Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1173-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
2A-1173-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
B. M.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Vitalija Kopūstienė
Civilinė byla Nr. 2A-1173-527/2014;
procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1;121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui R. P. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei dukrai (institucija, teikianti išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 12–17) prašė nustatyti nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai A. P. įsiskolinimą už šešis mėnesius, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-10-23, viso 2 400 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukros A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove atsižvelgiant į dar pakankamai mažą dukros amžių. Ieškovės ryšys su dukra yra ypač glaudus, nes ji su dukra būna nuolatos, ją maitina, rengia, globoja, saugo, prižiūri ir auklėja. Ieškovės pajamas sudaro 1 050 Lt per mėnesį gaunama vaiko priežiūros pašalpa. Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė yra pirkusi išsimokėtinai šaldytuvą ir moka už jį kreditą per mėnesį po 100 Lt. Ieškovei mažametę dukrą išlaikyti padeda sesuo ir motina, kurios nuperka reikalingų dukrai daiktų, drabužių, žaislų bei kitų priemonių. Vien tik suruošti dukrai pirmąjį kraitelį kainavo virš 3 000 Lt, buvo nupirkta lovytė, vežimėlis, čiužinukas, buteliukai, drabužėliai ir kiti reikalingi kūdikio ugdymui žaislai. Ieškovės paskaičiavimais per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga 1 110 Lt suma, kurią sudaro mišinukai 180 Lt, papildomai vaisiai, košės, košelės, triušiena, veršiena ir kiti maisto produktai 200 Lt, apranga ir jos priežiūros priemonės 80 Lt, avalynė, žieminė, vasarinė ir jos priežiūra 30 Lt, sauskelnės 150 Lt, sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos, vitaminai, vaistai 50 Lt, išlaidos poilsio tenkinimui, išlaidos žaislams bei lavinimo priemonėms 80 Lt, būsto išlaidų dalis (komunaliniai patarnavimai) 200 Lt, transporto išlaidos 30 Lt, kūno priežiūros priemonės 30 Lt. Atsakovas geranoriškai nevykdo savo pareigos prisidėti prie dukros išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina po 500 Lt dydžio suma, mokama kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės. Atsakovas nuo dukros gimimo savo dukros išlaikymui yra skyręs tik 600 Lt, todėl ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-10-06, viso 2 400 Lt, iš bendros sumos, tenkančios dukros išlaikymui, išminusavus sumokėtus 600 Lt.

Atsakovas sutiko su reikalavimu dėl nepilnametės dukros A. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau sutiko dukrai teikti materialinį išlaikymą tik po 300 Lt kas mėnesį, nes daugiau mokėti jis nepajėgus, jo finansinė padėtis nėra gera, jis gyvena pas savo senelę, jai padeda materialiai, aprūpina malkomis. Savo jis automobilio neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju, gauna apie 1 200 Lt mėnesinį atlyginimą, į darbą važinėja iš Pasvalio rajono į Vilnių. Atsakovas išsimokėtinai paėmęs kompiuterį ir mobilų telefoną, už kuriuos moka kreditą. Atsakovas savo mažametei dukrai A. ne kartą yra davęs po 300 Lt į rankas ieškovei grynais pinigais, yra pervedęs 300 Lt į ieškovės sąskaitą banke, 2013-11-25 pervedė į ieškovės sąskaitą 300 Lt pagal žodinį susitarimą su ieškove, todėl atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateiktomis dukros A. išlaikymui reikalingomis minimaliomis lėšomis. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tokias išlaidas. Ieškovės darbo užmokestis vidutiniškai yra 1 265,16 Lt. Kadangi ieškovė nurodė mažametės A. išlaikymui per mėnesį skirianti 1 110 Lt, be to, kiekvieną mėnesį UAB Ūkio banko lizingui mokanti po 97,87 Lt kreditą, tuomet ieškovei tektų pragyventi iš likusių 57,29 Lt, kas yra nerealu. Toks ieškovės skaičiavimas įrodo, kad atsakovas tikrai teikia vaikui materialinį išlaikymą, tai yra ieškovė gauna daugiau pajamų. Realios vaiko iki dviejų metų išlaikymo išlaidos yra 600 Lt per mėnesį. Įstatymas nustato proporcingą abiejų tėvų indėlį vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Todėl ieškovė ir atsakovas dukros A. išlaikymui turėtų skirti po 300 Lt kas mėnesį. Atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai yra 1 181,22 Lt. Jam mokant dukros A. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, liktų pragyvenimui 881,22 Lt. Toks materialinio išlaikymo dydis, kurį atsakovas gali ir sutinka mokėti savo dukrai A., atitiktų realią ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį, nepažeistų nė vieno iš jų ir mažametės dukros A. teisių ir teisėtų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-02-04 sprendimu (t. 1, b. l. 97–105) ieškinį tenkino visiškai. Teismas nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-23) iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis ieškovę; priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai A. P. įsiskolinimą už 6 (šešis) mėnesius ((duomenys neskelbtini)–2013-10-23), viso 2 400 Lt; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro 1 050 Lt per mėnesį vaiko priežiūros pašalpa (t. 1, b. l. 22). Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė neturi (t. 1, b. l. 20–21). Ieškovė išsimokėtinai yra įsigijusi šaldytuvą ir moka per mėnesį po 97,87 Lt UAB Ūkio banko lizingui (t. 1, b. l. 23). Iškovei dukrą išlaikyti padeda sesuo ir motina, kurios nuperka reikalingų dukrai daiktų, drabužių bei kitų priemonių. Vien tik suruošti dukrai pirmąjį kraitelį kainavo virš 3 000 Lt (pirkta lovytė, vežimėlis, čiužinukas, buteliukai, drabužėliai ir t. t.). Tam, kad ieškovės ir atsakovo dukra A. užaugtų visaverte asmenybe, turi būti patenkinti dukros poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šalių dukrai ieškovės paskaičiavimu maitinimui, vaistams, papildams, higienos priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, drabužiams ir avalynei mėnesiui bendra suma sudaro 1 100 Lt. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju ir gauna 3 700 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 63–64). Atsakovo pajamas sudaro ne tik gaunamas darbo užmokestis, tačiau ir atsakovo gaunami komandiruotpinigiai, t. y. visos gaunamos išmokos. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti po 500 Lt dydžio sumą, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol dukra A. sulauks pilnametystės, yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog tėvui ar motinai, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta, sprendė, kad atsakovas privalo proporcingai prisidėti didesne pinigine suma prie nepilnametės dukros A. išlaikymo. Ieškovė gyvena motinos name (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje, savo kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, pragyvena tik iš gaunamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutinio pareigūno gaunamo 1 265,16 Lt darbo užmokesčio. Atsakovas gyvena pas savo močiutę vienas, daugiau išlaikytinių neturi, turi pastovų darbą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, gauna mėnesinį pagrindinį atlyginimą 3 700 Lt, be komandiruotpinigių ir kitų išmokų (t. 1, b. l. 63–64). Ieškovas yra jaunas, sveikas, gali dirbti ir uždirbti, todėl gali prisidėti prie savo dukros A. išlaikymo. Atsakovas nuo dukros gimimo iki šios dienos dukros išlaikymui yra skyręs tik 600 Lt. Teismas vadovaudamasis CK 3.200 straipsniu iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-10-23, t. y. iš viso 2 400 Lt (6 mėn. x 500 Lt – 600 Lt).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas, atstovaujamas advokatės Vitalijos Kopūstienės, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1–5) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą pakeisti, priteisiant materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepriteisiant išlaikymo įsiskolinimo.

Apeliantas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, pripažino, kad dukra nuo pat gimimo gyveno ir gyvena su motina, kad ieškovė dukra rūpinosi ir rūpinasi. Be to, ieškovė nedraudžia atsakovui matytis su dukra, o tai atitinka mažametės interesus, jų nepažeidžia. Teismas sprendime nurodė, kad po atsakovo pareiškimo dėl dalinio ieškinio pripažinimo, išklausęs bylos šalių bei savivaldybės institucijos atstovo nuomonės, teismas, priėmęs kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui ir gerai moralei, o pirmiausiai ir mažametės dukros interesams, dalinį atsakovo ieškinio pripažinimą ir dėl to išnykus ginčui byloje, dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo šioje dalyje bylos nagrinėjimą nutraukė ir įrodymų toliau netyrė (BPK 140 str.1 ir 2 dalys). Apeliantas pažymi, kad byloje ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo apskritai nebuvo, jis nekilo ir teismo posėdyje. Apeliantas ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove pripažino, todėl teismas neteisingai nurodė, kad byloje išnyko ginčas, kurio net nebuvo, dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo, o po to dar ir vadovavosi nuoroda į LR BPK 140 str.1 d. ir 2 d. (Laikinasis sulaikymas). Tačiau, kadangi ginčo dėl nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nekilo, šioje dalyje sprendimo atsakovas neskundžia.

Apeliantas gera valia teikia savo nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą. Apelianto elgesys dukros A. atžvilgiu atitinka CK 3.165 straipsnio reikalavimus. Nors ieškovė ieškinyje cituoja CK 3.159 straipsnio 1 dalį, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, ši įstatymo nuostata apeliantui negali būti taikoma, nes atsakovas neatsisako rūpintis savo mažamete dukra, ją materialiai išlaikyti, tėvo pareigų nevengia. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesiaiškino ir sprendime nepasisakė dėl būtinybės A. materialiniam išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingos didelės lėšos, nes šalių turtinė padėtis yra vienoda, abi šalys neturi jokio nekilnojamojo turto, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaikui yra būtinos papildomos išlaidos (pvz., medikamentams, pagerintam maitinimui, protezavimui, ortopedinei avalynei, sanatoriniam gydymui, masažams ir t. t.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką šios kategorijos bylose ir pasisakęs, kad nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas privalo proporcingai prisidėti didesne pinigine suma prie dukros A. išlaikymo. Iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokia ta proporcingai didesnė suma turėtų būti, nuo ko ta suma skaičiuojama. Toks sprendimo surašymas daro jį nepagrįstą, nes pažeidžia CPK 263 straipsnio 1 dalies sąlygą.

Teismas privalėjo nešališkai įvertinti šalių turtinę padėtį. Sprendime nurodyta, kad ieškovė gyvena motinos name, savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, pragyvena iš gaunamo 1 265,16 Lt darbo užmokesčio. Ar ieškovė prisideda prie motinos namo išlaikymo, sprendime neužsimenama. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nurodo, kad jis gyvena pas savo močiutę Z. T., jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Nors atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad kas mėnesį teikia materialinę paramą močiutei, kad prisidėdamas prie jos būsto išlaikymo perka malkas, duoda grynais, prisideda apmokant už suvartotą elektrą, iš viso po 100–200 Lt kas mėnesį, teismas sprendime neteisingai įrašė „Kiek atsakovas prisideda prie būsto išlaikymo, atsakovas duomenų jokių nepateikė“. Teismas turėjo byloje laikytis nešališkumo principo ir sprendime nurodyti, kad ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog jai būsto išlaikymui lėšas teikia jos mama ir sesė, gyvenančios užsienyje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis finansiškai yra pajėgus teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Skundžiamame sprendime neįrašyta aplinkybė, kad apeliantas teismo posėdyje patvirtino, jog pagal jo ir ieškovės susitarimą, gimus dukrai A., jis ieškovei duodavo po 300 Lt. Deja, ieškovė nesąžiningai tą aplinkybę teisme neigė. Apeliantas sąžiningai pareiškia, kad tada, kai susipažino su teismo įsakymu, jis suprato, kad padarė klaidą duodamas ieškovei grynus pinigus, o nepervesdamas jų į ieškovės sąskaitą banke. Būtent dėl tos aplinkybės, kad ieškovė kreipėsi į teismą, apeliantas jai 300 Lt sumą, dėl kurios jiedu buvo susitarę, pervedė per banką. Atsakovas nesutinka ir ginčija sprendime įrašytą aplinkybę „Kai ieškovė B. M. teismui 2013-09-18 pateikė pareiškimą dėl dukrai A. išlaikymo priteisimo, ir teismo įsakymu buvo pareiškimas patenkintas, atsakovas R. P. mokėjimo nurodymu, pervedė ieškovei 300 Lt dukros išlaikymui“. Teismas nevertino akivaizdžiai nesąžiningo ieškovės elgesio: būtent ji neigė aplinkybes, kad apeliantas pagal jų žodinį susitarimą duodavo jai po 300 Lt grynais, kad yra nupirkęs būtinų vaiko priežiūros priemonių. Apeliantas, iš dalies sutikdamas su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl materialinio išlaikymo priteisimo, sutiko savo mažametės dukros A. išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki A. pilnametystės.

Teismas atsakovo gaunamas pajamas vertino neteisingai. Iš teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad jo atlyginimo vidurkis yra 1 181,22 Lt per mėnesį. Teismas savo iniciatyva pareikalavo atsakovo darbovietės pateikti teismui analogišką pažymą, iš kurios matyti, kad apelianto darbo užmokestis yra apie (tokio žodžio pažymoje nėra) 3 700 Lt, be komandiruotpinigių ir kitų išmokų. Apeliantui teisme nebuvo įteikta šios pažymos kopija, o tik paduota susipažinti, tačiau apeliantas tikrai nepamena, kad pažymoje būtų buvę įrašyti žodžiai „be komandiruotpinigių ir kitų išmokų“. Teismas turėjo atidžiai įverti visą pažymos turinį, nes tai labai svarbus faktas nustatant priteistino materialinio išlaikymo dydį. Apelianto nuomone, pažyma yra pateikta su komandiruotpinigiais ir dienpinigiais, kurie nėra įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį. Pagal 2003-05-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimą Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, tas pats Nutarimas pervadintas „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2013-01-01), penktosios dalies (į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma) 5.5 punktą nustatyta, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išlaidos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio. Teismas šia įstatymo norma nesivadovavo, o neteisingai nusprendė, kad apelianto darbo užmokestis yra apie 3 700 Lt, todėl nusprendė priteisti iš apelianto po 500 Lt materialinį išlaikymą nepilnametei jo dukrai A. P. išlaikyti.

Apeliantas, veikdamas sąžiningai, nėra skolingas ieškovei materialinio išlaikymo, todėl nesutinka su sprendimo dalimi dėl 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl tokių aiškių aplinkybių, kad prie ieškovės ieškinio pateiktas rašytinis įrodymas: darbo užmokesčio pažyma Nr. 50-3-IL-647, iš kurios matyti, kad ieškovės darbo užmokestis vidutiniškai yra 1 265,16 Lt, 2012-07-31 vartojimo kredito sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį UAB Ūkio banko lizingui moka po 97,87 Lt kreditą. Teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl ieškovės nurodomų 1 110 Lt reikalingų išlaidų mažametės A. išlaikymui pagrįstumo. Iš 1 265,16 Lt atėmus 1 110 Lt lieka 155,16 Lt. Iš likusių 155,16 Lt atėmus 97,87 Lt mokamą kreditą, lieka 57,29 Lt. Atsakovo nuomone, ieškovė savo nuožiūra ieškinyje žymiai padidino tariamas išlaidas, būtinas nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Tai įrodo, kad ieškovė neišleidžia 1 110 Lt per mėnesį dukros išlaikymui ir kad apeliantas prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Teismas šias aplinkybes turėjo išsiaiškinti, ko pasėkoje būtų priėmęs teisingą sprendimą. Realios vaiko iki bent jau dviejų metų išlaikymo išlaidos yra 600 Lt per mėnesį. Šioje byloje pagal sąžiningumo ir protingumo principą abi šalys turėtų A. išlaikymui skirti po 300 Lt kas mėnesį. Tuomet ieškovei liktų 867,29 Lt (1 265,16 -300 - 97,87). Atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai 1 181,22 Lt. Jam mokant vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, pragyvenimui liktų 881,22 Lt (1 181,22 - 300). Toks materialinio išlaikymo dydis, kurį atsakovas gali ir sutinka mokėti (300 Lt), atitinka realią ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį, nepažeidžia nė vieno iš jų ir mažametės A. teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (t. 2, b. l. 10–14) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai apeliuoja į teismo sprendime nurodytą nuorodą BPK 140 str. 1 ir 2 d. d. bei tokiu būdu nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimą bei jo dalį, kurios neskundžia ir dėl kurios tarp šalių ginčo nėra. Teismas tiesiog padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas ne CPK 140 str. 1 ir 2 d. d., o BPK 140 str. 1 ir 2 d. d., t. y. padarė spausdinimo klaidą, tačiau ši techninė klaida teismo sprendimo esmės nekeičia. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad komandiruotpinigiai ir dienpinigiai neskaičiuotini prie atsakovo turtinės padėties ir teismo neturėjo būti vertinami. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. Todėl teismas, spręsdamas dėl apelianto turtinės padėties ir jo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo vertinti ir apelianto gaunamus dienpinigius (komandiruotpinigius). Viešai yra žinoma, kad tolimųjų reisų vairuotojo pagrindines pajamas ir sudaro gaunami dienpinigiai (komandiruotpinigiai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1900-230/2010, kur taip pat buvo ginčijama, kad dienpinigiai negali būti priskiriami prie pajamų, teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas „nustatydamas, kad atsakovo pajamos sudaro 2 644,16 Lt per mėnesį, pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo reguliariai su darbo užmokesčiu gaunamus dienpinigius“. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 3 700 Lt sumą. Išlaikymas turi būti toks, kad būtų užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Apeliantas, nesutikdamas su priteista 500 Lt suma, nurodo, kad tokios sumos mokėti jis yra nepajėgus, kadangi to neleidžia jo turtinė padėtis. Tačiau jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių apeliantas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo, apeliantas nenurodė. Apeliantas yra jauno amžiaus, pilnai darbingas, jokių kitų išlaikytinių neturi, gauna darbo užmokestį bei kitas išmokas, todėl turi pareigą imtis visų priemonių tam, kad išlaikymo pareiga būtų vykdoma tinkamai. Atsakovas taip pat turi visas galimybes ieškotis kito geriau apmokamo darbo, jeigu mano, kad iš turimo darbo jam sunku išgyventi bei vykdyti įstatyminę pareigą, susijusią su nepilnamečio vaiko išlaikymu. Vien apelianto teigimas, kad jis negali teikti reikalingo dydžio išlaikymo, nesant jokių objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį. Tai, kad apeliantas nesiima jokių priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti (susirasti papildomą darbą ar kitą geriau apmokamą darbą), negali būti ta aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą mažinti reikalingą išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl ir šiuo aspektu vertinant apeliantas privalėtų proporcingai prisidėti didesne pinigine suma prie nepilnametės išlaikymo, nei ieškovė, kuriai tenka kasdieninis rūpinimasis vaiku. Teismas pagrįstai iš apelianto nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 500 Lt sumą, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, ir šios išlaikymo sumos mažinti apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo bei priežiūros atostogose, dėl ko ji neturi jokios objektyvios galimybės dirbti, nes nepertraukiamai turi rūpintis visais kasdieniniais dukros poreikiais. Tuo tarpu apeliantas, būdamas jaunas bei darbingas, turi visas galimybes teikti tinkamą išlaikymą dukrai. Apeliantas pats pripažįsta, kad ieškovės pajamos nepakankamos dukrai išlaikyti, tačiau nepagrįstai apeliuoja į tai, kad pagal ieškovės pajamas, išleidus dukros išlaikymui 1 110 Lt per mėnesį bei mokamą kreditą, lieka 57,29 Lt suma, kas rodo, kad neva vaiko poreikiai mažesni. Pats apeliantas apeliacinio skundo pradžioje nurodė, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės aiškinimą, kad prie būsto išlaikymo ir rūbų pirkimo prisideda ieškovės mama ir sesuo, gyvenančios užsienyje. Minėtos aplinkybės, kurias pripažįsta ir apeliantas, patvirtina, kad prie dukros išlaikymo prisideda kiti asmenys, kadangi be jų paramos ir pagalbos išlaikyti dukrą ieškovė nebūtų pajėgi. Nors apeliantas ir prašo teismo, kad nebūtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau jokių argumentų, kurie pagrįstų teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, šioje dalyje nepateikia. Apeliantas tiesiog nurodo, kad jis nėra skolingas ieškovei, tačiau jokių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad apeliantas savo pareigą nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo vykdė, nepateikia. Apeliantas nuo dukros gimimo iki bylos iškėlimo buvo sumokėjęs tik 600 Lt sumą ir jokio kitokio išlaikymo nei pinigais, nei natūra neteikė, dėl ko teismas pagrįstai priteisė 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl nepilnametei šalių dukrai A. priteisto išlaikymo po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydžio bei dėl 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-10-23 priteisimo. Atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 300 Lt, kadangi pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas po 500 Lt yra aiškiai per didelis, atsakovas tokio dydžio išlaikymo teikti nepajėgus, išlaikymo dydis nėra pagrįstas. Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes atsakovas žodinio susitarimo su ieškove pagrindu ieškovei ne kartą teigia perdavęs dukros išlaikymui po 300 Lt.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-154/2011).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Nagrinėjamuoju atveju nustatytos šios reikšmingos bylai aplinkybės. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovui per 2013 metų sausio–rugpjūčio mėn. buvo išmokėtas 9 449,76 Lt darbo užmokestis, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 1 181,22 Lt ,,į rankas“ (t. 1, b. l. 45–46). Byloje taip pat pateikta pažyma apie 2013 metais atsakovui išmokėtas kitas išmokas (dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt.), kurios sudarė 45 494 Lt per metus arba per mėnesį 3 791 Lt (t. 1, b. l. 63–64). Atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas gyvena pas močiutę Z. T. jai priklausančiame gyvenamajame name Pasvalio r. sav., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog ieškovė šiuo metu nedirba, ieškovės pajamas sudaro 1 050 Lt per mėnesį gaunama vaiko priežiūros pašalpa (t. 1, b. l. 22). Ieškovė su dukra gyvena pas savo mamą, nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, kadangi atsakovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl neteisingai įvertintų jo gaunamų pajamų. Kaip matyti iš pateiktų pažymų, atsakovo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis ir kitos išmokos (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotėmis), kadangi atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovo teigimu, dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotėmis, negali būti įskaitomi į darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dienpinigiai ir nepriskiriami prie darbo užmokesčio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dienpinigiai yra mokami nepriklausomai nuo to, kokios realios išlaidos (kurios kompensuojamos papildomai kaip komandiruotpinigiai) yra patiriamos komandiruotės metu, atsakovo gaunamus dienpinigius laiko jo papildomomis pajamomis, atspindinčiomis jo realiai gaunamas pajamas, kurias jis gali naudoti savo nuožiūra, nebūtinai visus išleidžiant kelionės metu. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagal atsakovo gaunamas pajamas, jis yra pajėgus teikti išlaikymą po 500 Lt.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt, todėl įvertinus, kad bendra ieškovės paskaičiuota nepilnametei dukrai A. išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro 1 110 Lt, o pusė – 555 Lt, bei įvertinus, kad tėvai turi pareigą teikti išlaikymą po lygiai, nepagrįsti apelianto argumentai, jog atsakovas prie nepilnametės išlaikymo turi prisidėti didesne pinigine suma. Nors apeliantas teigia, jog ieškovė neįrodė, kad A. išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 110 Lt, atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos, kurias sudaro mišinukai 45 Lt per savaitę, į mėnesį 180 Lt, papildomai vaisiai, košės, košelės, triušiena, veršiena ir kiti maisto produktai 200 Lt, apranga ir jos priežiūros priemonės 80 Lt, avalynė, žieminė, vasarinė ir jos priežiūra 30 Lt, sauskelnės 150 Lt, sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos, vitaminai, vaistai 50 Lt, išlaidos poilsio tenkinimui, išlaidos žaislams bei lavinimo priemonėms 80 Lt, būsto išlaidų dalis (komunaliniai patarnavimai) 200 Lt, transporto išlaidos 30 Lt, kūno priežiūros priemonės 30 Lt, yra būtinos nepilnametės poreikių užtikrinimui, nėra nepagrįstai per didelės. Pažymėtina, kad metukų vaikas ypatingai sparčiai auga, todėl nuolat reikalinga tiek nauja apranga, tiek avalynė, kuri yra skirtinga įvairiais metų sezonais. Pripažintinos būtinomis ir kitos ieškovės nurodytos išlaidos, kurios reikalingos normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (dukters gimimo) iki 2013-10-23 (ieškinio padavimo) priteisimo, teigdamas, kad jis nėra skolininkas ieškovei, nes, veikdamas sąžiningai, teikė išlaikymą nepilnametei duodamas ieškovei pinigus grynais po 300 Lt. Apelianto teigimu, tai, kad iš gaunamo ieškovės darbo užmokesčio 1 265,16 Lt atėmus 1 110 Lt bei 97,87 Lt mokamo kredito lieka tik 57,29 Lt, įrodo, kad ieškovė neišleidžia 1 110 Lt per mėnesį nepilnametės A. išlaikymui ir kad apeliantas prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodo, kad jis per visą ginčo laikotarpį prisidėjo prie nepilnametės dukros išlaikymo kas mėnesį mokėdamas po 300 Lt. Pažymėtina, kad ieškovė kategoriškai neigė, jog atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo, be to, nurodė, kad jai finansiškai padeda mama ir sesuo, kadangi be jų paramos ir pagalbos išlaikyti dukrą ieškovė nebūtų pajėgi. Apeliantas, teigdamas, kad savo pareigą išlaikyti dukrą nuo jos gimimo vykdė, jokių kitų įrodymų teismui nepateikė. Byloje yra neginčijami duomenys, kad nuo dukros gimimo atsakovas ieškovei pervedė tik 600 Lt, kuriuos pirmosios instancijos teismas išminusavo iš priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas įrodė teikęs išlaikymą ir dėl ko nebūtų pagrindo jo priteisti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad byloje išnyko ginčas, kurio net nebuvo, dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo, o po to dar ir vadovavosi nuoroda į LR BPK 140 str.1 d. ir 2 d. (Laikinasis sulaikymas).

Kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje buvo aptariamas ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnametės dukros A. P. gyvenamąją vietą su motina B. M., jame teismas nurodė, kad „Po atsakovo pareiškimo dėl dalinio ieškinio pripažinimo, išklausęs bylos šalių bei savivaldybės institucijos atstovo nuomones, teismas, priėmęs kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui ir gerai moralei, o pirmiausiai ir mažametės dukros interesams, dalinį atsakovo ieškinio pripažinimą ir dėl to išnykus ginčui byloje, dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo šioje dalyje bylos nagrinėjimą nutraukė ir įrodymų byloje toliau netyrė (Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 1 ir 2 d. d.)“. Teismo nurodytas BPK 140 straipsnis, o ne CPK 140 straipsnis, kuris būtent reglamentuoja ieškinio pripažinimą, laikytinas rašymo apsirikimu. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove, būtent ir vadovavosi CPK 140 straipsniu, kadangi atsakovas ieškovės ieškinį šioje dalyje pripažino, t. y. sutiko ir neginčijo, kad nepilnametės dukros A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove – mergaitės motina. Ši teismo rašymo apsirikimo klaida, apeliacinės instancijos teismo nuomone, niekaip neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tuo labiau, kad atsakovas pats nurodo, kad sprendimo dalies dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neskundžia.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 ir 98 str.), ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių sumokėjimą pagrindžia į bylą pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 15–16).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovei B. M. 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jolita Cirulienė