Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal LR BK 178 str. 3 d. ir nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

V. M. įpareigota per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai.

Iš V. M. priteista 37 932,50 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt du litus ir 50 ct) turtinės žalos atlyginimui A. V. naudai.

Iš V. M. priteista 4000 Lt ( keturis tūkstančius Lt) proceso išlaidų A. V. naudai.

V. M. nuteista už tai, kad ji, nuo 2009 metų vasaros iki 2009 metų lapkričio mėnesio, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. V. priklausančius daiktus – drabužius ir aksesuarus:

Smėlio spalvos žieminę striukę su firmos „Roberto Cavalli“ prekės ženklu – 3075 Lt vertės;Gelsvos spalvos megztinį-golfą be prekės ženklo – 250 Lt vertės;Baltos (pieno) spalvos „V‘ iškirptės megztinį be prekės ženklo – 262,50 Lt vertės;Golfą be rankovių juodos spalvos su firmos „Givenchy“ prekės ženklu – 595 Lt vertės;Pilkos spalvos megztinį su firmos „Ralph Lauren“ prekės ženklu – 295 Lt vertės;Juodos spalvos paltą su firmos „Burberry“ prekės ženklu – 2300 Lt vertės;Juodos spalvos lietpaltį su firmos „Yves Saint Laurent“ prekės ženklu – 2100 Lt vertės;Margą trikotažinę palaidinę trumpomis rankovėmis su firmos „Yves Saint Laurent“ prekės ženklu – 325 Lt vertės; Juodos spalvos nėriniuotą palaidinę be rankovių su firmos „Givency“ pekės ženklu – 655 Lt vertės;Rudos spalvos rankinę su firmos „Givency“ prekės ženklu – 4725 Lt vertės;Juodos spalvos pintos (megztos) odos rankinę su firmos „Alexander McQueen“ prekės ženklu – 5300 Lt vertės;Juodos spalvos pintą rankinę su firmos „Bottega Veneta“ prekės ženklu – 4450 Lt vertės;Juodos spalvos rankinę su firmos „Yves Saint Laurent“ prekės ženklu – 4800 Lt vertės;Juodos spalvos rankinę su firmos „Chanel“ prekės ženklu – 5150 Lt vertės;Juodos spalvos zomšo delninukę su apyranke su firmos „Roberto Cavalli“ prekės ženklu – 2150 Lt vertės;Juodos spalvos delninkukę su firmos „ Giorgio Armani“ prekės ženklu – 1100 Lt vertės.megztinį (pieno spalvos, sagutės – spalvotos žvaigždutės), kurio vertė 400 litų.

Viso, V. M. pagrobė 37 932,50 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. M. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, jos veiką perkvalifikuoti iš LR BK 178 str. 3 d. į 178 str. 1 d. Skunde nuteistoji nurodo, kad teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai dėl pagrobto turto vertės nustatymo nepatvirtina teismo išvadų. Taip pat skunde pažymima, jog ekspertizę buvo pavesta atlikti ne Lietuvos teismo ekspertizės centrui, o UAB „IMPEKSSERVIS“, tai yra į ekspertų sąrašą neįrašytiems turto vertintojams, nors gynyba prašė ekspertizę pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ekspertizė dėl daiktų vertės ir autentiškumo nustatymo paskirta pažeidžiant LR BPK 286 str. nustatytą jos skyrimo tvarką. Ekspertizės akte faktiškai nėra atsakyta į klausimus: ar pateikti tyrimui daiktai yra originalūs (ne falsifikatai) – atitinkantys ant jų esančius prekės ženklus. Akte konstatuota, jog „autentiškumą galėtų nustatyti pats gamintojas“, tai neleidžia daryti prielaidos, kad nurodyti daiktai tikrai originalūs, tačiau buvo vadovaujamasi prielaida, kad jie originalūs. Kitas klausimas – kuriems iš tyrimui pateiktų daiktų jų pardavimo metu turi būti išduodamas gamintojo identifikavimo numeris. Atsakymo į šį klausimą nepateikimas tik patvirtina ekspertizės akte nurodytus teiginius, kad ekspertai negali atsakyti, ar tyrimui pateikti daiktai originalūs. Skunde nurodomas dar vienas klausimas, į kurį nebuvo atsakyta – kada buvo pagamintas kiekvienas tyrimui pateiktas daiktas ir kokių metų bei kokio sezono kolekcijai priskirtinas kiekvienas tyrimui pateiktas daiktas. Ekspertizės akte nurodoma, kad du daiktai buvo pagaminti 2007 ir 2006 metais (tai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams apie jų įsigijimo laiką), likusių daiktų pagaminimo data nebuvo nustatyta. Taigi keliamas klausimas kaip galima objektyviai nustatyti tiriamų daiktų kainą, jei atliekant ekspertizę net nebuvo nustatyta daiktų pagaminimo data. Taip pat nėra jokių duomenų kokiu būdu buvo ištirta rinka. Skunde nurodoma, kad atliekant išsamų ir objektyvų tyrimą privalomai turėjo būti nurodyta: kokiose parduotuvėse Vilniaus mieste jis buvo atliekamas; kokios prekės buvo lyginamos (prekės ženklai, gamintojai ir kt.); kurių metų ir kokio sezono kolekcijų prekės buvo lyginamos; kokiose Europos sąjungos šalyse esančiose interneto svetainėse buvo ieškoma informacijos palyginimui; kokių „tokių pačių garsių dizainerių prekės ženklų, ar panašių analogiškų pagal ženklinimo duomenis prekės buvo lyginamos; kokios konkrečiai prekės buvo naudojamos palyginimui; ar palyginimui buvo naudojama tiriamų daiktų oficialių gamintojų (dizainerių) oficialiai teikiama informacija. Dėl šių priežasčių iš ekspertizės akto nėra įmanoma pagrįstai įvertinti, ar jame nurodyta tiriamų daiktų rinkos vertė nustatyta teisingai, nes faktiškai ekspertai nežinojo, ar originalius (autentiškus) daiktus tyrė. Taip pat skunde nurodoma, kad buvo pažeista BPK 286 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad teisme dalyviai gali žodžiu užduoti ekspertui klausimų norėdami išsiaiškinti ar papildyti ekspertizės aktą, kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo prašymą iškviesti į posėdį ekspertizę atlikusius ekspertus. Prieštaravimai dėl pagrobto turto vertės nustatymo pašalinti nebuvo. Be to, nuteistoji nurodo, kad byloje surinktais duomenimis nebuvo paneigti jos parodymai dėl daiktų pasisavinimo aplinkybių – ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai išdėstė drabužių ir aksesuarų pasisavinimo priežastis – savo supratimą, jog visi šie atskirai atidėti daiktai nukentėjusiosios buvo traktuojami kaip padėvėti, nenaudotini ir skirti išvežti bei atiduoti giminėms. Tokiu būdu ji tikrai negalėjo suvokti, kad jie gali būti taip brangiai įvertinti. Nuosprendyje nepasisakyta dėl jos padarytos veikos subjektyviųjų požymių. Apskritai byloje nėra surinkta įrodymų, jog nukentėjusiajai priklausančių daiktų, kuriuos pasisavino nuteistoji, bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl nuteistosios manymu, veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 178 str. 3 d. į 178 str. 1 d.

Teismo posėdyje gynėjas nuteistosios V. M. skundą palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistosios V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. M. nuteista pagal LR BK 178 str. 3 d., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys, priešingai nei teigia apeliantė, buvo tinkamai teisiškai įvertinti.

Atkreipiamas apeliantės dėmesys, jog baudžiamajame procese įrodymų vertinimo teisę ir pareigą turi teismas. Pagal LR BPK 20 str. 2 d. nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą ...>. Subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tyčinis nusikaltimas, kuomet kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, pilnai įrodyta, jog nuteistoji V. M. nuo 2009 metų vasaros iki 2009 metų lapkričio mėnesio, iš namo, esančio adresu: Meškeriotojų g. 41, Vilniuje, pagrobė nukentėjusiajai A. V. priklausančius daiktus – drabužius ir aksesuarus, viso 37 932,50 Lt vertės turtą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji V. M. paties daiktų pagrobimo fakto neginčija, tik ginčija jų vertę ir teigia, kad jos padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 3 d. į LR BK 178 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Kaip matyti iš byloje esančio Daiktų vertės ir jų autentiškumo nustatymo ekspertizės akto Nr. 196, tyrimui pateikto kiekvieno daikto vertė ekspertizės atlikimo dieną, t.y. 2010 m. spalio- lapkričio mėn. laikotarpiu, kaip vidutinė vertė, nustatyta:

Smėlio (biežinės) spalvos žieminės striukės su „Roberto Cavalli“ prekiniu ženklu-1000,00 LtJuodos spalvos lietpalčio su YVES SAINT LAURENT prekiniu ženklu-700,00 LtJuodos spalvos puspalčio su BURBERRY prekiniu ženklu-700,00 LtPilkos spalvos megztinio su RALPH LAUREN prekiniu ženklu- 90,00 LtSmėlio (biežinės) spalvos golfo -50,00 LtPieno spalvos megztinio su V raidės iškirpte-50,00 LtPalaidinės su YVES SAINT LAURENT prekiniu ženklu-60,00 LtJuodos palaidinės be rankovių su GIVENCHY prekiniu ženklu-210,00 LtJuodų golfų be rankovių su GIVENCHY prekiniu ženklu-200,00 LtTrumpo juodo megztinio su GIVENCHY prekiniu ženklu-250,00 LtJuodos rankinės su ALEXANDER MQUEEN prekiniu ženklu-4900,00 LtRudos rankinės su GIVENCHY prekiniu ženklu-3200,00 LtJuodos rankinės su CHANEL prekiniu ženklu-4500,00 LtJuodos rankinės su BOTTEGA VENETA prekiniu ženklu-3000,00 LtJuodos rankinės su YVES SAINT LAURENT prekiniu ženklu-4800,00 LtJuodos rankinės su GEORGIO ARMANI prekiniu ženklu-950,00 LtJuodos rankinės (delninukės) su „Roberto Cavalli“ prekiniu ženklu-1900,00 Lt.

Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimui pateikto kiekvieno naujo (nedėvėto, nenaudoto) daikto vertė laikotarpiu nuo 2009 metų pavasario iki 2009 metų lapkričio mėnesio, kaip vidutinė, nustatyta:

Smėlio (biežinės) spalvos žieminės striukės su „Roberto Cavalli“ prekiniu ženklu-5150,00LtJuodos spalvos lietpalčio su YVES SAINT LAURENT Rive Gauche prekiniu ženklu- 3500,00Lt Juodos spalvos puspalčio su BURBERRY prekiniu ženklu-3900,00 Lt Pilkos spalvos megztinio su RALPH LAUREN prekiniu ženklu-500,00 Lt Smėlio (biežinės) spalvos golfo -450,00 Lt Pieno spalvos megztinio su V raidės iškirpte-475,00 Lt Palaidinės su YVES SAINT LAURENT prekiniu ženklu-590,00 Lt Juodos palaidinės be rankovių su GIVENCHY prekiniu ženklu-1100,00 Lt Juodų golfų be rankovių su GIVENCHY prekiniu ženklu-990,00 LtTrumpo juodo megztinio su GIVENCHY prekiniu ženklu-1200,00 LtJuodos rankinės su ALEXANDER MQUEEN prekiniu ženklu-5700,00LtRudos rankinės su GIVENCHY prekiniu ženklu-6250,00 LtJuodos rankinės su CHANEL prekiniu ženklu-5800,00 LtJuodos rankinės su BOTTEGA VENETA prekiniu ženklu- 5900,00LtJuodos rankinės su YVES SAINT LAURENT prekiniu ženklu- 4800,00LtJuodos rankinės su GEORGIO ARMANI prekiniu ženklu-1250,00 LtJuodos rankinės (delninukės) su „Roberto Cavalli“ prekiniu ženklu- 2400,00 Lt

Iš šio ekspertizės akto matyti, kad rastų naujų daiktų vidutinė rinkos vertė vagystės metu buvo 48755 Lt, o faktinė rastų dėvėtų daiktų vertė – 26310 Lt, todėl reikalinga įvertinti minėtų daiktų nuvertėjimą, ką teisingai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai ir pagrįstai, spręsdamas dėl drabužių ir aksesuarų faktinės vertės jų vagystės metu, vadovavosi nuostata, jog pusė daikto nuvertėjimo kainos tenka pačiai nukentėjusiajai A. V. ir pusė – nuteistajai V. M.. Tokiu būdu faktinės vertės skirtumas tarp naujų ir pas nuteistąją bei jos dukterį rastų daiktų buvo padalintas pusiau ir šia dalimi sumažinta ekspertų nustatyta naujo daikto vertė. Byloje V. M. pagrobto svetimo turto vertė yra nustatyta 37 932,50 Lt, o tai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl apeliantės padaryta veika pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 3 d. ir jos perkvalifikuoti nėra teisinio pagrindo.

Skunde nuteistoji V. M. nurodo, jog ekspertizė dėl daiktų vertės ir autentiškumo nustatymo buvo paskirta pažeidžiant LR BPK 286 str. nustatytą skyrimo tvarką, nes šią ekspertizę atliko ne jų prašomi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, o UAB „Impekservis“ ekspertai, kurie jų manymu, ekspertizę atliko netinkamai, neatsakė pilnai į visus klausimus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 84 str. nuostatomis, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą ir tik tada, kai Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra įrašytas reikiamos specialybės ekspertas, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, neįtrauktas į ekspertų sąrašą. Šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 84 str. reikalavimus ir paskyrė atlikti daiktų vertės ir autentiškumo nustatymo ekspertizę ekspertams, neįtrauktiems į ekspertų sąrašą, t.y. UAB „Impeksservis“ ekspertams, nors Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše buvo įtraukti ekspertai, galintys atlikti minėtą ekspertizę. Kolegija, vertindama tokį teismo sprendimą, mano, kad tai teismas padarė suklydimo įtakoje , suklaidintas byloje dalyvavusio prokuroro, prašiusio paskirti ekspertizės atlikimą UAB „Impeksservis“, nuteistosios V. M. gynėjo , prašiusio paskirti atlikti minėtą ekspertizę Lietuvos Teismo ekspertizių centro ekspertams, nors centre tokios ekspertizės neatliekamos. Vienok vien ta aplinkybė, kad ekspertizę, nustačiusią jai pateiktų tyrimui daiktų vertę atliko ne ekspertai, įrašyti ekspertų sąraše, o kiti ekspertai, turintys reikiamą kvalifikaciją ekspertizės atlikimui, kolegijai neleidžia nevertinti pateikto daiktų vertės ir autentiškumo nustatymo ekspertizės kaip pagrįsto įrodymo dėl daiktų vertės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertizę atliko vyresnioji ekspertė turto vertintoja D. Juozelskienė bei turto vertintojas Juozas Jarmala, turintys atitinkamą kompetenciją. Ekspertai apeliacinėje instancijoje buvo apklausti, išsamiai nurodė tyrimo aplinkybes, kurios, kolegijos nuomone, nekelia abejonių dėl turto vertės ir abejoti ekspertų kompetencija bei tai, kad UAB „IMPEKSSERVIS“ ekspertizę atliko šališkai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat pažymima, kad UAB „IMPEKSSERVIS“ pateiktas teismui daiktų vertės ir jų autentiškumo nustatymo ekspertizės aktas Nr. 196 pilnai atitinka turinio reikalavimus pagal LR BPK nuostatas, atsakyta į teismo nutartimi suformuluotus klausimus, pasisakyta visais klausimais, į kuriuos ekspertai pagal savo kompetenciją turėjo galimybę atsakyti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas , vertindamas nuteistajai V. M. vagystės būdu inkriminuotų daiktų vagystę, nustatydamas pagrobtų daiktų vertę, tą grindė ne tik ekspertizės išvadomis, tačiau ir pačios nukentėjusiosios A. V. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo , duomenimis, užfiksuotais apžiūrint išlikusius nukentėjusiosios A. V. daiktus. Esant tokiems įrodymams, nėra jokio teisinio mažinti nuteistajai V. M. inkriminuoto nusikaltimo dalyko vertę ir tuo pagrindu keisti jos nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją. Šiuo metu skundžiamas nuosprendis dalyje dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo yra įvykdytas, todėl nebėra galimybės paskirti naują daiktų vertės ir jų autentiškumo nustatymo ekspertizę ekspertams, įrašytiems į tokias ekspertizes galinčių atlikti sąrašą, tačiau, kaip jau kolegija pasisakė aukščiau, tam nėra ir pagrindo, nes aptarti įrodymai dėl pagrobtų daiktų vertės nekelia abejonių dėl teismo nustatytos vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas nuteistajai V. M. inkriminuoto nusikaltimo dalyko vertę, visus neaiškumus , susijusius su vertės nustatymu, itin palankiai išsprendė nuteistosios naudai, ženkliai sumažindamas jo vertę, dar labiau mažinti aptariamo dalyko vertę, teisinio pagrindo nėra, kaip nėra ir teisinio pagrindo nuteistosios V. M. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama, kad nukentėjusioji A. V. turėjo teismui pateikti jos daiktų gamintojus patvirtinančius dokumentus : gamintojo identifikavimo dokumentus, kada tie daiktai buvo pagaminti ir pan., tačiau kolegija mano, kad nukentėjusioji neprivalėjo išlaikyti tokių dokumentų, nes nežinojo, kad jų prireiks ateityje , kad pateiktų teismui. Byloje nebuvo išreikalauti nukentėjusiosios A. V. bankinės sąskaitos išrašai, kurie pagal nuteistąją galimai patvirtintų nukentėjusiosios turėtas išlaidas dėl daiktų, kurių vagystė jai inkriminuota, pirkimo, tačiau apylinkės teismas, kolegijos nuomone, tai padarė pagrįstai, nes išrašuose būtų užfiksuota tik pirkinys ir sumokėta už jį suma, tačiau identifikuoti , kad tai buvo išlaidos sumokant už daiktus, kurių vagystė inkriminuota nuteistajai, būtų sunku.

Nuteistoji V. M. pagrįstai teigia, kad jos atžvilgiu priimtame nuosprendyje teismas nepasisakė dėl jos nurodytų aplinkybių , jog ji, vogdama nukentėjusiajai A. V. priklausančius daiktus , neva nesupratusi, kad šie daiktai yra vertingi ir kad iš jos pagrobtas turtas yra didelės vertės. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, itin didelę reikšmę skyrė nuteistajai V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių vertinimui , tačiau nepasisakė dėl jos subjektyviosios pusės vertinimo. Nežiūrint to, kolegija mano, kad teismas, konkrečiai neįvardydamas nuteistosios veiką patvirtinančių subjektyviųjų požymių, pagrįstai nustatė jos tyčią pagrobti didelės vertės turtą. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nuteistoji V. M. apie metus laiko bendravo su nukentėjusiąja A. V., iš pradžių dirbdama namų tvarkytoja pas nukentėjusiąją A. V. ir jos buvusį sutuoktinį L. P. jų privačiame name, vėliau , nukentėjusiajai A. V. persikėlus gyventi į butą, pastarosios bute. Nuteistajai V. M. buvo gerai žinomas nukentėjusiosios A. V. prabangus gyvenimo būdas , jai buvo žinoma, kad ji pirkdavo brangius vardinius daiktus ir jais naudojosi, jos pagrobti nukentėjusiosios A. V. rūbai, rankinės buvo su vardiniais pasaulyje gerai žinomų dizainerių prekių ženklais , o tai rodo, kad rūbai, rankinės buvo brangūs ir vienetiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji V. M. suprato , kokia yra jos pagrobtų daiktų vertė ir tą suprasdama , juos pagrobė, o nuteistosios versiją, jog ji nesupratusi tikrosios daiktų vertės, kad jie neva buvo sunešioti, kolegija vertina kaip bandymą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Kolegija, įvertinusi visus įrodymus, kuriuos ištyrė bei vertino apylinkės teismas, mano, kad nuteistosios V. M. nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, keisti jos veiksmų teisinę kvalifikaciją pagrindo nėra.

Analizuojant nuteistosios V. M. apeliacinio skundo turinį , apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-142/2009, 2K-279/2010).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad UAB „IMEKSSERVIS“ teismui pateikė raštą dėl apmokėjimo už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir prie jo PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal LR BPK 103 str. 1 p. proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. LR BPK 105 str. 1 d. pagrindu ekspertų D. Juozelskienės ir J. Jarmalos patirtos išlaidos 302,50 Lt sumoje už dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistosios V. M..

Kolegijai padarius išvadą, kad nuteistosios V. M. veiksmai, atlikti nuo 2009 metų vasaros iki 2009 metų lapkričio mėnesio teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 3 d., skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistosios V. M. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš V. M. 302,50 Lt proceso išlaidų UAB „IMEKSSERVIS“ naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.