Utenos apylinkės teismo sprendimas

2023-11-10 · Civilinė byla Nr. e2-3101-420/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-10
Bylos Nr.
e2-3101-420/2023
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00395-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Ieškovas
P. G.
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Valdas Levinas
Civilinė byla Nr. 2-3101-420/2020Proceso Nr. 2-54-3-00395-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 10 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant ieškovei P. G., jos atstovui advokatui Ričardui Raliui,atsakovui R. B., jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. G. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2022-01-17 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-82-477/2022 patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties, 2 punktą – iš R. B., priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti nuo 160 Eur iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo R. B. bylinėjimosi išlaidas, už antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas laiku ir tinkamai moka išlaikymą bei įsiskolinimą dalimis, tačiau išlaikymo neindeksuoja, didesnio išlaikymo vaikui gera valia teikti nesutinka, ką patvirtina ir teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarnybos pažyma apie neįvykusią mediaciją. Nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai, ji iš esmės išaugo, mergaitė pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, kainos, pragyvenimo lygis išaugo, padidėjo vaiko priežiūros išlaidos. Atsakovo mokamos 160 Eur sumos nebepakanka užtikrinti net būtinuosius vaiko poreikius. Viena viso reikiamo išlaikymo vaikui skirti ieškovė neturi galimybės, kadangi jos turtinė padėtis nėra itin gera. Ieškovės žiniomis atsakovo turtinė padėtis pasikeitė ir ji pagerėjo, galimai atsakovas net įsigijo nekilnojamojo turto. Ieškovė vaiko poreikiams kas mėnesį vidutiniškai išleidžia bent 750 Eur: preliminariais skaičiavimais maisto produktams, vitaminams, papildams, vaistams, pampersams vidutiniškai išleidžiama apie 300 Eur per mėnesį, aprangos, avalynės prekėms 120 Eur, ugdymo prekėms, žaislams 70 Eur per mėnesį, higienos, skalbimo prekėms 80 Eur per mėnesį, nuomai, komunalinėms paslaugoms, internetui, televizijai, tenkantiems vaiko daliai, apie 80 Eur, laisvalaikiui, kelionėms, atostogoms reikalinga bent 100 Eur suma. Ieškovės pajamas šiai dienai sudaro gaunamos išmokos, kadangi šiuo metu nedirba ir yra vaiko auginimo atostogose, ieškovė mokosi Zarasų žemės ūkio mokykloje. Be to, vaikui yra pastebimos tam tikros ligos ir jai yra paskirta konsultacija pas neurologą bei pati ieškovė turi sveikatos problemų.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra užaukštinti ir nepagrįsti, nes 2 metų vaikui 750 Eur per mėnesį prašoma išlaikymo suma yra akivaizdžiai per didelė. Jei ieškovė išleidžia vaiko aprangai 1440 Eur per metus, vadinasi ji netinkamai valdo ir disponuoja vaiko lėšomis ir taip pažeidžia vaiko interesus. Jei ieškovė išleidžia vaiko žaislams kas mėnesį 70 Eur, tai kur tą daugybę žaislų laiko arba kodėl perka brangiausius žaislus ir lavinimo priemones 2 metų vaikui, t. y. akivaizdus piniginių lėšų neprotingas panaudojimas. Neaišku kur keliauja 2 metų vaikas, nes 2 metų vaikas dar nelabai koordinuotai vaikšto ar sukoncentruoja ilgesniam laikui dėmesį, todėl ir šios išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Neaišku kaip vaikas naudoja interneto tiekimo paslaugą, kurią ieškovė įtraukė į vaiko poreikius arba kuo naudinga televizija vaikui. Taip pat, neaišku ar iš tiesų patiria ieškovė nuomai išlaidas, nes adresą yra nurodžiusi savo tėvų. Nesuprantama, kaip skambinto milteliams įmano išleisti vien vaiko rūbų plovimui 80 Eur kiekvieną mėnesį arba beveik tūkstantį eurų per metus. Taip pat, ieškovė nesąžiningai neatskaičiavo iš vaiko poreikių sumos valstybės mokamos išmokos vaikui. Taip pat, beveik visi vaistai yra kompensuojami ir ieškovė nepatiria realių išlaidų vaistų įsigijimui. Nuodugniai išanalizavus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, nesutinku nei su vienu nurodytų vaiko poreikių dydžiu, nes jie yra akivaizdžiai užaukštinti. Panašu, kad ieškovė nurodė savo dviejų vaikų išlaidas, kaip vieno vaiko išlaidas. Jo paskaičiavimu vaiko poreikiai yra: maistui apie 180 Eur; drabužiams ir avalynei apie 53 Eur (vienam iš keturių sezonų: striukė - 45 Eur, batai - 35 Eur, apatinis trikotažas - 10 Eur, megztinis - 25 Eur, kelnės - 25 Eur, kita apranga 20 Eur; viso 160 Eur x 4 sezonų = 460 Eur /12 = 53 Eur/mėn.); vitaminams, vaistams 20 Eur; higienos priemonės apie 15 Eur; mokesčiai už būstą apie 60 Eur; lavinimo priemonės, žaislai ir pan. 30 Eur; kitos išlaidos, kurios sudaro apie 25 Eur (skalbimo priemonės, kitos buities priemonės ir pan.); vaiko kultūrinis gyvenimas/pramogos 40 Eur; sauskelnės 30 Eur. Viso 453 Eur - 90 Eur vaikui išmoka = 363 Eur / 2 tėvai =181 Eur. Apie 363 Eur yra vaiko vidutiniai poreikiai, atskaičius valstybės išmokas. Ieškovė nurodė, kad nedirba ir turi sveikatos sutrikimų/ligų, kurios yra neurologinio pobūdžio. Iš ieškinio matyti, kad neurologo konsultacijai dar tik užsiregistravo ir nėra jokio įrodymo, kuriame būtų užfiksuota medicininė diagnozė. Dar daugiau, nėra jokio byloje įrodymo, kuris įrodytų ieškovės sumažėjusį darbingumą, t. y. ne visos ligos ar sveikatos sutrikimai daro įtaką darbui/pajamoms/išlaidoms. Taip pat, neaišku, iš kokių lėšų ieškovė patenkina vaiko poreikius 750 Eur dydžiui, kai ir pati patiria išlaidas ne tik vaiko tačiau ir savo poreikių tenkinimui (maistas, vitaminai, papildai, rūbai, higienos priemonės. Sutinka, kad vaiko poreikiai šiai dienai gali būti apie 194 Eur, tačiau nei nuo vaikui išlaikymo priteisimo praėjo pakankamai laiko, nei yra aplinkybių kurios pasikeitė iš esmės, nei pokyčių vaiko poreikiuose, kurių nepadengtų perskaičiuotas pagal LR Vyriausybės nustatyta tvarką išlaikymas.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad pablogėjus vaiko sveikatai, atsirado ir papildomų išlaidų vaiko priežiūrai, dėl to pablogėjo ir jos turtinė padėtis. Ji sutiktų, kad išlaikymo dydis būtų teismo priteistas po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovė neįrodinėja, kuo, kiek, vaiko ligos padidino vaiko poreikius didesne suma. Ieškovė teismui nurodė, kad sutiktu su 250 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo nustatymu. Ieškovė pripažino aplinkybę, kad vaiko dalis poreikiu yra ne didesni nei 250 Eur. Taigi, ieškiniu ieškovė prašo padidinti vaikui priteistą išlaikymą iki 350 Eur, o dublike pripažįsta, kad 350 Eur vaikui iš tėvo būtų pertekliniai ir pakaktų 250 Eur. Todėl teismo prašo išsamiai ištirti ar iš viso vaiko poreikiai pasikeitė daugiau nei 21,7 procento, nes galimai ieškovė piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą dėl priteistų išmokų padidinimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė išlaikymo sumą padidinti iki 250 Eur.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriaus (toliau – Tarnyba) 2023-04-23 rašytinėje išvadoje nurodyta, kad Tarnybos nuomone, iš atsakovo šiuo metu priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas, kad būtų tinkamai tenkinami visi nepilnametės E. G. poreikiai. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia pilnaverčiui visų kasdienių poreikių patenkinimui ir visapusiškam vystymuisi, ir negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu; jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis dydis; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Prašomas iš atsakovo 350 Eur išlaikymo vaikui dydis galėtų būti sumažintas, bet neturėtų būti mažesnis kaip 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. B. ir P. G.. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-01-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-82-477/2022, buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą – R. B., vaiko E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui teikia po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos P. G., banko sąskaitą, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-01-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-82-477/2022, patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas: padidinti nepilnamečiui vaikui E. G., gimusiai(duomenys neskelbtini), periodinį išlaikymą nuo 160 iki 250 Eur kas mėnesį. Atsakovas su tuo nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesinės algos dydis. Tačiau minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Vaikas E. G. gyvena su motina (ieškove), kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgiama į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia: maistui apie 180 Eur; drabužiams ir avalynei apie 53 Eur (vienam iš keturių sezonų: striukė – 45 Eur, batai – 35 Eur, apatinis trikotažas – 10 Eur, megztinis – 25 Eur, kelnės – 25 Eur, kita apranga 20 Eur; viso 160 Eur x 4 sezonų = 640 Eur /12 = 53 Eur/mėn.); vitaminams, vaistams 20 Eur; higienos priemonės apie 15 Eur; mokesčiai už būstą apie 60 Eur; lavinimo priemonės, žaislai ir pan. 30 Eur; kitos išlaidos, kurios sudaro apie 25 Eur (skalbimo priemonės, kitos buities priemonės ir pan.); vaiko kultūrinis gyvenimas/pramogos 40 Eur; sauskelnės 30 Eur. Viso 453 Eur – 90 Eur vaikui išmoka = 363 Eur / 2 tėvai =181 Eur. Apie 363 Eur yra vaiko vidutiniai poreikiai, atskaičius valstybės išmokas. Atsakovas sutiko, kad vaiko poreikiai šiai dienai gali būti apie 194 Eur.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę ir nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 181 Eur, tačiau prašė priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymą.

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, nuo 2023 m. sausio 1 d. siekia 85,75 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi ieškovės gautina 85,75 Eur išmoka vaikui laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingos sumos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuri nuo 2023-01-01 yra 840 Eur neatskaičius mokesčių, 633 Eur atskaičius mokesčius, todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 316,50 Eur suma. Iš šios sumos turi būti atimta 85,75 Eur vaikui mokama išmoka, pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu 273,63 Eur (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur : 2 = 273,63), kurio dydžio nereikia įrodinėti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nedirba. Ieškovė kas mėnesį taip pat gauna 276 Eur šalpos neįgalumo išmoką už vaiką. Ieškovė nuomojasi gyvenamąjį bustą, kurio mėnesinė nuoma yra 150 Eur. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis yra apie 1500 Eur. Atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus, kredito įstaigai įkeistą žemės sklypą su statiniais. Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytinius teismui nepateikė. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnametį vaiką, byloje nėra pateikta. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiams teiktino išlaikymo, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaikų priežiūra, ugdymu ir kitų vaikų elementariųjų poreikių patenkinimu.

Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad vaikui augant būtinos papildomos išlaidos ir jo poreikių tenkinimui šiuo metu reikia daugiau lėšų. Vaikui šiuo metu yra du metai ir vaikas turi specialiųjų poreikių, jam nuo 2023-05-16 iki 2025-05-15 neįgalumo lygio terminas. Poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys, todėl teismas sutinka, kad 160 Eur dydžio išlaikymas nebeatitinka įstatymų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių ir sąlygų jam augti bei vystytis kaip pilnavertei asmenybei, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko poreikius ir atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius, materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), keistinas. Teismas nustato, kad vaikui reikalingas išlaikymas sudaro 500 Eur kas mėnesį. Teismui nusprendus, kad abu vaiko tėvai vienodai turi prisidėti prie augančio vaiko poreikių tenkinimo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. G. po 250 Eur kas mėnesį, t. y., ieškovės sumažintas reikalavimas tenkinamas visiškai. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis, 3.194 straipsnis).

Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Byloje pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Visiškai patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 24 Eur dydžio žyminis mokestis (apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo, t. y. (250 Eur – 160 Eur = 90 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) už ieškovės reikalavimą pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Remiantis į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2023-10-26 pažyma, valstybė patyrė 450 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Valstybė šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl ieškinį tenkinus visiškai valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-03-29, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šiam sprendimui įsiteisėjus, teikiamo išlaikymo išieškojimą pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-01-17 sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-82-477/2022, nutraukti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 13,28 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5662). Šios sumos turi būti įmokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas