Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1426-560/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
e2S-1426-560/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09443-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1426-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09443-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotasis asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą atsisakyti teikti prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka pagal pareiškėjo J. M. 2022 m. kovo 7 d. prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto 2022 m. balandžio 19 d. skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu atsisakyti teikti prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019. Šiuo nutarimu generalinė prokurorė netenkino J. M. 2022 m. kovo 8 d. prašymo ir atsisakė teikti prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019. Generalinė prokurorė, netenkindama pareiškėjo prašymo, be kitko nurodė, jog pareiškėjas nenurodė jokių esmingų naujų aplinkybių, paaiškėjusių priėmus nurodytus teismų sprendimus ir galinčių turėti reikšmės generaliniam prokurorui priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą proceso atnaujinimo klausimu. Pažymėjo, jog savo poziciją dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindė ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o subjektyviu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir konsultacine išvada paremtomis subjektyviomis teisės aktų taikymo tinkamumo interpretacijomis.

4. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako teikti tokį prašymą. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad tokios teisės suteikimas asmenims gali pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi, koncentruotumo ir kitus svarbius proceso principus. Konstituciškai pagrįstų (tiek privataus, tiek viešojo) interesų gynimo pusiausvyra būtų iškreipta. Suteikti teisę skųsti generalinio prokuroro nutarimą, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Kadangi pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo panaikinimo, teismas pripažino, kad pareiškėjas padavė pareiškimą, kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas J. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį, panaikinti prokuratūros nutarimą, klausimą išspręsti iš esmės.

6. Nurodė, kad LR Konstitucijoje nurodyta, kad teisingumą vykdo teismas, todėl prokuroro nutarimai negali būti neskundžiami, nepriklausomai kokioje prokuratūroje dirba prokuroras – visi prokuroro nutarimai turi būti skundžiami. Šioje byloje pagrindinis klausimas yra teismo eksperto išvados. Nei teismas nei prokuroras neanalizavo ir teisiškai nevertino teismo eksperto išvadų. Šalutiniai dokumentai, įrodymai gali būti sprendimuose nepatarinėjami, tačiau tiek prokuroras tiek teismas privalo teikti teisinius motyvus apie eksperto išvadas. Teisinis stabilumas turi būti, tačiau kai yra padaryta aiški teisės taikymo klaida ir nukrypta nuo teismų praktikos, prokuroras privalo atnaujinti bylą. Teismų praktika, kurioje nurodyta, kad prokuroro nutarimas nenagrinėtinas teisme prieštarauja Konstitucijai, todėl keistina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

9. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą atsisakyti teikti prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019. Šiuo nutarimu generalinė prokurorė netenkino J. M. 2022 m. kovo 8 d. prašymo ir atsisakė teikti prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Pareiškėjo prašymu, kuriuo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, neginamos pareiškėjo teisės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 185-199). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teisme. Apeliantas nors ir nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, tačiau atskirajame skunde nenurodo argumentų, kurie įrodytų skundžiamos nutarties neteisėtumą. Iš apelianto atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog prokuroras atsisakė teikti prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo, tačiau tokio nutarimo pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių atskirojo skundo argumentų nevertina.

10. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius