- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1900-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-617-752/2010 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui G. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. D. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą sūnui E. P., gim. 2008 m. balandžio 11 d.: po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, 9000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 15 mėnesių ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 21-24). Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus atsakovui sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, o išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo (b.l. 114-115). Ieškovė nurodo, kad viena augina šalių nepilnametį sūnų. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, nesirūpina jo auklėjimu ir ugdymu. Negaudama vaikui paramos iš atsakovo, ieškovė yra priversta dirbti, ieškovė dirba kirpėja pagal verslo liudijimą kas antrą dieną, jos pajamos yra kintamos. Vaiko poreikiai jam augant didėja, per mėnesį ieškovė vaikui skiria 1200 Lt: auklei - 600 Lt, sauskelnėms – 100 Lt, maistui – 300 Lt, aprangai, avalynei – 200 Lt. Ieškovės tėvai negali padėti vaiko prižiūrėti, nes abu yra ligoti ir patiems reikalinga priežiūra ir slauga. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo pat gimimo, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 15 mėnesių laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. P. sūnui E. P., gim. 2008 m. balandžio 11 d., išlaikymą: nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės - po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2009-07-31) iki teismo sprendimo priėmimo dienos - po 205 Lt išlaikymo kas mėnesį; 4349,13 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2009 m. liepos 31 d.; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. D.; sprendimą išlaikymo dalyje nurodė vykdyti skubiai; taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 22,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad šalys kartu negyvena, vaikas nuo gimimo gyvena su motina J. D.. Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad ji dirba kirpėja pagal verslo liudijimą, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 600-800 Lt uždarbis ir apie 700 Lt išmoka vaikui. Teismas taip pat nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas dirba UAB „Liudana“ vairuotoju-ekspeditoriumi, jo darbo užmokestis – 891 Lt per mėnesį, tačiau 2009 m. kartu gaudavo ir komandiruotės dienpinigius. Už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010 m. vasario mėn. atsakovui išmokėta 6259,10 Lt darbo užmokesčio ir 6122,40 Lt komandiruotės dienpinigių, o 2010 m. sausio-vasario mėnesiais buvo išmokėta po 1750 Lt dienpinigių. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad be sūnaus Edmundo atsakovas turi kitą išlaikytinę, su juo gyvenančią nepilnametę dukterį L. P., gim. 1993 m. Atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas yra apdraudęs sūnų Eduardą gyvybės draudimu 17 metų, moka draudimo įmoką po 50 Lt per mėnesį, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas bylos iškėlimo metu turėjo 597,76 Lt įsiskolinimą kreditoriui AB „Kauno energija“, kurį pagal susitarimą turėjo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Ieškovės skaičiavimu, išlaidos sūnaus poreikiams per mėnesį sudaro 890 Lt. Pagal atsakovo skaičiavimus vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 290 Lt per mėnesį suma. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės skaičiavimai labiau atitinka tikruosius vaiko poreikius ir teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų - minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Atsakovo nurodytą pinigų sumą teismas laikė nepakankama netgi būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, kadangi jo visų rūšių reguliarios pajamos per mėnesį sudaro 2644,16 Lt, o ieškovės pajamos kartu su gaunama išmoka vaikui sudaro tik 1500 Lt. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad atsakovas moka sūnaus gyvybės draudimo įmokas ir teikia išlaikymą nepilnametei dukteriai, teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi laikotarpiu nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo buvo priteistas laikinas išlaikymas po 1,5 BSI (bazinės socialinės išmokos dydžio), t.y. 195 Lt kas mėnesį, todėl šiuo laikotarpiu priteisė po 205 Lt kas mėnesį. Nustatydamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas pripažino, kad atsakovas teikė tam tikrą išlaikymą, tačiau ne nuolat ir ne tokio dydžio, koks buvo reikalingas vaiko poreikiams patenkinti. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo iki ieškinio gavimo teisme dienos yra teikęs vaikui išlaikymą už 1650,87 Lt sumą, todėl ieškovės prašomą priteisti 6000 Lt įsiskolinimo sumą sumažino iki 4349,13 Lt. Į išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas neįskaitė atsakovo skirtų lėšų vaiko krikštynoms (1000 Lt) ir lėšų būsto remontui iki vaiko gimimo, kadangi šios lėšos nebuvo skirtos vaiko poreikių tenkinimui.
Šalies argumentai
Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui E. P., gim. 2008 m. balandžio 11 d., po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismo priteista išlaikymo suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių. Pažeistas tėvų turtinės padėties ir būtinų vaiko poreikių proporcingumo principas. Ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio neįrodyti. Teismas neteisingai vertino įrodymus dėl tėvo turtinės padėties ir vaiko poreikių. Taip pat teismas neteisingai įvertino įrodymus ir aplinkybes, susijusias su vaiko išlaikymu iki ieškinio padavimo dienos: atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 4025 Lt ir 3800 Lt vaiko kambario įrengimui, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovo darbo užmokestis yra 877,16 Lt per mėnesį, ieškovės pajamos per mėnesį – vaiko pašalpa apie 700 Lt. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamas iš darbo pagal patentą, o jos ir atstovo paaiškinimai apie gaunamas pajamas buvo prieštaringi: pirmojo parengiamojo posėdžio metu ji teigė, kad dirba, antrojo posėdžio metu sakė, kad nedirba ir augina vaiką. Šie prieštaravimai kelia abejones dėl jos gaunamų pajamų dydžio, o rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti. Todėl ieškovė neįrodė, kad ji pati gali teikti sūnui tokio dydžio išlaikymą, koks yra priteistas iš atsakovo. Be to, ieškovė turi vieną išlaikytinį, o atsakovas – du. Neteisingai nustatyti vaiko poreikiai, kadangi ieškovės pateiktas išlaidų vaiko poreikiams tenkinti paskaičiavimas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra akivaizdžiai padidintas. Neatsižvelgta į vaiko amžių – sūnui 2010 m. balandžio 11 d. suėjo dveji metai. Teismo sprendimu neleistinai pablogintas atsakovo ir jo dukters, kurios gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakovu, pragyvenimo lygis. Pažeista atsakovo dukters teisė gauti būtiną išlaikymą, nes atsakovo pajamos yra tik 877,16 Lt per mėnesį, kito turto atsakovas neturi. Atsakovas dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovė G. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad apeliacinis skundas deklaratyvus, o atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo apeliacinio skundo argumentams pagrįsti. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, ir kad jis yra pateikęs įrodymus apie vaiko išlaikymui skirtą 4025 Lt sumą iki ieškinio padavimo ir apie vaiko kambariui įrengti skirtą 3800 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas įrodė tik labai mažą vaikui teikto išlaikymo iki ieškinio padavimo dienos dalį, dėl ko prašoma priteisti įsiskolinimo suma buvo sumažinta iki 4349,13 Lt. Taip pat melagingi yra atsakovo teiginiai apie jo darbo užmokesčio dydį, kuris jo nuomone sudaro tik 877,16 Lt per mėnesį. Vertinant tėvų turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas. Todėl, remiantis paties atsakovo pateiktais įrodymais, pagrįstai nustatyta, kad jo gaunamos pajamos sudaro 2644,116 Lt. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti išlaikymą sūnui po 400 Lt per mėnesį. Nepagrįsta atsakovo pozicija dėl sprendimu nustatytų nepilnamečio vaiko poreikių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydis būtiniems vaiko poreikiams patenkinti yra minimali mėnesio algos suma, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Ieškovė pateikė išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimą, kuriame nurodyti vaiko poreikiai atitinka teismų praktikoje pripažintą orientacinę vieno mėnesio išlaikymo vertę.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, teismo sprendimu priteista išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma po 400 Lt kas mėnesį yra aiškiai per didelė ir neatitinka tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių t.y. pažeidžia CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius, o tuo pačiu ir išlaikymo dydį. Ieškovė yra pateikusi išlaidų, reikalingų sūnaus išlaikymui, skaičiuotę (b.l. 105), pagal kurią tokios išlaidos sudaro 890 Lt per mėnesį, atsakovo nuomone, vaiko poreikių tenkinimui pakaktų 290 Lt. Šalys konkrečiais įrodymais nėra patvirtinusios išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti, dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikių apimtį, pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijumi. Bet kuriuo atveju išlaikymo apimtis turi būti tokio dydžio, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir pan. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Todėl šiuo atveju yra pagrindas remtis orientaciniu kriterijumi – minimalios algos dydžiu, ką pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors vaiko amžius nėra didelis (dveji metai), tačiau minimalaus išlaikymo dydis dėl to nekinta, atsižvelgiant į vaiko amžių gali būti tik kitokia poreikių struktūra (tokio amžiaus vaikui reikalingos papildomos išlaidos pvz. sauskelnėm, vaiko priežiūrai, kai mama dirba, specialiam maistui ir pan.).
Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms vertinant šalių turtinę padėtį. Teismas įvertino visus byloje pateiktus šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl jo išvados yra pilnai pagrįstos. Atsakovas neteisus teigdamas, kad nustatant jo mėnesio pajamas turėjo būti atsižvelgta tik į jo tiesioginį darbo užmokestį, kuris sudaro 877,16 Lt. Nustatant tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ne tik į darbo užmokestį, bet ir į visų rūšių gaunamas pajamas. Tai tiesiogiai yra įtvirtinta CK 3.199 straipsnyje, kuris numato, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių, šia linkme yra formuojama ir teismų praktika. LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 yra nurodyta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Todėl teismas, nustatydamas, kad atsakovo pajamos sudaro 2644,16 Lt per mėnesį, pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo reguliariai su darbo užmokesčiu gaunamus dienpinigius (b.l. 98), ir tai atitinka tiek įstatymo reikalavimus, tiek suformuotą teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Atsakovas apeliaciniame skunde neteigia, kad ieškovės pajamos yra didesnės nei jo, o atvirkščiai, teigia, kad jos yra kur kas mažesnės nei pripažįsta pati ieškovė, t.y. tik 700 Lt, nors teismas nustatė, kad ieškovės pajamos sudaro 1500 Lt. Tačiau tokiu atveju atsakovas pripažįsta, kad ieškovės turtinė padėtis yra kur kas blogesnė už atsakovo, ir tuomet nėra jokio pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas teigdamas, kad pati ieškovė neturi galimybių teikti sūnui tokio išlaikymo, nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiai nėra tenkinami. Ieškovė, siekdama vykdyti išlaikymo pareigą, gali naudotis kitų asmenų parama, bet tai neatleidžia kito iš tėvų vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę, nėra pagrindo daryti išvadą, jog priimtu teismo sprendimu pažeidžiami jos interesai. Atsižvelgiant į nustatytas atsakovo mėnesio pajamas, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybę teikti lygiavertį išlaikymą abiems vaikams.
Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurios buvo padarytos įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus dėl jo teikto vaikui išlaikymo iki ieškinio padavimo dienos, todėl jų, atsikirsdama apeliacinio skundo argumentams, nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 11 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.