Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Grupė 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-33826/23 (2.1.19E-ORG) „Dėl siūlymo pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą“ informavo Savivaldybės administracijos direktorių apie rašte nurodytas aplinkybes, siūlydama pradėti D. A. atžvilgiu galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. 2023 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės Organizacinio vystymo grupės darbuotoja pasiūlė pradėti tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo elgesio.

Pažymi, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys yra labai dviprasmiškas, jame nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, ir tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

Mano, kad turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Nesutinka su Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio vedėjos E. M. pateikta charakteristika. Pareiškėjo buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, nes diskriminavo, kaip tarnautoją, apie kurį tyrėjai buvo pateikta tendencingai, neobjektyvi informacija, nes atsakovė organizuodama tarnautojo priverstinį be pagrindo patikrinimą dėl blaivumo tokiais savo veiksmais stereotipinėmis prielaidomis sąmoningai netiesiogiai siekė sukurti neigiamą nuomonę apie D. A., kaip nepatikimą, neetišką tarnautoją, bei pareiškėjui buvo taikomi kitokie nevienodo požiūrio kriterijai, akivaizdžiai užsipuolamas blaivus tarnautojas ir vis primygtinai jam nurodoma pūsti į alkotesterį, be pagrindo ir netinkamai surašomas 2023 m. gruodžio 8 d. 14 val. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas. Tarnautojos atlikusios tyrimą rašte nurodytų aplinkybių netikrino, nesurinko duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti ar paneigti minėtame rašte nurodytą informaciją. Nebuvo išlaikyta apsvaigimo nuo alkoholio tikrinimo procedūra.

Nurodo, kad pareiškėjui atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta išvada sukėlė sunkias pasekmes, nes negaus piniginio paskatinimo du metus ir apie valstybės tarnautojo gautą nuobaudą bus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą. Be to, atitinkamai bus vertinama valstybės tarnautojo tarnybinė veikla ir bus įvertinama atsižvelgiant į ir gautą tarnybinę nuobaudą.

Byloje ginčas kilo dėl 2024 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 41-24/24 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu, paskirta tarnybinė nuobaudą – pastaba už tai, kad jis pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 88.15 papunkčio, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-397 „Dėl Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.11, 9.1 ir 9.5 papunkčių ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1270 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

Byloje surinktais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą įsakymą pareiškėjas ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojas) pareigas.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir taisyklės.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atlikdamas savo pareigas darbo vietoje buvo neblaivus. Pareiškėjo padarytas pažeidimas kildinamas iš jo elgesio, kuris pasireiškė atliekant neblaivumo patikrinimo procedūrą.

Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Valstybės tarnybos sistema yra organizuota ir veikia griežtai paisydama konstitucinių valdžių padalijimo ir valdžios galių ribojimo principų. Įstatymuose turi būti įtvirtintas toks valstybės tarnybos organizavimo modelis, kad kiekviena institucija turėtų aiškiai apibrėžtą kompetenciją, o jų (ar valstybės tarnautojų) ginčai dėl kompetencijos, jeigu tokie kiltų, būtų sprendžiami teisės pagrindu, teisine tvarka. Todėl asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sudaro valstybės tarnautojų korpusą. Valstybės tarnyba yra šių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ savo turiniu yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Profesionalūs valstybės tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.)

Sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų padarinių ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, o vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos atliekamą patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos.

Analizuojat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, akivaizdu, kad vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą svarbi ne tik tarnybinio nusižengimo sudėtis, bet ir patikrinimas, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. LVAT nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu, pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini įstatymo nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005 ir kt.); kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai vertinami atsižvelgiant į šių pažeidimų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam teisės aktais garantuojamos teisės, pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga ir pan. (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011 ir kt.).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinei atsakomybei traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad neblaivumo tikrinimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai ir naudojant grasinimą pūsti į alkotesterį, tačiau nepaaiškina, kodėl jis taip mano, jo argumentai nėra pagrįsti, tuo labiau, kad remiantis Administracijos darbuotojų paaiškinimais jo netinkamas, konfliktiškas elgesys, įžeidūs atsiliepimai, procedūros vilkinimas, trukdė atlikti patį patikrinimą.