Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2024 m. sausio 16 d. direktoriaus įsakymą Nr. 41-24/24 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A.“ (toliau – ir Įsakymas) ir paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės Organizacijos vystymo grupės atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. A164-2/24(3.4.53E-ORG) (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiasis specialistas (pareiškėjas) 2023 m. gruodžio 8 d. patikrinimo dėl galimo neblaivumo darbo vietoje metu nepagarbiai ir nemandagiai elgėsi bei pakeltu balsu bendravo su patikrinimą atlikusiais valstybės tarnautojais, taip pat 2023 m. gruodžio 11 d., pateikdamas gydymo įstaigos pažymą, nemandagiai bendravo, menkino patikrinimą atlikusių valstybės tarnautojų darbą, nepagarbiai atsiliepė apie patikrinimą atlikusį valstybės tarnautoją, todėl pažeidė Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Administracijos darbo tvarkos taisyklės) 88.15 papunkčio, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-397 „Dėl Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės) 7.11, 9.1 ir 9.5 papunkčių ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 8 d. buvo gauta informacija telefonu, jog poskyrio vyriausiasis specialistas (pareiškėjas) galimai yra neblaivus darbo vietoje. Grupė 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-33826/23 (2.1.19E-ORG) „Dėl siūlymo pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą“ (toliau – ir Raštas) informavo Administracijos direktorių apie Rašte nurodytas aplinkybes, siūlydama pradėti pareiškėjo atžvilgiu galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, o 2023 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės Organizacijos vystymo grupės darbuotoja pasiūlė pradėti tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo elgesio.

4. Pareiškėjas teigė, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys yra labai dviprasmiškas, jame nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs jo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, o tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Pareiškėjo tvirtino, jog turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

5. Pareiškėjas nesutiko su Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos pateikta charakteristika. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, nes diskriminavo jį kaip tarnautoją, apie kurį tyrėjai buvo pateikta tendencinga ir neobjektyvi informacija, nes atsakovas, organizuodamas tarnautojo priverstinį be pagrindo patikrinimą dėl blaivumo, tokiais savo veiksmais ir stereotipinėmis prielaidomis sąmoningai, netiesiogiai siekė sukurti neigiamą nuomonę apie pareiškėją, kaip nepatikimą, neetišką tarnautoją. Pasak pareiškėjo, jam buvo taikomi kitokie ir nevienodo požiūrio kriterijai, mano, jog buvo akivaizdžiai užsipuolamas blaivus tarnautojas ir primygtinai jam nurodyta pūsti į alkotesterį, taip pat be pagrindo ir netinkamai surašytas 2023 m. gruodžio 8 d. 14.00 val. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas, be to, tarnautojos, atlikusios tyrimą, Rašte nurodytų aplinkybių netikrino, nesurinko duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti ar paneigti Rašte nurodytą informaciją, nebuvo išlaikyta apsvaigimo nuo alkoholio tikrinimo procedūra.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad jam atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta Išvada sukėlė sunkias pasekmes, nes jis negaus piniginio paskatinimo du metus ir apie valstybės tarnautojo gautą nuobaudą bus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą, be to, bus vertinama valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, o tai bus įvertinama atsižvelgiant ir į gautą tarnybinę nuobaudą.

7. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiasis specialistas (valstybės tarnautojas). Administracijos Organizacijos vystymo grupės valstybės tarnautojos, reaguodamos į telefonu gautą pranešimą dėl galimo pareiškėjo neblaivumo, 2023 m. gruodžio 8 d. nuvyko į jo darbo vietą (Administracijos (duomenys neskelbtini) kab.) ir paprašė pareiškėjo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau pareiškėjas blaivumą tikrintis alkotesteriu atsisakė, o su patikrinimą atlikti atėjusiomis valstybės tarnautojomis bendravo nepagarbiai ir nemandagiai. Pareiškėjui atsisakius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, buvo surašytas nušalinimo nuo darbo aktas ir pareiškėjas įpareigotas pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 11 d. pristatė Organizacijos vystymo grupei pažymą iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje konstatuota, kad pacientui (pareiškėjui) nėra klinikinių neblaivumo požymių. Tačiau pareiškėjas, pristatydamas minėtą pažymą, elgėsi nemandagiai, kalbėjo pakeltu tonu, reiškė nepasitenkinimą atliktu patikrinimu, nepagarbiai, įžeidžiančiai atsiliepė apie patikrinimą atlikusią valstybės tarnautoją, menkino patikrinimą atlikusių valstybės tarnautojų darbą. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2024 m. sausio 11 d. buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai – nepagarbus ir nemandagus elgesys bei bendravimas pakeltu tonu su 2023 m. gruodžio 8 d. patikrinimą dėl jo galimo neblaivumo atlikusiomis valstybės tarnautojomis, taip pat nepagarbus atsiliepimas apie patikrinimą atlikusią valstybės tarnautoją, nemandagus bendravimas pateikiant pažymą bei patikrinimą atlikusių darbuotojų menkinimas vertintini kaip tarnybinis nusižengimas. Todėl Administracijos direktoriaus Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai – nepagarbus ir nemandagus elgesys bei bendravimas pakeltu tonu su 2023 m. gruodžio 8 d. patikrinimą dėl jo galimo neblaivumo atlikusiomis valstybės tarnautojomis, taip pat nepagarbus atsiliepimas apie patikrinimą atlikusią valstybės tarnautoją, nemandagus bendravimas pateikiant pažymą bei patikrinimą atlikusių darbuotojų menkinimas, vertintini kaip tarnybinis nusižengimas. Už nustatytą tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo įvertinta kaip adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip, jo nuomone, pasireiškia jo nurodytas pažeidimas.

10. Atsakovas teigė, kad iš Išvados turinio matyti, kad joje yra išdėstytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėjas yra pažeidęs, aplinkybės, kuriomis grindžiamas pažeidimas, pateiktas siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.1 papunktį, taigi surašant Išvadą buvo laikomasi visų Aprašo 15 punkto reikalavimų.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Administracijos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ (toliau – ir DVS) yra susipažinęs su visais jo atžvilgiu priimtais sprendimais ir tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga (ją visą yra pateikęs ir teismui su skundu byloje), o pareikalavęs šių dokumentų popierinių kopijų, jų atsiimti pats nenuėjo, be to, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo teiginiai apie tariamus Aprašo 22¹ punkto pažeidimus vertintini kaip absoliučiai nepagrįsti.

II.

12. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atsakovui dėl Įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis pažeidė Administracijos darbo tvarkos taisyklių 88.15 papunkčio, Elgesio taisyklių 7.11, 9.1 ir 9.5 papunkčių ir VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1270 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.) reikalavimus. Patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą Įsakymą pareiškėjas ėjo Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojas) pareigas.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atlikdamas savo pareigas darbo vietoje buvo neblaivus, o jo padarytas pažeidimas kildinamas iš jo elgesio, kuris pasireiškė atliekant neblaivumo patikrinimo procedūrą.

15. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, sprendė, kad galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išsamiai įvertintos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas gautų duomenų vertinimas, išnagrinėti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, argumentuotas atitinkamos tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimas. Todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

17. Teismas akcentavo, kad nustatyta, jog atsakovas veikė aiškiai apibrėžtoje teisinėje srityje, esant imperatyviam įstatymo reikalavimui veikti išimtinai vienu būdu – siekdamas, kad pareiškėjas pasitikrintų neblaivumą, kadangi pareiškėjo elgesys sukėlė abejonių, todėl toks reikalavimas buvo pagrįstas. Kadangi pareiškėjas, atsisakydamas atlikti reikalaujamą procedūrą, elgėsi nemandagiai ir šiurkščiai, teismas vertino, jog pagrįstai konstatuota, kad buvo pažeisti Administracijos darbo tvarkos taisyklių 88.15 papunkčio, Elgesio taisyklių 7.11, 9.1 ir 9.5 papunkčių ir VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimai.

18. Nors pareiškėjas teigė, kad neblaivumo tikrinimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai ir naudojant grasinimą pūsti į alkotesterį, tačiau teismas nurodė, jog pareiškėjas nepaaiškino, kodėl taip mano, jo argumentai nėra pagrįsti, tuo labiau, kad remiantis Administracijos darbuotojų paaiškinimais jo netinkamas, konfliktiškas elgesys, įžeidūs atsiliepimai, procedūros vilkinimas, trukdė atlikti patį patikrinimą. Be to, nors pareiškėjas neigė ir ginčijo dėl padaryto pažeidimo kilusias neigiamas pasekmes, tačiau teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog valstybės tarnautojo kasmetinio įvertinimo metu pareiškėjas buvo įvertintas gerai, o abi šalys teigė, kad nėra užfiksuota, jog ankščiau buvo kilę panašių konfliktų, taigi, tai paneigia pareiškėjo teiginius, neva jis buvo pastoviai terorizuojamas darbe.

19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, o nuo 2024 m. vasario 2 d. pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl susipažinimo su ruošiamais raštais, buvo nedarbingume iki 2024 m vasario 23 d., akcentavo, jog pareiškėjas turėjo laiko pasiimti atsakovo parengtus dokumentus, tuo labiau, kad jis buvo informuotas, jog gali tai padaryti, atvykdamas į nurodytą kabinetą. Kadangi pareiškėjas pasinaudojo savo teise apskųsti, jo manymu, neteisėtą Administracijos priimtą Įsakymą, teismas sprendė, kad jis nepateikė objektyvių faktinių įrodymų, jog patvirtintų tokias skunde nurodytas aplinkybes.

20. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjas suvokė, kokias teisines pasekmes sukels jo elgesys su kolegomis, todėl pareiškėjui atsakomybė kyla už sąmoningą pasirinkimą veikti jo pasirinktu būdu – nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, be to, nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, įžeidinėjo, žemino kolegas, nebendravo su bendradarbiais pagarbiai ir taktiškai. Teismas sutiko su atsakovu, jog tokie pareiškėjo veiksmai trukdė atlikti Administracijos darbuotojams neblaivumo patikrinimo procedūrą ir savaime menkina Administracijos, kaip institucijos, padedančios užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetą, kuris negali būti toleruojamas.

21. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, priežastis, pareiškėjo kaltės formą, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, kitas svarbias aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, tarnybinis patikrinimas atliktas nuodugniai ir išsamiai, Išvada pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, nenustatyta, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą – pastabą, būtų nepaisyta anksčiau minėtų teisės aktų ir teisės principų ar administracinių teismų praktikoje pateiktų aktualių išaiškinimų bei padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.

22. Teismas, konstatavęs, kad Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui ar pakeitimui nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigų ne tik atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl liudytojų apklausos, bet ir diskriminacijos, mobingo požymių, skundžiamame sprendime jų individualiai nevertindamas. Nepateikti liudytojų įvykio eigos paaiškinimai dėl pareiškėjo elgesio. Iš anksto ir tikslingai suformuota, net ne tyrėjos klausimais paremta charakteristika, pateikta pareiškėjo tiesioginei vadovei, turėjo įtakos galutiniam sprendimui. Taigi, teisme nebuvo nustatytas svarbus aspektas, t. y. ar pareiškėjo elgesys iš tikrųjų buvo netinkamas ir kuo jis pasireiškė, jei taip, kiek šiuo siūlymu remtasi priimant sprendimą, dėl kurio byloje sprendžiamas ginčas.

23.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja nuolat pareiškėjo atžvilgiu naudojo mobingą, kadangi jis išsakydavo savo nuomonę dėl jam paskirtų darbų, kurie neatitiko jo pareigybių funkcijų ir nurodymų, kurie dažnai būdavo neteisėti dėl to, jog norėta susidoroti su pareiškėju. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti nuolatinės poskyrio vedėjos pretenzijos pareiškėjui, daromas tam tikras spaudimas vienaip ar kitaip koreguoti Administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypų, kuriems taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašą. Tiesioginė vadovė nuolat pareiškėjui darė spaudimą, kad būtų pakeistas ir koreguojamas sąrašas dėl tam tikrų objektų be pagrindo. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda, jo manymu, skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinime nurodytus faktus bei aplinkybes. Pareiškėjas nepažeidė Išvadoje ir Įsakyme nurodytų teisės aktų punktų reikalavimų ir jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo nepadarė.

23.3. Pažeidžiant Aprašo 8 punkto reikalavimus, pranešimas pareiškėjui įteiktas tik 2023 m. gruodžio 20 d., t. y., praleidus 5 darbo dienų pranešimo įteikimo terminą. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą įteiktas 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. po tarnybinio patikrinimo pradėjimo, 2023 m. gruodžio 13 d., dviem dienomis praleidus Aprašo 8 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad prie Išvados ir įteikiant pareiškėjui prie minėto pranešimo nepridėti jokie paaiškinimai apie jo galimą nepagarbų, netaktišką, nemandagų elgesį, t. y. kuo pasireiškė nepagarbus bendravimas. Taip pat 2023 m. gruodžio 20 d. pranešime Nr. A164- /21(3.4.53-ORG2) nurodyti tik teisės aktai bei jų dalys, kuriuos pareiškėjas galimai pažeidė, tačiau prie šio pranešimo nebuvo pridėti valstybės tarnautojų paaiškinimai dėl neva galimo pareiškėjo netinkamo elgesio. Pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, kad alkoholio nevartoja, nes kelis kartus per dieną vartoja gydytojo paskirtus vaistus, kurie nesuderinami su alkoholiu ir gali sukelti mieguistumą ir svaigulį. Taigi, akivaizdu, kad tarnybiniame pranešime nenurodyti jokie konkretūs argumentai ar įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie vertinami kaip tariamas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjui iš tokio pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio buvo visiškai neaišku, kokius paaiškinimus jis turėjo teikti. Šiuo atveju pareiškėjo veika (tarnybinis nusižengimas) turėjo būti įvertintas objektyviai nagrinėjant visas reikšmingas aplinkybes. Nesant objektyvių duomenų apie valstybės tarnautojų ir pareiškėjo pokalbio turinį, taip pat trūkstant teisinio reguliavimo, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi ir pažeidė etikos normas. Teismas visiškai nevertino, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neatitinka teisės aktuose nustatytų pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio reikalavimų.

23.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad viena iš svarbiausių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis valstybės tarnautojo veikos ar neveikimo konstatavimu. Tyrimą atlikusi tikrintoja turėjo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo (pareiškėjo) galimo pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareiškėjo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą atlikusi tikrintoja nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo iš esmės įsigilinta į konkrečias faktines aplinkybes.

23.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad teiginiai, jog pareiškėjas vilkino tyrimą nepagrįsti, o tik patvirtina, jog valstybės tarnautojos neprofesionaliai atliko joms pavestas pareigas, nes aktą surašė per 15 minčių. Pareiškėjas savo veiksmais patikrinimo procedūros nevilkino, nes tik paprašius pūsti į alkotesterį, jis iš karto atsisakė ir nurodė, kad į alkotesterį nepūs, be to, aiškiai nurodė, jog pasinaudos teise ir vyks blaivumą tikrintis į stacionarią medicinos įstaigą, tačiau darbuotojos primygtinai reikalavo pūsti į alkotesterį. Pareiškėjas išėjo iš kabineto (pareiškėjo teisės neapribotos ir jis gali laisvai judėti), jog galėtų susisiekti su artimaisiais ir informuoti apie susidariusią situaciją bei paprašyti, kad jie sužinotų, kurioje gydymo įstaigoje jis gali pasitikrinti blaivumą. Be to, pažeidžiant nustatytą tvarką, valstybės tarnautojos nepasiūlė pareiškėjui vykti į gydymo įstaigą tarnybiniu transportu, kaip numatyta atsakovo tvarkoje. Pareiškėjas pasirašė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) akte. Tarnautojos nesilaikė tvarkos procedūrų, kad rekomenduojama, jog darbuotojo atsisakymas vykti įstaigos transportu ir darbdavio sutikimas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais nušalinimo akte.

23.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovas, esant imperatyviam įstatymo reikalavimui, veikė išimtinai vienu būdu – siekė, jog pareiškėjas pasitikrintų neblaivumą, kadangi neva jo elgesys sukėlė abejonių. Neįvertinti pareiškėjo teiginiai, kad neblaivumo tikrinimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai ir naudojant grasinimą pūsti į alkotesterį (be to, pareiškėjas nebuvo informuotas, kad alkotesteris turi galiojančią metrologinę patikrą). Administracijos darbuotojų paaiškinimai, kad pareiškėjo netinkamas, konfliktiškas elgesys, įžeidūs atsiliepimai, procedūros vilkinimas trukdė atlikti patį patikrinimą, yra tik žodiniai ir nepagrįsti faktiniais duomenimis. Teismas nevertino, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios.

23.7. Tyrimo Išvada, kurią surašė Administracijos Organizacijos vystymo grupės vadovė, visiškai nėra aiški. Patikrinimo metu neišsamiai analizuotas pareiškėjo nusižengimas. Iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisę žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, tik abstrakčiai nurodoma, nepateikiant jokių tikslių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas kaltinamas netinkamu elgesiu (teismui nepateiktas joks dokumentas). Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovas pateikė teismui ne visą tyrimo medžiagą ir iš atsakovo DVS duomenų matyti, jog pateikta ne visa medžiaga – nebuvo ir nėra pateiktas Organizacijos vystymo grupės Korupcijos prevencijos grupės darbuotojų situacijos paaiškinimas, 2024 m. sausio 3 d. ir pareiškėjo charakteristikos. Pareiškėjo charakteristika pateikta teismui tik jam pareikalavus, o paaiškinimai apie įvykį nepateikti, nes jų nėra. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atliekant tyrimą ir surašant Išvadą buvo vadovaujamasi tik valstybės tarnautojų žodiniais paaiškinimais. Teismas neįvertino, kad pareiškėjo charakteristika nebuvo surašyta Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos laisva valia, o net ne vadovei, tyrimą atlikusiai L. K., elektroniniu paštu 2023 m. gruodžio 21 d. pateikiant klausimus kitai Administracijos Organizacijos vystymo grupės (korupcijos prevencijos klausimais) vyriausiajai specialistei L. K. užduodant menamus klausimus. Pareiškėjo vadovė pateikė jo charakteristiką tyrėjai atsakydama į užduotus klausimus dėl charakteristikos suformavimo. Toks prašymas pateikti charakteristiką su suformuotais klausimais ne tyrimą atliekančio tarnautojos yra ne tik netaktiškas, bet ir šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Teismas neįvertino, kad buvo pateiktas 2024 m. vasario 28 d. (jau po tarnybinės nuobaudos skyrimo) tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas dėl valstybės tarnautojo (pareiškėjo).

23.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad pareiškėjas tris kartus su 2023 m. sausio 3 d., 2024 m. sausio 18 d. ir 2024 m. vasario 2 d. rašytiniais prašymais kreipėsi į Administraciją leisti susipažinti su jo atžvilgiu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga bei gauti tyrimo medžiagos dokumentų patvirtintas kopijas (taip pat paaiškinimų, kurių pagrindu parengta Išvada, patvirtintas kopijas, pateikti Neblaivumo (girtumo) patikrinimo žurnalo, kuriame užfiksuotas įrašas apie jo patikrinimą, kopijas). Teismas nevertino, kad 2024 m. vasario 9 d. DVS registruotas Vilniaus miesto savivaldybės Organizacijos vystymo grupės korupcijos prevencijos klausimais Vidaus naudojimo raštas Nr. A121-3700/24(2.1.19E-ORG) adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiajam specialistui (pareiškėjui). Atsakovo darbuotojai tikslingai, kad pareiškėjas negalėtų susipažinti su tyrimo medžiaga ligos metu, nurodė atvykti į savivaldybę ir paimti patvirtintas kopijas. Pareiškėjo nuomone, galbūt tikslas buvo, kad dėl nesugebėjimo veiksmingai pateikti jam visą tyrimo medžiagą, jis, negavęs medžiagos, praleis terminą kreiptis į teismą dėl nepagrįstai skirtos tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjui prašyme nurodytu adresu informacija nebuvo pateikta, su pateiktu atsakymu DVS susipažinti jis negalėjo, nes nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario 23 d. turėjo nedarbingumą.

23.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjo atžvilgiu Išvados siūlymuose padarytą išvadą pareiškėjas vertina kritiškai, nes joje remiamasi neatitinkančiais tikrovės tarnautojų žodiniais paaiškinimais. Pareiškėjo atsakomybės pagrindas, t. y. teiginiai, kuriuos neva jis išsakė, be pakankamo pagrindo įvertinti kaip neatitinkantys dalykinio bendravimo, nemandagūs ir nepagarbūs, todėl apskritai negali būti laikomi pažeidžiančiais vidaus tvarką ar valstybės tarnautojų etiką. Išvadą pagrindžiančių duomenų, taip pat valstybės tarnautojų paaiškinimų nėra pridėta prie tyrimo medžiagos, be to, tai ir teismui bei pareiškėjui nebuvo pateikta ir teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėta. Atsakovo tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas su patikrinimą atlikusiomis valstybės tarnautojomis bendravo nemandagiai ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, todėl iš esmės liko nepatikrintas Išvados pagrįstumas faktinių aplinkybių nustatymo ir jų objektyvaus įvertinimo aspektu. Taigi, tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės dalis faktų nepagrįstai įvertinti kaip pažeidimas, be to, dalis faktų gali būti laikytini mažareikšmiais, nesukeliančiais tarnybinės atsakomybės už kuriuos pareiškėjui buvo paskirta pastaba. Pareiškėjas prašė teismo tiek raštu, tiek žodžiu (nurodydamas aiškius motyvus) iškviesti į teismo posėdį liudytojus – tiesiogiai susijusius su įvykiu, siekiant išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Tačiau teismas, nenurodydamas pagrįsto pagrindo, atmetė pareiškėjo prašymus apklausti liudytojus, be to, teismas faktiškai nesvarstė minėto prašymo. Šiuo atveju prašyme nurodytos aplinkybes, kurias liudytojos galėjo patvirtinti, buvo reikšmingos nagrinėjamai bylai, todėl teismas, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, nepagrįstai šį prašymą atmetė, tokiu būdu be teisėto pagrindo apribodamas pareiškėjo teisę teikti įrodymus bei galimybę įgyvendinti įrodinėjimo pareigą.

23.10. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs nurodė, kad pareiškėjas atleistas. Teismas neįvertino, jog 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), o atleidus pareiškėją vėl buvo įsteigta ta pati pareigybė ir 2024 m. rugsėjo 10 d. valstybės tarnybos ir savivaldybės portaluose paskelbta atranka į minėtą pareigybę. Pareiškėjas teismui teikia tai patvirtinančius duomenis. Iki atleidimo iš valstybės tarnybos pareiškėjo eitos pareigybės aprašymą palyginus su naujai įsteigta Administracijos (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybe matyti, kad pareigybės aprašymas papildytas, t. y. pakeistas išsilavinimas – aukštasis koleginis (buvo aukštasis) ir padidinta pareiginė alga, tačiau jokių naujų funkcijų nenustatyta. Taigi, nebuvo sukurta nauja pareigybė, nes nurodyta ta pati pareigybė su tomis pačiomis funkcijomis. Teismas pareiškėjo nusižengimą turėjo vertinti kaip mažareikšmį, nesukėlusį neigiamų pasekmių atsakovui, be to, tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimas yra neproporcingas. Nagrinėjamu atveju teismas buvo pasyvus.

23.11. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Įsakymo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei iš esmės neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįspėjo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir nepadėjo jam įgyvendinti procesinių teisių ir pareigų, o tai savaime yra savarankiškas pareiškėjo teisių pažeidimas, nulėmęs, jog dalis pareiškėjo skundo reikalavimų liko neišnagrinėti teisme.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atmetimo, vadovavosi aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o priimtą sprendimą pagrindė aiškiais bei konkrečiais argumentais.

24.2. Pareiškėjo prašymas dėl liudytojų apklausos pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pareiškėjui tinkamai nepagrindus, kokias bylai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo prašomi liudytojai galės paliudyti. Vien aplinkybė, kad teismas netenkino pareiškėjo pateikto (tinkamai nepagrįsto) procesinio prašymo dėl liudytojų apklausos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos kokios nors proceso teisės normos ar pareiškėjo teisė teikti įrodymus.

24.3. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai jo patirtą mobingą darbe pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime buvo įvertinti kaip nepagrįsti, teismui aiškiai nurodžius, jog nėra užfiksuota, kad ankščiau buvo kilę panašių konfliktų, taigi, tai paneigia pareiškėjo teiginius, neva jis buvo pastoviai terorizuojamas darbe. Atsakovas sutinka su tokiu teismo vertinimu. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl konkretaus administracinio sprendimo – Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo. Ginčo ribas ne kartą pareiškėjui priminė ir teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi, į šioje byloje sprendžiamo ginčo apimtį nepatenka pareiškėjo argumentai dėl tariamai patirto mobingo apie kurį pareiškėjas apskritai jokių duomenų Administracijai iki šios bylos iškėlimo nebuvo pateikęs. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už jo netinkamą bendravimą su kitais Administracijos darbuotojais, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nėra niekaip susijęs su pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės darbiniais santykiais, be to, net jei pareiškėjas būtų patyręs mobingą iš tiesioginės vadovės (ko pareiškėjas neįrodė), tai niekaip nepateisintų pareiškėjo netinkamo bendravimo su kito Administracijos struktūrinio padalinio darbuotojais ir nepaneigia jam paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo.

24.4. Šiuo atveju už nustatytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo elgesio kontekste tokia tarnybinė nuobauda yra visiškai adekvati jo padarytų pažeidimų pobūdžiui, atitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Su tuo sutiko ir bylos aplinkybes įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde kartojami skundo pirmosios instancijos teismui teiginiai apie jo paties elgesio ir jo atžvilgiu konstatuotų teisės aktų pažeidimų vertinimą, pareiškėjo įsitikinimą, neva jokio pažeidimo jo veiksmuose nebuvo, tariamai netinkamai atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir kitas aplinkybes, kurios jau buvo bylos nagrinėjimo iš esmės metu išnagrinėtos ir teismo įvertintos.

24.5. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo nei pareigos, nei teisės iš naujo atlikti pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėdamas bylą iš esmės teismas tik įvertino, kad Administracijos atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išsamiai įvertintos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas gautų duomenų vertinimas, išnagrinėti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, argumentuotas atitinkamos tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimas. Toks teismo vertinimas neabejotinai lemia ir ginčijamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumą. Taigi, teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai konstatavo nesant pagrindo ginčijamą Įsakymą panaikinti.

24.6. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas ne dėl galimo pareiškėjo neblaivumo darbe, bet dėl jo nepagarbaus bendravimo su kitais Administracijos darbuotojais (valstybės tarnautojais), todėl teiginiai dėl neblaivumo patikrinimo procedūros ar nušalinimo nuo darbo akto surašymo tariamo netinkamumo pagrįstai nebuvo teismo vertinami sprendžiant dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo, kadangi jie nėra susiję su atliktu tarnybinio nusižengimo tyrimu ir priimtu Įsakymu, niekaip nepateisina netinkamo pareiškėjo bendravimo su kitais Administracijos darbuotojais. Pareiškėjo nepasitenkinimas jo blaivumo tikrinimu ir pabrėžiamos aplinkybės, kad įtarimai dėl neblaivumo darbo vietoje nepasitvirtino, niekaip nepateisina jo elgesio blaivumo patikrinimo metu ir po jo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu būtent ir buvo pradėtas ne dėl įtarto neblaivumo, bet dėl paties pareiškėjo neadekvačios reakcijos į jo galimo neblaivumo patikrinimą, pasireiškusios patikrinimą atlikusių darbuotojų įžeidimais, menkinimu, nepagarbiu bendravimu, pakeltu tonu. Administracija laikosi griežtos pozicijos, kad kiekvienas darbuotojas darbo metu privalo bendrauti pagarbiai, elgtis dalykiškai, gerbti kitų darbuotojų atliekamas funkcijas, neturi teisės menkinti kitų darbuotojų, šiems atliekant jiems priskirtas funkcijas. Pareiškėjas šiuo atveju neturėjo teisės menkinti bei įžeidinėti darbuotojų, atvykusių patikrinti jo galimo neblaivumo pagal nustatytas vidines procedūras, o už tokį atitinkamų teisės aktų reikalavimus pažeidžiantį elgesį pareiškėjui pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė.

24.7. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįspėjo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir nepadėjo jam įgyvendinti procesinių teisių ir pareigų, o tai savaime yra savarankiškas pareiškėjo teisių pažeidimas, nes pareiškėjas viso teisminio proceso metu buvo atstovaujamas advokatės, kuri ne tik teikė pareiškėjo vardu procesinius dokumentus, tačiau ir dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus kartu su pareiškėju. Taigi, pareiškėjas turėjo visas galimybes įgyvendinti savo procesines teises ir nėra jokio pagrindo teigti, kad kokios nors pareiškėjo teisės buvo apribotos, be to, pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, jog bylą nagrinėjantis teismas jam padės, kadangi toks teismo elgesys pažeistų vieną iš esminių teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų.

24.8. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas neįvertino, jog 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), o atleidus pareiškėją buvo ir vėl įsteigta ta pati pareigybė, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nei vienas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pagrindų neegzistuoja. Ginčo administracinėje byloje ribas nustato paties pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai. Šiuo atveju pareiškėjas buvo pareiškęs konkretų reikalavimą dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo ir jokių papildomų reikalavimų (pavyzdžiui, susijusių su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos) skunde nebuvo pareikšta, taigi išplėsti ginčo ribų ir nagrinėti pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybių teismas šioje byloje neturėjo jokio teisinio pagrindo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame yra pateiktas teismo vertinimas dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo vertinimui reikšmingų aplinkybių, pateiktos nuorodos į aktualius teisės aktus bei teismų praktiką, kuria rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo nesutikimas su teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis, lūkestis, kad teismas būtų kitaip (palankiai pareiškėjui) išsprendęs byloje kilusį ginčą, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas neįvertino ar neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir (ar) priėmė nepagrįstą sprendimą.

24.9. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, skundžiamą sprendimą motyvavo aiškiais argumentais bei pagrindė savo išvadas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjo išdėstyti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog teismas priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės, pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nesudarantis pagrindo naikinti teisėtai priimtą skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 16 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, priežastis, pareiškėjo kaltės formą, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, kitas svarbias aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei iš esmės neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįspėjo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir nepadėjo jam įgyvendinti procesinių teisių ir pareigų, kas savaime yra savarankiškas pareiškėjo teisių pažeidimas, nulėmęs, jog dalis pareiškėjo skundo reikalavimų taip ir liko neišnagrinėti teisme.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

29. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vertinant įrodymus labai svarbu nustatyti jų reikšmę konkrečiai bylai, įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kokias išvadas galima padaryti iš kiekvieno konkretaus įrodymo ir iš jų visumos. Visi surinkti byloje įrodymai turi būti analizuojami ir objektyviai vertinami nustatant jų tikrumą bei reikšmingumą patvirtinant ar paneigiant bylos faktines aplinkybes.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

31. Įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į 2024 m. sausio 11 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadą. Konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai – nepagarbus ir nemandagus elgesys bei bendravimas pakeltu tonu su 2023 m. gruodžio 8 d. patikrinimą dėl pareiškėjo galimo (ne)blaivumo patikrą atlikusiomis valstybės tarnautojomis R. J. ir V. P., taip pat nepagarbus atsiliepimas apie patikrinimą atlikusią valstybės tarnautoją R. J., nemandagus bendravimas pateikiant pažymą V. P. bei patikrinimą atlikusių darbuotojų menkinimas, vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, kuriuo buvo pažeisti VTĮ (16 str. 1 d. 6 p.), Administracijos darbo tvarkos taisyklių (88.15 p.) ir Elgesio taisyklių (7.11, 9.1 ir 9.5 p.) reikalavimai.

32. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2023 m. gruodžio 8 d. apie 13:50 val. telefonu buvo gauta informacija, kad vyr. specialistas (pareiškėjas) darbo vietoje galimai yra neblaivus, dėl ko jam buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti galimą neblaivumą. Šios procedūros atlikimo metu pareiškėjas elgėsi netaktiškai, t. y. pradėjo nepagarbiai ir pakeltu balsu klausinėti „kas Jūs tokios?“, „ko Jūs iš manęs norite?“, kalbėjo nerišliai, kad „nunešė pinigus ir tik pajuokavo“. Pareiškėjas kelis kartus buvo išėjęs iš kabineto pakeltu balso tonu aiškindamas, kad jam reikia paskambinti. Patikrinimo metu jis buvo dirglus, atsisakinėjo pūsti, aiškino, jog nepažįsta tikrinimą atliekančių tarnautojų ir nepūs į alkotesterį, nors atėjus į pareiškėjo kabinetą buvo prisistatyta ir paaiškinta kodėl vyksta patikrinimas. Grupės už korupcijos prevenciją atsakingiems darbuotojams į Nr. (duomenys neskelbtini) kabinetą 2023 m. gruodžio 11 d. atnešęs gydymo įstaigos būklės įvertinimo pažymą, pareiškėjas elgėsi nepagarbiai ir nemandagiai, pakeltu tonu kalbėjo apie koleges, atėjusias tikrinti jo galimą neblaivumą, kolegę R. J. įvardino „ta, kuri liepė pūsti“, teigė, kad jis buvo blaivus, o jam, neva, vis tiek buvo liepiama pasitikrinti neblaivumą, pakeltu tonu piktinosi, jog vykdamas į medicinos įstaigą patyrė finansinių nuostolių, jam nebuvo sudaryta galimybė vykti savivaldybės transportu ir kas turėtų atlyginti žalą.

33. Taigi, aptariamoje tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje pakankamai aiškiai įvardijami pareiškėjo veiksmai ir teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėjas pažeidė netinkamai bendraudamas su patikrinimą atlikusiomis valstybės tarnautojomis, t. y. jas įžeidinėjo ir žemino, nebendravo su bendradarbiais pagarbiai ir taktiškai atliekant neblaivumo patikrinimo procedūrą. Tai reiškia, jog tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė buvo tinkamai pagrįsta ir atlikta veikos juridinė kvalifikacija. Pareiškėjo nepagarbaus bendravimo aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Organizacijos vystymo grupės darbuotojos 2023 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo pasiūlyta pradėti tarnybinio tyrimą dėl pareiškėjo elgesio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Organizacijos vystymo grupės vyr. specialistės V. P. 2024 m. sausio 3 d. pateiktas situacijos paaiškinimas ir anksčiau minėta 2024 m. sausio 11 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. A164-2/24(3.4.53E-ORG). Be to, tiek pareiškėjo neblaivumo patikrinimo metu Vilniaus miesto savivaldybėje, tiek ir jam kitą dieną pateikiant jo būklės įvertinimo pažymą apie neblaivumą, elgesį stebėjo ir Administracijos darbuotoja G. Ū. (išgirdusi garsų ir nemandagų pareiškėjo bendravimą, iš gretimo kabineto atėjo kolegė G. Ū. (dalyvavo rytiniame vadovų pasitarime) pasitikslinti, kas vyksta, tačiau net ir atėjus kolegei, pareiškėjas nemandagiai, pakeltu tonu reiškė pretenzijas apie kolegių atliktą patikrinimą, prašė pateikti informaciją dėl neblaivumo nustatymo procedūros).

34. Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui. Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2024 m. sausio 11 d. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo nemandagus bendravimas bei nepagrįsta kritika įžeidė patikrinimą atlikusias valstybės tarnautojas R. J. ir V. P.. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tokie pareiškėjo veiksmai trukdė atlikti Administracijos darbuotojams neblaivumo patikrinimo procedūrą ir savaime menkina Administracijos kaip institucijos autoritetą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjo nusižengimas nebuvo išimtinai formalaus pobūdžio ir sukėlė neigiamas pasekmes bei atsižvelgiant į nusižengusio asmens kaltės laipsnį, negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes).

36. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog nuo 2021 m. Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja E. M. nuolat pareiškėjo atžvilgiu naudojo mobingą, kadangi pareiškėjas išsakydavo savo nuomonę dėl jam paskirtų darbų, kurie yra ne pagal jo pareigybių funkcijas ir nurodymų, kurie dažnai būdavo neteisėti dėl to, jog norėta susidoroti su pareiškėju. Visų pirma, pastebėtina, kad valstybės tarnautojo kasmetinio įvertinimo metu pareiškėjo kaip valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai. Antra, vadovaujantis bylos duomenimis, nėra užfiksuota, kad ankščiau butų kilę panašių konfliktinių situacijų. Trečia, (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjos pretenzijos (nurodymai ar patarimai vienaip ar kitaip koreguoti Administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų, kuriems taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašą) pareiškėjui įgyvendinant jam nustatytas funkcijas negali būti pripažįstamos kaip tam tikras psichologinis spaudimas. Ketvirta, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su galimo psichologinio smurto įstaigoje apraiškomis, taip pat dėl to anksčiau nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės / administracijos vadovus ar kitas kompetentingas institucijas.

37. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas tarnybinį patikrinimą sieja su jam taikytu mobingu, tačiau jo niekaip nepagrindė. Tai yra bendro pobūdžio teiginiai, kurie nebuvo pakankamai aiškiai konkretizuoti, t. y. kaip pasireiškė galbūt mobingo veiksmai (įvardijama aplinkybė pakankamai abstrakti, be išsamaus faktinio pagrindimo). Tarnybinių nusižengimų procedūros, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti siejamos su mobingo sąvoka, nes teisinio vieneto administracija, esant tam pagrindo, gali ir turi, remiantis VTĮ, pradėti tokias procedūras. Antra, tarnybinių santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kt., tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019).

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis 2024 m. liepos 31 d. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). Pažymėtina, jog pareiškėjo atleidimo iš pareigų aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo apeliacinio skundo aspektu plačiau nepasisako. Dėl šios priežasties šioje byloje taip pat nereikšmingi pareiškėjo pateikti dokumentai, susiję su jo atleidimu ir nauju pareigybės aprašymo paskelbimu.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis bei vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika. Todėl byloje konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl tarnybinio nusižengimo padarymo teisėtumo ir pagrįstumo, anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento pabrėžia, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

41. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas prašymą apklausti liudytojus, netinkamai rinko ir vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

42. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.