Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (Kelmė) Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas 2021 m. gruodžio 10 d. Plungės teismo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį 68 MGL (3400 Eur) pinigine bauda, bausmės neatlikęs (bauda išieškoma)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Ž. 2023 m. liepos 25 d., apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po bendrų išgertuvių kilusio konflikto metu, sugriebęs už pečių sėdintį V. D., parvertė jį ant žemės ir savo keliu spaudė kaklą ties sprandu, po to V. D. išsilaisvinus ir keliantis nuo žemės, spyrė koja dar vieną kartą į kaktą, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiam V. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. Ž. dėl nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su V. D. yra tolimi giminaičiai. Jis su juo kartu negyvena. Susitinka ne dažnai, bet susitikę šiek tiek asmeniškai pakalba. Šiaip jis su juo nesigiminiuoja. 2023 m. liepos 25 d., apie 18.00 val., jis važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini) kaime ir su juo važiavo K. K. taip pat su dviračiu. Prie negyvenamos sodybos sutiko keliu einantį link (duomenys neskelbtini) V. D.. Jis kažką nešėsi maišelyje. Jis jo paklausė, ar turi ką išgerti. V. D. sakė, kad turi alaus ir pasiūlė geranoriškai išgerti. Jie užėjo į šalia kelio esančios negyvenamos sodybos kiemą ir atsisėdo pievoje ant kažkokios numestos automobilio senos padangos ir gėrė alų. Išgėrė po skardinę alaus ir normaliai kalbėjosi. Paskui nei iš šio nei iš to V. D. norėjo staiga eiti namo. Jis sakė pasėdėkim, dar pakalbėkim, išgerkim, bet V. sakė, kad jam gana ir jis eis namo. Jis supyko, kad jis nebenori su juo bendrauti ir jie susikivirčijo žodžiu. V. D. lyg kažką jam pasakė negražaus ir jis vienu momentu kilo nuo padangos, sugriebė jį sėdintį už pečių ir parvertė ant žemės, bei keliu spaudė jį kelias akimirkas prie žemės ties sprandu. K. K. buvo blaivus ir liepė jam liautis. Jis tik atsitraukė ir V. D. atsistojo. V. D. dėjo žingsnį atbulom nuo jo ir pats kažkur užkliuvęs nuvirto ant žolės. Jis jam dar kažką pasakė keldamasis nuo žemės ir jis V. D. vieną kartą spyrė. Kur taikėsi, nežino, bet pataikė į kaktą. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė V. D. fizinį skausmą. Cigaretes ir alų pasiėmė, nes jis jam buvo skolingas jas iš seniau. Dabar jie vienas kitam nėra nieko skolingi. Po įvykio su V. D. nebebendrauja. Atsiprašys V. D., kai bus leista su juo bendrauti, kad jam sukėlė fizinį skausmą. Visiškai pripažįsta kaltę ir labai gailisi, kad V. D. sukėlė fizinį skausmą. Prašo neskirti jam kaip bausmės piniginės baudos, nes pinigų visiškai neturi. Sutiktų su viešų darbų atlikimu, nes yra nedirbantis. Gailisi sumušęs V. D.. Pažada daugiau taip nesielgti. Daugiau paaiškinti nieko neturi (1 t., e. b. l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais:

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2023 m. liepos 25 d., apie 18.00 val., ėjo nuo (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu link (duomenys neskelbtini). Dar esant (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, pamatė, kaip priešais atvažiuoja dviračiais pusbrolis Ž. Ž. ir iš matymo pažįstamas K. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) k. Ž. Ž. ir K. K. sustojo prie jo, ir Ž. Ž. jo paprašė, kad duotų cigarečių. Ž. Ž. davė vieną cigaretę ir kartu visi nuėjo nuo pagrindinio kelio į šalia esančią apleistą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Apleistos sodybos kieme prisėdo visi ant sunkvežimio padangos, kur visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus – alų, kurį jis išsitraukė iš savo kuprinės. Staiga Ž. Ž. dar jo paprašė alaus, tačiau nesutikus daugiau jo duoti, jis jį parvertė ant sunkvežimio padangos, ant kurios ir sėdėjo. Prispaudęs su savo keliu jam kaklą prie padangos, pradėjo smaugti. Jautė, kad trūksta oro, tada ištrūko. Atsistojus, apsistumdė su Ž. Ž., parvirto ant žemės ir pribėgęs Ž. Ž. jam gulinčiam koja spyrė vieną kartą į veido sritį (pataikė į kaktą). Atsistojo, liepė Ž. Ž. ramintis, tada jis pasiėmė jo cigarečių pakelį bei dvi skardines alaus, kurios buvo padėtos ant sunkvežimio padangos, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Jis jo nebesivijo. Viso konflikto metu su Ž. Ž., K. K. tik stebėjo, jo nemušė. Pamena, kad kelnių kišenėje turėjo 20 eurų, kuriuos tikriausiai pametė, kai su Ž. Ž. apsistumdė. Spirdamas jam į kaktą koja bei smaugdamas keliu, Ž. Ž. sukėlė jam fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina ne mažiau nei penkiais balais. Dėl jam sukelto fizinio skausmo į teismo medicinos ekspertą nesikreips. Esant poreikiui, jo sveikatos sutrikdymo mąstą prašo įvertinti įrašais medicininiuose dokumentuose (1 t., e. b. l. 23-26).

Papildomai nukentėjusysis V. D. nurodė, kad jis tvirtina savo parodymus duotus šiame ikiteisminiame tyrime ir gali parodyti, kad 2023 m. liepos 25 d., apie 18.00 val., jis gėrė su Ž. Ž. geranoriškai alų ir begerdami susipyko dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu Ž. Ž. jį puolė mušti ir sukėlė jam fizinį skausmą. Po įvykio Ž. Ž. pasiėmė jo nugertą alų ir praimtas cigaretes, dėl ko jis pretenzijų neturi, nes jos buvo bevertės. Jis jam buvo skolingas prieš tai gal kelias cigaretes ir alaus iš seniau. Kai jie turi išgerti ar parūkyti, tai draugiškai dalinasi. Jis buvo sumuštas ne dėl alkoholio ar cigarečių, o šiaip susipyko su Ž. Ž. begerdami, nes jis yra ūmaus būdo. Pas medikus dėl sumušimo nesikreipė ir pas teismo med. ekspertus nevyks. Jam buvo sukeltas iš 10 balų apie 4 balus fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nereikš. Esant poreikiui jo sveikatos sutrikdymo mąstą prašo įvertinti įrašais medicininiuose dokumentuose, nors jis to nepageidauja. Prašo įstatymų tvarka nubausti Ž. Ž., nes jis jam sukėlė fizinį skausmą. Ž. Ž. parvertė jį sėdintį ant padangos sugriebęs už pečių ir savo keliu spaudė jam ties sprandu taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir jis jį nustūmęs atsistojo, bei paėjęs kelis žingsnius pats apvirto, užkliuvęs už kupsto, bet neužsigavo, nes ten pieva. Jo Ž. Ž. rankomis nesmaugė. Jam apvirtusiam ant pilvo kai kėlėsi Ž. Ž. dar spyrė vieną kartą į kaktą, taip sukeldamas taip pat fizinį skausmą. K. K. jam nieko blogo nedarė. Jis jo nespėjo apginti, nes jam pačiam Ž. veiksmai buvo netikėti. Kajus iš įvykio vietos išvažiavo pirmas ir sakė Ž. Ž. „nesikišti“. Daugiau paaiškinti nieko neturi (1 t., e. b. l. 57-60).

Liudytojas K. K. parodė, kad Ž. Ž. ir V. D. yra jo tolimi giminaičiai. Jis su jais kartu negyvena. Susitinka nedažnai, bet susitikę šiek tiek asmeniškai pasikalba. Šiaip jis nesigiminiuoja ir su jais nedraugauja. 2023 m. liepos 25 d., apie 18.00 val., jis važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini) kaime ir su juo važiavo Ž. Ž., taip pat su dviračiu. Prie negyvenamos sodybos sutiko keliu einantį link (duomenys neskelbtini) V. D.. Jis kažką nešėsi maišelyje. Ž. paklausė, ar turi ką V. D. išgerti. V. D. sakė, kad turi alaus ir pasiūlė Ž. išgerti, nes jie vienas kitam taip pat tolimi giminaičiai, bet taip pat kartu negyvena. Ž. Ž. labai apsidžiaugė ir jie dviese sėdėdami apleistoje negyvenamoje sodyboje ant kažkokios numestos automobilio padangos gėrė alų. Išgėrė jie po skardinę alaus ir gražiai bendravo. Paskui V. D. norėjo eiti namo, bet Ž. Ž. prašė likti ir dar gerti alaus, bet V. sakė, kad jam gana ir jis eis namo. Ž. Ž. matyt norėjo dar išgerti ir dėl to supyko ant V. D., kad jis nebenori su juo gerti. Jie tada konfliktavo pradžioj žodžiu, bet jis nesuprato nei dėl ko, nei kas kam ką sakė, bet paskui vienu momentu Ž. Ž. sugriebęs už pečių parvertė V. D. sėdintį ant padangos, kur prieš tai jie sėdėjo ir spaudė keliu prie žemės. Ar smaugė nematė. Jis sakė Ž. Ž. liautis ir jis atstojo akimirkai nuo V. D.. Tada jis manydamas, kad jie nebesimuš, išvažiavo dviračiu pas močiutę ir nežino kaip pasibaigė jų tas konfliktas. Po įvykio V. D. ir Ž. Ž. iki šios dienos nematė ir su jais nebendravo. Daugiau paaiškinti nieko neturi (1 t., e. b. l. 50-53).

2023 m. liepos 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu – (duomenys neskelbtini), negyvenamos sodybos teritorija.

2023 m. liepos 25 d. Asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad apžiūros metu ant V. D. kūno kaktoje virš kairio antakio ir ties dešine ausimi yra nubrozdinimai (1 t., e. b. l. 1-2, 15-17).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) nustatyta, kad po įvykio buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, GMP medikai atliko V. D. medicininę apžiūrą, duomenis užfiksavo greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Joje nurodyta, kad nukentėjusiam buvo spirta į galvą. Kaktos srityje stebimas nedidelis nubrozdinimas, paraudimas prie dešinės ausies (1 t., e. b. l. 30-31).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, asmens apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė už pečių sėdintį V. D., parvertė jį ant žemės ir savo keliu spaudė kaklą ties sprandu, po to V. D. išsilaisvinus ir keliantis nuo žemės, spyrė koja dar vieną kartą į kaktą, šiais veiksmais nukentėjusiam padarė galvos paviršinį sužalojimą, t. y. sukėlė fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajam skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, teistas (1 t., e. b. l. 36-38), baustas administracinių nusižengimų teisena (1 t., e. b. l. 41-46), nedirba (1 t., e. b. l. 39-40), kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (1 t., e. b. l. 94-96). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlytą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ž. Ž. išaiškintina, kad, jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negalės atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspės nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., e. b. l. 87-89) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam Ž. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.