Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-20
Bylos Nr.
1-74-626/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kaltinamasis
Ž. K., K. R.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-74-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01345-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.2.; (S) 12.18.3.; 1.2.14.5.; 2.3.2.2.13.; 2.3.6.4.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei,kaltinamajai Ž. K., jos gynėjui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,kaltinamajai K. R., jos gynėjui Aleksandr Palamarčiuk,civilinio ieškovo atstovei advokato padėjėjai I. P.,vertėjoms J. C. ir V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvis Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta,

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklausantį turtą, t. Eur. dirbdama UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotoja, laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-07, tyčia, prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto „Perlo“ terminalo (Toliau tekste – Perlo terminalas), kuriame atliko neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, iš šio prekybos centro kasos pasisavino grynuosius pinigus, o būtent:

2019-01-02 ji ne darbo metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21 val. 45 min., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie Perlo terminalo, pervedė:

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200,00 Eur į apie nusikalstamą veiką nežinojusiam savo broliui V. N. priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019-01-04, ji ne darbo metu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21 val. 45 min., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie Perlo terminalo pervedė keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur, į apie nusikalstamą veiką nežinojusiam savo broliui V. N. priklausančią sąskaitą esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019-01-07 ji ne darbo metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21 val. 45 min., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie Perlo terminalo pervedė keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1200 Eur, į apie nusikalstamą veiką nežinojusiam savo broliui V. N. priklausančią sąskaitą esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais Ž. K. turėdama tikslą pasisavinti svetimą didelės vertės turtą, per Perlo terminalą neteisėtai atliko finansinių operacijų - už 3600,00 Eur, taip padarydama UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ P/C „N“ 3 600,00 Eur turtinę žalą

Šiais savo veiksmais Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Ž. K. neteisėtai perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y.

- tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-09, ji, žinodama, kad jos brolis V. N., jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, nieko nežinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė ir leido naudotis tik jai, Ž. K., ji neteisėtai perdavė K. R. svetimą - V. N. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos vėliau K. R. neteisėtai panaudojo.

Šiais savo veiksmais Ž. K. ir K. R. kaltinamos padariusios nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d.

K. R. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB "(DUOMENYS NESKELBTINI)" priklausantį turtą, t. y. dirbdama UAB "(DUOMENYS NESKELBTINI)", (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini) visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotojomis, laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-08, tyčia prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto Perlo terminalo, kuriame atliko neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, iš šio prekybos centro kasos pasisavino grynuosius pinigus, o būtent:

2019-01-02 ji savo darbo pamainos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21 val. 45 min., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie Perlo terminalo pervedė:

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini);

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur į apie nusikalstamą veiką nežinojusiai B. B. priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019-01-03, ji savo darbo pamainos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21 val. 45 min., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie Perlo terminalo pervedė:

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- nurodydama, kad pavedimą daro Ž. K., keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200,00 Eur, į apie nusikalstamą veiką nežinojusiam V. N. priklausančią sąskaitą esančią "Luminor" Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- šešis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 800,00 Eur, į jai, K. R., priklausančią sąskaitą esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2019-01-04, ji savo darbo pamainos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21 val. 45 min., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie Perlo terminalo pervedė:

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- keturis kartus po 300 Eur, bendrai – 1 200 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini);

- septynis kartus po 300 Eur, bendrai - 2 100,00 Eur į jai, K. R. , priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019-01-08 ji ne darbo metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau, kaip 10.00 val. ir ne vėliau, kaip 21 val. 45 min., prisijungusi bendru prisijungimo kodu prie Perlo terminalo pervedė:

- dešimt kartų po 300 Eur, bendrai – 3 000 Eur į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini).

- du kartus po 300 Eur, bendrai – 600 Eur, į jai, K. R., priklausančią sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais K. R. neteisėtai atliko finansinių operacijų už 14 700,00 Eur UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ P/C „N“ padarė 14 700,00 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat K. R. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y.

- ji, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB "(DUOMENYS NESKELBTINI)" priklausantį turtą, t. y. dirbdama UAB "(DUOMENYS NESKELBTINI)", (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB "(DUOMENYS NESKELBTINI)" visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotoja, laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-07, tyčia prisijungusi prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto "Perlo" terminalo ir jame atlikusi neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-07, Ž. K., žinančiai, kad jos brolis V. N., jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, nieko nežinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė ir leido naudotis tik jai, Ž. K., pastarajai neteisėtai perdavus K. R. svetimą - V. N. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ji, paėmusi šią elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai įgijo ir laikė, kuriuos vėliau neteisėtai panaudojo.

Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. R. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t.y.

- ji, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)" priklausantį turtą, t. y. dirbdama UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)", (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)" visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotoja, 2019-01-03 tyčia prisijungusi prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto Perlo terminalo ir jame atlikusi neteisėtas finansines operacijas su jai patikėtu įmonės turtu, pervedusi 1 200 Eur į V. N. banko sąskaitą, esančią “Luminor" Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-07 neteisėtai įgijusi iš Ž. K., žinančiai, kad jos brolis V. N., jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, nieko nežinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė ir leido naudotis tik jai, Ž. K., ji tiksliai nenustatytu laiku, bet laikotarpyje nuo 2019-01-02 iki 2019-01-07, neteisėtai panaudojo tikrus V. N. tapatybės indentifikavimo duomenis, įvesdama PIN kodą ir nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas V. N. priklausančia elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku, tačiau laikotarpyje nuo 2019-01-03 iki 2019-01-07 išėmė iš V. N. banko sąskaitos, esančios "Luminor" Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur, kuriuos pasisavino.

Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų parodymai

Kaltinamoiji Ž. K. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad ji UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo 14 metų nuo 2003-2004 metų, iš pradžių kasininke, po to vedėja ir pastaruoju metu plataus profilio specialiste, su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Inkriminuojamu laikotarpiu ji turėjo priėjimą prie Perlo terminalo, kuris buvo prie pirmos kasos. Šis terminalas parduotuvėje buvo vienas ir prie jo dirbo ji ir K. R. pakaitomis. Ji tvarkydavo ir Perlo terminalo inkasacijos dokumentus. Paprastai pasibaigus darbo dienai visi pinigai iš „Perlo“ terminalo buvo išimami ir nešami į parduotuvėje direktorės kabinete esantį seifą, kur buvo dedami visų parduotuvės kasų pinigai, todėl sekančią dieną darbas prasidėdavo su „tuščia“ terminalo kasa. Kiekvieną dieną pamainos pabaigoje visi gauti Perlo terminalo pinigai turėjo būti fiksuojami kasos knygoje. Kitas darbuotojas galėjo matyti kasos knygoje tokį pinigų likutį, koks būdavo užrašytas knygoje dieną prieš tai. Šios ataskaitos būdavo pildomos teisingai, nors, jai ar K. R. paėmus pinigus, tą dieną jų būdavo realiai mažiau. Taip pat į kasos knygą buvo klijuojamas bendras visų atliktų operacijų kvitas. Ji, kaip ir kitos kasininkės, kiekvieną dieną darydavo kasos Z ataskaitas. Tam, kad pervesti pinigus iš „Perlo“ terminalo į kokią nors banko sąskaitą, reikia terminale įvesti tos sąskaitos numerį ir to asmens, kurio sąskaitos numerį įvedamas, asmens kodą. Tam nereikia nurodyti tikslių savo duomenų. Kai ji iš „Perlo“ terminalo pervesdavo tam tikrą pinigų sumą, ji tų pinigų neinkasuodavo, o priskaičiuodavo prie tos pinigų sumos ir tą dieną, kada juos grąžindavo į kasą. Terminalas nepriima bankinių kortelių. 2019-01-02 iki 2019-01-09 ji iš „Perlo“ terminalo pervedė viso 3600 Eur į brolio V. N. sąskaitą, kuriuos po to išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini), ir šių pinigų negrąžino į kasą. Tam jos brolis buvo jai davęs savo bankinę kortelę ir nurodęs PIN kodą. Jis žinojo, kad ji naudojosi jo bankine kortele. Tuomet ji nepagalvojo, kad tai yra neteisėta. Tokiu būdu ji buvo ir anksčiau pervedus tam tikras pinigų sumas, tačiau pinigus grąžindavo, bet tą kartą nespėjo, nes pastebėjo parduotuvės direktorė. Taip daryti ji nesitarė su K. R., nesitarė su pastarąja dalintis iš Perlo terminalo pervestais į kitas bankines sąskaitas pinigais. Galimai K. R. apie jos tokius pervedimus galėjo žinoti, bet ji apie tai jai nebuvo sakiusi. Tam, kad atlikti tokio pobūdžio operacijas – pervesti pinigus į kitas sąskaitas, kito darbuotojo nereikėdavo, reikėdavo tik suvesti terminale brolio sąskaitos numerį - ir viskas. Jos brolis, duodamas jo sąskaitos duomenis, nesidomėjo, kam jai tai reikalinga. K. R. kartą irgi buvo pasinaudojusi jos brolio sąskaitą tam, kad į ją pervestų pinigus, kuriuos paskui iš brolio sąskaitos išgrynino. K. R. jai buvo paaiškinusi, kad į jos brolio sąskaitą buvo pervedusi savo atlyginimą, kurį gaudavo į „Swedbank“ banko sąskaitą, o parduotuvėje yra tik Nord banko terminalas. Ji konkrečiai nežino, kokiu pinigus ir kokias konkrečias sumas K. R. pervesdavo į jos brolio sąskaitą, apie tai K. R. neklausdavo, o apie tai sužinojo tuomet, kai direktorė sužinojo apie bendrą parduotuvės kasų pinigų trūkumą ir apie tai pranešė visiems parduotuvės darbuotojams. Tada ji ir pasakė K. R. apie jos pervestus pinigus iš Perlo terminalo ir apie savo ketinimą grąžinti juos. Ji neduotų K. R. brolio bankinę kortelę, jei žinotų, kad šį į brolio sąskaitą ketimtų pervesti Perlo terminalo pinigus. Ji pati naudojo brolio kortelę todėl, kad tuo metu antstoliai buvo areštavę jos banko sąskaitą ir ji negalėdavo išgryninti pinigų. Ji pripažįsta, kad 2019-01-02, ne jos pamainos metu buvo 4 kartus pervedus iš Perlo terminalo pinigus – po 300 Eur, viso 1 200 Eur, į jos brolio sąskaitą. Tokiu būdu ji dar du kartus buvo pervedusi po 1 200 Eur į savo brolio sąskaitą - viso 3 600 Eur, kuriuos buvo išleidusi savo skoloms padengti ir savo reikmėms. Ji nežinojo, kad tą pačią dieną ir K. R., pastarosios nedarbo metu, taip pat buvo pervedusi tam tikrą pinigų sumą iš „Perlo“ terminalo į B. sąskaitą. Ji tik nepripažįsta pasisavinusi – 2 795, 20 Eur, kurie buvo nustatyti 2019-01-09 patikrinimo aktu. Šis pinigų trūkumas buvo nustatytas padarius visų trijų parduotuvės kasų inventorizaciją. Šio patikrinimo metu ji jau nedirbo, buvo policijos komisariate. Su Perlo terminalu galėjo dirbti visos parduotuvės kasininkės. Visos kasininkės turėjo savo individualų kodą, kuriuo prisijungdavo prie kasos aparato. Kartais būdavo taip, kad prie Perlo terminalo dirbdavo ir ne savo pamainos metu, pvz. K. R. tvarkydavo dokumentus, o ji, atėjusi padirbti laisvą dieną, dirbdavo prie kasos. Tai būdavo neoficialu, šis savanoriškas darbas ne jos pamainos metu nebuvo apmokamas. viršvalandžių ji negaudavo Šiuo metu yra sunki jos materialinė padėtis – ji uždirba apie 500 Eur, antstoliai iš jos išieško skolas. Ji nesutinka su ieškinyje nurodyta bendra priteistina iš jos ir K. R. sumą – 20 883,35 Eur, kadangi ji yra atsakinga tik už tą pervestą pinigų sumą, kurią asmeniškai pervedė iš Perlo terminalo. Tomis sumomis, kurias persivesdavo iš Perlo terminalo ji su K. R. nesidalindavo. Ji niekada nebuvo paėmusi grynų pinigų iš kasos, nežino, kaip susidarė 2 790,20 Eur grynų pinigų trūkumas, dėl to savo kaltės šioje dalyje nepripažįsta. Kiekviena kasininkė galėjo prieiti prie grynųjų pinigų, esančių kurioje nors kasoje. Prie duomenų bazės, kurią naudojo suvedant buhalterinius duomenis, prisijungimo kodą turėjo tik direktorė, ji ir K. R. jos kodu naudojosi tik savaitgaliais, kai direktorė nedirbdavo, o vėliau pasirašydavo ant reikiamų dokumentų. Po paskutinės inventorizacijos iki sausio 9 d. ji porą kartų buvau nutrynus momentinių bilietų. Ji per mėnesį paėmė apie 50 momentinių bilietų, kurių kaina buvo nuo 1 iki 5 Eur, bet tikrai ne už tokią didelę sumą.

Kaltinamoji K. R. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad ji UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2003 metų, iš pradžių kasininke, po to vedėja ir pastaruoju metu plataus profilio specialiste, su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Ji pripažįsta, kad jai inkriminuojamu laikotarpiu ji buvo pervedusi pinigų iš Perlo terminalo į savo ir B. B., pastarajai nežinant, sąskaitas: 2019-01-02: 1200 Eur – į B. B. ir 1200 Eur - į savo sąskaitą, viso 2400 Eur; 2019-01-03: 1200 Eur - į savo sąskaitą, 1800 Eur – 6 kartus po 300 Eur – į savo ir į V. N. sąskaitas, viso - 3 000 Eur; 2019-01-04: 2 000 Eur, 1 200 Eur, 2 100 Eur – į savo sąskaitą, viso 4 500 Eur; 2019-01-08 - 3 600 Eur. Iš viso pervedė 14 700 Eur, kaip nurodyta kaltinime. Šiuos pinigus panaudojo sau. Ji juos ketino grąžinti, tam ieškojo pinigų. Šiais pinigais su Ž. K. ar kitais asmenimis nesidalino. Tuomet ji buvo paprašiusi B. B. sąskaitos duomenų, jai pasakiusi, kad jos sąskaita yra užblokuota. B. B. buvo jos gera pažįstama, todėl pasitikėjo ja ir jai davė savo bankinę kortelę su PIN kodu. Ji ta kortele pasinaudodavo išsigrynindama iš „Perlo“ terminalo pervestus pinigus. Ji nepripažįsta, kad ji naudodamasi elektronine bankininkyste iš V. N. sąskaitos buvo pervedusi 1 201 Eur į savo sąskaitą. Inkriminuojamu laikotarpiu ji naudojosi savo el. bankininkyste, tačiau ji neturėjo V. N. prisijungimų prie elektroninės bankininkystės duomenų, todėl negalėjo to padaryti. Jos elektronine bankininkyste negalėjo pasinaudoti kitas asmuo. Taip pat Ž. K. neprašė jos, kad kažkas pervestų pinigus į jos sąskaitą, o ji po to juos išgrynintų. Jai atrodo N. niekada nesinaudojo savo el. bankininkyste, jis labai paprastas žmogus. Ji nepripažįsta kaltės dėl 2 795, 20 Eur – grynųjų pinigų pasisavinimo iš parduotuvės kasos, nes 2019-01-09, 18.03 val., kuomet buvo atliekama šios kasos inventorizacija, ji ir Ž. K. buvo policijos komisariate. Ji buvo sulaikyta parduotuvėje apie 13.00 val., kai nebuvo daroma inkasacija. Be to prie grynųjų pinigų, esančių kasose, galėjo prieiti ir kiti parduotuvės darbuotojai, kitos kasininkės. Tai ji darė, kadangi turėjo skolų, todėl ji pripažįsta civilinį ieškinį tik šioje dalyje, nes su Ž. K. pasisavinti visą joms inkriminuojamą pinigų sumą jos nesitarė. Ji nežino, kokią tikslią pinigų sumą Ž. K. buvo persivedusi iš Perlo terminalo. Ji pati galėjo atlikti bet kokią operaciją iš Perlo terminalo be Ž. K. žinios. Jų parduotuvėje buvo vienas prisijungimo prie Perlo terminalo kodas. Ji žino, kad kasos būdavo kontroliuojamos griežčiau - į buhalterijos kompiuterinę sistemą buvo siunčiami visi duomenys apie parduotas prekes ir gautus pinigus grynais bei bankinėmis kortelėmis, o Perlo terminalo pinigai nebuvo taip griežtai kontroliuojami, todėl ji ir pasinaudojusi tuo, persivesdavo pinigus į kitas sąskaitas, o vėliau juos išsigrynindavo. Kiekvieną dieną iš terminalo būdavo išimami suprekiauti grynieji pinigai. Tuomet daroma ataskaita, t. y. iš terminalo ištraukiamas kvitas, kuriame matydavosi visos terminale padarytos operacijos ir bendra suma. Šios ataskaitos būdavo klijuojamos į kasos knygą, nebūdavo fiksuojamas joks pinigų likutis. Ryte terminale pradedama dirbti nuo nulio. Tai, kad Ž. K. nuo sausio 2 d. iki sausio 9 d. pervedinėjo pinigus iš „Perlo“ terminalo į sąskaitą, ji įtarinėjo, matydavo iš ataskaitų, kuriose būdavo nurodoma viena suprekiauta suma, o iš tiesų tokių realiai grynųjų pinigų nebūdavo. 2019-01-08 ji paskutinį kartą buvo dariusi pavedimus. Ji nepamena, ar tuo metu buvo jos darbo diena. Prisijungimo kodą prie direktorės kompiuterio, kuriame buvo suvedinėjami buhalteriniai duomenis, daromi užsakymai turėjo tik direktorė, tačiau savaitgaliais ji ir Ž. K. naudodavosi tuo kodu, nes direktorė tuomet nedirbdavo. Jai teisme parodytame kasos išlaidų orderyje Nr. 1112 nėra jos parašo, yra tik inkasatoriaus parašas. Ant jai parodytų 2019-01-04 kasos išlaidų orderių yra jos ranka įrašytas tekstas ir parašai. Ji nieko nežino apie momentinių bilietų pirkimą, ji pati niekada inkriminuojamu laikotarpiu nepirko didelio kiekio momentinių bilietų, tačiau ant kasos aparato suvestinės mato savo kodą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas momentinių bilietų pirkimas už pakankamai didelę sumą. Šiaip jos šį kodą žinojo beveik visi parduotuvės darbuotojai. Šią sumą – 1 731 Eur, 2019-01-09, ryte jai liepė įmušti į kasą Nr. 1 direktorė, bet tokio dydžio pinigų sumą realiai nebuvo įdėta. Ji dabar mano, kad visi darbuotojai turėtų būti atsakingi už šių bilietų dingimą, ne tik ji viena. Ji nepamena, kad tą dieną ji skaičiuotų momentinius bilietus. Ji pripažįsta, kad kažkada buvo paėmusi kažkiek tų momentinių bilietų už juos nesumokėjusi, tačiau tikrai ne už tokią didelę sumą.

Liudytojų parodymai

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad 2019 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos skyriaus vadovu, 2019-01-09, gavęs (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)” direktorės pranešimą apie didelį trūkumą šios parduotuvės centrinėje kasoje, apie tai informavo vadovą ir apie 12.00 val. nuvyko į minėtą parduotuvę, kur bendravo su abiem kaltinamosiomis, kurios jau buvo parašiusios paaiškinimus apie pinigų trūkumą. K. R. prisipažino, kad buvo pasisavinusi 15 500 Eur, o Ž. K. – 4 500 Eur. Kaip jis suprato, jos iš Perlo terminalo pervedinėjo pinigus į savo ar giminių sąskaitas. Jis peržiūrėjo trijų mėnesių parduotuvės stebėjimų kamerų įrašus ir matė, kaip K. R. ir Ž. K. prieidavo prie Perlo terminalo ir, pasinaudodamos mobilaus ryšio telefonais, pervesdavo pinigus. Tai jos darydavo ir ne darbo metu, ką matydavo iš įrašų apie jų darbo laiką ir vaizdo įrašuose nustatytą laiką. Iš tų įrašų matė, kad K. R. daugiausia darė tokių pervedimų. Šios parduotuvės centrinė kasa – parduotuvės suprekiauti pinigai – buvo laikomi parduotuvėje, seife, į kurį buvo dedami visi iš kasų ir iš Perlo terminalo išimti pinigai. Jis kartu su parduotuvės direktore ir regiono direktore R. V. dalyvavo seife esančių pinigų patikrinime: suskaičiavo visus seife pinigus ir patikrino įrašus, padarytus kasos žurnaluose, kuriuose turėjo būti fiksuojama kiekvieną dieną, kiek yra išimta pinigų ir koks yra jų likutis. Centrinės kasos patikrinimo dieną toks žurnalas nebuvo pildomas. Po patikrinimo visi šie žurnalai ir įrašai buvo atiduoti generaliniam direktoriui. Šiai dienai įrašų tikrai neišliko. Kaltinamosios buvo vietoje iki išsivežė jas policijos pareigūnai. Policija atvyko apie 19 val. Nepamena, ar jos buvo, kai buvo skaičiuojami centrinės kasos pinigai. Jis neturėjo teisės daryti asmens kratos, todėl vietoje nei kaltinamosios, nei jų asmens daiktai nebuvo patikrinti. Buvo nustatytas ne tik pinigų trūkumas centrinėje kasoje, bet ir momentinių bilietų terminale. Apie šiuos bilietus jam buvo užsiminusi direktorė, gal paskui ji įnešė savo pinigus ir padengė trūkumą. Direktorei apie pinigų trūkumą buvo žinoma prieš tris dienas iki patikrinimo, buvo duotas kaltinamosioms terminas įnešti pinigus į terminalą, bet jos to nepadarė.

Liudytoja N. K. teisme parodė, kad 2019 m. ir šiuo metu dirba UAB „I.”, vyr. buhalterė, yra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. 2018 m. lapkričio mėnesį viena iš buhalterių jai pranešė, kad yra problemų dėl (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kadangi inkasuojant parduotuvės pinigus į banką pinigus inkasacijas priėmę bankai pranešdavo apie pinigų trūkumą, t. y. įnešant pinigus į banką, lydinčiajame dokumente buvo nurodoma didesnė suma, nei realiai paskaičiuodavo bankas. Dėl to gaudavo iš bankų aktus dėl pinigų neatitikimo. Tokus banko pranešimus jos įmonė pradėjo gauti maždaug nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Dėl šių pinigų trūkumų parduotuvės direktorė neteikė jokios informacijos, bet ji vėliau matydavo, kad tie trūkumai buvo padengiami. 2019 m. sausio pradžioje iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo L. Č. gavo prašymą patikrinti parduotuvės centrinės kasos, kasos aparatų duomenis. Pagal nustatytą tvarką pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, jos įmonė gaudavo parduotuvės kiekvieno kasos aparato žurnalų kopijas ir Z ataskaitas, iš kurių matydavo pinigų likučius, t. y. likutį mėnesio pradžioje ir pabaigoje, bei apyvartą per visą mėnesį. Perlo terminalo apskaita ir žurnalas buvo vedami atskirai, jų įmonė kiekvienos dienos ataskaitos negaudavo. Yra loterijos terminalo operacijų žurnalas, jis turi būti pildomas parduotuvėje kiekvieną dieną. Tada mėnesio gale jiems atsiunčiami Perlo terminalo likučiai. Su loterijos Perlo terminalu problema buvo ta, kad tai nėra fiskalinis aparatas, jis nefiksuoja praeitos dienos grynųjų pinigų likučio. Tarkim jei aparate būdavo paliekamas 50 Eur likutis, o suprekiaujama 100 Eur, tai nebūdavo fiksuojamas tas 50 Eur likutis. Įmonė pagal savo nustatytą tvarką palikdavo kažkokį likutį grąžai. Teoriškai turėjo būti, kad pasibaigus darbo laikui paimami pinigai ir išnešami į seifą. Ji pati 2019-01-09 parduotuvės centrinės kasos patikrinime nedalyvavo. Teismui parodžius liudytojai inventorizacijos aktą (t. 1, b. l. 4), liudytoja parodė, kad jame nurodyta, jog 2019 m. sausio 9 d., 18.03 val., kasos aparate Nr. 1 turėjo būti 2855,41 Eur likutis. Ji mato, kad tą dieną kasoje Nr. 1 buvo suprekiauta 2 795,20 Eur suma. Kiekvienas kasos aparatas turi savo numerį, pagal kurį ir sprendžia apie inkasuotus pinigus. Kasos aparate davus nuorodą „inkasuoti pinigus”, jų buhalterinėje programoje atsiranda visi duomenys apie vykdytas operacijas. Tuo pačiu iš aparato išlenda kvitas, kuris paprastai segamas į kasos operacijų žurnalą. Parduotuvės seife, kur buvo laikomi visų kasų bei Perlo terminalo pinigai, nebuvo galima jų atskirti, t. y. nustatyti iš kurios kasos ar terminalo jie yra. Tuomet, kai iš kasos aparato paimami pinigai, kurie yra nešami į centrinę kasą, kasos aparate daroma grynųjų pinigų išėmimo operacija ir tuomet pas buhalterius programoje pasidaro kasos pajamų orderis ir parašoma, iš kurios kasos tie pinigai. Buhalteriai gali matyti kasos pajamų orderyje kiek ir iš kurios kasos išimta pinigų. Nagrinėjamu atveju, per 2019-01-09 atliekamą inventorizaciją buvo skaičiuojami realūs pinigai. Per tą inventorizaciją buvo suskaičiuotas kasos aparate buvęs likutis. Kiek pamena, buvo nustatytas maždaug 2 000 Eur trūkumas. Buhalteriai pas save gali patikrinti, koks buvo kasos Nr. 1 likutis 2019-01-09. Jų centrinė būstinė gauna duomenis apie kiekvieną operaciją, netgi jei ir buvo daroma inkasacija ir panašiai. Duomenis atsiunčia parduotuvės, ten yra ataskaitos už mėnesį visų aparatų. Tie duomenys surašomi iš kasos operacijų žurnalo. Tada tikrinama pardavimų suma ir likutis. Buhalteriai nemato, koks konkrečiai pardavėjas prisijungia prie kasos aparato. Kiekvienas pardavėjas turi savo prisijungimų kodus prie kasos aparatų. Ji nežino parduotuvės inkasacijos grafikų, tuo užsiima parduotuvių direktoriai. Kiekvienai parduotuvei nustatyta atitinkama suma, kuriai surinkus, parduotuvė turi inkasuoti pinigus ir priduoti į banką. Perlo terminalo savininkas yra įmonė „Perlo paslaugos“. Terminale perkant paslaugas atsiskaitoma tik grynaisiais. Norint pervesti į banko sąskaitą, reikia sumokėti grynaisiais ir terminalas pagal operaciją „perlaida”, kai jau buvo nurodyta banko sąskaita, perveda pinigus į banką. Du kartus į savaitę ar mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus „Perlo paslaugoms“ už atliktas paslaugas. Terminale įvedamos kiekvienos dienos dvi ataskaitos: iš vienos matyti, kiek buvo suprekiauta, kitoje - kiek buvo išmokėta už “laimingus” bilietus, nes už šiuos bilietus galima išmokėti tik iš loterijos terminalo. Kai būdavo iš anksto ištraukiami iš terminalo bilietai, jie būdavo pažymėti kaip nupirkti ir jei neparduodami tą dieną, kiekvienos dienos pabaigoje jie anuliuojami pagal numerius, o už nupirktus bilietus pinigai eina į Perlo terminalą. Jeigu bilietai neanuliuojami, tai parduotuvė turi sumokėti iš savo pinigų. Visi grynieji pinigai, einantys per „Perlo“ terminalą, yra inkasuojami ir pristatomi į centrinę kasą. Surinkti pinigai priklauso „(duomenys neskelbtini)“, nes eina į centrinę kasą. Grynieji pinigai padedami į „N.“ banką ir tada „N“ sumoka už paslaugas. Kol pinigai nepatenka į banką, jie dar priklauso „(duomenys neskelbtini)i“. Šiuo atveju „N“ padengė trūkstamus pinigus Perlui.

Papildomai apklausta teisme liudytoja N. K. parodė, kad pagal jos pateiktus teismui buhalterinius dokumentus matyti, jog 2019-01-08 darbo dienos pabaigoje parduotuvės kasos Nr. 1 grynųjų pinigų likutis buvo - 108,17 Eur. Taigi, 2019-01-09, ryte, pradėjus dirbti ir atidarius kasą Nr.1, joje buvo praeitos dienos pinigų likutis - 108,17 Eur grynųjų pinigų. 2019-01-08 fiskalinėje ataskaitoje nurodyta, kad tą dieną inkasavus kasą Nr. 1, joje buvo 1220,33 Eur, o 2019-01-09 – 2938,71 Eur. 2019-01-09 buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas. Tai reiškia, kad iki patikrinimo 18.03 val., iš šios kasos tą dieną buvo išimti gryni pinigai. Patikrinimo metu kasoje Nr. 1 jų nebuvo. 2019-01-09 parduotuvės centrinėje kasoje trūkumo nebuvo, o, patikrinus pačią kasą Nr. 1 ir palyginus su 2019-01-09 fiskaline apskaita. Šioje kasoje trūko – apie 2 700 Eur grynųjų pinigų. 2019-01-09, 18.03 val., atlikus patikrinimą kasoje Nr. 1, nustatyta, kad iki to laiko joje turėjo būti 2749,44 Eur grynųjų pinigų be likučio iš praėjusios dienos (108,17 Eur). Teismui pateiktame 2019-01-08 kasos pajamų orderyje nurodyta suma – 1 000 Eur, tai pinigai surinkti iš 1 ir 2 kasos aparatų. Laikotarpio pabaigoje 2019-01-09 centrinės kasos likutis buvo - 451,50 Eur. Iš dokumentų matyti, kad 2019-01-09, 14.45 val., buvo išvežta iš centrinės kasos 6 000 Eur į banką, lydinčiajame dokumente yra nurodyta R. pavardė, bet jos parašo nėra. Ši – 6 000 Eur susidarė iš centrinėje kasoje esančio grynųjų pinigų likučio. Tai buvo surinkti visų kasų ir Perlo terminalo pinigai. Į šią sumą galėjo įeiti ir praeitų dienų pinigai, todėl suma gali neatitikti tos dienos, kada jie išvežti suprekiautų pinigų sumai. Ji mato, kad 2019-01-07 pinigų likutis buvo – 8 951,50 Eur. 2019-01-03 banko trūkumo – pertekliaus akte buvo nurodyta, kad buvo nustatytas banko skirtumas 9 400 Eur kai tuo tarpu iš 2019-01-02 kasos išlaidų orderio Nr. 1107 matyti, kad K. inkasavo 17 100 Eur. 2019-01-04 trūkumo - pertekliaus akte nustatytas 700 Eur trūkumas, kai iš 2019-01-03 kasos išlaidų orderio Nr. 1108 matyti, jog K. inkasavo 7 700 Eur. 2019-01-05 akte bankas jau nustatė 700 Eur perteklių. 2019-01-08 akte bankas nustatė, kad yra 9 400 Eur perteklių, kai pagal kasos išlaidos orderį 2019-01-07 Nr. 1111 R. perdavė – 3 800 Eur. Paprastai prieš perduodant pinigus inkasatoriai parduotuvės darbuotojas, atsakingas už pinigų perdavimą, turėtų suskaičiuoti perduodamus pinigus. Ji nežino, kaip šiuo atveju buvo parduotuvėje. Ji pastebi, kad buvo didelių sumų piniginių lėšų apsirikimai ir nesutapimai. Ji nežinanti, kodėl susidarydavo tokios neatitikimų sumos. Bankas, nustatęs trūkumą, nenurodo, per kiek laiko reikia tą trūkumą padengti, kai yra nustatomas pinigų perteklius, bankas tokį pinigų perteklių grąžina į įmonės sąskaitą. Dėl to jos įmonė ir gaudavo tuos trūkumo/pertekliaus aktus. Tokiu atveju jie atlieka patikrinimą ir ieško trūkstamų pinigų. Iš buhalterinių dokumentų ji mato, kad 2018-12-31 buvo priprekiauta maždaug už 25 000 Eur, tačiau ar tiek realiai, ji negali pasakyti. 2019-01-02 buvo inkasuota 17 100 , 2019-01-03 – 7 700 Eur. Nuo 2019-01-03 iki 2019-01-08 parduotuvė nurodytų sumų, nurodytų dokumentuose, negalėjo priprekiauti, kadangi tokia suma nesutampa su suma, nurodyta dokumentuose. Laikotarpyje nuo 2018-12-31 iki 2019-01-03 buvo paimti pinigai iš Perlo terminalo. Iš tiesų parduotuvėje nieks nekontroliavo pinigų paėmimą iš Perlo terminalo ir įnešimo jų į centrinę kasą. Paprastai dėl pinigų išėmimo iš „Perlo” terminalo, turėjo kiekvieną dieną pildomas žurnalas, į kurį turėjo būti segamas ir tos dienos kasos orderiai. „Perlo” terminalas nėra fiskalinis aparatas ir nekontroliuojamas kasos pajamų orderiais. Buhalterinėse ataskaitose inkasavimo sumos iš „Perlo” terminalo neatsispindėjo. paėmus ataskaitas nuo sausio 1 d. iki 9 d. ir suskaičiavus pinigus, kiek jų turėjo būti centrinėje kasoje, tai jų tiek nebuvo, todėl jie sprendė, kad jie buvo pavogti. „Perlo” terminalo kasos žurnale buvo užfiksuota, kad nuo 2018-12-31 iki 2019-01-03, kad iš „Perlo” terminalo buvo išimta 4 954 Eur, tačiau tai nereiškia, kad realiai tiek ir buvo išimta. Galėjo būti ir tai, kad tik užrašyta tokia suma, bet įnešta realiai į centrinę kasą mažiau pinigų. Kai kurie iš jų galėjo būti paliekami Perlo terminale grąžai. “Perlo” terminalas fiksuoja visas su juo atliktas operacijas, tame tarpe ir finansinės operacijos į kitas sąskaitas. „Perlo” terminalo ataskaitoje yra keli punktai, iš kurių matosi operacijos apie išmokėtus bilietų laimėjimus, išspausdinusi arba parduotus skaitmeninius loterijos bilietus, kurie yra prilyginami pardavimui. Bilietai išdėliojami prie kasos aparatų. Dienos pabaigoje neparduoti bilietai suskaičiuojami ir fiksuojami, kaip neparduoti, tada juos reikia atšaukti. Teismui parodžius liudytojai dokumentą (t. 1 b. l. 32), liudytoja parodė, kad tai yra terminalo išrašas, kuriame užfiksuotas įmokos pervedimas iš terminalo. Dėl pačių kasos aparatų ji gali pasakyti, kad galima įmušti prekes į kasą ir neįdėti grynų pinigų į kasą už juos, t. y. kasininkui, turinčiam prieigą prie kasos aparato, įmušus į kasą tam tikrą suma, kasos aparatas mano, kad tai yra pirkinys, tuomet automatiškai atsidaro kasos stalčius, bet pinigai neįnešami ir stalčius uždaromas. Šiuo atveju trūkumas kasoje Nr. 1 galėjo susidaryti ir tokiu būdu neįdėjus pinigų. Užfiksuota, kad 2019-01-09, 8.56 val., buvo nupirktas didelis kiekis loterijos ir kitų bilietų už 1 731 Eur. Bilieto pardavimas vyksta pagal brūkšninį kodą, kiekvieno bilieto kodas yra skirtingas. Vienos rūšies bilietų brūkšniniai kodai gali būti vienodi. Per minutę galima nupirkti didelį kiekį bilietų. Visi bilietai inventorizuojami, perskaičiuojami ir turi atitikti tiek, kiek jų yra parduotuvėje. Kasos pajamų orderiai turi būti pasirašomi. Ji nežino, kokios galimos pasekmes jei nėra pasirašytas orderis. Tokiu dokumentu privaloma vadovautis, jei jis ir nepasirašytas, nes kasos aparatai yra programuojami ir vis tiek, nepaisant to, ar yra orderiai ar ne, pasirašyti jie ar ne, visi duomenys patenka į centrinę sistemą. Paprastai inkasuojant kasos grynuosius pinigus, turi būti paskaičiuojami kasoje esantys pinigai, taip pat turi būti užfiksuota, kas perduoda pinigus bei atspausdintas tam tikras dokumentas. Visos operacijos automatiškai keliauja į pagrindinę buhalterinę programą. Paprastai jie sistemoje mato tik prisijungusio asmens duomenis, o kas iš tikro prisijungia, jie nemato ir nežino. Prisijungimo vardas ir slaptažodis reikalingas, kad suvesti duomenis į sistemą. Pareiga saugoti slaptažodį išlieka tam, kam jis buvo suteiktas. Identifikuoti galima tik sąlyginai. Ji nežino, ar šiuo atveju visos kasininkės turėjo prisijungimo kodus. Ji tik žinojo, kad direktorė tikrai turėjo turėti tokį prisijungimo kodą. Kasos išlaidų orderiai galėjo būti inkasuojant į banką, nes viskas ranka suvedinėjama, visi duomenys. Inkasuojant iš kasos aparato viskas vyksta automatu, kai tik padaroma operacija kasos aparate. Atidavus pinigus inkasatoriams, suvesti duomenis apie pinigų inkasavimą galima ir kitą dieną. 2019-01-09 buvo nustatytas teorinis pinigų trūkumas, pagal dokumentus kitoks rezultatas buvo. Kai pinigai įnešami iš centrinės kasos į banką, jie buhalterijoje neskaičiuoja centrinės kasos pinigų, buhalterija nepriklauso įmonei. Mes kaip atskira įmonė apskaitom tik dokumentus ir duomenis, nieko apčiuopiamo nežinom, o kaip buvo ar galėjo būti, negaliu konstatuoti.

Liudytoja R. L. teisme parodė, kad nuo 2003 m. dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės direktore. Kaltinamosios dirbo vedėjomis skirtingomis pamainomis po 4 dienas. Jos buvo atsakingos už pinigus kasoje, jų pridavimą į banką. Parduotuvėje yra tris kasos. Nuo 2019-01-02 iki 2019-01-09 Perlo terminalas buvo prie pirmos kasos. Perlo terminale yra atskira kasa, jame galima atsiskaityti tik grynais. Abi kaltinamosios buvo atsakingos ir už kasą, ir Perlo terminalą. Įvykio metu nebuvo fiksuojami pinigai, esantys Perlo terminale, tik buvo vedamas Perlo terminalo kasos pajamų žurnalas. Jis turėjo būti pildomas kiekvieną dieną baigiant pamainą. Turėjo būti suskaičiuojami visi tą dieną suprekiauti pinigai ir jie visi turėjo būti įnešami į bendrą centrinę kasą – t. y. į parduotuvėje, bendrame kambaryje, esantį seifą. Seifas buvo rakinamas, bet raktas paprastai būdavo seifo duryse. Centrinėje kasoje buvo laikomi ir iš „Perlo” terminalo, ir iš visų kasų išimti pinigai, jų negalima buvo išskirti. Iš centrinės kasos paimti pinigai kiekvieną dieną būdavo vežami į banką, išskyrus sekmadienį. Ji centrinės kasos pinigų nekontroliavo. Juos kontroliavo kaltinamosios, kurios buvo atsakingos už kasų „nuėmimą” ir pinigų atidavimą inkasatoriams. Du kartus per metus buvo atliktas parduotuvės auditas. Paskutinį kartą 2018 m. gruodžio mėn. pradžioje. Tuo metu nebuvo nustatyta jokių trūkumų. Vedėjos turėjo rašyti į kasos žurnalą, kiek pinigų įnešama į centrinę kasą ir kiek paliekama kasoje. Tos sumos turėjo sutapti. 2019-01-08 ji gavo iš banko laišką dėl įnešamų pinigų į banką trūkumo, t. y. išlaidų orderyje buvo nurodyta, kad bankui perduodama 13 000 Eur, o realiai buvo perduota tik 4 000 ar 9 000 Eur. Tuomet ji dar nežinojo, iš kurių kasų susidarė toks trūkumas. Ji net nežinojo, kad toks trūkumas galėjo susidaryti Perlo terminale. Pagal pajamų – išlaidų orderį inkasatoriui turėjo būti perduota 13 000 Eur – visų parduotuvės pinigų (tiek paimtų iš visų kasų, tiek iš Perlo terminalo). Inkasatorius, paimdamas iš parduotuvės pinigus, jų neperskaičiuoja. Ji ta pačią dieną – 2019-01-08, apie 16.00 val., dėl šito trūkumo paklausė kaltinamųjų ir jos jai prisipažino, kad buvo paėmusios pinigus, žadėjo grąžinti pasisavintas sumas, detaliau nieko nekomentavo. Kai šios pinigų negražino, 2019-01-09 ji apie tai pranešė vadovybei ir iškvietė apsaugą. Iki to laiko niekada nebuvo nustatytas pinigų trūkumas Perlo terminale, pasitikėjo šiomis vedėjomis. 2019-01-09 buvo atliktas parduotuvėje patikrinimas ir nustatytas pinigų trūkumas Perlo terminale. Ji nepamena, ar dalyvavo tame patikrinime. Ji žino, kad kaltinamosios iš Perlo terminalo pervedinėjo pinigus į kitas bankines sąskaitas, o paskui tuos pinigus išgrynindavo: Ž. K. – apie 4 000 Eur, o K. R. – apie 14 000 Eur. Tai jos galėjo padaryti be viena kitos žinios. Paprastai padedant darbą, “Perlo” terminale pinigų nebūdavo, buhalteriniuose dokumentuose yra užfiksuota suprekiauta suma, bet kiek realiai iš tikro buvo nunešta iš Perlo terminalo į centrinę kasą, negalėjo žinoti. Darbo pabaigoje turėjo būti atspausdinami kvitai, kuriuose buvo užfiksuotos visos operacijos ir tos dienos suprekiauta suma, kurie turėjo būti segami į “Perlo” terminalo kasos knygą, pagal juos buvo vykdoma buhalterinė apskaita. Šie kvitai nėra perduodamos į buhalteriją, juos atiduodavo į archyvą kitų metų gale. Realiai šie kvitai nebūdavo tikrinami. Inventorizacijos aktai tą pačią dieną buvo siunčiami į buhalteriją. Centrinės kasos pinigai, juos perduodant inkasatoriui, buvo sudedami į paketą, ant kurio būdavo užrašoma tenai esanti pinigų suma. „Perlo” terminale esantys pinigai priklauso bendrovei „(duomenys neskelbtini)”. Jos manymu pinigų pasisavinimas iš „Perlo” terminalo vyko, kai terminale buvo užpildomas pervedimas, bet realiai grynieji pinigai į terminalą neįdedami. Kitaip yra parduotuvės kasose. Ten galima buvo palikti iki 150 Eur. Pradedant dirbti, reikėdavo paskaičiuoti praeitos dienos likutį, paliktą kasoje. Paprastai per vieną – tris dienas suprekiaujama apie 4 000-5 000 Eur kartu su Perlo terminalu. Perlo terminale buvo galima sumokėti už paslaugas, draudimus, paskolas., nusipirkti loterijos bilietų. Per mėnesį būdavo suprekiaujama apie 5000-6000 Eur. Iki 2019-01-09 bankas nenustatydavo įnešamų pinigų nei pertekliaus, nei trūkumo. Buhalterija tikrindavo parduotuvę pirmą mėnesio dieną. Tuomet būdavo nuimama ataskaita kasų ir Perlo terminalo ir siunčiama buhalterijai. 2 790 Eur trūkumas kasoje buvo pastebėtas 2019-01-09. Teismui parodžius liudytojai 2019-01-09 patikrinimo aktą (t. 1, b. l. 4), liudytoja parodė, kad tai jos surašytas aktas ir jame nurodytas 2 795,20 Eur trūkumas buvo nustatytas kasoje Nr.1 (ne “Perlo” terminalo). Šis trūkumas susidarė tą pačią dieną - 2019-01-09. Ji nežino, ar iki 14.00 val. šioje kasoje galėjo būti suprekiauta 2 795,20 Eur. Paprastai Z ataskaita daroma dienos pabaigoje, tačiau 2019-01-09 buvo padaryta kasos Nr. 1 X ataskaita dar nepasibaigus darbo dienai, 18.03 val. Tą dieną ji pranešė apie įvykį apsaugos darbuotojams tik dėl banko nustatyto trūkumo, bet nieko nežinojo apie pinigų trūkumą kasoje Nr. 1. Ji nežino, ar tuo metu tikrinant kasą Nr. 1,patikrinimo metu parduotuvėje buvo kaltinamosios. Galimai jos buvo sulaikytos apie 14.00 val. Ji neklausė nei kaltinamųjų, nei kitų darbuotojų dėl šio trūkumo. Ji neprisimena, dėl ko susidarė toks trūkumas. Ji nežino, kada paskutinį kartą prieš šį patikrinimą buvo tikrinta kasa Nr. 1. Paprastai kaltinamosios turėjo kiekvieną dieną tikrinti kasą. Kartais prie kasos Nr.1 galėdavo dirbti ir kelios darbuotojos, pvz. kai viena palieka kasą, tada kita darbuotoja aptarnauja pirkėjus. Pagal grafiką 2019-01-09 turėjo dirbti K. R.. K. K. dirbo prieš 2019-01-09, sausio mėn. pradžioje. Galimai tą dieną galėjo ateiti padirbti ir Ž. K.. Kiek ji žino K. R. buvo atėjusi į darbą 2019-01-08, nors tai nebuvo jos darbo diena. Ji tai žino iš parduotuvės vaizdo kamerų. Ji niekada nebuvo pastebėjusi, kad Ž. K. ar K. R. dirbtų su „Perlo” terminalu ne savo darbo metu. Tuo metu ji parduotuvėje nedirbo. Jei būdavo keičiamas darbuotojas, apie tai buvo pažymima darbo grafike, bet kartais darbuotojai patys savanoriškai ateidavo į parduotuvę padėti. Toks jų darbo laikas nebuvo fiksuojamas ir atlyginimas už tai nemokamas. Taip kartais būdavo parduotuvėje. Pamena, kad 2019-01-09, jai apie 9.00 val. pranešus apie įvykį apsaugos darbuotojui, šis paprašė jos iškviesti ir Ž. K.. Ji nežino, ar prie šios kasos dirbo kita darbuotoja. Baigiantis darbo dienai K. R. turėjo suskaičiuoti, kiek kasoje Nr. 1 buvo suprekiauta grynųjų pinigų. Jos manymu, šis pinigų trūkumas galėjo susidaryti ir nuo ankstesnių dienų, jei būdavo netiksliai nurodomi pinigų likučiai dienos pabaigoje. Šiaip prie kasos galėjo prieiti ir kitas parduotuvės darbuotojas, kasos aparato raktas būdavo laikomas po kasos aparatu. Ji nežino, ar parduotuvėje sulaikius kaltinamasis, buvo atlikta jų asmens krata ir apžiūrėti jų asmeniniai daiktai. Ji neatsimena tiksliai, kas 2019-09-08 atliko kasos Nr. 1 inventorizaciją. Žino, kad tikrai ne ji. 2019-01-08. prie pirmos kasos priėjimą turėjo ji, A. K., K., K. R.. M. Ž. galėjo prieiti prie kasos tikslu patikrinti. Teismui pagarsinus byloje esantį darbo grafiką (t.1, b. l. 79-80), liudytoja parodė, kad darbo grafike nurodyti trumpiniai reiškia: U- duonos krovimas, T - taros kasa, P – pietūs, Eur – tvarkymas, I - inkasacija ir vedėjų darbas, X - vedėjų darbas, dokumentų tvarkymas, Č - taromato tvarkymas. Valanda dar skirstoma į 4 grafas po 15 min. Maždaug visi darbuotojai prisilaikė to grafiko. Teismui pagarsinus Metinės piniginių lėšų inventorizacijos 2019-01-10 aktą (t. 1, b. l. 46, liudytoja parodė, kad 2019-01-10 ji ir kasininkė M. Ž. darė seife esančių pinigų inventorizaciją ir nustatė tokį pat pinigų trūkumą kaip ir 2019-01-09 kasoje Nr. 1. Tai reiškia, kad kitose kasose trūkumo nebuvo. Apie Perlo terminale spausdinamus bilietus ji gali pasakyti, kad tuo atveju, jei iš vienos kasos paimami pinigai į kitą kasą, pinigai inkasuojami, tai vedėja, kasininkė išima iš kasos pinigus ir atspausdina kasos išėmimo kvitą. Jei yra vienoje kasoje keičiami kitos kasos pinigai, tai apie tai nepažymima. Iš 2019-01-08 vaizdo įrašo apžiūros protokolo ji sprendžia, kad 2019-01-08 protokole nurodytos matomos darbuotojos šviesiais plaukais galėjo būti ji, K. ir K..

Liudytoja R. L. papildomai teisme apklausta, parodė, jog kasos išlaidų orderius ir kasos knygą vedėjos pildo pastoviai, bet tomis dienomis, kaip buvo neteisėtai pervesti pinigai iš “Perlo” terminalo, tai nėra nei vieno parašo ant kasos išlaidų, kasos pajamų orderio. Ji iš dokumentų mato, kad 2019 m. sausio 1, 2 d., kai dirbo Ž. K., tie dokumentai yra užpildyti Ž. K.. Perduodant pinigus inkasatoriui, būdavo surašomi kasos pajamų orderis ir kasos išlaidų orderis. Taip nebūdavo, kad vienas darbuotojas suskaičiuoja pinigus ir įdeda į voką, o kitas perduoda pinigus inkasatoriui. Paprastai, kas suskaičiuoja pinigus, tas ir užpildo reikiamus dokumentus. Ji mato, kad ant kasos išlaidų orderių savo vardą, pavardę ir parašą. Jos man paduodavo išlaidų orderį, aš niekada neperskaičiuodavau tų pinigų. Kvitas yra, kad inkasatorius paėmė tuos pinigus ir pasirašau ant išlaidų orderio. 2019-01-07, 2019-01-08, 2019-01-09 ji yra užpildžiusi kasos išlaidų orderius, nes jie buvo neužpildyti. Sumas pasižiūrėjo iš inkasatoriaus kvituko. Tada į šiuos orderius įrašė R. pavardę, nes tai buvo jos darbas tomis dienomis užpildyti šiuos dokumentus ir ji tomis dienomis skaičiavo inkasatoriui perduodamus pinigus. asmens kodu jei jį žinai ir piktnaudžiauji, tai gali pasinaudoti. Kiekvienam darbuotojui, dirbančiam prie kasos suteikiamas tabelinis numeris ir kodas. Šiaip kitas darbuotojas galėtų norėdamas piktnaudžiauti pasinaudoti tuo numeriu ir kodu, bet yra jų visiška materialinė atsakomybė. Be to naudotis svetimu kodu yra nenaudinga kasininkei, nes nuo to kiek ji priprekiauja, priklauso jos atlyginimo dydis. 2019-01-09 kasoje Nr. 1 buvo nustatytas vienkartinių loterijos bilietų trūkumas už 1 730 Eur. Todėl ji 2019-01-09, ryte, kartu su K. R. suskaičiavo bilietus. Apie jų trūkumą ji pasakė vadovybės apsaugos viršininkui A. T.. Už šią sumą bilietų nebuvo. Fiziškai skaičiavo kiek yra bilietų ir kiek kompiuteris rodo balanse bilietų likutį. Balanse buvo nurodytas didelis kiekis tų bilietų, o realiai jų nebuvo. 1 730 Eur buvo išmušta pirmoje kasoje kaip vienkartinis pirkimas. Tuo metu kasoje dirbo K. R.. Bilietai nebuvo pirkti, bet buvo įmušti, o pinigai neįdėti. Galimai tai buvo netikra buhalterinė operacija. Realiai tokie pinigai nebuvo pavogti. Taigi, 2019-01-09 buvo nustatytas pirmoje kasoje grynųjų pinigų trūkumas viso 2 795,20 Eur, iš jų: 1 730 Eur už bilietus, likusi suma grynųjų iš pačios kasos. Ji pastebėjo, kad tada K. R. sąskaitoje buvo 1000 Eur, kuruos ji nespėjo išsigryninti. Tas visas trūkumas nebuvo padengtas. Ji patikslina, kad 2019-01-09, ryte, ji kartu K. R. suskaičiavo bilietus, ir ji nustačiusi, kad jų trūksta už 1 730 Eur ir nesant už juos sumokėta pinigų, ji liepė K. R. įmušti šią sumą į kasą, neva tai kaip už šių bilietų vienkartinį pirkimą. K. R. tada dar dirbo iki pietų, gal iki 12 val. Gali būti, kad jos bilietus skaičiavo dar prieš 8.00 val., neprasidėjus darbo dienai. Kasą galima atidaryti ir prieš darbo pradžią. Kaip ji mato iš čekio, išmušta bilietų suma buvo 8.58 val.. Čekyje nurodyta, kad už šiuos bilietus neva buvo sumokėta grynaisiais, bet grynųjų pinigų niekas į kasą nedėjo. K. R. tabelinis numeris 0(duomenys neskelbtini). K. R. sakė, kad pinigai 1 000 Eur yra jos sąskaitoje. Šie pinigai buvo įmušti į kasą su jos žinia su K. R. kodu. Ji nepamena, ką K. R. aiškino apie šių bilietų dingimą. Ji mano, kad K. R. yra atsakinga už šį trūkumą. Dar anksčiau jai parduotuvės darbuotojai, nepamena kas, yra sakę, kad K. R. ir Ž. K. parduotuvėje „trina” bilietus ir žiūri laimėjimus. Ji mano, kad toks bilietų trūkumas susidarė ne per vieną dieną. Ji nepamena, kada parduotuvėje buvo skaičiuojami paskutinį kartą momentiniai bilietai. Kaip jau minėjo, 2018 m. gruodžio mėn. Pradžioje atlikus parduotuvės patikrinimą, nebuvo nustatytas bilietų trūkumas. Šiaip laimėjimus už šiuos bilietus galima atsiimti bet kurioje parduotuvėje, kur yra „Perlo” terminalas.

Liudytoja G. N. teisme parodė, kad ji yra Ž. K. brolio žmona. 2018 m. - birželio – rugpjūčio mėn. Ž. K. paprašė jos banko sąskaitos numerio ir bankinės kortelės, paaiškindama, kad jai reikia kažko dėl darbo ir, kad jos kortelė netinka, nes reikia banko Luminor. Ji jai davė savo banko sąskaitos duomenis, bankinę kortelę ir jos PIN kodą. Ji nežino, kokią konkrečiai pinigų sumą K. R. pervedė į jos sąskaitą, nes pati nesinaudoja el. bankininkyste ir nežiūrėjo bankomate. Ji K. R. savo kortelę ir jos PIN kodą davė 3 kartus. K. R. kortelę grąžindavo tą pačią dieną, ją duodavo K. R. savo noru. Jei ji žinotu, kad K. R. naudoja jos kortelę ir banko sąskaitą, kortelės ir banko duomenų jai neduotų. Jos vyras irgi buvo davęs K. R. savo bankinę kortelę ir banko sąskaitos duomenis. Kiek kartų davė ir kada, ji nežino. Jos vyras nesinaudoja ir nemoka naudotis savo el. bankininkyste. Liudytojas V. N. teisme patvirtino, kad buvo davęs savo sesei Ž. K. savo bankinę kortelę ir nurodęs jos PIN kodą. Jis nežino, kokio banko turėjo kortelę, ir kiek kartų sesei buvo ją davęs. Jis nesidomėjo, kam sesei buvo reikalinga jo banko kortelė. Ji tik sakė, kad jai reikia nuimti pinigus. Kortelę davė savo valia. Kitiems asmenims niekada nebuvo davęs savo banko kortelės. Jis pats K. R. nenuminėjo pinigų iš savo banko sąskaitos. Jis taip pat žinojo, kad jo žmona buvo davusi kelis kartus savo banko kortelę Ž. K..

Liudytoja B. B. teisme parodė, kad K. R. jos pažįstama, su kuria mokėsi mokykloje. 2019 m. sausio mėn. K. R. paprašė jos „Luminor” banko sąskaitos numerio, paaiškindama ji, kad kažkas jai (K. R.) turi pervesti pinigus, o jos sąskaita užblokuota. Ji jai užrašė ant lapelio savo sąskaitos numerį. Po kažkiek laiko ji gavo sms žinutę, kad jos sąskaita papildyta 1 200 ar 1 100 Eur. Po šito ji davė K. R. savo bankinę kortelę ir pasakė PIN kodą tam, kad ši galėtų bankomate išsigryninti pinigus. K. R. išsigrynino tuos pinigus ir grąžino jai kortelę. Ji savo valia davė K. R. savo banko sąskaitos numerių ir bankinę kortelę bei pasakė PIN kodą. Iš pradžių ji nežinojo, kokie tai pinigai, vėliau iš kalbų sužinojo, kad tai buvo parduotuvės pinigai,. Jei ji tai žinotų, ji K. R. neduoti pasinaudoti savo banko sąskaita. Už savo bankinių duomenų suteikimą K. R., ji negavo jokio atlyginimo.

Rašytiniai įrodymai

2019-01-09 UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)” pareiškime nurodyta, kad 2019-01-09 perskaičiuojant parduotuvės „(DUOMENYS NESKELBTINI)”, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), loterijos terminalo kasą, buvo nustatytas piniginių lėšų - 20 000 Eur - trūkumas pagal terminalo ataskaitą. Su šiuo terminalu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 dirbo plataus profilio darbuotojos K. R. ir Ž. K. . Aiškinantis dėl šio trūkumo, Ž. K. pripažino prisipažino, jog nuo 2019-01-02 iki 2019-01-09 ji iš minėto terminalo pervedė 4 500 Eur į savo sąskaitą, o R. R. pripažino, kad ji iš šio terminalo į savo sąskaitą pervedė 15 5000 Eur. Tokiu būdu parduotuvei padaryta bendra 20 000 Eur žala (t.1, b. l. 3).

2019-01-10 UAB “(DUOMENYS NESKELBTINI)” pareiškimo papildyme nurodyta, jog papildant 2019-01-09 pareiškimą dėl piniginių lėšų vagystės ir „Perlo” terminalo, pridedama 2019-01-08 filmuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip darbuotoja K. R. atlieka neteisėtus piniginių lėšų pervedimus loterijos “Perlas” terminale. Taip pat pareiškime nurodyta, kad pridedama filmuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kaip Ž. K. iš pirmos kasos išima nenustatytą sumą pinigų (t .1, b. l. 44).

2019-01-09 ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad dėl vagystės iš parduotuvės „(DUOMENYS NESKELBTINI)”, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pranešta policijai 2019-01-09, 14.41 val., policijos pareigūnai atvyko į vietą – 15.36 val., Ž. K. ir K. R. pristatytos į komisariatą – 16.00 val. (t. 1, b. l. 15 - 17).

Iš 2003-06-03 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su K. R., ir 2003-06-03 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 0(duomenys neskelbtini), sudarytos su Ž. K. matyti, kad jos nuo 2003-06-04 dirbo UAB “(DUOMENYS NESKELBTINI)”, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kasininkių, vėliau - nuo 2004-05-04 vyr. kasininkių, pareigose (t.1, b. l. 8 – 14).

Iš 2019-01-09 inventorizacijos akto matyti, kad 2019-01-09, 18.03 val., atlikus parduotuvėje “N M.”, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ės, grynųjų pinigų elektroniniame kasos aparate, kurio rėmo Nr.1, inventorizaciją, nustatytas 2 795,20 Eur trūkumas (t. 1, b. l. 4).

2019-01-10 piniginių lėšų inventorizacijos akte nurodyta, kad Parduotuvės “(duomenys neskelbtini)” direktorei R. L. patikrinus parduotuvės centrinę kasą, joje nustatytas 2790 Eur trūkumas (t.1, b. l. 46 - 50).

2019 m. sausio mėn. parduotuvės „Normos mažmena” darbuotojų darbo grafikas patvirtina, jog Ž. K. 2019 m. sausio mėn. dirbo 4 d., o K. R. – 2019 m. sausio mėn. 2, 3, 8, 9 d. (t. 1, b. l. 5 – 6, 79 - 80).

2019-06-19 objektų apžiūros protokole užfiksuota 2019-01-08 vaizdo įrašo iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ PC „N“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ių m., (duomenys neskelbtini) apžiūra. Protokole nurodyta, jog atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu „Įdeda kažkokius pinigus“, 4693 KB, apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08, nuo 15:00:05 val. iki 15:01:06 val. Jame matyti PC „N“ centrinė kasa ir „Perlo“ terminalo kasa, esanti kairėje pusėje. 15:00:07 val. ateina prie kasų kasininkė (K. R.), kuri abiejose rankose laiko pinigus, juos skaičiuoja, prieina prie PC „N“ centrinės kasos ir atidariusi kasos stalčių į juos įdeda pinigus, 15:00:12 val. uždaro kasą, pasilenkia ir dairosi po kasa esančia lentyna. 15:00:28 val. prieina prie „Perlo“ terminalo kasos, ekrane ranka paspaudžia, atsidaro lentelė, pasilenkia ir iš po kasa esančios lentynos kažką paima ir išeina iš vaizdo įrašo matymo zonos. Baigiasi vaizdo įrašas 15:01:06 val. Atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu „PAIMA PINIGUS“ 5130 KB, apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08, nuo 12:50:53 val. iki 12:51:58 val., Vaizdo įraše matoma PC „N“, centrinė kasa ir „Perlo“ terminalo kasa, esanti kairėje pusėje. Iš prekybos salės matyti, kaip ateina kasininkė Ž. K., kuri prieina iškart prie PC „N“ centrinės kasos, atidaro kasos stalčių ir iš jos išima pinigus. Pasidėjusi ant prekybos stalo, perskaičiuoja pinigus. 12:51:49 val. paima pinigus ir išeina iš vaizdo įrašo matymo zonos. Baigiasi vaizdo įrašas 12:51:58 val. (t. 1, b. l. 22 – 24).

Iš 2019-06-19 objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD-R kompaktinis diskas, kuriame yra 2019-01-08 vaizdo įrašai iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ PC „N“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad atidarius kompaktinį diską, matyti šeši vaizdo įrašų failai pavadinimais „CH02-2019-01-08-08-18-07“, „CH02-2019-01-08-08-46-15“, „CH02-2019-01-08-12-54-21“, „CH02-2019-01-08-17-09-27“, „CH02-2019-01-08-21-31-37“, „CH03-2019-01-08-21-28-57“. Atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu „CH02-2019-01-08-08-18-07“, apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08, nuo 08:44:27 val. iki 08:45:40 val. Vaizdo įraše matoma PC „N“, centrinė kasa Nr. 1 ir „Perlo“ terminalo kasa, esanti kairėje pusėje. Matoma esanti darbuotoja (K. R.) 08:44:31 priėjusi prie „Perlo“ terminalo kasos, dešine ranka ekrane suveda, 08:44:40 iš kišenės išsiima mobilų telefoną, telefone žiūrinėja, 08:44:43 „Perlo“ terminalo kasos, dešine ranka, ekrane suveda iš savo mobilaus telefono kažką, nuolat dairydamasi, suvedusi uždaro lenteles ekrane, įsideda savo mobilų telefoną kaire ranka į kišenę ir išeina iš vaizdo įrašo matymo zonos. Baigiasi vaizdo įrašas 08:45:40 val. Atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu „CH02-2019-01-08-08-46-15“, apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08, nuo 08:46:39 val. iki 08:59:19 val. Vaizdo įraše matoma PC „N“, centrinė kasa Nr. 1 ir „Perlo“ terminalo kasa, esanti kairėje pusėje. Matoma esanti darbuotoja (K. R.), kuri „Perlo“ terminalo kasos ekrane suvedinėja duomenis, 08:46:51 val. atidaro PC „N“ centrinės kasos stalčių, kuriame yra laikomi pinigai, pasižiūri 08:46:52 val. uždaro kasos stalčių. „Perlo“ terminalo kasos ekrane suvedinėja duomenis. 08:47:14 atsispausdina „Perlo“ terminalo kasos kvitas, darbuotoja apsidairo, 08:47:15 val. atspausdintą "Perlo" terminalo kasos kvitą išmeta į šiukšliadėžę. 08:47:20 „Perlo“ terminalo kasos ekrane, minėta darbuotoja (K. R.) suvedinėja duomenis, 08:47:46 atsispausdina „Perlo“ terminalo kasos kvitas, kurį paima ir laiko kairėje rankoje, toliau suvedinėja duomenis, 08:48:04 val. atsispausdina dar vienas „Perlo“ terminalo kasos kvitas, kurį paima ir laiko kairėje rankoje. Toliau suvedinėja duomenis „Perlo“ terminalo kasos ekrane, 08:48:41 atsidaro „Perlo“ terminalo kasa, o tuo metu minėta darbuotoja toliau atsitraukia nuo kasos ir toliau esančioje lentynoje kažko ieško, kažką paima ir nueina link kasos Nr. 3 paduoda ir atgal grįžta į minėtą kasą. Minėtoje „Perlo“ terminalo kasos ekrane suvedinėja duomenis. 08:49:19 atsispausdina kvitas, kurį paima kaire ranka ir jį kairėje su kitais kvitais jį laiko ir toliau minėtoje kasoje suvedinėja duomenis. 08:50:20 val. atsispausdina kvitas, kurį paima. Minėtoje kasoje toliau suvedinėja duomenis, peržiūri visus rankoje laikytus atspausdintus „Perlo“ terminalo kvitus, sudeda į kasą „Perlo“ terminalo, dar kartą peržiūri kasoje esančius kvitus. Minėta darbuotoja toliau „Perlo“ terminalo kasos ekrane toliau suvedinėja duomenis, paėmusi kaire ranka iš kišenės mobilų telefoną, jame kažką žiūrinėja. 08:52:25 val. „Perlo“ terminalo kasoje suvedinėja duomenis. 08:53:13 val. „Perlo“ terminalo kasoje atsispausdina kasos kvitas, kurį paima ir laiko kairėje rankoje, toliau suvedinėja duomenis. 08:53:57 val. „Perlo“ terminalo kasos kvitą padeda ant kasos prekystalio Nr. 1, o tuo metu ji nuėjusi šiek tiek toliau nuo minėtos „Perlo“ terminalo kasos, kažko ieško, tuo pat metu prieina žmogus, kuris kažką pasako, o tuo metu darbuotoja (K. R.) iš lentynos išima cigarečių pakelį ir nueina link kasos Nr. 3 ir padavusi cigarečių pakelį grįžta atgal. 08:54:18 „Perlo“ terminalo kasos ekrane toliau suvedinėja duomenis. 08:54:37 val. „Perlo“ terminalo kasoje atsispausdina kvitas, kurį ji paima ir toliau suvedinėja duomenis ekrane. Atidaro „Perlo“ terminalo kasą ir jį sudeda visus atspausdintus kvitus, vėliau išima ir laiko rankoje. 08:54:51 val. „Perlo“ terminalo kasos ekrane suvedinėja duomenis. 08:55:46 minėtoje kasoje atsispausdina kvitas, toliau suvedinėja duomenis, 08:56:47 val. minėtoje kasoje atsispausdina kasos kvitas. Minėta darbuotoja atsidariusi kasą, peržiūri visus atspausdintus kvitus ir toliau suvedinėja duomenis. 08:57:41 val. į minėtą kasą ateina darbuotoja (šviesiais plaukais), kuri iš po kasoje esančios lentynos paima skardinę, atsigeria ir išeina, o tuo metu darbuotoja (K. R.) ir toliau „Perlo“ terminalo kasos ekrane suvedinėja duomenis. 08:58:15 val. minėtoje kasoje atsispausdina kasos kvitas, atsidariusi kasą, juos visus sudeda į kasą, apsidaro ir uždaro kasą. 08:58:49 val. iš lentynos, kurioje sudėtos cigaretės, paima pakelį cigarečių, prieina prie kasos Nr. 1 nuskenuoja cigarečių pakelį, įdeda pinigus į kasą, uždaro kasą ir išeina. 08:59:08 baigiasi vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu „CH02-2019-01-08-12-54-21“, apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08 nuo 13:09:05 val. iki 13:17:36 val. Vaizdo įraše matoma PC „N" centrinė kasa Nr. 1 ir „Perlo“ terminalo kasa, esanti kairėje pusėje. Matoma darbuotoja (K. R.), kuri centrinėje kasoje Nr. 1 aptarnauja klientus, ir iškart prisijungia prie „Perlo“ terminalo kasos, kur suvedinėja duomenis, eilėje tuo pat metu laukia žmonės, kuri po kiek laiko prieina prie kasos Nr. 1, aptarnauja klientą, kol laukia, kada atsiskaitys už prekes, ji 13:10:00 val. prieina prie „Perlo“ terminalo kasos, toliau suvedinėja duomenis. 13:10:11 pasisuka link kasos Nr. 1, kur paima pinigus iš kliento, įdeda į kasą, atiduoda grąžą ir uždaro kasos stalčių. 13:10:42 val. kasoje Nr. 1 aptarnauja kitą klientą, skenuoja prekes. 13:11:21 val. prie kasos Nr. 1 prieina darbuotoja (šviesiais plaukais), kuri priėjusi kažką pasako ir tuo metu K. R., atidariusi kasos Nr. 1 stalčių išima vieną kupiūrą (dėl vaizdo įrašo blogos kokybės sunku nustatyti, kokio nominalo) paduoda darbuotojai šviesiais plaukais ir ji išeina, o tuo metu ji ir toliau aptarnauja klientus. 13:11:53 val., kol klientas atsiskaitys už pirkinius, minėta darbuotoja pasisuka prie „Perlo“ terminalo kasos, ekrane suvedinėja duomenis. 13:12:25 val. klientas atsiskaito už prekes ir išeina. 13:12:27 val. kasoje Nr. 1 aptarnauja kitą klientą, skenuoja prekes. 13:13:22 val. laukia, kol atsiskaitys už prekes, tuo pat metu pasisuka prie „Perlo“ terminalo kasos ekrano, suvedinėja duomenis. 13:13:45 val. pasisuka prie kasos Nr. 1, klientas paduoda pinigus už prekes ir išeina. Toliau aptarnauja klientus, skenuoja prekes. 13:15:25 val. pasisuka prie „Perlo“ terminalo kasos, ekrane suvedinėja duomenis. 13:15:52 val. atsispausdina „Perlo“ terminalo kvitas, kvitą paima ir laiko kairėje rankoje, toliau ekrane suvedinėja duomenis. 13:16:49 val. pasisuka prie kasos Nr. 1, atidaro kasos stalčių, pasižiūri, uždaro ir vėl pasisuka link „Perlo“ terminalo kasos, ekrane suvedinėja duomenis. Peržiūri kasoje esančius kvitus, paima iš kasos kelis kvitus, juos peržiūri, 13:17:29 val. atsispausdina „Perlo“ terminalo kvitą, kurį paima, uždaro minėtos kasos stalčių ir rankoje laikydama „Perlo“ terminalo kvitus išeina. 13:17:36 val. baigiasi vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu „CH02-2019-01-08-17-09-27“ apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08 nuo 17:26:42 val. iki 17:28:47 val. Vaizdo įraše matoma PC „N“ centrinė kasa Nr. 1 ir „Perlo“ terminalo kasa, esanti kairėje pusėje. Matoma darbuotoja (K. R.), kuri pasilenkusi po prekystaliu esančiose lentynose kažko ieško, išima permatomą plastikinį maišelį, iš kurio išima loterijos bilietus, juos perskaičiuoja (5 vnt.), 17:27:41 val. nuskenuoja kasoje Nr. 1, išlenda kasos kvitas 17:27:49 val., kurį paėmusi iškart išmeta į šiukšlių dėžę. Nuskenuotus bilietus padeda atskirai po kasa esančioje lentynoje. 17:28:24 val. abiejose rankose laikydama anksčiau minėtą maišelį užriša ir išeina. 17:28:47 val. baigiasi vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu "CH02-2019-01-08-21-31-37" apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08 nuo 21:40:09 val. iki 21:41:05 val. Vaizdo įraše matoma PC „N“, centrinė kasa Nr. 1 ir „Perlo“ terminalo kasa, esanti kairėje pusėje. Matoma darbuotoja (K. R.), kuri atidariusi kasos Nr. 1 stalčių iš ten išima pinigų kupiūrą, uždaro kasos stalčių ir nueina link kasos Nr. 3, paduoda ir grįžta iškart prie kasos Nr. 1. 21:40:26 val. stovi pasirėmusi prie kasos Nr. 1, žiūrėdama į kasos ekraną. 21:40:38 val. ekrane atsiranda lentelė, kur minėta darbuotoja suvedinėja duomenis. 21:41:05 val. baigiasi vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašo failą pavadinimu „CH03-2019-01-08-21-28-57“ apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019-01-08 nuo 21:39:53 val. iki 21:40:51 val. Vaizdo įraše matoma PC „N“ kasa Nr. 3. Matoma darbuotoja (šviesiais plaukais), kuri pasilenkusi skaičiuoja kasoje esančius pinigus. 21:40:16 val. prie kasos Nr. 3 prieina darbuotoja (K. R.) ant prekystalio padeda pinigų kupiūrą (dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nesimato kokio nominalo) ir nueina. Minėta darbuotoja pinigų kupiūrą įdeda į kasą, toliau skaičiuoja pinigus. 21:40:51 val. baigiasi vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 25 – 28).

2019-09-10 objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos R. L. prie 2019-01-09 apklausos protokolo pateiktų dokumentų - Perlo terminalo pardavimų ataskaitos - 2019-01-02, 2019-01-03, 2019-01-04, 2019-01-05, 2019-01-06, 2019-01-07, 2019-01-08. Protokole pažymėta:

2019-01-02 „Perlo“ terminalo pardavimų ataskaita Nr. 632500, kurioje iš viso suma yra - 8,50 Eur; Perlo paslaugos suvestinė, Nr. 63250001, kurioje matyti iš viso (kasoje turi būti) 3 825,67 Eur. 2019-01-02 kasoje trūkumas yra 3817,17 Eur;

2019-01-03 „Perlo“ terminalo pardavimų ataskaita Nr. 632500, kurioje iš viso suma yra -3,75 Eur; Perlo paslaugos suvestinė Nr. 63250001, kurioje matyti iš viso (kasoje turi būti) 4 510,91 Eur. 2019-01-03 kasoje trūkumas yra 4507,16 Eur;

2019-01-04 „Perlo“ terminalo pardavimų ataskaita Nr. 632500, kurioje iš viso suma yra -31,50 Eur; Perlo paslaugos suvestinė Nr. 63250001, kurioje matyti iš viso (kasoje turi būti) 4 513,15 Eur. 2019-01-04 kasoje trūkumas yra 4481,65 Eur;

2019-01-05 „Perlo“ terminalo pardavimų ataskaita Nr. 632500, kurioje iš viso suma yra -59,75 Eur; Perlo paslaugos suvestinė Nr. 63250001, kurioje matyti iš viso (kasoje turi būti) 2 522,89 Eur. 2019-01-05 kasoje trūkumas yra 2463,14 Eur;

2019-01-06 „Perlo“ terminalo pardavimų ataskaita Nr. 632500, kurioje iš viso suma yra -19,50 Eur; Perlo paslaugos suvestinė Nr. 63250001, kurioje matyti iš viso (kasoje turi būti) 30,60 Eur. 2019-01-06 kasoje trūkumas yra 11,10 Eur;

2019-01-07 „Perlo“ terminalo pardavimų ataskaita Nr. 632500, kurioje iš viso suma yra -93,00 Eur; Perlo paslaugos suvestinė Nr. 63250001, kurioje matyti iš viso (kasoje turi būti) 298,84 Eur. 2019-01-07 kasoje trūkumas yra 205,84 Eur;

2019-01-08 „Perlo“ terminalo pardavimų ataskaita Nr. 632500, kurioje iš viso suma yra -10,00 Eur; Perlo paslaugos suvestinė Nr. 63250001, kurioje matyti iš viso (kasoje turi būti) 3 610,20 Eur. 2019-01-08 kasoje trūkumas yra 3 600,20 Eur (t. 1, b. l. 29 – 31).

2019-02-21 objektų apžiūros protokole užfiksuota 2019-01-09 Ž. K. savanoriškai pateiktų daiktų apžiūra. Protokole nurodyta, jog apžiūrėtas juodos spalvos, mobilus telefonas „SAMSUNG“, IMEI: (duomenys neskelbtini); rudos spalvos piniginė, kurioje yra 84,11 Eur; „Hansabankas“ internetinės banko kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); geltonos spalvos, popieriaus lapas, kuriame nurodytas naudotojo ID 7...4, el. paslaugų teikimo sutartis; SNORO banko mokėjimo kortelė išduota J. N. vardu Nr. (duomenys neskelbtini); SWEDBANK mokėjimo kortelė išduota Ž. K. vardu Nr. (duomenys neskelbtini); baltos spalvos vokas, ant kurio ranka užrašyta ID 7...4, voko viduje yra banko „Luminor“ naujoji mokėjimo kortelė „Luminor Debit“, išduota Ž. K. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini); kliento kortelė, ant kurios ranka užrašyta Ž. K., LT (duomenys neskelbtini); 2018-08-19, 2018-10-02, 2018-11-22, 2018-11-22, 2019-01-03 antstolės A. M. laiškai adresuoti Ž. K. dėl išieškojimo bei kt. (t. 3., b. l. 28 – 34).

2019-01-09 kratos protokole nurodyta, kad kratos pas K. R. gyvenamojoje vietoje, esančio Raubiškių g. 7, (duomenys neskelbtini)ės, metu buvo rastos ir paimtos 2 įmautės su Perlo paslaugų apmokėjimo kvitais (55 vnt.) dvi įmautės su kredito sutartimis (t. 2, b. l. 6-9), kurie buvo apžiūrėti ir jų apžiūra užfiksuota 2019-03-26 daiktų apžiūros protokole. Protokole nurodyta, kad apžiūrima įmautė Nr. 1, kurioje yra 2016-09-21 paskolos sutartis Nr. 82; priedas Nr. 1 prie paskolos sutarties Nr. 82, kuris adresuotas K. R., kuriame nurodytas paskolos gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 19 vnt. Perlo paslaugų pinigų pervedimo kvitų. Taip pat apžiūrima įmautė Nr. 2, kurioje yra 2015-07-31 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas kredito davėjas Bigbank AS filialas, kredito gavėjas yra K. R., bendra kredito gavėjo mokama suma – 9 352,01 Eur (1 lapas), vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafikas (1 lapas), bendrosios sutarties sąlygos (galioja nuo 2014-10-01), (2 lapai), standartinė informacija apie vartojimo kreditą (1 lapas). 36 vnt. Perlo paslaugų Bigbank AS filialas už kreditą pinigų pervedimo kvitai 2015-2018 metų; Perlo paslaugų kvitai atsiskaitant už Omnitel ryšio paslaugos; Perlo paslaugų kvitai atsiskaitant už AB Telia Lietuva ryšio paslaugas (t. 2, b.l. 17 - 20 ).

2019-04-03 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota „Luminor“ banko sąskaitos, priklausančios V. N., išklotinės už laikotarpį nuo 2017-12-14 iki 2019-01-09 apžiūra, iš kurios matyti:

(...)

-2019-01-02 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-02 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-02 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-02 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-03 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-03 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-03 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-03 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-04 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-04 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-04 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-04 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-07 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-07 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-07 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-07 mokėtojas UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, gavėjas AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), PERLO PASLAUGOS, PEPGLT21XXX, mokėjimo paskirtis: siuntėjas: Z. K.; operacijos suma: 300,00 Eur;

-2019-01-09 mokėjimas banko viduje K. R., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ės, (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuva, mokėjimo paskirtis: pinigai, operacijos suma: 1201,00 Eur.

Šiame protokole pažymėta, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 daromi pavedimai iš UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, į gavėjo AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. N. buvo pervesta 4800,00 Eur.

2019-01-09 AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. N., mokėjimas banko viduje K. R., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ės, (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuva, mokėjimo paskirtis: pinigai, operacijos suma: 1201,00 Eur.

(...)

-2019-01-04 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-03 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ės LTU699628; Operacijos suma: 200,00 Eur.

-2019-01-04 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-03 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LTU699574; Operacijos suma: 1000,00 Eur.

-2019-01-06 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-04 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LTU024097; Operacijos suma: 1000,00 Eur.

-2019-01-06 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-04 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LTU024194; Operacijos suma: 200,00 Eur.

-2019-01-07 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-05 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LTU418196; Operacijos suma: 190,00 Eur.

-2019-01-07 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-05 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ės LTU415387; Operacijos suma: 1000,00 Eur.

-2019-01-08 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-07 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LTU998564; Operacijos suma: 190,00 Eur.

-2019-01-08 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, mokėjimo paskirtis: grynųjų pinigų nurašymas kortele; ************(duomenys neskelbtini) Eur 2019-01-07 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LTU998148; Operacijos suma: 1000,00 Eur.

Protokole pažymėta, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 iš AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios V. N., buvo išgryninta 4 780,00 Eur (t. 1, b. l. 121 - 127)

2019-09-06 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota AB „LUMINOR“ banko sąskaitos, priklausančios B. B., išklotinės, ir K. R. atliktų pavedimų, apžiūra. Šiame protokole nurodyta, kad iš UAB „PERLO PASLAUGOS“ į B. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2019-01-02 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00.

Protokole nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-15 K. R. iš UAB „Perlo paslaugos“ į B. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 200 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-15 K. R., iš B. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1 190 Eur (t. 1, b.l. 169 - 171 ).

2019-04-08 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios Ž. K., išklotinės už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-01-09 apžiūra, o būtent, kad: (…) laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 nebuvo daromi pavedimai iš UAB „PERLO PASLAUGOS“, įmonės registracijos numeris 301169732, į gavėjo AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią Ž. K. (t. 3, b. l. 23 – 24).

2019-09-02 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota „LUMINOR“ AB banko sąskaitos, priklausančios K. R., išklotinės apžiūra. Protokole pažymėta, jog:

K. R., priklausančios AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-13.Nustatyta, kad K. R. iš UAB „PERLO PASLAUGOS“ į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė:

1) 2019-01-02 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00;

2) 2019-01-03 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00;

3) 2019-01-04 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00;

4) 2019-01-07 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00;

5) 2019-01-08 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00.

Protokole nurodyta, jog yra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 K. R. iš UAB ‚Perlo paslaugos‘ į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 8 700,00 Eur.

Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 K. R. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 6 670,00 Eur.

2019-01-09 V. N., iš banko ‚Luminor“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. R., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 201,00 Eur (t. 2, b. l. 83 - 85 ).

2019-09-02 apžiūros protokole užfiksuota AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. R., nuo 2019-01-01 iki 2019-01-13 išklotinės apžiūra. Protokole nurodyta, jog nustatyta, kad K. R. iš UAB „PERLO PASLAUGOS“ į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė:

1) 2019-01-03 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00; 300,00;

2) 2019-01-04 - 300,00; 300,00; 300,00; 300,00;

3) 2019-01-08 - 300,00; 300,00.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 K. R. iš UAB „Perlo paslaugos“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 3 600,00 Eur ir išgrynino 3 510,00 Eur (t. 2, b. l. 77 - 80 ).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies

Kaltinamosios Ž. K. ir K. R. pripažino savo kaltę dalyje dėl neteisėto pinigų pervedimo iš Perlo terminalo į atitinkamas sąskaitas: Ž. K. 2019 m. sausio 1, 4 ir 7 d. viso 3 600 Eur į V. N. sąskaitą, o K. R. – 2019 m. sausio 2, 3, 4 8 d. viso 14 700 Eur – į savo ir Ž. K. vardu į V. N. sąskaitą. Taip pat kaltinamoji Ž. K. patvirtino, jog kelis kartus buvo davusi K. R. savo brolio V. N. bankinės sąskaitos duomenis ir davė pasinaudoti brolio bankine kortele, o K. R. - kad buvo pasinaudojusi Ž. K. brolio bankine sąskaita, pervesdama į ją pinigus iš Perlo terminalo Ž. K. vardu, o paskui, pasinaudojusi V. N. banko kortele, išsigryninusi pinigus. Tačiau abi kaltinamosios kategoriškai neigė pagrobusios grynuosius pinigus – 2795,20 Eur - iš kasos Nr.1 ir, kad pervesdamos pinigus iš Perlo terminalo į kitas sąskaitas veikė kartu kaip bendrininkės. Ž. K. ir K. R. parodymai dalyje dėl pinigų pervedimo iš Perlo terminalo į atitinkamas sąskaitas, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog kaltinamosios, dirbdamos UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)", (DUOMENYS NESKELBTINI), plataus profilio darbuotojomis, kaltinime nurodytu laiku tyčia, prisijungusios bendru prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto Perlo terminalo, atliko neteisėtas finansines operacijas, pervesdamos tam tikras pinigų sumas: Ž. K. – 3 600 Eur, K. R. – 14 700 Eur atitinkamai į savo ar kitų asmenų sąskaitas, o paskui juos išsigryninus, tokiu būdu juos pasisavindavo.

Be šių jų parodymų tai patvirtina liudytojos R. L. parodymai, kad abi kaltinamosios buvo atsakingos už Perlo terminalą; kad 2019-01-08, gavus pranešimą iš banko apie didelį įnešamų iš parduotuvės į banką pinigų trūkumą, kaltinamosios prisipažino pervedusios iš Perlo terminalo pinigus į kitas sąskaitas, o vėliau juos išgryninusios, tokiu būdu juos pasisavinusios: Ž. K. – apie 4 000 Eur, o K. R. – apie 14 000 Eur; taip pat, kad kaltinamosios ateidavo į parduotuvę padirbti ir ne savo darbo metu; liudytojų G. N. ir V. N. parodymais, jog kelis kartus jie savo valia buvo davę Ž. K. savo banko sąskaitų duomenis, bankinės korteles ir nurodę kortelių PIN kodus; liudytojos B. B. parodymais, kad 2019 m. sausio mėn. buvo davusi K. R. savo banko sąskaitos duomenis, bankinę kortelę ir jos PIN kodą; liudytojos N. K. parodymais, jog nuo 2018 m. lapkričio mėn. gaudavo iš banko pranešimus apie parduotuvės „N M.“, esančios (duomenys neskelbtini), įnešamų pinigų į banką trūkumus, t. Eur., kad lydinčiuose dokumentuose būdavo nurodoma viena suma, o realiai įnešama mažesnė, dėl ko 2019-01-09 buvo nuspręsta atlikti parduotuvės patikrinimą, patikrinti centrinės kasos ir visų kasų pinigus; liudytojo G. B. parodymais, jog 2019-01-09, gavęs pranešimą iš parduotuvės „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, esančios (duomenys neskelbtini) direktorės apie pinigų trūkumą, atvykęs į parduotuvę bendravo su kaltinamosiomis, kurios prisipažino pavogusios pinigus: Ž. K. – 3 600 Eur, K. R. – 14 700 Eur, kad jis peržiūrėjo trijų mėnesių parduotuvės vaizdo įrašus ir matė, kaip kaltinamosios ir savo darbo metu ir ne darbo metu prieidavo prie „Perlo“ terminalo ir, pasinaudodavusios mobiliaisiais telefonais, pervesdavo pinigus, kad tą dieną dalyvavo parduotuvės patikrinime, kai buvo suskaičiuoti centrinėje kasoje esantys pinigai ir kasų žurnalai. Kaltinamųjų parodymus ir šių liudytojus pavirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga: UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos su Ž. K. ir K. R.; 2019-01-09 UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ pareiškimas dėl 20 000 Eur trūkumo Perlo terminale, parduotuvėje „N M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), papildomas 2019-01-10 UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ pareiškimas dėl vaizdo medžiagos perdavimo, 2019 m. sausio mėn. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafikas, kuris patvirtina, jog parduotuvėje Ž. K. 2019 m. sausio mėn. dirbo 4 d., o K. R. – 2019 m. sausio mėn. 2, 3, 8, 9 d.; 2019-01-08 vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip K. R., tą dieną daugybę kartu, nesant pirkėjų, naudodamasi mobilaus ryšio telefonu, Perlo terminale suvedinėja duomenis, po ko atsispausdina kvitas; Perlo terminalo 2019-01-02 – 2019-01-08 pardavimų ataskaita, iš kurios matyti, jog tuo laikotarpiu kiekvieną dieną buvo nustatytas tam tikras pinigų trūkumas Perlo terminalo kasoje; 2019-02-21 objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūra Ž. K. pateiktų asmeninių daiktų, tarp kurių buvo ir rudos spalvos piniginė, kurioje yra 84,11 Eur; "Hansabankas" internetė banko kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); geltonos spalvos, popieriaus lapas, kuriame nurodytas naudotojo ID 7...4, SNORO banko mokėjimo kortelė išduota J. N. vardu Nr. (duomenys neskelbtini); bei kitos kortelės, išduotos Ž. K. vardu ir antstolės adresuoti laiškai dėl išieškojimo; 2019-01-09 kratos protokolas, iš kurio matyti, jog kratos metu iš K. R. buvo paimti įvairūs daiktai, tame tarpe paskolų sutartys, 19 vnt. “Perlo” paslaugų pinigų pervedimo kvitų bei “Perlo” paslaugų už kreditą pinigų pervedimo kvitai 2015-2018 metų; „Luminor“ banko sąskaitos, priklausančios V. N., išklotinė už laikotarpį nuo 2017-12-14 iki 2019-01-09, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 buvo pervesta viso 4 800 Eur iš UAB „Perlo paslaugos“, į V. N. priklausančią sąskaitą ir, kad tokia suma buvo išgryninta 4 780 Eur; AB „Luminor“ banko sąskaitos, priklausančios B. B., išklotinė, ir K. R. atlikti bankiniai pavedimai, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-15 K. R. iš UAB „Perlo paslaugos“ į B. B. banko sąskaitą pervedė viso 1 200,00 Eur, iš kurių buvo išgryninti 1 190 Eur; „Luminor“ AB banko sąskaitos, priklausančios K. R., išklotinė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 iš UAB "Perlo paslaugos" į K. R. banko sąskaitą Nr. LT ***************576 buvo pervesta viso 8 700,00 Eur ir iš K. R. priklausančios sąskaitos minėtu laikotarpiu buvo išgryninta 6 670,00 Eur; K. R., priklausančios "Swedbank" AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-13, iš kurio matyti, jog 2019-01-03 iš UAB „Perlo paslaugos“ į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta viso 3 600,00 Eur ir išgryninta 3 510,00 Eur (t. 2, b. l. 77 - 80).AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios Ž. K., išklotinės už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-01-09. kurios patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-09 nebuvo daromi pavedimai iš UAB „Perlo paslaugos“, į šią Ž. K. priklausančią sąskaitą.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. Eur. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad Ž. K. ir K. R., dirdamos UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ plataus profilio darbuotojomis, pagal individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurios buvo sudarytos tarp kaltinamųjų ir UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, turėjo jų teisėtame valdyme buvusiam turtui teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, t. y. joa buvo materialiai atsakingos už joms patikėtą turtą ir jų darbinės funkcijos buvo susijusios su joms patikėto turto tinkamu tausojimu bei saugojimu. Teismui, įvertinus aptartų duomenų visumą, nekyla jokių abejonių, kad Ž. K. neteisėtai pervedė iš Perlo terminalo į savo ir V. N. sąskaitas viso 3 600 Eur, o K. R. – 14 700 Eur UAB „N M.“ P/C „N“ priklausančias, joms patikėtas, pinigines lėšas, kuriuos vėliau išgrynino ir tokiu būdu pasisavino.

Kaltinamosios Ž. K. ir K. R. buvo kaltinamos veikusios kartu, tačiau jos neigė tai ir teismui aiškino, kad iš anksto nesitarė kartu pervedinėti pinigus iš Perlo terminalo, neturėjo tyčios kartu pasisavinti apie 20 000 Eur, tiksliai nežinojo, kad kiekviena taip darė, tik numanė, o kad savinosi kiekviena pinigus, sužinojo 2019-01-08 iš direktorės, taip pat nieko nežinojo apie kiekvienos pervedinėjamas piniginių lėšų sumas, jų dydžius, išsigryninusios pinigus jais nesidalindavo bei, kad galėjo atlikti tokias finansines operacijas be viena kitos pagalbos ir žinios. Taip pat kaltinamoji Ž. K. teismui paaiškino, kad duodama K. R. savo brolio bankinės sąskaitos numerį ir bankinę mokėjimo kortelę su PIN kodu, manė, kad K. R. ketino tik persivesti savo atlyginimą, nes taip buvo patogiau išsigryninti pinigus parduotuvėje esančiame bankomate, kurio kortelės R. K. neturėjo. Taip pat Ž. K. parodė, kad, jei ji žinotų, kad K. R. persives į jos brolio sąskaitą pinigus iš terminalo, tai jai brolio sąskaitos duomenų ir kortelės neduotų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).

Šios Aukščiausiojo teismo praktikos kontekste teismas mano, kad kaltinamųjų Ž. K. ir K. R. atlikti konkretūs veiksmai neduoda pagrindo išvadai, kad jos veikė kaip vykdytojos ir veikė kartu. Jų veiksmuose nenustatytas nei valinis, nei intelektualus tyčios elementas daryti joms inkriminuojamą nusikaltimą bendrai. Iš bylos medžiagos bei kaltinamųjų parodymų matyti, kad jos neturėjo tikslo pasisavinti kartu visos joms abiem inkriminuojamos sumos, priešingai kiekviena turėjo tikslą pasisavinti tiek, kiek asmeniškai buvo persivedusios atitinkamai pinigų į savo ir joms artimų žmonių sąskaitas (išskyrus epizodą, kai K. R. persivedė Ž. K. vardu 300 Eur į V. N. sąskaitą, bet tai bus aptarta vėliau). Teismas įvertina tai, kad nors jos pinigus savinosi vienu laikotarpiu, tačiau ne vienu metu, jų veiksmuose darant šį nusikaltimą nebuvo bendrumo bei jokių pastangų savo veiksmais kažkokiu tai būdu prisidėti ar padėti įgyvendinti nei viena kitos, nei bendrus nusikalstamus tikslus, jų tyčia buvo nukreipta pasisavinti tik tokią pinigų sumą, kokią jos pasisavino kiekviena sau, nes byloje nėra duomenų, rodančių, kad, išsigryninusios iš terminalo persiųstus pinigus, jais dalintųsi. Be to iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jos ir nežinojo apie kiekvienos daromas analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat apie tikslias arba bent jau nuspėjamas neteisėtai pervedamų piniginių lėšų sumas ar kitas aplinkybes, tik galimai galėjo tai nuspėti. Taigi, nesant susitarimui ir bendrai tyčiai daryti kaltinamosioms inkriminuojamą veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jos negali atsakyti už tą pačią veiką. Todėl teismas pripažįsta, kad Ž. K. pasisavino jai patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ P/C „N“ priklausantį turtą – 3 600 Eur, o K. R. – 14 700 Eur. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Ž. K. pasisavintos 3 600 Eur, t. y. 72 MGL piniginės lėšos pagal BK 290 straipsnio 1 dalies nuostatas, neviršija didelės vertės (250 MGL), todėl jos veika perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 183 straipsnio 1 dalį, o K. R. pasisavinta 14 700 Eur suma vertintina kaip didelės vertės turtas, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, jog K. R. 2019-01-03 vieną kartą buvo pervedusi 300 Eur Ž. K. vardu į V. N. banko sąskaitą, pasinaudojusi jai Ž. K. perduotais pastarosios brolio banko sąskaitos duomenimis, banko kortele ir jos PIN kodu, tačiau teismo nuomone, net ir Ž. K. davusi K. R. V. N. banko sąskaitos duomenis bei mokėjimo kortelę ir nurodžius kortelės PIN kodą, Ž. K. tiesiogiai objektyviųjų svetimo turto pasisavinimo požymių nerealizavo. Todėl šiuo atveju teismas sprendė klausimą dėl Ž. K. veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip padėjėjos, t. y. priemonės (banko sąskaitos duomenų, mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo) vykdytojai (K. R.) padavimo. Tačiau tokiam Ž. K. padaryto veiksmo baudžiamajam teisiniam įvertinimui, būtina nustatyti subjektyviąją bendrininkavimo pusę – tyčią (vieną iš būtinų subjektyvių bendrininkavimo požymių), kuri pasireiškia asmens suvokimu, jog jis yra konkretaus nusikaltimo (pinigų savinimosi) bendrininkas, suvokia kito bendrininko tikslus, taip pat suvokia, jog paduoda priemonę nusikaltimui įvykdyti, t. Eur. palengvina bendrininkei K. R. pasisavinti svetimus pinigus ir to nori (siekia), perduodama minėtas priemones, ji prisideda prie bendro rezultato – svetimo turto savinimosi, tuomet padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas Ž. K. veiksmuose neįžvelgia nei intelektualinio tyčios elemento – suvokimo apie daromą nusikalstamą veiką, nei valinio tyčios elemento – siekimo arba sąmoningo leidimo joms kilti. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad Ž. K. duodama K. R. V. N. banko sąskaitos duomenis, mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, žinojo, kad K. R. panaudos tai būtent neteisėtam pinigų pervedimui iš „Perlo“ terminalo, nurodžiusi, kad tai daro Ž. K. vardu, o vėliau jų išėmimui iš bankomato, todėl ir šiuo atveju teismas pripažįsta, kad Ž. K. nebendrininkavo su K. R., todėl ir nepadarė šios nusikalstamos veikos, todėl šis epizodas šalintinas iš jos kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Taip pat Ž. K. ir K. R. buvo inkriminuotas vienas iš tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, epizodu, o būtent tai, kad jos, veikdamos bendrai, tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu, bet ne anksčiau, kaip 2019-01-02 ir ne vėliau kaip 2019-01-09 (2019-01-09 surašytas inventorizacijos aktas), nenustatytomis dalimis, iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) kasos bendrai pasisavino 2 795,20 Eur. Abi kaltinamosios savo kaltę šioje kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dalyje kategoriškai neigė.

Byloje nustatyta, kad 2019-01-09, 18.03 val., patikrinus grynuosius pinigus elektroniniame kasos aparate Nr. 1, buvo nustatyta, kad joje buvo tik 60,21 Eur grynųjų piniginių lėšų bei 2 795,20 Eur trūkumas, kai tuo tarpu kasoje turėjo būti patikrinimo momentu (18.03 val.) 2 855,41 Eur (2019-01-09 Inventorizacijos aktas, 2019-01-09 tarpinė ataskaita, pridėta prie Inventorizacijos akto) (t. 1, b.l. 4). Dėl šių aplinkybių teisme apklausta liudytoja N. K. parodė, kad iš buhalterinių dokumentų matyti, kad 2019-01-09 parduotuvės kasos Nr. 1 grynųjų pinigų likutis nuo praeitos dienos buvo - 108,17 Eur, o tą dieną 18.03 val. inkasavus kasą buvo nustatyta, kad tam momentui pagal fiskalinę apskaitą kasoje turėjo būti 2938,71 Eur (kartu su 108,17 Eur likučiu) grynųjų pinigų, tačiau, perskaičiavus kasoje esančius pinigus buvo nustatytas 2 795,20 Eur trūkumas grynųjų pinigų; patikrinus centrinėje kasoje esančias iš visų kasų surinktas pinigines lėšas, joje trūkumų nebuvo nustatyta. Be to ši liudytoja parodė, kad nustatytas 2 792,20 Eur trūkumas susidarė 2019-01-09 ir ne iš anksčiau. Taip pat ši liudytoja patvirtino, kad pagal 2019-01-09 kasos kvitą matyti, kad vienu pirkimu 2019-01-09, 8.56 val., buvo nupirktas didelis kiekis loterijos ir kitų bilietų už 1 731 Eur. Apklaustas teisme liudytojas G. B. paliudijo, kad 2019-01-09 buvo nustatytas ne tik pinigų trūkumas kasoje, bet ir momentinių bilietų trūkumas, apie kuriuos tą dieną jam buvo užsiminusi parduotuvės direktorė. Dėl šių momentinių bilietų galimo trūkumo papildomai teisme buvo apklausta liudytoja, parduotuvės direktorė R. L., kuri parodė, jog 2019-01-09, ryte, ji kartu su tą dieną dirbančia K. R. suskaičiavo parduotuvėje esančius momentinius bilietus bei ji juos patikrino pagal balansą, kuriame turėjo matytis, kiek jų turėjo iš tikrųjų būti, ir ji nustatė, kad trūksta momentinių bilietų už 1 730 Eur, t. y. už juos nebuvo sumokėta 1 730 Eur, todėl ji liepė K. R. įmušti šią sumą į kasą Nr. 1, prie kurios pastaroji tą dieną dirbo, kaip už neva šių bilietų vienkartinį pirkimą, ką K. R. ir padarė. Tai matyti ir kasos čekyje, kuriame nurodytas K. R. tabelinis numeris (duomenys neskelbtini), bei kuriame nurodyta, kad minėta suma buvo įmušta į kasą 2019-01-09, 8.58 val., neva tai kaip sumokėta grynaisiais pinigais; tai buvo netikra buhalterinė operacija, o tai reiškia, kad realiai tiek grynųjų pinigų iš kasos Nr. 1 nebuvo pavogta – taigi, 2019-01-09 buvo nustatytas kasoje Nr.1 grynųjų pinigų trūkumas viso 2 795,20 Eur, iš jų: 1 730 Eur už momentinius bilietus, likusi suma grynųjų iš pačios kasos. Taip pat liudytoja R. L. parodė, kad tą dieną K. R. galimai dirbo iki 12.00 val.. Pasak R. L., ji mano, kad toks bilietų trūkumas susidarė ne per vieną dieną; nepamena, kada paskutinį kartą prieš šį įvykį parduotuvėje buvo sutikrinti momentiniai bilietai, bet 2018 m. gruodžio mėn. parduotuvės patikrinimo metu joks trūkumas, tame tarpe ir momentinių bilietų, nebuvo nustatytas.

Tai, kad būtent 2019-01-09 susidarė kasoje Nr. 1 2 795,20 Eur trūkumas, įrodo minėtas kasos Nr. 1 2019-01-09 inventorizacijos aktas bei 2019-01-10 parduotuvės centrinės kasos inventorizacijos aktas, kuriame nurodytas tokio pat dydžio piniginių lėšų trūkumas, kas rodo, kad centrinėje kasos buvo nustatytas trūkumas tik dėl kasoje Nr. 1 susidariusio trūkumo. Tai, kad 2019-01-09, 8.58 val., buvo užfiksuotas vienkartinis momentinių bilietų pirkimas už 1 730 Eur grynaisiais pinigais kasoje Nr. 1, įrodo liudytojų N. K. ir R. L. į bylą pateiktos tos dienos kasos Nr. 1 kvito kopijos (t. 4, b. l. 140). Tačiau kaltinamosios kategoriškai neigė, kad buvo paėmusios momentinių bilietų už 1 730 Eur sumą, nors pripažino, kad maždaug mėnesio laikotarpyje buvo paėmusios kelis momentinius bilietus ir už juos nesumokėjusios, beti tikrai ne už 1 730 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į liudytojos N. K. parodymus, matyti, kad kasoje Nr. 1 susidarė 2 795,20 Eur trūkumas ne laikotarpyje nuo 2019-01-02 iki 2019-01-09, o tik 2019-01-09, ne vėliau kaip iki 18.03 val. (kai buvo atlikta kasos Nr. 1 inventorizacija). Taip pat remiantis aukščiau paminėtais kaltinamosios K. R., liudytojų N. K., R. L., G. B. parodymais dėl momentinių bilietų trūkumo, bei 2019-01-09 kasos Nr.1 fiskaline ataskaita dėl momentinių bilietų pirkimo už 1 730 Eur, pripažintina, kad 2019-01-09, 18.03 val., kasoje Nr. 1 susidarė 2 795,20 Eur trūkumas, tačiau realiai buvo pasisavinta ne visa tokia grynųjų pinigų sumą, nes, kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, į šią sumą įėjo 1 730 Eur, kurie 2019-01-09, 8.58 val., buvo įmušti į kasos aparatą neva tai už nupirktus momentinius bilietus, neįdedant į ją tokios pinigų sumos, todėl teismas pripažįsta, jog iš kasos Nr. 1 buvo pasisavinta ne 2 795,20 Eur grynųjų pinigų, o 1 065,20 Eur (2 795,20 – 1 730).

Tačiau teismo nuomone byloje nėra tvirtų ir objektyvių įrodymų, o ir tokių nebuvo teismui pateikta bylą nagrinėjant teisme, patvirtinančių, kad 2019-01-09 juos pasisavino būtent tą dieną dirbusi K. R. bendrininkaujant su Ž. K., kaip tai yra nurodyta joms pareikštame kaltinime. Visų pirma bylos duomenimis Ž. K. tą dieną parduotuvėje išvis nedirbo, o į parduotuvę atvyko tik aiškintis dėl galimo pinigų trūkumo, prieš 18.03 val. atliekant kasos Nr. 1 inventorizaciją (atspausdinant kasos Nr. 1 tarpinę dienos ataskaitą). Antra, teismas, išanalizavęs liudytojų parodymus, kasos Nr.1 kvitus, policijos ataskaitų žiūryklę, konstatuoja, kad 2019-01-09, kada buvo nustatytas minėtas pinigų trūkumas, prie kasos Nr. 1 dirbo K. R., tačiau ji dirbo ne visą darbo laiką, o tik maždaug iki 12.00 val. Kaltinamosios teismui paaiškino, kad atliekant kasos Nr. 1 inventorizaciją, kaltinamųjų jau nebuvo parduotuvėje, nes apie 14.00 val. buvo sulaikytos parduotuvėje ir išvežtos į policijos komisariatą. Liudytojas G. B. teisme nurodė, kad 2019-01-09 gavęs pranešimą apie pinigų trūkumą į parduotuvę atvyko apie 12.00 val., kur bendravo su abiem kaltinamosiomis, kurios jau buvo parašiusios paaiškinimus apie pinigų trūkumą, ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie kaltinamąsias išsivežė į komisariatą. Liudytoja R. L. taip pat paliudijo, kad K. R. tą dieną dirbo parduotuvėje maždaug iki 12.00 val., o kaltinamosios patikrinime nedalyvavo. Be to kaltinamųjų ir šių liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti 2019-01-09 ataskaitų žiūryklė, iš kurios matyti, kad dėl pinigų trūkumo apsaugos darbuotojas G. B. policijos pareigūnus iškvietė 14.41 val. (kai parduotuvėje jau buvo ir Ž. K., nes G. B. iki policijos iškvietimo parduotuvėje buvo su ja bendravęs ir Ž. K. kartu K. R. buvo parašiusios paaiškinimus dėl įvykio), pareigūnai į parduotuvę atvyko 15.36 val. ir Ž. K. su K. R. buvo pristatytos į komisariatą – 16.00 val., o iš ten paleistos vėlai vakare (apie 22.00 val.). Šie duomenis patvirtina, jog po G. B. atvykimo apie 12.00 val. į parduotuvę, K. R. daugiau jau nedirbo parduotuvėje, juolab prie kasos Nr.1., kai tuo tarpu 2 795,20 Eur trūkumas nustatytas maždaug po 6 valandų - 18.03 val., atlikus dienos tarpinę ataskaitą (X – ataskaitą), t. Eur. Po maždaug 6 valandų, o Ž. K. tą dieną išvis nedirbo. Tai patvirtina ir liudytojos N. K. pateikti teismui kasos Nr. 1 kvitai (t. 4, b.l. 140 – 200), iš kurių matyti, jog 2019-01-09 K. R. prisijungimo prie kasos kodu „0(duomenys neskelbtini)“ buvo prisijungta 8. 16 val., ir kvitai buvo spausdinami su šiuo kodu iki 11.09 val. (kvitas Nr. 18820 (t. 4, b.l. 148)), kuomet buvo atspausdintas paskutinis tą dieną kasos kvitas su minėtu kodu, o vėliau, nuo 11.26 val., prie kasos Nr. 1 buvo jungtasi įvairiais kitais prisijungimo kodais („32519“, „17452“) ir toliau prekiaujama. Šios dienos parduotuvės vaizdo įrašas į bylą nepateiktas. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad K. R. priklausančiu prisijungimo kodu būtų prisijungęs ir dirbęs kitas asmuo, ne K. R.. Nepaisant to, teismas pripažįsta, jog K. R. net ir dirbdama prie kasos Nr.1 iki maždaug 12.00 val., fiziškai negalėjo paimti iš kasos 1 065,20 Eur, nes paprasčiausiai iki to laiko tokia suma dar nebuvo suprekiauta. Analizuojant minėtus kvitus, matyti, kad nuo 11.26 val. iki 18.03 val., kada buvo padaryta dienos tarpinė ataskaita ir nustatytas pinigų trūkumas, t. Eur. per maždaug 6 valandas, tuomet, kai R. R. jau nedirbo parduotuvėje šioje kasoje, buvo „suprekiauta“ apie 722 Eur grynųjų pinigų. Pažymėtina, kad sulaikius Ž. K. ir K. R. bei patikrinus jų asmeninius daiktus, pas K. R. pinigų nebuvo surasta, pas Ž. K. pinigunėje – 84,11 Eur. Visi šie duomenys suponuoja išvadą, kad K. R., dirbusi parduotuvėje iki maždaug 12.00 val., realiai niekaip negalėjo pasisavinti iš kasos Nr. 1 1065,20 Eur, nes didžioji dalis iš šios sumos buvo suprekiauta jau ją sulaikius ir išvežus į policijos komisariatą, ir byloje nėra duomenų, įrodančių, kad maždaug iki 12.00 val. ji būtų iš kasos paėmusi bent dalį jai inkriminuojamos sumos, todėl šis nusikalstamos veikos epizodas šalintinas iš Ž. K. ir K. R. kaltinimo.

Kaltinime tikslintina ir laiko aplinkybė. Teismui pašalinus iš kaltinimo abiem kaltinamosioms nusikaltimo epizodą dėl 2 795,20 Eur pasisavinimo ir pripažinus, kad Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, o K. R. – BK 183 straipsnio 2 dalyje, konstatuotina, kad Ž. K. ir K. R. joms kvalifikuotas nusikalstamas veikas padarė ne laikotarpyje nuo 2019-01-02 iki 2019-01-09, Ž. K. nusikalstamas veikas padarė 2019 m. sausio 2, 4, 7 d., o K. R. - 2019 sausio 2, 3, 4 ir 8 d.

Kaltinamosioms nebuvo inkriminuojamas momentinių bilietų pasisavinimas, o ir valstybinis kaltintojas bylą nagrinėjant teisme kaltinimo netikslino šioje dalyje. Teismas savo iniciatyva to padaryti negali, nes tai iš esmės keistų kaltinimą, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. Tačiau iš bylos duomenų (kaltinamosios K. R., liudytojų N. K., R. L. ir G. B. parodymų) matyti, kad galimai momentinių bilietų trūkumas galėjo susidaryti juos neteisėtai pasisavinant. Taip pat teismui kelia abejonių aukščiau nurodytas nustatytas vienkartinis 1730 Eur sumos įmušimas į kasą Nr. 1 neva tai kaip už momentinių bilietų pirkimą, neįdedant į ją pinigų. Tokia veika nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, be to tokias veikas galėjo būti padaręs ir kitas asmuo, todėl, teismas, apie tokią galimai neteisėtą veiką pranešama prokurorui dėl tam tikro sprendimo priėmimo (BPK 257 straipsnis).

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies

Kaltinamosios Ž. K. ir K. R. pripažino savo kaltę dėl šių joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų, t. y. Ž. K. pripažino tą aplinkybę, kad buvo davusi K. R. savo brolio banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, o K. R. – kad buvo gavusi iš Ž. K. pastarosios brolio bankinę kortelę, kuria pasinaudojo išsigrynindama pinigus iš V. N. sąskaitos, į kurią anksčiau buvo Ž. K. vardu pervedusi pinigus iš “Perlo” terminalo. Ž. K. patvirtino, kad jos brolis nieko nežinojo ir nebuvo jai davęs leidimą naudotis jo kortele kitam asmeniui, tik Ž. K.. K. R. taip pat pripažino, kad nebuvo prašiusi pasinaudoti V. N. nei jo banko sąskaita, nei mokėjimo kortele. Abi kaltinamosios pripažino, kad jos tai darė be V. N. žinios. Liudytojas V. N. patvirtino, jog duodavo savo sesei Ž. K. pasinaudoti savo banko mokėjimo kortele ir PIN kodu, jis nežinodavo, kokius konkrečiai pinigus, jų sumas Ž. K. pervesdav į jo sąskaitą, o paskui jas išgrynindavo, tuo nesidomėdavo, tačiau nebuvo davęs jokio leidimo, o ir Ž. K. jo neprašė leisti pasinaudoti jo mokėjimo kortele ir banko sąskaita kitiems asmenims ir jis nesutiktų, kad kiti asmenys naudotųsi jo sąskaita ir mokėjimo kortele.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas žinomai neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas - tai atlikimas tokių veiksmų, po kurių kredito įstaiga perveda vienoje sąskaitoje esančias lėšas į kitą, išmoka grynuosius pinigus ir pan., pateikia apie tai informaciją. Dabartinė BK 215 straipsnio redakcija atskleidžia dvi sąvokas – finansinės operacijos inicijavimą ir atlikimą. Inicijavimas – tai tokios finansinės operacijos pradėjimas, gali būti panaudojant ne tik elektroninę mokėjimo priemonę , bet ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Nusikaltimas laikomas baigtu elektroninės mokėjimo priemonės ar tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų pateikimo pradžios. Finansinės operacijos atlikimas – tai atlikimas tokių veiksmų, po kurių kredito įstaiga perveda vienoje sąskaitoje esančias lėšas į kitą. Išmoka grynuosius pinigus ir pan., pateikia apie tai informaciją. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo šios informacijos apie finansinės operacijos atlikimą gavimo iš kredit įstaigos momento. Paprastai banko mokėjimo kortelė – tai magnetinė juostelė, skaitmenys, kuriuose užfiksuota informacija ape kortelės turėtoją ir pan. Elektroninės mokėjimo priemonės duomenys – tai informacija, kuri suteikia teisę naudotis šia priemone , pavyzdžiui banko kortelės numeris ir pan.. Elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys – tai elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN) arba kitos kredito įstaigos suteiktos priemonės (slaptažodžiai, slaptieji kodai, raktai, biometrinės priemonės ir pan.), skirtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybei patvirtinti. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Abi nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos inicijavimas tokia elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą).

Kaltinamųjų, liudytojo V. N. parodymais, K. R. ir V. N. banko sąskaitų išklotinėmis bei kita rašytine medžiaga neginčytinai įrodyta, Ž. K., žinodama, kad jos brolis V. N. savo banko mokėjimo kortelę ir PIN kodą davė jai ir leido tik jai naudotis, ji be V. N. žinios ir sutikimo perdavė minėtą kortelę ir PIN kodą K. R., kuri, neteisėtai jas įgijusi, ir panaudojo. Šios aplinkybės proceso dalyviai neginčijo, dėl to teismas plačiau apie jas nepasisako.

Kaltinime pagal BK 215 straipsnio 1 dalį buvo nurodyta, kad K. R. gavusi iš Ž. K. svetimą – V. N. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, K. R. 2019-01-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodama nenustatytu kompiuteriu, interneto ryšiu, panaudodama neteisėtai įgytus ir laikomus svetimus V. N. identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie V. N. banko sąskaitos, esančios „Luminor” banke, neteisėtai atliko finansines operacijas, pervesdama iš V. N. banko sąskaitos 1 201 Eur į jai priklausančią banko sąskaitą, esančią „Luminor” banke.

Kaltinamosios Ž. K. ir K. R. kategoriškai neigė savo kaltę bendrininkavus, pasinaudojant V. N. identifikavimo duomenis ir prisijungiant kompiuteriu, interneto ryšiu prie V. N. banko sąskaitos, esančios „Luminor” banke ir pervedus iš V. N. sąskaitos į K. R. banko sąskaitą 1 201 Eurą. K. R. teisme teigė niekada nesinaudojus V. N. priklausančios elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungus prie elektroninės bankininkystės ir persivedus iš jo sąskaitos į savo sąskaitą 1 201 Eurą, tik pripažino, kad vienu metu buvo iš Perlo terminalo pervedusi po 300 Eur, viso - 1 200 Eur, į V. N. sąskaitą (2019-01-03 K. R. inkriminuoto svetimo turto pasisavinimo epizodas). Ž. K. taip pat buvo nurodžiusi, kad vienu metu buvo davusi K. R. savo brolio banko sąskaitos duomenis ir mokėjimo kortelę su PIN kodu. Tiesa K. R. ikiteisminio tyrimo metu, apklausta 2019-06-03 įtariamąja, parodė, jog 2019-01-09 ji iš V. N. sąskaitos, esančios „Luminor“ banke pati persivedė į savo banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke 1 201 Eur, kadangi ji galėjo naudotis V. N. sąskaita, o prisijungimo duomenis prie V. N. sąskaitos jai buvo davusi Ž. K.. Kaip matyti iš K. R. parodymų, duotų vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ji tai kategoriškai paneigė.

Vertinant šio kaltinimo pagrįstumą, nagrinėjamu atveju byloje svarbią reikšmę turi K. R. ir V. N. bankų išklotinės, objektyviai atskleidžiančios tikrąją atliktų finansinių operacijų banko sąskaitose padėtį. Kaip antai iš byloje esančio „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. R., išklotinės (t. 2, b. l. 64 – 76) matyti, jog 2019-01-09 buvo atlikta finansinė operacija su 1 201 Eur piniginėmis lėšomis, t. y. išklotinės stulpelyje „Mokėjimo paskirtis“ yra nurodyta „Operacijos pavadinimas: Mokėjimas banko viduje pagal dokumentą Nr. 2; Operacijos suma: 1201 Eur“, stulpelyje „Mokėtojas/gavėjas“ - „V. N.“, stulpelyje „Suma. sąsk. valiuta (debetas)“ - „1201“, tuo tarpu iš „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. N., išklotinės matyti, kad joje nurodyta, kad 2019-01-09 taip pat užfiksuota finansinė operacija su tapačia suma, t. y. ties eilute „2019-01-09“ stulpelyje „Mokėjimo operacijos pavadinimas“ nurodyta „Mokėjimas banko viduje“, stulpelyje „Mokėtojo/ gavėjo vardas, pavardė/pavadinimas, kodas, jo tipas adresas“ - „K. R., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ės, (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuva“, stulpelyje „Mokėtojo/ gavėjo sąskaitos numeris, paslaugų tiekėjo pavadinimas ir kodas“ - „(duomenys neskelbtini)“ ir stulpelyje „Įplaukos“ - 1,201,00“ (t. 1, b. l. 99 – 120). Taigi, priešingai nei teigė K. R. ikiteisminio tyrimo metu ir nei buvo nurodyta kaltinime, visi šie duomenys rodo, kad 1 201 Eur suma buvo pervesta ne iš V. N. sąskaitos į K. R. sąskaitą, o atvirkščiai – iš K. R. sąskaitos V. N. priklausančią sąskaitą. Taigi, tuo atveju, jei iš V. N. sąskaitos butų pervesti pinigai į K. R. sąskaitą, tuomet K. R. sąskaitoje tokia suma atsispindėtų ne kaip debetas, o kaip kreditas, o V. N. sąskaitoje - ne kaip įplaukos, o kaip išlaidos. Tai patvirtina ir byloje esantis 2019-12-12 banko Luminor raštas Nr. 2019/19.11-L3011, kuriame pažymėta, jog mokėjimo nurodymas 2019-01-09 1 201 Eur sumai nebuvo atliktas iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus V. N. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad nurodytą sumą 2019-01-09, 10.23 val., V. N. gavo iš K. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 92).

Tačiau, teismui aptariant nuosprendyje kaltinamosioms pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, teismas nustatė, jog kaltinamųjų svetimo turto pasisavinimas pasireiškė tuo, kad kaltinamosios iš Perlo terminalo pervesdavo atitinkamas pinigų sumas į savo ar kitų asmenų sąskaitas, o paskui, pasinaudojusios atitinkamai savo ar kitų asmenų mokėjimo kortelėmis ir tų kortelių PIN kodais, tuos pinigus išimdavo bankomate ir taip juos pasisavindavo. Nors kaltinamoji K. R. savindamasi pinigus naudojo ir B. B. mokėjimo kortelę, tačiau teismo nustatyta, kad ji neteisėtai įgijo ir panaudojo tik V. N. priklausančią mokėjimo kortelę. Konkrečiai iš „Luminor“ banko sąskaitos, priklausančios V. N., išklotinės už laikotarpį nuo 2017-12-14 iki 2019-01-07, matyti, jog nuo 2019-01-02 iki 2019-01-07 (imtinai) į jo sąskaitą buvo pervesta viso 4 800 Eur iš UAB "Perlo paslaugos": 3 600 Eur pervedė Ž. K., 1200 – K. R. (be minėtos 1 201 Eur sumos, kuri buvo pervesta 2019-01-09 iš K. R. sąskaitos) ir, kad iš šios sąskaitos laikotarpyje nuo 2019-01-02 iki 2019-01-07 (kada buvo atlikta paskutinė finansinė operacija) buvo išgryninta viso 4 780 Eur, t. y. kiek buvo pervesta, tiek maždaug ir išgryninta. Byloje taip pat nustatyta, jog Ž. K. jai inkriminuotus pasisavintus pinigus – viso 3 600 Eur, pervedinėjo niekur kitus tik į savo brolio sąskaitą, kai tuo tarpu, kaip minėta, V. N. iš UAB „Perlo Paslaugos“ gavo 1200 Eur daugiau (4 800 – 3 600), nei jam buvo pervedusi Ž. K., kurie irgi buvo išgryninti. Šios aplinkybės patvirtina K. R. parodymus, kad ji dalį pinigų iš jai inkriminuojamos 14 700 Eur sumos buvo pervedusi iš Perlo terminalo į V. N. sąskaitą, kuriuos vėliau, gavusi iš Ž. K. V. N. priklausančią banko mokėjimo kortelę, išsigrynino. Tačiau K. R. (taip pat ir Ž. K., kaip bendrininkei) nebuvo inkriminuojama ši neteisėta finansinė operacija (pinigų išgryninimas, panaudojus neteisėtai gauta V. N. priklausančia mokėjimo kortele ir jos PIN kodą), nors pagal kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalies logiką bei abiejų kaltinamųjų parodymus, akivaizdu, jog Ž. K., anksčiau nurodžiusi K. R. savo brolio V. N. banko sąskaitos, į kurią K. R. 2019-01-03 buvo pervedusi iš Perlo terminalo 1 200 Eur, numerį, suvokė, jog ji perduoda šiuos duomenis tam, kad K. R. pasinaudotų jais, pervedant kažkokią pinigų sumą, kurią vėliau ketintų išsigryninti, dėl ko vėliau be V. N. žinios ir leidimo, perdavė K. R. jo mokėjimo kortelę ir kortelės PIN kodą, žinodama, kad K. R. naudosis šia kortele išimant bankomate iš V. N. sąskaitos tam tikrą pinigų sumą, t. y. Ž. K. davė K. R. V. N. (V. N.) priklausančią mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą ne tikslu, kad K. R. prisijungtų prie V. N. elektroninės bankininkystės (kas šiuo atveju būtų neįmanoma ir nelogiška), o tam, kad ši panaudotų ją bankomate, išimdama iš V. N. banko sąskaitos pinigus, todėl teismas tikslina kaltinimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį šioje dalyje – vietoj aplinkybės – kad K. R. buvo prisijungusi per elektroninę bankininkystę prie V. N. banko sąskaitos ir persivedusi iš jo sąskaitos 1 201 Eur į savo sąskaitą, kuri išnagrinėjus bylą teisme nepasitvirtino, pakeisti kita aplinkybe – kad K. R. neteisėtai gauta V. N. priklausančia banko mokėjimo kortele su PIN kodu laikotarpiu nuo 2019-01-03 iki 2019-01-07, tiksliai nenustatytu laiku, pasinaudojo ja bankomate išimdama iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus V. N. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apie 1 200 Eur, kuriuos buvo pervedusi į šią V. N. sąskaitą 2019-01-03, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 10.00 val. ir nevėliau kaip 21.45 val., iš Perlo terminalo.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pakeitęs esmines aplinkybes K. R. inkriminuojamoje veikoje, numatytoje BK 215 straipsnio 1 dalyje, neįspėjęs apie tai iš anksto kaltinamųjų ir jų gynėjų, bet, teismo manymu, gynyba dėl pasikeitusios nusikalstamos veikos aplinkybės nebūtų kitokia ir jos teisės nebūtų pažeistos, nes iš esmės gynybinė pozicija ir buvo tokia, kad K. R. neteisėtai gautą V. N. kortelę panaudojo bankomate išimant pinigus ir V. N. sąskaitos.

Tuo tarpu aukščiau aptarta 1 201 Eur pinigų suma buvo pervesta iš K. R. sąskaitos į V. N. sąskaitą 2019-01-09 (operacijos data - 2019-01-09), t. y. po 4 780 Eur (iki 2019-01-07) išgryninimo, kurio nei K. R. sąskaitoj gavimo šaltinis bei tolimesnis panaudojimas byloje nėra nustatytas. Be to ši suma ir nebuvo nurodyta kaltinime, todėl apie tai praneština prokurorui dėl šios aplinkybės įvertinimo ir priėmimo atitinkamo sprendimo (BPK 257 straipsnis).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Ž. K., žinanti, kad jos brolis V. N. jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę, ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - mokėjimo kortelės PIN kodą, perdavė ir leido tik jai naudotis, ji be V. N. žinios ir leidimo, sąmoningai juos perdavusi K. R., puikiai suprato šio veiksmo neteisėtumą, bei žinodama, kad prieš tai K. R. turėjo būti pervedusi į V. N. sąskaitą kažkokią pinigų sumą, nes pastarajai buvo davusi V. N. banko sąskaitos duomenis, ir suvokdama, kad K. R. ketins išimti bankomate iš V. N. sąskaitos jos pačios pervestus pinigus, dėl ko K. R. bus reikalinga V. N. mokėjimo kortelė, Ž. K. suvokė, kad K. R. be V. N. žinios ir leidimo neteisėtai įgijusi V. N. priklausančią kortelę ir PIN kodą, ją neteisėtai panaudos būtent finansinės operacijos ar kelioms finansinėms operacijoms atlikimui – pinigų išsigryninimui iš bankomato, iš V. N. sąskaitos, o K. R. savo ruožtu gavusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, suprasdama, jog ji jai nepriklauso, panaudodama tikrus identifikavimo duomenis ir taip banko sistemai pateikdama save kaip V. N., ji panaudojo šią kortelę finansinėms operacijoms atlikti. Iš tokių kaltinamųjų veiksmų matyti, jog jos veikė tiesiogine tyčia – nusikalstamų veikų darymo metu suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. Ž. K. – kad neteisėtai perdavė K. R., o K. R. neteisėtai įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę, ją laikė ir panaudojo, atlikdama finansines operacijas, ir norėjo taip veikti.

BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kaltinamosioms buvo inkriminuotos kaip bendravykdėms savinantis svetimą turtą. Teismas šiuo nuosprendžiu pripažino, kad kaltinamosios pasisavino svetimą turtą ne bendrininkų grupe. Nepaisant to, kad teismas konstatavo, kad Ž. K., perdavusi K. R. V. N. priklausančią mokėjimo kortelę, nežinojo apie tai, kad K. R. išims iš V. N. sąskaitos bankomate būtent tuos pinigus, kuriuos neteisėtai buvo pervedusi iš Perlo terminalo į V. N. sąskaitą, tikslu juos pasisavinti, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Visgi teismas daro išvadą, kad toks banko mokėjimo kortelės perdavimo, įgijimo, laikymo ir panaudojimo būdas yra neteisėtas ir kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalies požymius. Tačiau teismas, vertindamas tolimesnius kaltinamosios Ž. K. veiksmus, atidavus V. N. mokėjimo kortelę su PIN kodu, mato, jog ji neatliko jokių aktyvių veiksmų atliekant su šia kortele finansines operacijas ir neturėjo jokio intereso dėl kortelės panaudojimo ir panaudojimo rezultato, ir, kaip jau minėta neturėjo bendros su K. R. tyčios pasisavinti iš V. N. sąskaitos šiuos 1 200 Eur. Todėl teismas pripažįsta, kad Ž. K. nepadarė šio nusikaltimo, todėl ji pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinama (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tuo tarpu teismo nuomone, K. R. veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimų požymius.

Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalies

Ž. K. ir K. R. buvo kaltinamos tuo, kad, veikdamos kartu, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y.:

- jos, veikdamos bendrai, turėdamos tikslą pasisavinti joms patikėtą ir jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklausantį turtą, t. y. dirbdamos UAB "(DUOMENYS NESKELBTINI)“, (DUOMENYS NESKELBTINI), Ž. K. - pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 0(duomenys neskelbtini), o K. R. - pagal 2003-06-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 0(duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotojomis, laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-09, tyčia, būdamos iš anksto susitarusios, kad kiekviena iš jų atskirai prisijungs bendru prisijungimo kodu prie šiame prekybos centre įrengto „Perlo“ terminalo, kuriame atliks neteisėtas finansines operacijas su joms patikėtu įmonės turtu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-09, Ž. K., žinančiai, kad jos brolis V. N., jam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, nieko nežinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė ir leido naudotis tik jai, Ž. K., ji neteisėtai perdavė K. R. svetimą - V. N. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, kai K. R. neteisėtai prisijungė prie V. N. banko sąskaitos, esančios „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansines operacijas, pervesdama iš V. N. banko sąskaitos, esančios „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos 1201 Eur į jai, K. R. priklausančią banko sąskaitą „Luminor“ Bank AS, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvo kaltinamos padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 198-1 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).??? ???

Teismas pastebi, kad kaltinant Ž. K. ir K. R. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, analogiškas kaltinimas buvo suformuluotas kaltinant jas ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas, vertindamas kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, konstatavo, kad neįrodyta, jog K. R. išvis nebuvo prisijungusi prie V. N. banko sąskaitos ir neteisėtai atlikusi finansines operacijas, pervesdama iš V. N. banko sąskaitos 1 201 Eur į jai priklausančią banko sąskaitą, esančią „Luminor” banke, todėl abi kaltinamosios išteisinamos, nes nepadaryta veika, turinti BK 198¹ straipsnio 1 dalyje požymių.

Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip matyti iš kaltinamųjų Ž. K. ir K. R. parodymų, jos pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamosioms atsižvelgia į tai, kad jos padarė tyčinius baigtus tris nusikaltimus, iš kurių: Ž. K. – du apysunkius (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų (183 straipsnio 1 dalis), o K. R. – taip pat analogiškus du apysunkius ir vieną sunkų (BK 183 straipsnio 2 dalis), už kuriuos BK numato: pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės atėmimą iki 3 metų, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – tik laisvės atėmimą iki 10 metų, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Teismas įvertina ir tai, kad K. R. inkriminuoto pasisavinto svetimo turto vertė (14 700 Eur (294 MGL)), nežymiai viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą dydį (250 MGL), kuriam esant pasisavintas turtas vertintinas kaip didelės vertės. Taip pat teismas atsižvelgia ir nustatytą vieną jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę kaltinamajai Ž. K., teismas atsižvelgia į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebuvo bausta, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, nes dirba, tačiau uždirba patį minimumą, be to turi įsiskolinimų kredito įstaigoms. Įvertinus visas šias aplinkybes bei tai, kad Ž. K. padarytos veikos ir jos asmenybė nėra tokios pavojingos, kad reikėtų ją izoliuoti nuo visuomenės, kaltinamajai Ž. K. už kiekvieną jos padarytą nusikaltimą skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Minėta, kad be terminuoto laisvės atėmimo įstatymas numato už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, švelnesnes nei terminuotas laisvės atėmimas alternatyvias bausmes – baudą (BK 47 straipsnis) ir viešuosius darbus (BK 46 straipsnis), o už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, areštą (BK 49 straipsnis) ir baudą. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jei kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis), gi byloje nėra tokių duomenų, patvirtinančių, jog Ž. K. sutiktų atlikti viešuosius darbus. Teismas mano, kad netikslinga skirti Ž. K. ir arešto bausmę, nes Ž. K. kad ir trumpesnį laiką nei terminuotas laisvės atėmimas, tačiau vis vieną kurį laiką būtų izoliuota nuo visuomenės ir tokiu būdu būtų suvaržyta jos laisvė, ir tokiu būdu Ž. K. būtų per griežta. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad skiriant baudą už nesunkius nusikaltimus nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL (nuo 2500 iki 10 000 Eur) dydžio bauda, o už apysunkius – nuo 100 iki 4000 MGL (nuo 5000 iki 200 000 Eur) dydžio bauda. Teismo nuomone, net jei ir paskyrus Ž. K. minimalią baudą už kiekvieną jai inkriminuojamą nusikaltimą, ir paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu (esant realiai nusikaltimų sutapčiai), baudos dydis vis tiek būtų pakankamai didelis, o dar atsižvelgiant į tai, kad Ž. K. turės atlyginti žalą, padarytą civiliniam ieškovui, jai būtų nepakeliama našta ją sumokėti, todėl šios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad sankcijoje be aukščiau aptarų bausmių už padarytus nusikaltimus daugiau švelnesnių už laisvės atėmimą bausmių nėra, Ž. K. skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta sankcijoje už kiekvieną jos padarytą nusikaltimą, o būtent - laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, padarytos žalos dydį, esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už nusikaltimą, numatytą BK 183 sytraipsnio 1 dalyje, yra artimas vidurkiui, numatytam BK 47 straipsnyje, už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, artimas minimumui. Ž. K. paskirtos bausmė už kiekvieną nusikaltimą savo rūšimi ir dydžiu, teismo nuomone, atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. bus proporcinga nusikalstamos veikos ir jos asmenybės pavojingumui. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai šios bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad Ž. K. pasisavino svetimą turtą ir tuo padarė civiliniam ieškovui turtinę žalą, kaltinamoji įpareigojama per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui dalį padarytos turtinės žalos (1 800 Eur), taip pat pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajai K. R., teismas atsižvelgia į tai, kad ji taip pat teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebuvo bausta, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, tačiau niekur nedirba, įregistruota užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gauna bedarbio pašalpą, turi įsiskolinimų įvairioms kreditinėms įstaigoms.

Minėta, jog BK 183 staipsnio 2 dalis numato vienintelę terminuoto laisvės atėmimo bausmę – iki 10 metų, o BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi pirmą kartą teisiamos K. R. padarytos veikos ir jos asmenybė nėra tokios pavojingos, kad reikėtų ją izoliuoti nuo visuomenės. Minėta, kad be terminuoto laisvės atėmimo įstatymas numato už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, areštą (BK 49 straipsnis) ir baudą (BK 47 straipsnis). Kaip ir Ž. K. bausmių skyrimo atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog K. R. sutiktų atlikti viešuosius darbus. Taip pat teismas mano, kad netikslinga skirti K. R. ir arešto bausmę, nesatsižvelgiant į ta, kad nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala, kurią kaltinamoji privalės atlyginti, paskyrus arešto bausmę, ji neteks galimybės įsidarbinti ir uždirbti. Tuo nukentėętų ir civilinio ieškovo teisėti interesai. Taip pat teismas mano, kad K. R., šiuo metu niekus nedirbančiai, gaunančiai bedarbio pašalpą, būtų taip pat per sunku sumokėti ir baudą ir atlyginti pakankamai didelą padarytą turtinę žalą, todėl šių paminėtų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl kaltinamajai K. R. skiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė - laisvės apribojimas maksimaliam laikui (BK 48 straipsnis), ir, atsižvelgiant į tai, kad K. R. pasisavino svetimą didelės vertės turtą, kaltinamoji įpareigojama per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui dalį padarytos turtinė žalos - 4 000 Eur, taip pat pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktai). K. R. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto tvarka, apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti K. R. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-09 iki 2019-01-10 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Dėl kardomųjų priemonių

Šioje byloje kaltinamosioms Ž. K. ir K. R. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios teisiamajame posėdyje dalyvavo, o ši kardomoji buvo pakankama, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ji paliktina galioti, o vėliau naikintina.

Dėl daiktų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš Ž. K. ir K. R. paimti daiktai, saugomi Vilniaus AVPK aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20:

- antstolės laiškai, adresuoti Ž. K. (10 lapų), Swedbank kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko „Snoras” kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Hansbanko internetinės bankininkystės kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), - grąžintini Ž. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- Swedbank kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), DNB PIN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), K. R. priklausanti mokėjimo kortelė „Luminor Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), interneto prisijungimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko internete TAN kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), 55 vnt. „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitai, paskolos sutartys, sudarytos su K. R. – grąžintini K. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- popieriaus lapą su rankraštiniais užrašais ir 2 kompaktinius diskus – paliktini byloje.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje yra pateikusi 20 883,35 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Anksčiau aptartais įrodymais byloje yra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstamų Ž. K. veiksmų patyrė 3 600 Eur turtinę žalą, o dėl K. R. – 14 700 Eur. Kaltinamosios iš dalies pripažino civilinį ieškinį, sutiko atlyginti įmonei padarytą žalą tik teismo nustatytos kiekvienos padarytos žalos apimtyje, t.y. Ž. K. sutiko atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 600 Eur, o K. R. – 14 700 Eur tpadarytą turtinę žalą. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisinat iš Ž. K. 3 600 Eur, iš K. R. – 14 700 Eur turtinės žalos.

Dėl laikųjų apsaugos priemonių

Nuosprendį paskelbus palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro 2019-01-10 nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2020-02-11 nutartimi paskirtus laikinus Ž. K. ir Kristinos nuosavybės teisių apribojimus į jų pinigines lėšas, esančias atitinkamose sąskaitose bei į jų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Dėl pranešimo prokurorui

Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus apie galimai padarytas kitas nusikalstamas veikas, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, praneština prokurorui apie aukščiau minėtą momentinių bilietų galimą pasisavinimą parduotuvėje „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, esančioje Vilniaus g.19, (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtą 1 730 Eur įmušimą į elektroninį kasos aparatą Nr. 1 neva tai kaip už momentinių bilietų pirkimą, neįdedant į ją pinigų bei galimai neteisėtą 1 201 Eur įnešimą į K. R. sąskaitą ir šių pinigų pervedimą į V. N. sąskaitą ir tolimesnį panaudojimą dėl šių aplinkybių įvertinimo ir procesinio sprendimo priėmimo (BPK 257 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, veiką perkvalifikavus iš BK 183 straipsnio 3 dalies, bei 214 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir 3 punktu, įpareigoti Ž. K. per 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ P/S „N“ dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (1 800 Eur) bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal 214 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti Ž. K. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios Ž. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir 3 punktu, įpareigoti Ž. K. per 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ P/S „N“ dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (1 800 Eur) bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti Ž. K. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-09 iki 2019-01-10 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendį paskelbus, kardomąją priemonę, paskirtą Ž. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, panaikinti, nuosprendį pradėjus vykdyti.

Ž. K. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Ž. K. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisint, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

K. R. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir 3 punktu, įpareigoti K. R. per 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (4 000 Eur) bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigojant K. R. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti K. R. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirti galutinę bausmę - 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. R. per 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (4000 Eur) bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaityti K. R. sulaikymo laiką nuo 2019-01-09 iki 2019-01-10 (vieną parą), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendį paskelbus, kardomąją priemonę, paskirtą K. R. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, panaikinti, nuosprendį pradėjus vykdyti.

Ž. K. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

UAB “(duomenys neskelbtini)” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB “(duomenys neskelbtini)” naudai iš Ž. K. 3 600 Eur, iš K. R. - 14 700 Eur nusikalstamais veiksmais turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendį paskelbus palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro 2019-01-10 nutarimu paskirtą laikiną Ž. K. nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias sąskaitose:

1. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2005-04-17, Luminor Bank AB, kodas 40100;

2. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2007-10-16, Swedbank AB, kodas 73000;

3. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2000-08-26, Swedbank AB, kodas 73000;

Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2009-10-01, AB Šiaulių banko centrinė būstinė, kodas 71899.

bei Vilniaus apygardos teismo 2020-02-11 nutartimi paskirtą laikiną Ž. K. nuosavybės teisių apribojimą į jai priklausantį turtą,:

1. žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė; daiktas: ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė: 2 290 Eur);

2. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 576 Eur;

3. (duomenys neskelbtini) esančius: pastatą-gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 7 994 Eur; ūkinį pastatą (u. n.: (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 405 Eur; ūkinį pastatą (u. n. (duomenys neskelbtini)); garažą (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 472 Eur; ūkinį pastatą (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 518 Eur; stoginę (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė - 4 Eur; ūkinį pastatą (u. n. (duomenys neskelbtini)); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (u. n. (duomenys neskelbtini));

4. pinigines lėšas – 84,11 Eur.

ir šiuos Ž. K. nuosavybės teisių apribojimus panaikinti, Ž. K. pilnai atlyginus “(duomenys neskelbtini)” nusikalstamais veiksmais padarytą žalą – 3 600 Eur.

Nuosprendį paskelbus, palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro 2019-01-06 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. R. nuosavybės teises į teises į pinigines lėšas, esančias sąskaitose:

1. Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB, kodas 40100;

2. Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, kodas 73000;

3. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB NEO Finance, kodas 35200;

bei Vilniaus apygardos teismo 2020-02-11 nutartimi paskirtą laikiną K. R. nuosavybės teisių apribojimą į priklausantį turtą:

1. Keleivinį automobilį VW Golf (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini))

2. Keleivinį automobilį VW Passat (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini));

3. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini),: pastatą-gyvenamąjį namą (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 5 340 Eur; ūkinį pastatą (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 549 Eur; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (u. n. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė – 137 Eur.

ir šiuos K. R. nuosavybės teisių apribojimus panaikinti, K. R. pilnai atlyginus “(duomenys neskelbtini)” nusikalstamais veiksmais padarytą žalą – 14 700 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, antstolės laiškus, adresuotus Ž. K. (10 lapų), Swedbank kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), banko „Snoras” kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Hansbanko internetinės bankininkystės kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), - grąžinti Ž. K.;

- Swedbank korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), DNB PIN kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), K. R. priklausančią mokėjimo kortelę „Luminor Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), interneto prisijungimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko internete TAN kodų rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini), 55 vnt. „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitus, paskolos sutartis, sudarytas su K. R. – grąžinti K. R.;

- popieriaus lapą su rankraštiniais užrašais ir 2 kompaktinius diskus – palikti byloje.

Pranešti prokurorui apie galimą momentinių bilietų pasisavinimą parduotuvėje „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, esančioje (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtą 1 730 Eur įmušimą į elektroninį kasos aparatą Nr. 1 neva tai kaip už momentinių bilietų pirkimą, neįdedant į ją pinigų bei galimai neteisėtą 1 201 Eur įnešimą į K. R. sąskaitą ir šių pinigų pervedimą į V. N. sąskaitą ir tolimesnį jų panaudojimą dėl šių aplinkybių įvertinimo ir procesinio sprendimo priėmimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė