Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, susipažinęs su civiline byla pagal ieškovo R. B. ieškinį P. G., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, P. G. priešieškinį R. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-10-13 nutartimi byloje buvo paskirta teismo medicinos DNR ekspertizė, kurios atlikimas pavestas Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijai. 2021-11-24 teisme gautas Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad R. B. yra vaiko yra E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999995 proc. tikimybe.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2022-01-13 gautas šalių pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo. Šalys sutarė, kad ieškovas yra E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. G. yra ieškovo dukra; E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra P. G. gyvenamoji vieta; ieškovas vaiko išlaikymui moka po 160 Eur kas mėnesį, taip pat ieškovas sumoka 1 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Šalys pateikė teismui taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti, nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei P. G. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. G.. Vaiko tėvystė neįregistruota. Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 81/2021(01) konstatuota, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko yra E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999995 proc. tikimybe.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis) ir atsižvelgia į vaiko teisę žinoti savo kilmę. Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, todėl teismo sprendime surašomi sutrumpinti teismo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, reiškia, kad, kai sprendžiami su vaikais, susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino ieškinį, taip pat į ekspertizės akte konstatuotą išvadą, teismas laiko, kad yra pagrindas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.146, 3.147, 3.148 straipsniai).

Ieškovas patikslintu ieškiniu yra pareiškęs reikalavimus ir dėl išlaikymo priteisimo, bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip jau minėta, šalys pateikė taikos sutartį, kurią šalys prašo patvirtinti. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį teisinį ginčą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CK 6.983 straipsnis). Tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Teismui pateikta tvirtinti šalių 2022-01-13 sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išreiškia šalių valią taikiai, tarpusavio nuolaidomis išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir gyvenamosios vietos nustatymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl patvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Šalims susitarus taikiai baigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Išaiškintina, kad, nustačius tėvystę teismo sprendimu, ateityje nuginčyti duomenų apie tėvą vaiko gimimo įraše nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, 350 Eur už ekspertizę ir 850 Eur už advokato teiktas teisines paslaugas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2021-05-26 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-1273-4618 atsakovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas patikslintas ieškinys dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje taip pat pareikštas atsakovės priešieškinis dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos specifikos, dėl reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ginčo tarp šalių iš esmės nekilo, nes abi šalys sutarė ir savo procesiniais dokumentais prašė nustatyti, kad R. B. yra E. G. biologinis tėvas. Tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis šioje dalyje yra patenkinti visiškai. Dėl kitų reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį. Teismas laiko, kad abi šalys rūpestingiau bei apdairiau elgdamosios, turėjo galimybę įvertinti kreipimosi į teismą tikslingumą ir reikalingumą, imtis aktyvių bendradarbiavimo veiksmų dėl taikaus ginčo išsprendimo, ir tokiu būdu išvengti bylinėjimosi išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos, nepriteistinos.

Byloje yra susidariusios 20,62 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, į tai, kad tiek ieškovo patikslintas ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinami visiškai, dėl kitų reikalavimų byla yra baigiama šalims sudarius taikos sutartį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, valstybės turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo nėra priteisiamos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės priešieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. G. yra R. B. dukra.

Patvirtinti 2022 m. sausio 13 d. tarp ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:

1. Nustatyti, kad E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta bus laikoma P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta.

2. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui teikia po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, esančią AB Swedbank banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas motina valdys uzufrukto teise.

3. R. B. sumoka įsiskolinimą 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) už nepilnamečio vaiko išlaikymą nuo vaiko gimimo iki taikos sutarties sudarymo dienos per 24 mėnesius, mokėdamas po 54 Eur kas mėnesį į P. G. banko sąskaitą, esančią AB Swedbank banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, kai paskutinė įmoka yra 58 Eur.

Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, palikti šalių sąskaita.

Civilinę bylą Nr. e2-82-477/2022, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad, nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikus antstoliui vykdomąjį raštą, išieškant vykdymo išlaidas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.