2021) paskirta 3 400 Eur bauda už BK 309 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, kurios jis neįvykdė ir 2023 m. sausio 11 d. antstoliui buvo išduotas vykdomasis raštas paskirtos baudos išieškojimui, neatgrasė jo nuo naujos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-1363-1135/2023) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat ir nuo galimai padarytos inkriminuojamos veikos šioje baudžiamojoje byloje, naujų Ž. Ž. nusikalstamų veikų riziką būtina eliminuoti izoliuojant jį nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nei užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai Ž. Ž. atimanti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Taigi, nagrinėjamu atveju suėmimo termino pratęsimas yra pateisinamas poreikiu užtikrinti viešąjį interesą izoliuoti visuomenei pavojingą asmenį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, tiek BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlygą.

14. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimas yra įpusėjęs (visi nukentėjusieji jau yra apklausti, pradėta liudytojų apklausa, pagrindinė liudytoja jau yra apklausta, kitame posėdyje, kuris vyks 2024 m. kovo 14 d. 13.20 val., galimai vyks eksperto apklausa), taigi teisminis nagrinėjimas netruks neapibrėžtą laiką. Nei bendra suėmimo taikymo Ž. Ž. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei siekiui užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo kaltinamojo Ž. Ž. teises, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo Ž. Ž. skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį, kuria kaltinamajam Ž. Ž. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, palikti galioti.

Pašalinti iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties kaltinamajam Ž. Ž. nustatytus kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.