Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-271-259/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
e2S-271-259/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18105-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-271-259/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18105-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui D. A. dėl leidimo atlikti veiksmus nesant bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. (toliau – ieškovas) Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui D. A. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo pripažinti atsakovo atsisakymą pasirašyti 2021 m. rugsėjo 13 d. susitarimą dėl bendro naudojimo patalpos a-1 (2,84 kv. m) pasidalinimo tarp ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam nuosavybės teise po ½ dalį bendro naudojimo patalpos a-1 (2,84 kv. m), esančios adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), nepagrįstu ir be atsakovo sutikimo padalinti įrengtą bendro naudojimo patalpą a-1, kurios plotas 2,84 kv. m, nustatant, kad atsakovui atitenka nuosavybės teise ½ dalis bendro naudojimo patapos a-1 (1,42 kv. m) ir ieškovui atitenka ½ dalis bendro naudojimo patalpos a-1 (1,42 kv. m), esančios adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal matininkės D. P. 2019 m. gegužės 10 d. atliktus kadastrinius matavimus.

Šalies argumentai

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl pastate – gyvenamajame name, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), esančios 108,31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės (dalies pastogės patalpų) nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti. Prašyme nurodė, kad atsakovas ketina dalį turto perleisti tretiesiems asmenims nors iki šiol nėra baigta atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įregistravimo procedūra pagal 2018 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-5-436/2018. Dėl to ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), esančios 108,31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

4. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas. Ginčo objektas yra bendro naudojimo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, padalinimas, yra neatsiejamai susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis, todėl pagrįstai tikėtina, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, jeigu atsakovas minėtą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, perleis tretiesiems asmenims. Ginčo turto perleidimas kitam asmeniui apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti į bylos nagrinėjimą kitus asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovas D. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus ir varžo ne tik atsakovo, bet ir trečiųjų asmenų, nesančių proceso šalimi, teises bei interesus.

5.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo pobūdis lemia (dėl teisinių santykių modifikavimo), jog nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Ieškovas nereikalauja jam priteisti turto ar jo dalies, t. y. nereikalauja turtinio pobūdžio reikalavimo įvykdymo, todėl nėra rizikos, jog panaikinus nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

5.3. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 49,82 kv. m (22/50 dalys), o atsakovui – 58,49 kv. m (27/50) negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovas prašo padalinti bendro naudojimo patalpą a-1, kurios plotas 2,84 kv. m, nustatant šalims po ½ dalį patalpos a-1. Atsakovas ketina perleisti 11,37 kv. m dalį bendro ploto iš savo turimų 58,49 kv. m (27/50) dalių negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), kurios net nesiriboja su ieškovu nuosavybės teise priklausančia dalimi minėtų patalpų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas D. K., atstovaujamas advokatės S. J., prašo atsakovo D. A. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

6.1. Atsakovas elgiasi piktybiškai, siekdamas perleisti dalį pastogės patalpos tretiesiems asmenims. Įtraukus į ginčą trečiuosius asmenis, bus dar labiau apsunkinta ieškovui priklausančio turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra. Bylos nagrinėjimo metu atsiradus dar daugiau pastogės patalpos bendraturčių, keisis nuosavybės dalys, ieškovas turės tikslinti kadastrinius matavimus, į teismo procesą bus įtraukti asmenys su savarankiškais reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. 2018 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-5-436/2018 nuspręsta atidalinti D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 108,31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,82 kv. m. dalį, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Dalis erdvės“ 2017 m. spalio 16 d. parengtą Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą. Atsakovas visiškai nepaiso 2018 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-5-436/2018, t. y. jis tarsi jį ignoruoja ir sukuria aplinkybes, trukdydamas ieškovui įgyvendinti minėtą Kauno apygardos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo, kad ketina perleisti konkrečią patalpą, tačiau naudojimosi patalpomis tvarka nenustatyta, taip vadinama „konkreti“ patalpa nėra niekaip identifikuota nei kadastriniuose matavimuose, nei VĮ Registrų centras duomenyse. Naudojimosi patalpomis tvarka tarp šalių - ieškovo ir atsakovo negali būti nustatyta, nes priimtas teismo sprendimas dėl ieškovui priklausančio turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Naudojimosi patalpomis tvarką atsakovas galės nusistatinėti ateityje su būsimais bendraturčiais, kai ieškovas atidalins jam priklausančią nuosavybės iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, o atsakovas liks vienintelis likusios pastogės patalpų dalies savininkas.

6.3. Kadangi šalys nesutaria dėl bendro naudojimo pastogės patalpos nuosavybės dalių, pastogės patalpoms (duomenys neskelbtini), Kaune, negali būti panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nuosavybės perleidimo draudimo. Ieškinio reikalavimas yra susijęs su konkrečios nuosavybės dalies nustatymu bendro naudojimo patalpoje a-1, t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovui prašoma nustatyti po ½ dalį, kas leistų ieškovui pabaigti įregistruoti jo turimą nuosavybę atskiru turtiniu vienetu. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas reiškia pretenzijas dėl neva jam atitekusios mažesnės pastogės patalpos dalies nei priklausytų, kas tik patvirtina, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo gali dar užsitęsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), esančios 108,31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

10. Apelianto teigimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus ir varžo ne tik atsakovo, bet ir trečiųjų asmenų, nesančių proceso šalimi, teises bei interesus.

11. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

13. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-5-436/2018 nuspręsta atidalinti D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 108,31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,82 kv. m dalį, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Dalis erdvės“ 2017 m. spalio 16 d. parengtą Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo D. A. atsisakymą pasirašyti 2021 m. rugsėjo 13 d. susitarimą dėl bendro naudojimo patalpos a-1 (2,84 kv. m) pasidalinimo tarp D. A. ir D. K. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam nuosavybės teise po ½ dalį bendro naudojimo patalpos a-1 (2,84 kv. m), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstu ir be atsakovo D. A. sutikimo padalinti įrengtą bendro naudojimo patalpą a-1, kurios plotas 2,84 kv. m, nustatant, kad D. A. atitenka nuosavybės teise ½ dalis bendro naudojimo patapos a-1 (1,42 kv. m) ir D. K. ½ dalis bendro naudojimo patalpos a-1 (1,42 kv. m), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininkės D. P. 2019 m. gegužės 10 d. atliktus kadastrinius matavimus. Ieškovas nurodė, kad iki šiol nėra baigta įregistravimo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra pagal 2018 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-5-436/2018. VĮ Registrų centro 2019 m. gegužės 16 d. Kadastro tvarkytojo sprendimu ieškovo prašymas įrašyti patalpos – pastogės, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmestas, nurodant, kad turi būti pateiktas dokumentas, kuriame būtų užfiksuotas bendraturčio pritarimas dėl mažesnio ploto bendrojo naudojimo patalpos a-1 (2,84 kv. m) įregistravimo. Taigi, ginčas kyla dėl bendro naudojimo patalpos a-1 (2,84 kv. m), kuri yra negyvenamosios patalpos – pastogės (108,31 kv. m) dalis. Atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad ketina perleisti 11,37 kv. m dalį bendro ploto iš savo turimų 58,49 kv. m (27/50) dalių negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovui perleidus dalį patalpų, į ginčą būtų įtraukti tretieji asmenys, būtų dar labiau apsunkinta ieškovui priklausančio turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, apsunkintų ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), parinko laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrina būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu sukelia atsakovui tik minimalius suvaržymus, užkerta kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčams.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, draudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra pritaikyta teisėtai, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neapsunkina galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl paliktina galioti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas