Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. T. Z. ir atsakovo K. R. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-169/2016 pagal ieškovo A. C. T. Z. ieškinį atsakovui K. R. dėl įpareigojimo iškelti bičių avilius su bitėmis ir uždrausti jas laikyti ateityje bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. C. T. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą K. R. iškelti visus laikomus bičių avilius su bitėmis iš (duomenys neskelbtini), ir uždrausti jam ateityje laikyti bites (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovo 150 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas miesto teritorijoje – (duomenys neskelbtini), 0,1645 ha žemės sklype laiko 28 bičių avilius. Dalį šio sklypo užima pastatai, likusioje sklypo dalyje vysto daržininkystę, o kitose, vakarinėje bei šiaurinėje sklypo dalyje, kuri ribojasi su atsakovo gyvenama teritorija, vysto bitininkystės verslą. Aviliai sustatyti lygiagrečiai pagal ieškovo tvorą apie 1 metro atstumu. Pažymėjo, jog ieškovas yra jautrus bičių ir kitų vabzdžių įkandimams, jis negali laisvai jaustis savo gyvenamos vietos teritorijoje, prieiti prie tvenkinio, nes pastoviai skraido bitės, dėl tos pačios priežasties 2013 m. rudenį buvo priverstas nupjauti net dešimt obelų. Nurodė, jog atsakovas nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio reikalavimų, taip pat, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 8.2, 8.3, 27.1.3; 28, 35, 36.1, 36.3 punktų reikalavimų, neturi ieškovo sutikimo laikyti tokį bičių kiekį. Be to, nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. nukentėjo nuo atsakovo bičių. Ieškovui teko išgyventi didžiulį stresą, diagnozuotas anafilaksinis šokas, sutrikdyta sveikata, gindamasis nuo bičių susižalojo, teko kentėti skausmą, savo nuosavoje namų teritorijoje jaučiasi nesaugiai, yra pastovioje įtampoje, patiria atsakovo ir jo šeimos narių pasityčiojimus, dėl to labai išgyvena tiek fiziškai, tiek ir moraliai, prarado pasitikėjimą savimi. Atsakovas K. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra pažeidęs 2013 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto aprašo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos“ 35, 36 ir 36.3 punktų reikalavimų, kadangi tik iki ieškinio teismui padavimo dienos laikė 16 avilių, 2015 m. balandžio mėnesį išvežė dalį avilių ir šiuo metu laiko 9 avilius 0,2775 ha dydžio žemės sklype. Aviliai iš šiaurės ir pietų pusių yra atitverti 2,10 metrų aukščio tankaus plastikinio tinklo tvora, kurios ilgis 5 metrai. Aviliai iš vakarų pusės nuo ieškovo sklypo atitverti pavėsine, kurios aukštis 3,5 metro, o avilių lakos yra atsuktos į atsakovui priklausančio žemės sklypo pusę, todėl, esant padarytiems atitvarams, bitės negali nuskristi į ieškovo namų valdos pusę. Pagal 2014 m. birželio 5 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą jam buvo paskirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalį tik už tai, kad nebuvo pritvirtinęs prie vartų lentelės „Atsargiai, bitės!“, todėl pripažįsta, jog tik taip pažeidė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių“ 23 punktą. Nurodė, kad iki jo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl tujų gyvatvorės iškėlimo dienos ieškovas nė karto nebuvo kreipęsis į medikus dėl alergijos vabzdžių įkandimams, nebuvo reiškęs pretenzijų jam dėl laikomų bičių ar skundęsis dėl bičių įgėlimo. Jo bitės yra laikomos atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl nesutinka, kad ieškovui įgėlus bitėms jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo K. R. ieškovui A. C. T. Z. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 733,24 Eur bylinėjimosi išlaidas ir nustatė, jog bylos medžiaga, esanti pirmo bylos tomo 120 – 123 lapuose, yra nevieša. Teismas, nustatęs, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 0,2775 ha, o žemės naudmenų plotas, atskaičius užstatytą teritoriją ir vandens telkinių plotą – 0,1645 ha (16,4 arai), atsižvelgęs į žemės sklype anksčiau laikytą (apie 16) bei šiuo metu laikomą (9) bičių avilių skaičių, įvertinęs bičių laikymo sąlygas bei atsakovo atliktus veiksmus, siekiant iki minimumo sumažinti galimo pavojaus tikimybę besiribojančių namų savininkų ar naudotojų sveikatai, vadovaudamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintu „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu“, taip pat, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 „Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintomis taisyklėmis, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovo laikomus avilius su bičių šeimomis ar uždrausti atsakovui ateityje laikyti bites savo žemės sklype.Teismas, nustatęs, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta dėl bičių įgėlimų, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, jog yra didelė tikimybė, kad ieškovo sveikatai žalą padarė atsakovo laikomos bitės, o ne kitų bitininkų tame pačiame rajone laikomos bitės ar vapsvos.Teismas konstatavo, kad bitės, dėl kurių ieškovo sveikatai padaryta žala, buvo prižiūrimos atsakovo, atsakovas yra teisėtas šių bičių savininkas, dėl to jam atsiranda civilinė atsakomybė už bičių padarytą žalą pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį.Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl patirtos turtinės žalos, kadangi ieškovas nepateikė patikimų įrodymų pagrindžiančių jo patirtą turtinę žalą.Teismas, įvertinęs byloje esančius medicininių dokumentų išrašus, ieškovo paaiškinimus, foto nuotraukas, konstatavo, kad dėl sveikatos sutrikdymo ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes dėl atsakovo laikomų bičių nuolatos jaučiasi nesaugus, yra pastovioje įtampoje, negali saugiai jaustis savo privačioje teritorijoje, todėl yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinę žalą.Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo patirti sveikatos sutrikdymai nėra sunkūs, dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai atsirado ne dėl atsakovo tyčios, atsakovas, laikydamas avilius su bičių šeimomis, nepažeidė jų laikymo taisyklių, ieškovui iš atsakovo priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Teismas, vadovaudamasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, remdamasis byloje esančiais šalių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais įrodymais, tarpusavyje įskaitęs mokėtinas sumas, iš ieškovo atsakovui priteisė 733,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. R. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą toje dalyje, kurioje priteista iš atsakovo ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, priteisti atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas, priteisdamas iš atsakovo K. R. neturtinę žalą, pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisykles, šališkai vadovavosi tik ieškovo pateiktais įrodymais bei ieškovo pakviestų liudininkų parodymais ir paaiškinimais, visiškai ignoruodamas atsakovo pateiktus įrodymus ir jo kviestų liudininkų parodymus.Teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, iš esmės vadovavosi abejotinos kilmės medicininiais dokumentais, neįsigilino į jų turinį, nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų sužalojimų ir atsakovo valdomų gyvūnų – bičių.Faktas, kad atsakovas laiko bites, negali būti civilinės atsakomybės pagrindas, tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovas ir atsakovas, dar 6 asmenys laiko bičių šeimas, todėl mažai tikėtina, kad ieškovo bitės gyvenančios aviliuose, kurie atitverti nuo kaimyno tinkline tvora, pastatyti, įrengti, prižiūrimi nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų normų, keltų pavojų ir darytų žalą kaimynams.Ieškovas neįrodė savo patirtų neturinių išgyvenimų ir prašomos priteisti kompensacijos sumos. Apeliaciniu skundu ieškovas A. C. T. Z. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinys dėl bičių iškeldinimo ir uždraudimo ateityje jas laikyti, panaikinti ir toje dalyje ieškinį patenkinti – įpareigoti atsakovą iškelti visus laikomus bičių avilius su bitėmis iš (duomenys neskelbtini) ir uždrausti ateityje laikyti bites (duomenys neskelbtini), bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neteisingai vertino įrodymus, netaikė kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos bei neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pažeidė liudytojų apklausos tvarką.Teismas neanalizavo prevencinio ieškinio ir faktinių bylos aplinkybių, kurios teisiškai buvo reikšmingos tenkinant prevencinį ieškinį, t. y. iškeldinant iš (duomenys neskelbtini), visus avilius su bitėmis ir uždraudžiant jas laikyti.Nurodyti teismo motyvai yra prieštaringi, teismas patenkina neturtinę žalą ieškovui dėl bičių įkandimo ir tuo pačiu teigia, kad nėra pavojų, kurie bent minimaliai galėtų sukelti pavojų besiribojančių namų savininkų ar naudotojų sveikatai.Teismas pažeidė prevencinio ieškinio taisykles, prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai.Teismo motyvas, kad atsakovas nepažeidžia aprašo 36.3 punkto, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas nepasisakė ir nevertino to fakto, kad atsakovas 2011-2012-2013 metais panaudos pagrindais perdavė panaudos gavėjui (J. J.) savo žemės sklypo dalį (0,0528 ha) ir priėmė jos avilius į savo namų valdą.Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas atlikdamas avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, niekada neįspėja ieškovo, kad atsakovo bitynas neaptvertas nei sandaria tvora, nei gyvatvore, atsakovo aviliai laikomi vos metras nuo ieškovo teritorijos, kad jų sklypų ribas skiria ieškovo terasa ir gyvatvorė, kuri už pavėsinės apie 8 metrus yra visiškai nesandari tinklinė vielos tvora, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka už tai, kad prie įėjimo į žemės valdos dalį, kurioje laikomos bičių šeimos nebuvo įspėjamojo ženklo su užrašu, todėl teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas nepažeidžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse“ aprašo ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 „Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo laikomos bitės yra pirktos iš Vokietijos Bakfasto veislės ir, kad jos yra taikios.Ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti turėtų būti taikomi ne poįstatyminiai aktai, o civilinio kodekso normos (CK 6.255 str., 1.138 str.).Atsiliepimu į ieškovo A. C. T. Z. apeliacinį skundą atsakovas K. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovo apeliacinis skundas turi būti atmestas dėl jo absoliutaus negaliojimo pagrindo – pasirašytas asmens, kuris nesupranta jo turinio dėl lietuvių kalbos žinių stokos.Civilinės bylos nagrinėjimo metu nei ieškovo atstovė R. L., nei ieškovo advokatė neišsakė teismui pastabų dėl netinkamai apklausiamų liudytojų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamos liudytojų apklausos turėtų būti atmesti.Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad atsakovas laiko bites neturėdamas ieškovo sutikimo, nevertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, kadangi atsakovas laiko 9 avilius 0,2775 ha žemės sklype, todėl ieškovo sutikimas yra neprivalomas.Ieškovo teiginys, kad atsakovas nesilaiko Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 „Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių, neteisingas, kadangi atsakovas po 2014 m. birželio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nurodytus bityno trūkumus pašalino bei ėmėsi papildomų atsargumo priemonių.Ieškovo pateikta vaizdo medžiaga negali būti remiamasi kaip tinkamu šios civilinės bylos įrodymu, kadangi neaiškus filmuotos medžiagos padarymo laikas, apie filmavimą atsakovas nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, taip pat filmavimo metu nedalyvavo ir antstolis.Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovą sugėlė būtent atsakovui priklausanti bitė, ieškovas teismui pateikė negyvas ir sudžiūvusias bites, kurių rasė yra nenustatyta, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad bitės buvo surinktos būtent ieškovui priklausančiose patalpose.Panaudos sutartys, sudarytos su J. J., neturi jokios teisinės galios ir negali būti panaudojamos kaip įrodymas šioje civilinėje byloje, nes jų terminas baigėsi iki to laiko, kol ieškinys dar nebuvo pateiktas teismui.Bičių įsigijimą patvirtinantis dokumentas yra pateiktas byloje, todėl juo nesivadovauti nėra teisinio pagrindo.Atsiliepimu į atsakovo K. R. apeliacinį skundą ieškovas A. C. T. Z. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: Atsakovas nenurodė nei vienos teisės normos, kurias teismas pažeidė ir tai turėjo įtakos priimant neteisingą teismo sprendimą.Atsakovas nepateikė priešingos medicininės išvados, kuri paneigtų ieškovo pateiktų medicininių dokumentų turinį.Deliktinei atsakomybei atsirasti ginčo byloje yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.Atsakovas bando suklaidinti teismą, nurodydamas neteisingus duomenis: 2014 m. gruodžio 9 d. medicininiame išraše nurodyta, kad ieškovas yra jautrus bičių įkandimams, o ne įrašas, kad įgėlė bitė.Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis, nepateikiant jokių rašytinių įrodymų, specialisto ar ekspertizės išvadų bei teisinio akto, kuris paneigtų byloje esančius duomenis.Tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai, kurie gyvena ženkliai toliau nuo atsakovo, parodė, jog jiems bitės neįgėlė, neturi jokios teisinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovui K. R. nuosavybės teise priklausančių bičių ir jų avilių iškeldinimo bei uždraudimo atsakovui laikyti bites jo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir dėl ieškovo A. C. T. Z. patirtos neturtinės žalos atlyginimo.Byloje nustatyta, kad ieškovo A. C. T. Z. namų sklypo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovo K. R. namų sklypo valdomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Atsakovas, jam priklausančioje namų sklypo valdoje, kurios plotas yra 0,2775 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 0,1645 ha, laiko bites. Atsakovui bityno pasas išduotas 2005 m. birželio 1 d., tuo laikotarpiu bityne buvo 25 bičių šeimos. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. deklaraciją ir 2015 m. lapkričio 25 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą, atsakovas K. R. bityne, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012 m. deklaravo 25 bičių šeimas, 2013 m. – 23 šeimas, 2014 ir 2015 m. deklaravo 10 bičių šeimų. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos 2010 m. liepos 23 d. akto matyti, jog seniūnijos darbuotojai, tyrę K. R. 2010 m. liepos 12 d. prašyme nurodytus faktus dėl ieškovo sklype susodintų tujų, nustatė, kad atsakovo laikomi bičių aviliai sustatyti nesilaikant Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 10 sprendimu Nr. TI-195 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių papildymo“ patvirtintų 149.3 ir 149.4 punktų reikalavimų, o būtent: Gyvenamosiose vietovėse keliamų atstumų reikalavimų bičių aviliams sustatyti. Paskutinį kartą atsakovo bitynas tikrintas 2013 m. gegužės 20 d., teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Atsakovas vieną kartą baustas administracine tvarka 2014 m. birželio 5 d. už Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių“ 23 punkto pažeidimą (prie įėjimo į žemės valdos teritoriją atsakovas nebuvo pritvirtinęs 8 cm pločio ar skersmens įspėjamojo ženklo su užrašu „Atsargiai, bitės!“). Ieškovas A. C. T. Z. atsakovo kaimynas yra nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d., kai įsigijo minėtą žemės sklypą su pastatais. Ieškovas yra alergiškas uodų, širšių ir bičių įkandimams. 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovui įgėlė bitė ir dėl šios bitės įgėlimo ieškovas buvo išvežtas į ligoninę, kur jam diagnozuotas anafilaksinis šokas, jis paguldytas į reanimacijos skyrių, vėliau perkeltas į vidaus ligų skyrių. 2015 m. rugpjūčio 11 d. bitės įgėlė ieškovui prie smilkinio, į dešinę kaklo pusę ir dešinį antakį. Ieškovas, besigindamas nuo bičių, susižalojo ir buvo išvežtas į ligoninę.

Dėl ieškovo A. C. T. Z. apeliacinio skundo

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių pateiktus įrodymus poįstatyminių aktų, reglamentuojančių bičių laikymo reikalavimus savivaldybės teritorijų gyvenamosiose vietovėse, kontekste, kadangi ieškovas savo prevencinį ieškinio reikalavimą kildino iš atsakovo neteisėtų veiksmų pažeidžiant tokių poįstatyminių aktų reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino 2014 m. birželio 5 d. administracinį nurodymą, kuriuo atsakovas buvo nubaustas už Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių“ 23 punkto pažeidimą (prie įėjimo į žemės valdos teritoriją atsakovas nebuvo pritvirtinęs 8 cm pločio ar skersmens įspėjamojo ženklo su užrašu „Atsargiai, bitės!“), kaip neturintį esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl byloje esančių kitų įrodymų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), laikydamas avilius su bičių šeimomis, iš esmės nėra pažeidęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ bei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 „Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklėse numatytų reikalavimų laikomiems bitynams. Pažymėtina, kad vien formalus minėtų norminių aktų reikalavimų pažeidimas negali lemti žalos ar jos grėsmės atsiradimo ir būti pakankamas pagrindas šiam ieškiniui patenkinti. Nors atsakovas padarė pažeidimą, tačiau šiuo atveju pripažintina, kad, esant pareikštam prevenciniam ieškiniui, buvo būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus, bet konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių atsirado ir ateityje dar gali atsirasti žala, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi neįrodyta būtina prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga, kad atsakovas nesilaikė poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių bičių laikymo reikalavimus savivaldybės teritorijų gyvenamosiose vietovėse, taip pat nėra pakankamai įrodymų, kad būtent atsakovo laikomos bitės kelia realų ar daro faktinį neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, nebuvo pakankamo pagrindo tenkinti prevencinį ieškinį. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos grėsmės ir atsakovo veiklos. Tai, kad ieškovui galėjo kilti nepatogumai dėl atsakovo laikomų bičių, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prevenciniu ieškiniu suformuluotą reikalavimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovui K. R. bityno pasas išduotas 2005 metais, o ieškovas A. C. T. Z. minėtą žemės sklypą su pastatais įsigijo 2012 metais, tai reiškia, kad jau sklypo įsigijimo metu ieškovas galėjo ir turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, jog gretimame sklype yra vystomas bitininkystės verslas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų ir pagrįstų motyvų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimus dėl įpareigojimo iškelti visus bičių avilius iš atsakovo žemės sklypo bei uždrausti ateityje juos laikyti, nes ieškovo nerimas dėl būtinumo užtikrinti jo ir artimųjų saugumą savaime neįrodo prevencinio ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Taigi, nesant pakankamai įrodymų, įpareigodamas iškelti visus bičių avilius iš atsakovo žemės sklypo bei uždrausdamas ateityje juos laikyti, teismas pažeistų CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Dėl prevencinio ieškinio

CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Pareiškus prevencinį ieškinį pagal CK 6.255 straipsnio 2 dalį, teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti žalą sukėlusią veiklą. Taigi reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę.Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas turi įrodyti realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, nes ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos, kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip viena iš svarbių bylai aplinkybių.Ieškovas pagal prevencinį ieškinį, įrodinėdamas realų pavojų, turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą iškelti visus laikomus bičių avilius su bitėmis iš (duomenys neskelbtini), ir uždrausti jam ateityje ten laikyti bites, nes jos kelią pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad bičių laikymas gyvenamosiose teritorijose savaime nėra neteisėta veikla, jeigu asmuo, laikantis bites, laikosi teisės aktuose nurodytų bičių laikymo reikalavimų. Kylantys nepatogumai dėl kaimynystėje laikomų bičių, nereiškia neteisėtų veiksmų, bet gali būti vertinama kaip neefektyvios ar netinkamos jų priežiūros dalis – nesiimant maksimalių priemonių, kurios iki minimumo galėtų sumažinti bičių keliamo pavojaus besiribojančių namų savininkų ar naudotojų sveikatai konkrečioje situacijoje. Tokie pažeidimai galėtų būti reikšmingi viešosios teisės požiūriu, tačiau jie nepatvirtina realios žalos atsiradimo tikimybės. Dėl to, tokių veiksmų negalima reikalauti nutraukti prevencinio ieškinio tvarka, nes prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip bičių laikymas, kurių neigiami padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras.Prevencinis ieškinys, kaip ir kiti civilinių teisių gynimo būdai, gali būti taikomas su kitais civilinių teisių gynimo būdais. CK 6. 255 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini ieškovo argumentai susiję su prevenciniu ieškiniu.Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 2K-3-331/2012; kt.), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti turėtų būti taikomi ne poįstatyminiai aktai, o civilinio kodekso normos.Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl atsakovo K. R. apeliacinio skundo

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas K. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo, kelia abejones dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo, jų teisėtumo, nurodo, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų sužalojimų ir atsakovo valdomų gyvūnų – bičių. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinio asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atkreipia dėmesį, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str.). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas konkrečioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 261 str. 1 d.).Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo neturtinę žalą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo ir priėmė tinkamą sprendimą. Apeliantas kvestionuoja ieškovo pateiktas medicinines pažymas, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jo keliamas abejones dėl minėtų dokumentų kilmės, nepateikia. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktomis medicininėmis pažymomis, kuriose nurodyta, kad ieškovui nustatyti bičių įgėlimai, jis buvo išvežtas į ligoninę, patyrė anafilaksinį šoką. Tokie įrodymai patvirtina, kad ieškovui padaryta žala sveikatai, kas sąlygojo ieškovo dvasinius išgyvenimus.Nors atsakovas teigia, kad teismas neįrodė, jog būtent jo bitės sukėlė ieškovo sveikatai žalą, tačiau civilinės atsakomybės pagrindu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktikos suformuota nuostata, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, pagrįstai sprendė, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovo sveikatai žalą padarė atsakovo bitės, o ne kitų bitininkų tame pačiame rajone laikomos bitės ar vapsvos. Be to, atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė aplinkybių, kad ieškovas žalą patyrė ne dėl jo laikomų bičių. Todėl pagal bylos aplinkybes darytina išvada, kad gyvūnai (bitės), dėl kurių ieškovui padaryta žala sveikatai, buvo prižiūrimi atsakovo, atsakovas yra teisėtas šių gyvūnų savininkas. Taigi, atsakovui nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvūnų (bičių) padarytą žalą pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas užsiimdamas bitininkyste, prisiima su bičių laikymu ir priežiūrą susijusias pareigas, t. y. atsakovas privalo garantuoti, kad bitės nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių (kaimynų) ramybei, sveikatai (gyvybei) ir nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d.), todėl rizika, susijusi su bičių padaryta žala tenka atsakovui.Neturtinės žalos dydį nustatinėja teismas remdamasis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, taip įgyvendindamas teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neįrodė savo patirtų neturinių išgyvenimų ir prašomos priteisti jų kompensacijos sumos, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo, todėl ji paliktina nepakeista. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria: