Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3197-649/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Pasisakydamas dėl prašomų priteisti delspinigių, teismas nurodė, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis yra vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterį asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl sprendė, kad Sutarčiai taip pat yra taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatos. Kadangi pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė ne 233,91 Eur delspinigių, kaip to prašė ieškovė, bet 23,39 Eur (259,90 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

7. Teismas taip pat pripažino, kad Pradinės kreditorės ir atsakovo susitarimas dėl didesnio delspinigių dydžio prieštarauja imperatyviai įstatyminei normai ir negali būti tenkinamas. Teismas konstatavo, kad Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, turėjo tik finansinį interesą, Pradinė kreditorė susigrąžinti perduoto atsakovui daikto neturėjo tikslo, atsakovo interesas buvo įgyti daiktą, o ne tik juo naudotis tam tikrą laikotarpį, todėl sprendė, kad Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, tokiu būdu siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo, todėl Sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negali būti pripažinta sąžininga.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino tik iš dalies. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neteisingai taikė ginčą reglamentuojančius įstatymus ir, atsižvelgus į tai, kad delspinigiai buvo šalių sutarti, neturėjo pagrindo sumažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydžio.

11. Byloje nustatyta, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – kompiuteris AOC-2462U/BK Gaming IPS-ATLN61A127603, 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 25,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Kadangi atsakovas Sutarties sąlygų nevykdė, nemokėjo sutartų įmokų ir negrąžino išsinuomoto daikto, tarp Pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria Pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ visas reikalavimo teises į atsakovą. Byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, tačiau atsakovas reikalavimų neįvykdė.

12. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, kuris laikytinas vartotoju, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutarties sąlygas, todėl jam kyla pareiga sumokėti ne tik skolą, bet ir Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, remiantis vartojimo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą ir iš viso priteisdamas ieškovei iš atsakovo 23,39 Eur sumą, vietoje prašytų 233,91 Eur.

13. Nors ieškovė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, teigia, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje.

14. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas taikė VKĮ nuostatas dėl netesybų skaičiavimo dydžio, su kuo nesutinka apeliantė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, t. y., VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, o vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

15. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, ir apeliantė šių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija, kad Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, turėjo tik finansinį interesą (atsakovui perduoto naudotis turto vertė buvo 225,00 Eur, per 12 mėnesių, mokėdamas sutartas įmokas, atsakovas būtų Pradinei kreditorei sumokėjęs 311,88 Eur, arba 38,61 procentais daugiau, nei daiktas buvo vertas jo perdavimo atsakovui metu), Pradinė kreditorė susigrąžinti perduoto atsakovui daikto neturėjo tikslo (2021 m. kovo 31 d. elektroniniame laiške reikalavo mokėti tik įmokas, tačiau apie tai, kad nori susigrąžinti nuomai perduotą daiktą atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, neužsiminė), atsakovo interesas buvo įgyti daiktą, o ne tik juo naudotis tam tikrą laikotarpį. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į 14 nutarties punkte nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo ir jai negali būti taikoma VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išlyga, numatanti, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėtina, kad tokios pačios praktikos laikosi apeliacinės instancijos teismai spręsdami tapačias ir/ar labai panašias bylas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1899-432/2022; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1817-1097/2022 ir jos 20 punkte nurodyta teismų praktika).

16. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Tačiau šioje byloje teismas nesprendė netesybų mažinimo klausimo šios nutarties 16 punkte nurodytų įstatyminių normų pagrindu. Teismas pripažino, kad Sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negali būti pripažinta sąžininga, nes Pradinė kreditorė, sudarydama tokią Sutartį, tiesiog siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo, todėl, šiuo konkrečiu atveju, ginčo sutarčiai teismas taikė VKĮ nuostatas. Apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė argumentų, kodėl ji nesutinka būtent su tokiu teismo sprendimu, t. y. su tokiu ginčo sutarties sąlygų teisiniu vertinimu, tačiau nurodė argumentus, kurie iš esmės nėra susiję su nagrinėjama byla, nes tokių klausimų pirmosios instancijos teismas nesprendė. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 23,39 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.