- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- 1-23-586/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- J. L., M. Š., O. Š.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Aušrinė Zaburienė, Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam A. G.
J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., profesinio išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista;
M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 8 kartus, paskutinį kartą: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 253 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko.
O. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2 kartus, paskutinį kartą: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko,
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji J. L., M. Š. ir O. Š. smurtaudami ir kankindami nežymiai sužalojo žmogų ir grasino jį nužudyti, tai yra:
2022 m. liepos 6 d., laikotarpiu nuo 03:00 val. iki 07:00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J. L. (nustatytas 1,36 promilių neblaivumas), M. Š. (nustatytas 1,85 prom. neblaivumas) ir O. Š., veikdami bendrininkų grupėje, būdami adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., užpuolė į kambarį įėjusį nukentėjusįjį A. G. ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą bei grasino jį nužudyti sudarę realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra O. Š. iš nugaros pusės apglėbė ranka į kambarį įėjusiam A. G. už kaklo ir jį smaugė, o M. Š. laužtuvu ne mažiau penkių kartų smūgiavo A. G. į kojas, dėl ko pastarasis pargriuvo ant grindų; po ko J. L. grasindama, kad nukentėjusysis A. G. iš čia nebeišeis, užrakino kambario duris, nuėmė ir sulaužė nukentėjusiojo 130 Eurų vertės akinius; po to J. L., O. Š. ir M. Š. mušė ant grindų gulintį A. G. suduodami nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas medžio pliauskomis, metaliniu strypu, kirvio pentimi, spardė kojomis, smūgiavo rankomis bei visi trys mušdami ir tarpusavyje kalbėdami, kad A. G. reikia „užversti“, ir taip grasino jį nužudyti bei sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas; po to, O. Š. pagrasinęs, kad nupjaus ausį, peiliu įpjovė ties ausimi bei paskambino V. R., su kuriuo kalbėdamas per garsiakalbį ir klausdamas „ką darom, ar pakariam“, siūlydamas „užlenkti ir įmesti į šulinį, nes niekas vis tiek neieškos“ grasino nukentėjusiajam; o J. L. kaltindama nukentėjusįjį mušimu, langų ir durų gadinimu, ant grindų gulinčiam ir rankomis galvą besidengiančiam A. G. sudavė peilio ašmenimis į galvos sritį nenustatytą smūgių skaičių bei papurškė ašarinių dujų, ant galvos užpylė degtinės; po to nukentėjusiajam A. G. pakilus nuo grindų ir atsisėdus, O. Š. peiliu ne mažiau vieno karto dūrė į kairės pusės nugaros šono sritį, ir taip O. Š. veikdamas bendrininkų grupėje su M. Š. ir J. L., ir kitaip smurtaudami kankino A. G. ir bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė galvos sumušimą su daugybinėmis kirstinėmis-pjautinėmis žaizdomis veidinėje ir galvos plaukuotoje dalyse, daugines kirstines-pjautines žaizdas kairio nugaros šono apatinėje dalyje ir kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir grasino jį nužudyti sudarydami nukentėjusiajam A. G. realų pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti bus įvykdyti bei smūgių sudavimo metu sudaužė kelnių kišenėje A. G. turėtą 150 Eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A50“.
Kaltinamoji J. L. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusysis jau ne pirmą kartą įsilaužia į jos namus. Ir tą vakarą taip pat įsilaužė į verandą. Ji jau miegojo verandoje. Nukentėjusysis griebė ją už rankos, ji nukrito nuo lovos, išsigando ir pabėgo už šiltnamio, ten išbuvo visą laiką. Kas vyko namo viduje nematė ir nieko nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus kaltinamoji J. L. parodė, jog sėdėjo ant lovos ir „baliavojo“, nuėjo miegoti į verandą. Išsigando ir išbėgo už šiltnamio. Turi dvi vienodas pižamas. Kaip atsirado kraujo tiškalai ant jos pižamos, paaiškinti negali.
Kaltinamasis M. Š. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad liepos 6 d. gulėjo lovoje pirmame aukšte. Išgirdo triukšmą, G. įeidamas į kambarį pasakė: „užmušiu gaidį“. Matė, kad G. kažką turėjo rankose, jis tik norėjo išvaryti jį lauk. Šalia gulėjo malkos, pasiėmė vieną, ir susigrūmė su G.. Jam pavyko jį išvaryti. Grumtinės vyko apie 20 minučių. Jis vienas pats grumėsi su G.. Jis ginėsi malka nuo G.. Užsimojo ir sudavė malka G. per galvą. Vienas, o gal du kartus sudavė, jau neprisimena. Buvo nukritę ir prie šaldytuvo ir prie židinio. Nei laužtuvo nei peilio nebuvo paėmęs. Pažymi, kad G. jau atėjo visas kruvinas. Nei L. nei Š. kambaryje nebuvo. G. negrasino. G. verandoje nemiegojo, kai buvo išstumtas iš kambario, G. pabėgo. Jo manymu, G. nori pasipelnyti. G. jam skambino iš ligoninės ir reikalavo pinigų, 30 000 Eur, t. y. pusė namo vertės.
Kaltinamasis O. Š. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog M. paprašė sutvarkyti duris, kurias buvo išlaužęs G.. Įvykio dieną atvažiavo apie 9 val. ir tvarkė duris. J. jam papasakojo, kad G. jai grasina bei paprašė viską įrašyti į diktofoną. Papasakojo, kad G. ne vieną kartą laužėsi pas juos, o policija nieko nedaro, nereaguoja. Miegojo 2-ame aukšte, kai išgirdo triukšmą. Nusileido į pirmą aukštą ir pamatė, kad M. su G. mušasi, tiksliau M. stumia G. iš kambario. Nusileidęs, paklausė „ką jūs darote?“. G., pamatęs jį, išsigando ir pabėgo lauk. Bėgdamas G. dar apvirto. Jis prie G. net neprisilietė, L. apačioje nebuvo. Po grumtinių, jis su M. tvarkė kambarį, po to nuėjo į 2-ą aukštą ir negalėdamas užmigti, apie 5 val. ryto paskambino savo dėdei. G. anksčiau gyveno jo tėvų namie bei buvo sumušęs jo dėdę. Skambino dėl to, nes norėjo sužinoti, gal G. kartu su jo dėde gėrė. Jokių smūgių G. nesudavė, G. jau buvo subraižytas, kruvinas. Su M. kartu negėrė.
Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos 6 d. susipjovęs malkas, paskambino kaimynui ir paklausė, gal jis nori alaus. Nebuvo toks girtas, pas kaimyną važiavo dviračiu. Pravažiuodamas pamatė, kad pas L. diegė šviesa ir sugalvojo užsukti. Jis anksčiau gyveno kartu su L. ir norėjo sužinoti, kada galės pasiimti likusius daiktus. Į vidų ėjo per verandą, verandoje L. nebuvo. Pabeldė, kadangi durys buvo nerakintos, užėjo į vidų. Patikrino ar antros durys neužrakintos ir taip užėjo į vidų. L. buvo kambaryje. Jis rankoje turėjo alaus bambalį, kurį vėliau ir išgėrė M. Š.. Visas veiksmas vyko kambaryje. Kambarys sujungtas su virtuve, viena erdvė. Jam įėjus, O. Š. iš karto sugriebė jį iš nugaros už kaklo ir pradėjo smaugti. Prarado sąmonę, nukrito ant grindų ir tada pajuto smūgius. Smūgiai buvo suduoti iš visų pusių. Kiek pamena, J. L. užrakino duris ir pasakė, kad „jau nebeišeis iš čia ir liks čia ilgam“. Daug kartų buvo praradęs sąmonę. Buvo suduota su peiliu, matė ir kirvį. Smūgius į galvą su peiliu sudavė J. L.. M. Š. buvo pasiėmęs laužtuvą. O. Š. sudavė su peiliu į šoną. L. dar papurškė dujų. Kada buvo padurtas į šoną, jam pagrasino, kad jį įmes į šulinį ir niekas jo neieškos. Visi trys numėtė jį ant lovos ir toliau mušė. Sudavė per kojas, visos kojos buvo mėlynos. Jis realiai galvojo, kad jį užmuš. Kai pradėjo vemti, paguldė į verandą, davė vandens. Kai gulėjo verandoje, girdėjo, kaip O. Š. pasakė, kad: „aš važiuoju namo, jei ką manęs čia nebuvo“. Po to prarado sąmonę. Ryte atsibudęs, nuėjo iki kaimyno, pas kurį ėjo vakare ir paprašė, kad jis iškviestų policiją ir greitąją.
Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis atėjo sumuštas ir paprašė telefoną tam, kad iškviesti policiją ir greitąją. Jam pasakė, kad sumušė kaimynai. Visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes įvykis jau senai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kaip nukentėjusysis buvo atėjęs iki jo, jis nežino, nes pats į lauką išėjęs nebuvo. Žino tik, kad G. su L. pastoviai ginčydavosi kaip vyras su žmona.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo A. D. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 87-90), kur parodė, kad 2022 m. liepos 6 d., apie 09:00 val. ryte pas jį į namus atėjo pažįstamas A. G.. A. atrodė sumuštas, buvo sutinusi galva, visa mėlyna nuo sumušimų, iš nosies ir burnos jam bėgo kraujas, atrodė visas purvinas ir kruvinas, rūbai buvo visi kruvini ir purvini. A. G. visas drebėjo, jį pykino, vėmė. A. nurodė, kad jis buvo sumuštas pas savo buvusią draugę J. L. namuose. A. nurodė, kad jam atvykus pas J. (nenurodė, kada jis pas ją atvyko), pas ją namuose buvo M. Š. ir dar kitas vyras, M. draugas, kurio vardo jis nepamena. A. kalbėjo labai sunkiai, jį buvo sunku suprasti. Pasakojo, kad visi trys, t. y. J., M. ir kartu buvęs M. draugas, A. sumušė, pjaustė peiliu, mušė su pagaliu, ištisai daužė ne vieną valandą. Kokius veiksmus tiksliai kas atliko A. nesugebėjo pasakyti, kalbėjo abstrakčiai, sakė, kad mušė ir kankino visi trys. Tą naktį, ar paryčiais jokio triukšmo ar riksmų jis negirdėjo, gyvena pakankamai toli, nuo J. namo. Kada ir kelintą valandą A. G. atvažiavo pas J. L. nematė, nes negalėjo matyti, kadangi prie J. L. namo patenkama kitu keliu. Atėjęs A. G. jo paprašė, kad duotų paskambinti draugui, neprašė, kad kviestų greitąją, tai ir nepagalvojo, kad ji būtina. A. kažkokiam draugui skambino kelis kartus iš jo mobilaus telefono, nes sakė, kad jo mobilų telefoną ar tai sudaužė ar tai atėmė. Draugas, kuriam skambino A. G., nekėlė ragelio. Kokiam draugui skambino, nesakė, vardo neminėjo. Pamatė, kad A. pradėjo blogėti savijauta, jis pradėjo vemti, sakė, kad svaigsta galva, dar nuėjo apsiprausti, atrodė silpnas, vos ėjo, todėl nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, A. sutiko. Žino, kad tarp A. G. ir J. L. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl pavydo ir visokių buitinių dalykų. Tai susipyksta, tai vėl susitaiko, ir taip nuolat. Smulkmenų, dėl ko vyksta konfliktai jam niekas nepasakojo, o jis ir nelabai gilinosi. Kiek žino, M. Š. gyveno su J. L. dar prieš A. G.. Vėliau M. Š. buvo įkalinimo įstaigoje, vėliau išvyko į Ispaniją, tai tuo laikotarpiu A. G. gyveno su J. L., gyvenant kartu, jie nuolat vartodavo alkoholį, ir nuolat konfliktuodavo tarpusavyje, tai skirdavosi tai taikydavosi. Maždaug metų bėgyje vėl atsirado M. Š., nebežino, kas ten pas ją gyvena, ar M. Š., ar A. G., kadangi negyvena šalia, tai nieko tiksliai nežino, nes nesidomi. Iš A. G. pasakojimų žino, kad A. G. su M. Š. nuolat konfliktuodavo, buvo susimušę ne vieną kartą. Po įvykio, maždaug po savaitės pas jį į namus buvo atėję J. L. ir M. Š., prašė jo cigarečių, kurių jis jiems nedavė, išvarė juos iš savo namų, pasakė, kad pas jį pamirštų kelią. Apie įvykį su jais nekalbėjo, jie nieko nesakė, o jis jų neklausė. Kas buvo tas kitas vyras pas J., kai buvo sumuštas A. G., nežino. Vardo nepamena, bet žino, tą vardą girdėjo pirmą kartą, to asmens nepažįsta. Kas tas vyras ir kaip jis atrodo nežino. Ar kas nors lankėsi pas J. L. po įvykio, nežino, nes pas ją veda kitas keliukas, kuris iš jo namų nesimato.
Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad Mindaugo karūnavimo vakarą, apie 23-24 val. tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo sutemę, pas jį atėjo sumuštas G. ir pareikalavo, kad jis, M., jam (G.) grąžintų pinigus. Jis atsisakė jam duoti pinigų ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada G. išėjo. Kaip buvo sumuštas pasakyti negali, nes namie šviesos nejungė o ir nukentėjusysis buvo su kepure. Matė veide sumušimus. G. buvo atėjęs su metaliniu strypu ir buvo išgėręs. Tą vakarą policijai nepranešė. Apie įvykį sužino iš liudytojo A. D.. G. yra labai konfliktiškas. Po įvykio buvo susitikęs su J., kuri jam papasakojo, kad G. buvo atėjęs pas ją ir jai grasino. Su J., M. ir O. palaiko draugiškus santykius. Atstumas nuo G. iki jo namų yra apie 2 km, o nuo jo namų iki L. nuo 150 iki 200 m.
Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kitą dieną, t. y. liepos 7 d., buvo atėjęs pas L., nes norėjo išgerti su G.. Duris atidarė J. ir pasakė, kad G. reanimacijoje ir kad jį (J.) sumušė, o tiksliau jie trise jį (G.) patvarkė. Neklausė, kas trečias. J. gyveno su G..
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad visą dieną ir iki 2 val. nakties pjovė malkas. Malkas pjovė malkinėje dviese su G., išgėrė porą bambalių alaus. G. liko namie, o jis išėjo namo. A. G. jokių sumušimo žymių nematė. Apie tai, kad buvo sumuštas G. sužinojo iš A. D.. Su G. buvo susitikęs po ligoninės. G. pasakė, kad jį sumušė 3 žmones: J., M., o trečio vardo neprisimena. Trečio asmens nepažįsta.
Liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo Klaipėdos AVPK, tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis buvo sumuštas viduje, nes namie buvo itin daug kraujo ir namie rado metalinį kruviną strypą. Lauke kraujo dėmių nepastebėjo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo M. Č. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 113-116), kur parodė, kad 2022-07-06 dirbo nustatytu maršrutu Klaipėdos mieste. Prieš pietus iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl sumušto asmens Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko apie 11:30 val. Įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurių automobilyje gulėjo nukentėjusysis A. G., kuris, kaip pats teigė, buvo stipriai sumuštas. Ant asmens kūno matėsi įvairūs sumušimai, kirstinės žaizdos, kraujosruvos, medikai jau buvo sutvarstę durtinę žaizdą kairės pusės klubo srityje. A. G. paaiškino, kad šiąnakt, apie 03 val. ryto, buvo nuvykęs pas pažįstamus asmenis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurie jį visą naktį mušė, t. y. per įvairias kūno vietas trankė laužtuvu, malkomis, kumščiais, spardė kojomis bei dūrė peiliu. A. G. nurodė konkrečius jį sužalojusius asmenis, tačiau jų vardų ir pavardžių nepasakys, bet nurodė du vyrus ir vieną moterį. Jis taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) name, yra jo kuprinė su sudaužytu telefonu ir pinigine viduje. Nukentėjusysis buvo nedelsiant išgabentas į ligoninę. Jam žinoma, kad jis (nukentėjusysis) buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Sužalojimai atrodė baisiai. Bendraujant su pranešėju šis nurodė, kad maždaug prieš 2-3 valandas, pas jį atėjo kaimynas A. G., kuris buvo visas sumuštas, norėjo paskambinti draugui. Kodėl asmuo greitosios med. Pagalbos nekvietė anksčiau paaiškinti negalėjo, konflikto priežasčių nežinojo. Tuomet su kolega nuvyko į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), ten namo durys buvo užrakintos, tačiau terasos durys buvo atrakintos. Užėjus pro terasos duris, terasoje buvo lova su patalyne, ant kurių buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia lovos stovėjo stiklinė su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Pro terasą užėjo į namo vidų, kur durys buvo atrakintos. Koridoriuje, ant žemės, buvo matyti galimai kraujo dėmės. Šalia durų į kitą kambarį, ant kilimėlio buvo kelios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant sudėtų grindų laminato pakuočių, gulėjo juodos spalvos kuprinė su raudonos spalvos dėmėmis. Kadangi toliau patekti į kambarį jie negalėjo, nes durys buvo užrakintos, jis į jas beldė. Beldė ilgai, tačiau durų niekas neatidarė. Būnant prie durų, lyg išgirdo kažkokį garsą kambaryje, po ko pradėjo vėl belsti. Galiausiai duris atidarė vyras, kurio marškinėlių rankovė ir patys marškinėliai buvo ištepti raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Kambaryje taip pat buvo moteris. Visame kambaryje buvo daug raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Galimai išteptos krauju buvo užuolaidos, kilimai, lovos patalynė, grindys, ant jų buvo raudonos spalvos dėmės. Iškart užėjus pro kambario duris, dešinėje pusėje staktos, buvo atremtas metalinis strypas, ant kurio buvo raudonos spalvos dėmės. Šalia strypo, ant žemės buvo viena malka, kita buvo ant šaldiklio viršaus, ant jų buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Vonioje gulėjo virtuvinis peilis, ant kurio buvo nedidelės raudonos spalvos dėmės, peilis atrodė neseniai plautas. Moteris tuo metu prie jų nepuolė tvarkytis, persirenginėti. Tik lygtai kai, jau buvo iškvietę kitą kolegų ekipažą iš Klaipėdos rajono, moteris bandė tvarkyti namus, tačiau buvo perspėta palikti viską taip, kaip yra. Neatsimena, kaip atrodė grindys kai atvyko, ar jos buvo plautos iki jiems atvykstant, negali pasakyti. Pamena, kad matė kraujo dėmių ant grindų, baldų, buitinių daiktų. Bendraujant su kambaryje esančiais asmenimis vyras paaiškino, kad šiąnakt susimušė su pažįstamu asmeniu A. G., kuris buvo atėjęs į namus, dėl kokių priežasčių tai darė, nurodyti negalėjo. Nurodė, kad konflikto metu taip pat kambaryje buvo dar vienas vyras. Nepamena ar minėjo, kad A. G. jau atėjo kruvinas. Vyras pats teigė, jog mušė A. G. metaliniu strypu, malkomis, daugiau įvykio aplinkybių nedetalizavo. Tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, viską pasakojo nekryptingai, tačiau nurodė, jog kažkur miegojo, o kai kilo konfliktas, moteris išėjo į kitą kambarį. Jiems atvykus kambaryje trečio asmens nebuvo, jis iš kambario buvo pasišalinęs. Kambaryje buvę asmenys pabėgusio vyro buvimo vietos nenurodė. Moteris bandė pasakoti apie įvykio aplinkybes, tačiau nuolat keitė savo pasakojimus. Vieną kartą sakė, kad miegojo kažkur lovoje, vėliau sakė, kad kažkas kitas miegojo lovoje. Vonioje buvo pridėtų rūbų, kurie buvo sušlapę ir su dėmėmis, panašiomis į kraują, pamena, kad buvo džinsai ir dar kažkokie rūbai. Ką moteris aiškino apie rūbus, nepamena. Tiek vyras, tiek moteris savo kaltę neigė, nepripažino, kad būtų smurtavę prieš A. G.. Tik vyras kažkuriuo metu bandė aiškinti, kad jis gynėsi nuo A. G.. Suprato, kad tarp jų kažkoks konfliktas buvo. Tiek vyras, tiek moteris neatrodė susijaudinę dėl šio įvykio.
Iš 2025 m. vasario 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pranešimo dėl V. R. atvesdinimo nustatyta, kad vykdant Klaipėdos apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-586/2025 dėl V. R. atvesdinimo, 2025-02-19 buvo nuvykta minėtu adresu, tačiau namuose niekas durų nedarė, kaimynai pasakė, kad čia V. R. daug metų negyvena. Susisiekus su sūnumi M. R., kuris paaiškino, kad su tėvu nebendrauja, jis veda asocialų gyvenimą Klaipėdos mieste. Nustatyti V. R. buvimo vietos nebuvo galimybės, dėl ko minėto asmens atvesdinti nėra galimybės (8 t., b. l. 146-149).
Atsižvelgiant į tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, teismas remiasi liudytojo V. R. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad O. Š. yra jo pusseserės S. Š. sūnus. Su O. Š. ryšį palaiko, kartais susiskambina, susitinka. O. Š. gyvena su mama. A. G. nepažįsta. S. Š. tėvas J. yra seniai miręs. Jis pats (duomenys neskelbtini) kaime nėra buvęs. Prisimena, kad kažkada paryčiais jam skambino O. Š., bet ką jis sakė, tiksliai pasakyti negali. Kažką minėjo apie muštynes, kad jį kažkada kažkas buvo sumušęs ir paklausė ką su tuo žmogumi daryti. Jis pasakė, kad jo nekištų į tokius reikalus, pasakė, kada tai buvo, nes kažkada, gal prieš 3 ar 4 metus jis pats buvo sumuštas, bet kas jį tuomet sumušė, jis pats nežino. Kažkas buvo sakęs, kad vyras, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Pats tuomet buvo sumuštas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Net negali papasakoti, kaip ir kas ten buvo, t. y. kaip buvo sumuštas. Tuo, kiek pamena jų pokalbis baigėsi. Vėliau, po šio skambučio, kažkada (tiksliai kada negali pasakyti) jis sutiko O. Š., jis kažką minėjo apie sumušimą, kad sumušė „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė, kad „susimušiau su (duomenys neskelbtini)“. Jis O. Š. pasakė, kad jo nekištų į šituos reikalus ir pasakė, kad lenda ten, kur nereikia. Kas ten mušė „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti, nesigilino į O. Š. žodžius. Nėra girdėjęs nieko nei apie J. L., nei apie M. Š., šių asmenų nepažįsta. Vyro, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jis vardo ir pavardės nežino, šio asmens nepažintų (3t.,b.l. 135-138
Iš 2022 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2022 m. liepos 6 d. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą ROIK: 0122000397260, jog adresu (duomenys neskelbtini) reikalinga ekipažui „L1115“ pagalba. Vykstant nurodytu adresu, ekipažas „L1115“ patikslino, jog pasitiks (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu nustatyta, jog nukentėjusysis A. G. 2022-07-06 (nakties metu) buvo sužalotas peiliu, malkomis ir metaliniu strypu bei spardomas kojomis ir mušamas rankomis. Asmenį galimai sužalojo M. Š., J. L. ir O. Š.. A. G. buvo išgabentas GMP į ligoninę, kurioje jam diagnozuotas: bendras kūno sumušimas, poli trauma, paguldytas į reanimacijos skyrių. Įvykio vietoje buvo sulaikytas M. Š., J. L. bei pristatyti į Klaipėdos AVPK areštinę. O. Š. iki atvykstant ekipažui „L1115“, iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 1-2).
Iš 2022 m. liepos 6 d. BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2022-07-06, 11:10 val. A. D. pranešė, jog sumuštas vyras 40 m., galva, šonai. Sumuštas naktį. Mušė draugai, soduose šalia. Praneša kaimynas, pas kurį atėjo nukentėjusysis. Taip pat gautas pranešimas iš ligoninės, kad 11:56 val. GMP atvežė į ligoninę A. G., kuris teigė buvo sumuštas dviejų pažįstamų asmenų. Diagnozė: bendras kūno sumušimas, poli trauma, paguldytas į reanimacijos skyrių. Asmenį galimai sužalojo M. Š., J. L., O. Š.. Pagal šį pranešimą į policijos įstaigą pristatytas M. Š. (nustatytas vidutinis 1,85 promilių neblaivumas) ir J. L. (nustatytas lengvas 1,36 promilių neblaivumas). O. Š. iki atvykstant ekipažui į įvykio vietą, buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 46-49).
Iš 2022 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., dviejų aukštų gyvenamajame name su terasa. Įeinant į namą iš šalia namo įėjimo durų yra plastikinis langas, kurio vienas paketas yra sudužęs 45 cm. aukštyje, lango stiklas sutrūkinėjęs, lango išorinėje, tiek vidinėje namo lango pusėje stiklo šukių nėra. Įėjimo rudos spalvos durys užrakintos, neapgadintos. Vakarinėje pastato pusės įrengta terasa, sujungta su namu, vieno stiklo nėra. Užėjus į terasą, priešais matosi lova, kurios patalynė suversta, matomos raudonos spalvos dėmės. Šalia lovos pastatyta stiklinė, ant kurios apatinės dalies raudonos spalvos dėmės, padaryta raudonos spalvos ėminio nuoplova, kuri paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Per terasoje, dešinėje pusėje esančias atidarytas plastikines duris patenkama į namo koridorių. Užėjus dešinėje pusėje, ant grindų laminato pakuočių padėta juodos spalvos „Puma“ kuprinė, kuri paimta ir supakuota į paketą Nr. 605459. Koridoriaus dešinėje pusėje esančios tamsiai rudos spalvos durys yra atrakintos. Užėjus į kambarį matoma, kad dešinėje kambario pusėje yra šaldytuvas, įvairios spintelės, kairėje kambario pusėje virtuvinis ir įėjimas į vonios kambarį. Kambario dešinėje pusėje, šalia įėjimo durų, matomas metalinis strypas, atremtas į kambario sieną, kuris paimamas, prie jo pridedamas bylos numeris. Dešinėje kambario pusėje, šalia šaldytuvo, ant grindų rasta malka ant kurios stebimos raudonos spalvos dėmės, taip pat viena malka su raudonos spalvos dėmėmis, padėta ant spintelės. Malkos paimamos ir supakuojamos į paketą Nr. 2. Užėjus į vonios kambarį, joje rasti sumesti įvairūs daiktai, tarp kurių yra virtuvinis peilis su plastikine rankena. Peilis paimamas ir supakuojamas į paketą Nr. 1. Visame kambaryje vyrauja betvarkė, suversta patalynė, kilimas, matomi girtavimo pėdsakai. Antro aukšto patalpos neįrengtos, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 50-65).
Iš 2022 m. liepos 7 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad Klaipėdos r., Sendvario sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų mūrinis namas, su terasa iš pietvakarių pusės. Nuo šios terasos pietryčių ir pietvakarių pusės, kairėje esančio kampo, 8m atstumu pietų kryptimi yra šiltnamis (2,2x7m ploto), kuris iš ilgio stovi šiaurės rytų ir pietvakarių galais. Šiltnamio šiaurės vakarų pusėje, 3m atstumu nuo kairiojo kampo, ties viduriu, yra praviros jo durelės. Už šiltnamio 4m atstumu pietvakarių kryptimi, yra statmenai stovinti metalinė segmentinė tvora, prieš kurią auga keli vaismedžiai (vyšnios). Čia matoma išmindžiota žolė. Nuo namo terasos pietvakarių ir šiaurės vakarų pusės kampo, 3m atstumu šiaurės vakarų kryptimi, sode, ant žemės augančios žolės, rastas kirvis su mediniu kotu, kuris paimtas ir supakuotas į popierinį paketą Nr. 1. Namo pietryčių pusėje yra išorinės įėjimo durys, kurios yra užrakintos. Namo terasos pietryčių pusėje dešinėje matomas atitrauktas įėjimo į terasą langas, per kurį patenkama į vidų. Terasos viduje, dešinėje pusėje esančioje sienoje yra atidarytos durys į virtuvės zonos ir miegamojo zonos patalpą. Patalpos kairėje yra miegamojo kambario zona su miegamojo dvigule lova. Patalpos dešinėje yra virtuvės zona. Pagal durų sieną, iš dešinės, už dviejų šaldytuvų ir tarp pagal sieną iš dešinės, esančią virtuvinę spintelę, su metaline plautuve, ant grindų yra kibiras su bulvėmis ir kibiras su šiukšlėmis. Kibire su šiukšlėmis rastas mobilaus ryšio telefonas su sudužusiu ekranu, kuris paimtas ir supakuotas į popierinę pakuotę Nr. 2. Atidarius virtuvinės spintelės su metaline plautuve dureles ant viršutinės lentynos, tarp esančių daiktų, 58 cm atstumu nuo kairiojo krašto, rastas medinis pagalys, su dėme panašia į kraują, kuris paimtas ir supakuotas į popierinį paketą Nr. 3. Pagal sieną, esančią priešais duris yra virtuviniai baldai su elektrine virykle. Ant virtuvinių baldų dešinėje esančios spintelės, su stalčiais, kurios aukštis 85cm, yra ant jos stalviršio pastatyta (42 cm atstumu nuo priekio ir 20cm atstumu nuo dešinėje esančios sienos) juodos spalvos mova - dėklas, su ten iš viršaus įkištais trejais peiliais. Išėmus iš jos didžiausią peilį, ant jo geležtės rasta dėmė, panaši į kraują. Šis peilis su dėme, panašia į kraują paimtas ir supakuotas į popierinį paketą Nr. 4. Pagal sieną iš dešinės yra atidarytos durys į vonios patalpą. Vonios patalpoje pagal sieną priešais, yra skalbimo mašina ir kairėje klozetas. Pagal sieną iš dešinės yra vonia. Ant plytelių grindinio, vonios patalpoje, 80 cm atstumu nuo durų slenksčio, greta vonios, rasti moteriški balti marškinėliai, su dėmėmis panašiomis į kraują. Šie marškinėliai paimti ir supakuoti į popierinį paketą Nr.5. Vonioje, greta mėlynos plastikinės talpos, rasti drėgni drabužiai: mėlynos džinsinės kelnės, juoda striukė, pižaminės šviesios moteriškos kelnės, šviesūs pižaminiai, ilgomis rankovėmis, moteriški marškinėliai, ant kurių rastos dėmės, panašios į kraują. Šie drėgni drabužiai laikinai transportavimui sudėti į polietileninius maišus. Prie papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 66-84).
Iš 2022 m. gruodžio 20 d. Šiaulių AVPK Kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvados nustatyta, kad tirti pateikti papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti: džinsai, marškinėliai, palaidinė, kelnės, striukė. Taip pat papildomai tyrimui buvo atsiųsti M. Š. marškinėliai. Ant džinsų visame kelnių paviršiuje tiek priekinėje, tiek nugarinėje pusėje yra rudos spalvos dėmės. Kelnių priekyje dešinėje pusėje ant juosmens yra rudos spalvos sutepimas (žr. nuotr. Nr. 19). Dėmės ties džinsų užtrauktuku dešinėje pusėje, ant dešinės klešnės kelio srityje (žr. nuotr. Nr. 20, Nr. 21); priekinėje pusėje, kairėje ties kišene, kairės klešnės žemiau kelio srities ties vidine siūle (žr. nuotr. Nr. 22, Nr. 23); nugarinėje pusėje, ant juosmens kairėje pusėje ir kišenės, ant kairės klešnės ties kelio sritimi, ir žemiau kelio; nugarinėje pusėje dešinėje, ant kišenės ir po kišene ir šone ties išorine susiuvimo siūle, bet klešnės apačioje (žr. nuotr. Nr. 24-28). Kai kurios dėmės išplaukusios, neryškios, kitos labai intensyvios ir ryškios. Kontaktinių pėdsakų, panašių į kraują, išsidėsčiusių ant kelnių priekio ir nugarinės pusės intensyvumas, forma, susiformavimo mechanizmas leidžia teigti, kad pėdsakai susiformavo kontakto metu kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiais. Išplaukusios dėmės su neapibrėžtais kraštais rodo, jog kelnės buvo šlapios. Dėmes patikrinus preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauti teigiami rezultatai parodė, jog tai yra kraujas.
Ant marškinėlių priekio buvo aptiktos daugybinės, rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Marškinėlių priekyje buvo aptikti tiškalai bei kontaktiniai pėdsakai. Tiriant pėdsakus, didžiausią informacinę vertę turintys pėdsakai buvo sužymėti Nr. 1-13 (žr. nuotr. Nr. 29):
- dešinėje pusėje, ties pažastimi yra kontaktinė dėmė, pažymėta Nr. 1. Dėmė 70x45 mm dydžio (žr. nuotr. Nr. 30);
- dešinėje pusėje, ties krūtinės viduriu yra tiškalas, pažymėtas Nr. 2. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 1,8x2,1 mm (žr. nuotr. Nr. 31);
- dešinėje pusėje, ties krūtinės viduriu yra praskiesta įsigėrusi dėmė, pažymėta Nr. 3. Dėmės dydis 27x17 mm (žr. nuotr. Nr. 32);
- dešinėje pusėje, ties krūtinės viduriu yra kontaktinė dėmė, pažymėta Nr. 4. Dėmės dydis 9x4 mm (žr. nuotr. Nr. 33);
- dešinėje pusėje, apačioje yra tiškalas, pažymėtas Nr. 5. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 1,5x0,8 mm (žr. nuotr. Nr. 34);
- ant dešinės rankovės yra tiškalas, pažymėtas Nr. 6. Dėmė, „šauktuko“ formos, kurios dydis 5,5x2,1 mm (žr. nuotr. Nr. 35);
- kairėje pusėje, ties apykakle yra įsigėrę tiškalai, pažymėti Nr. 7. Dėmės, neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo. Dėmių maksimalus dydis 11x13 mm, minimalus dydis 2,5x2,0 mm (žr. nuotr. Nr. 36);
- kairėje pusėje, ant peties yra tiškalas, pažymėtas Nr. 8. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 2,5x1,8 mm (žr. nuotr. Nr. 37);
- kairėje pusėje, prie peties yra tiškalas, pažymėtas Nr. 9. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 2,0x1,5 mm (žr. nuotr. Nr. 38);
- kairėje pusėje, prie kišenės yra praskiesta įsigėrusi dėmė, pažymėta Nr. 10. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos dydis 80x45 mm (žr. nuotr. Nr. 39);
- kairėje pusėje, apačioje yra tiškalas, pažymėtas Nr. 11. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 2,0x1,0 mm (žr. nuotr. Nr. 40);
- kairėje pusėje, apačioje yra praskiestos įsigėrusios dėmės, pažymėtos Nr. 12. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos išsidėsčiusios 50x38 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 41);
- ant kairės rankovės yra praskiesta kontaktinė dėmė, pažymėta Nr. 13. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos dydis 16x13 mm (žr. nuotr. Nr. 42);
Marškinėlių nugarinėje pusėje buvo aptikti tiškalai bei kontaktiniai pėdsakai pažymėti Nr. 14-20 (žr. nuotr. Nr. 43).
- ant kairės rankovės yra praskiestos, įsigėrusios, kontaktinės dėmės, pažymėtos Nr. 14. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos išsidėsčiusios 75x45 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 44);
- įvairiuose nugaros vietose yra tiškalai, pažymėti Nr. 15-18. Dėmės, ovalo formos, kurių dydis 2,0x1,9 mm, 1,5x1,5 mm, 1,5x1,2 mm, 2,0x1,3 mm (žr. nuotr. Nr. 45-48);
- ant nugaros apatinio krašto, dešinėje pusėje yra praskiestos dėmės, pažymėtos Nr. 19. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo;
- ant dešinės rankovės yra kontaktinės dėmės, pažymėtos Nr. 20. Dėmės nevienodo intensyvumo, jos išsidėsčiusios 42x35 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 49);
Dėmes patikrinus preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauti teigiami rezultatai parodė, jog tai yra kraujas.
Ant marškinėlių esančios daugybinės kontaktinės kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, o ant marškinėlių esančios kontaktinės, išplaukusios kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, marškinėliams esant šlapiems arba juos sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi. Ant marškinėlių esantys tiškalai, kurių didžioji dalis apie 2 mm skersmens, tarp šių tiškalų yra pavieniai tiškalai, kurių dydis apie 1 mm ar daugiau nei 3 mm. Tiškalų dydis 1-3 mm rodo, kad šie tiškalai susidarė, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškalai būdingi pėdsakams susidarantiems smūgiuojant įrankiu. Tiškalų chaotiškas išsidėstymas ant marškinėlių priekio ir nugarinės pusės leidžia teigti, kad marškinėlius dėvėjęs asmuo smūgiavo arba stovėjo šalia smūgiuojančio į kraujo šaltinį.
Ant palaidinės buvo aptiktos įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraują. Palaidinės priekyje, ties dešiniu petimi, yra rudos spalvos dėmė (žr. nuotr. Nr. 50). Dėmė neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, praskiesta. Dėmės dydis 30x45 mm. Palaidinės priekyje, apačioje yra gelsvos dėmės (žr. nuotr. Nr. 51). Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, praskiestos, jos išsidėsčiusios 230x260 mm dydžio plote. Nugarinėje pusėje yra rudos spalvos dėmės, kurios išsidėsčiusios 300x180 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 52). Dalis dėmių yra kontaktinės su braukimu. Intensyviausios dėmės su didelio kraujo kiekiu įsigėrimu į audinį, praskiesta. Taip pat palei dėmės kraštą yra tiškalai. Dėmes patikrinus preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauti teigiami rezultatai parodė, jog tai yra kraujas.
Ant palaidinės esančios kontaktinės kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, palaidinės paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, o ant palaidinės esančios kontaktinės, išplaukusios kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, palaidinės paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, palaidinei esant šlapiai arba ją sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi.
Ant kelnių buvo aptiktos daugybinės, rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kelnių priekyje buvo aptikti tiškalai bei kontaktiniai pėdsakai. Tiriant pėdsakus, didžiausią informacinę vertę turintys pėdsakai buvo sužymėti Nr. 1-7 (žr. nuotr. Nr. 53):
- dešinėje pusėje, ties juosmeniu yra praskiesta įsigėrusi dėmė, pažymėta Nr. 1. Dėmė neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos dydis 125x58 mm (žr. nuotr. Nr. 54);
- ant dešinės klešnės yra tiškalas, pažymėtas Nr. 2. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 1,1x0,8 mm (žr. nuotr. Nr. 55);
- ant dešinės klešnės yra tiškalas, pažymėtas Nr. 3. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 2,1x3,2 mm (žr. nuotr. Nr. 56);
- ant dešinės klešnės, ties keliu yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 4. Dėmės yra kontaktinės su braukimu. Dėmės nevienodo intensyvumo, su neapibrėžtais kraštais, išsidėsčiusios 170x120 mm plote. Intensyviausios dėmės su didelio kraujo kiekiu įsigėrimu į audinį (žr. nuotr. Nr. 57).
- ant dešinės klešnės, žemiau kelio yra tiškalas, pažymėtas Nr. 5. Dėmė, ovalo formos, kurios dydis 1,8X3,2 mm (žr. nuotr. Nr. 57);
- ant kairės klešnės, prie kelio yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 6. Dėmės yra kontaktinės su braukimu. Dėmės nevienodo intensyvumo, išsidėsčiusios 80x60 mm plote. Intensyviausios dėmės su didelio kraujo kiekiu įsigėrimu į audinį (žr. nuotr. Nr. 58);
- ant kairės klešnės, žemiau kelio yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 6. Dėmės yra kontaktinės su braukimu. Dėmės nevienodo intensyvumo, išsidėsčiusios 80x60 mm plote. Intensyviausios dėmės su didelio kraujo kiekiu įsigėrimu į audinį bei pasyvių lašų takeliu (žr. nuotr. Nr. 59);
Kelnių nugarinėje pusėje buvo aptikti kontaktiniai pėdsakai. Tiriant pėdsakus, didžiausią informacinę vertę turintys pėdsakai buvo sužymėti Nr. 8-13 (žr. nuotr. Nr. 60).
- kelnių kairėje pusėje ties juosmeniu yra praskiestų įsigėrusių dėmių grupė, pažymėta Nr. 8. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos išsidėsčiusios 115x80 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 61);
- ant kairės klešnės yra praskiestų įsigėrusių dėmių grupė, pažymėta Nr. 9. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos išsidėsčiusios 130x65 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 62);
- ant kairės klešnės, prie kelio yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 10. Dėmės yra kontaktinės su braukimu. Dėmės nevienodo intensyvumo, išsidėsčiusios 50x110 mm plote. Intensyviausios dėmės su didelio kraujo kiekiu įsigėrimu į audinį (žr. nuotr. Nr. 63);
- ant kelnių kairės klešnės apačioje yra kontaktinių su braukimu bei praskiestų, įsigėrusių dėmių grupė, pažymėta Nr. 11. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos išsidėsčiusios 100x145 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 64);
- ant kelnių dešinės klešnės, ties viduriu yra kontaktinė dėmė su braukimu, pažymėta Nr. 12. Dėmės dydis 40X7 mm (žr. nuotr. Nr. 65);
- ant dešinės klešnės yra praskiestų įsigėrusių dėmių grupė, pažymėta Nr. 13. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo, jos išsidėsčiusios 330x170 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 66).
Dėmes patikrinus preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauti teigiami rezultatai parodė, jog tai yra kraujas.
Ant kelnių esančios daugybinės kontaktinės kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, kelnių paviršiui kontaktuojant (braukiant) su kraujuotu paviršiumi, o ant kelnių esančios kontaktinės, išplaukusios kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, kelnių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, kelnėms esant šlapioms arba jas sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi. Ant kelnių esantys tiškalai, kurių didžioji dalis apie 2-3 mm skersmens. Tiškalų dydis 2-3 mm rodo, kad šie tiškalai susidarė, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškalai būdingi pėdsakams susidarantiems smūgiuojant įrankiu. Tiškalų chaotiškas išsidėstymas ant kelnių priekio leidžia teigti, kad kelnes dėvėjęs asmuo smūgiavo arba stovėjo šalia smūgiuojančio į kraujo šaltinį.
Ant visų striukės paviršių buvo aptiktos praskiestos, rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Dėmės neryškiais kraštais, nevienodo intensyvumo (žr. nuotr. Nr. 67, Nr. 68). Dėmes patikrinus preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauti teigiami rezultatai parodė, jog tai yra kraujas. Ant striukės esančios kontaktinės, išplaukusios kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, striukės paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, striukei esant šlapiai arba ją sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi.
Ant M. Š. marškinėlių buvo aptiktos daugybinės, rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Marškinėlių priekyje buvo aptikti tiškalai bei kontaktiniai pėdsakai. Tiriant pėdsakus, didžiausią informacinę vertę turintys tiškalai buvo suskirstyti į grupes ir sužymėti Nr. 1-7 (žr. nuotr. Nr. 69):
- ant dešinės rankovės, ties laisvuoju galu yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 1. Dėmės yra kontaktinės su braukimu. Dėmės nevienodo intensyvumo, su neapibrėžtais kraštais, išsidėsčiusios 130x105 mm plote (žr. nuotr. Nr. 70);
- ant krūtinės ties apykakle yra tiškalų grupė Nr. 2. Tiškalai sužymėti Nr. 2-1 – 2-9 (žr. nuotr. Nr. 71). Tiškalai, apskritimo formos, jie buvo fotografuoti (žr. nuotr. Nr. 72-75), matavimai užfiksuoti lentelėje (žr. nuotr. Nr. 76);
- pilvo srityje yra tiškalų grupė Nr. 3. Tiškalai sužymėti Nr. 3-1 – 3-8 (žr. nuotr. Nr. 77). Tiškalai, apskritimo formos, jie buvo fotografuoti (žr. nuotr. Nr. 78-81), matavimai užfiksuoti lentelėje (žr. nuotr. Nr. 76);
- pilvo srityje, ties viduriu, yra dėmė, pažymėta Nr. 4. Dėmė yra kontaktinė su braukimu. Dėmė nevienodo intensyvumo, jos dydis 80x30 mm (žr. nuotr. Nr. 82);
- ant kairiojo peties yra tiškalų grupė Nr. 5. Tiškalai sužymėti Nr. 5-1 – 5-9 (žr. nuotr. Nr. 83). Tiškalai, apskritimo formos, jie buvo fotografuoti (žr. nuotr. Nr. 84), matavimai užfiksuoti lentelėje (žr. nuotr. Nr. 76);
- ant kairės rankovės, ties alkūne, yra dėmė, pažymėta Nr. 6. Dėmė yra kontaktinė su braukimu. Dėmė nevienodo intensyvumo, jos dydis 90x135 mm, joje taip pat atsispindėjo plaukuotos dalies pėdsakas (žr. nuotr. Nr. 88);
- ant kairės rankovės, ties laisvuoju galu yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 7. Dėmės yra kontaktinės su braukimu. Dėmės nevienodo intensyvumo, su neapibrėžtais kraštais, išsidėsčiusios 150x100 mm plote (žr. nuotr. Nr. 89);
marškinėlių nugarinėje pusėje buvo aptikti tiškalai bei kontaktiniai pėdsakai. Tiriant pėdsakus, didžiausią informacinę vertę turintys pėdsakai buvo sužymėti Nr. 8-14 (žr. nuotr. Nr. 90):
- ant kairės rankovės, ties laisvuoju galu yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 8. Dėmės yra kontaktinės su braukimu. Dėmės nevienodo intensyvumo, su neapibrėžtais kraštais, išsidėsčiusios 270x110 mm plote (žr. nuotr. Nr. 91);
- ant kairiojo šono yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 9. Dėmės yra kontaktinės, išsidėsčiusios 250x130 mm plote (žr. nuotr. Nr. 92);
- ties nugaros viduriu yra tiškalas, pažymėtas Nr. 10. Dėmė apskritimo formos, kurios dydis 4,0x4,1 mm (žr. nuotr. Nr. 93);
- ties nugaros viduriu yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 11. Dėmės yra kontaktinės, išsidėsčiusios 180x150 mm plote (žr. nuotr. Nr. 94);
- ant nugaros, apačioje dešiniajame kampe yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 12. Dėmės yra kontaktinės, išsidėsčiusios 40x50 mm plote (žr. nuotr. Nr. 95);
- ant dešinės rankovės, ties petimi yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 13. Dėmės yra kontaktinės, išsidėsčiusios 150x90 mm plote (žr. nuotr. Nr. 96);
- ant dešinės rankovės, ties laisvuoju galu yra dėmių grupė, pažymėta Nr. 14. Dėmės išsidėsčiusios 110x240 mm plote. Dalis dėmių yra kontaktinės, kita dalis įvairaus dydžio tiškalai (žr. nuotr. Nr. 97);
Dėmes patikrinus preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauti teigiami rezultatai parodė, jog tai yra kraujas. Ant marškinėlių esančios daugybinės kontaktinės kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi. Ant marškinėlių esantys tiškalai, kurių didžioji dalis apie 2 mm skersmens, tarp šių tiškalų yra pavieniai tiškalai, kurių dydis apie 1 mm ar daugiau nei 3 mm. Tiškalų dydis 1-3 mm rodo, kad šie tiškalai susidarė, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškalai būdingi pėdsakams susidarantiems smūgiuojant įrankiu.
2022 12 16 buvo atliktas DNR tyrimas Nr. IBPS-V-3365885-22, kuriame nustatyta, kad:
- ant džinsų: ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, padarytų iš džinsų kairės klešnės priekinės pusės ir vidinės susiuvimo siūlės (vokas Nr. 1, Nr. 2), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta nuo džinsų kairės klešnės vidinės pusės, ties blauzda (vokas Nr. 3), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta;
- ant marškinėlių: ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 3-6, padarytų iš marškinėlių, dėmių Nr. 1,Nr. 6, Nr. 10, Nr. 18 (vokai Nr. 4-7), rasta vyro kraujo, kuris sutampa su A. G. genotipu; ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 7, padarytos iš marškinėlių vidinės nugarinės pusės apykaklės srityje (vokas Nr. 8), ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir žmogaus kraujo), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
- ant palaidinės: ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 8, padarytos iš palaidinės (vokas Nr. 9), rasta vyro kraujo, kuris sutampa su A. G. genotipu; ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 9, padarytos iš palaidinės vidinės nugarinės pusės apykaklės srities (vokas Nr. 10), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
- ant kelnių: ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 10, Nr. 11, padarytų iš kelnių, dėmių Nr. 3, Nr. 6 (vokai Nr. 11, Nr. 12), rasta vyro kraujo, kuris sutampa su A. G. genotipu; ant pateiktos iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 12, padarytos iš kelnių, dėmės Nr. 9 (vokas Nr. 13), rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant iškarpos Nr. 12 nustatytas dominuojantis genotipas sutampa su J. L. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su A. G. genotipu. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas, rastas ant iškarpos Nr. 12; ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 13, padarytos iš kelnių, dėmės Nr. 12 (vokas Nr. 14), rasta vyro kraujo, kuris sutampa su A. G. genotipu; ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 14, padarytos iš kelnių, vidinės nugarinės pusės juosmens srityje (vokas Nr. 15), rasta žmogaus kraujo, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti. Ant iškarpos Nr. 14 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. L. genotipu. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas, rastas ant iškarpos Nr. 14;
- ant striukės: ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 15, padarytos iš striukės priekinės pusės ties dešine kišene (vokas Nr. 16), rasta vyro kraujo, kuris sutampa su A. G. genotipu.
- ant M. Š. marškinėlių: ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 16-18, padarytų iš M. Š. marškinėlių, dėmių grupių Nr. 2, Nr. 6 ir dėmės Nr. 10 (vokai Nr. 17-19), rasta vyro kraujo, kuris sutampa su A. G. genotipu.
Įvertinus kraujo pėdsakų išsidėstymą ir jų susiformavimo mechanizmą, bei apibendrinus gautus rezultatus ant tirti pateiktų tirti rūbų galima teigti, kad:
- ant džinsų ir striukės esančios daugybinės kontaktinės išplaukusios kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, džinsų ir striukės paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, džinsams ir striukei esant šlapiems arba juos sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi;
- ant marškinėlių ir kelnių esančios daugybinės kontaktinės, susiformavo kontakto metu, marškinėlių ir kelnių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi;
- ant marškinėlių ir kelnių esančios kontaktinės, išplaukusios kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, marškinėlių ir kelnių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, marškinėliams ir kelnėms esant šlapiems arba juos sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi;
- ant marškinėlių ir kelnių esantys tiškalai susidarė smūgiuojant įrankiu ar būnant šalia kraujo šaltinio į kurį buvo smūgiuojama;
- ant palaidinės esančios kontaktinės kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, palaidinės paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, o ant palaidinės esančios kontaktinės, išplaukusios kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, palaidinės paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, palaidinei esant šlapiai arba ją sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi;
- ant M. Š. marškinėlių esančios daugybinės kontaktinės kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi;
- ant M. Š. marškinėlių esantys tiškalai susidarė smūgiuojant įrankiu į kraujo šaltinį (1 t., b. l. 97-152).
Iš 2022 m. gruodžio 16 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, kad ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, padarytų iš džinsų kairės klešnės priekinės pusės ir vidinės susiuvimo siūlės (vokas Nr. 1, Nr. 2), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta nuo džinsų kairės klešnės vidinės pusės ties blauzda (vokas Nr. 3), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta; ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 3-6, padarytų iš marškinėlių, dėmių Nr. 1, Nr. 6, Nr. 10, Nr. 18 (vokai Nr. 4-7), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-23. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 7, padarytos iš marškinėlių vidinės nugarinės pusės apykaklės srityje (vokas Nr. 8), ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir žmogaus kraujo), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 8, padarytos iš palaidinės (vokas Nr. 9), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 9, padarytos iš palaidinės vidinės nugarinės pusės apykaklės srities (vokas Nr. 10), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 10, Nr. 11, padarytų iš kelnių, dėmių Nr. 3, Nr. 6 (vokai Nr. 11, Nr. 12), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu. Ant pateiktos iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 12, padarytos iš kelnių, dėmės Nr. 9 (vokas Nr. 13), rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant iškarpos Nr. 12 nustatytas dominuojantis genotipas sutampa su J. L. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su A. G. genotipu. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas, rastas ant iškarpos Nr. 12. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 13, padarytos iš kelnių, dėmės Nr. 12 (vokas Nr. 14), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 14, padarytos iš kelnių, vidinės nugarinės pusės juosmens srityje (vokas Nr. 15), rasta žmogaus kraujo, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti. Ant iškarpos Nr. 14 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. L. genotipu. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas, rastas ant iškarpos Nr. 14. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-23. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 15, padarytos iš striukės priekinės pusės ties dešine kišene (vokas Nr. 16), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu. Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 16-18, padarytų iš M. Š. marškinėlių, dėmių grupių Nr. 2, Nr. 6 ir dėmės Nr. 10 (vokai Nr. 17-19), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu (1 t., b. l. 164-173).
Iš 2023 m. sausio 4 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, peilio, tiriant pažymėto Nr. 1 (paketas Nr. 4), peilio, tiriant pažymėto Nr. 2 (paketas Nr. 2), dviejų malkų (paketas Nr. 2), paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-28. Ant pateikto tirti kirvio (paketas Nr. 1), paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.: mėg. Nr. 5 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 6, Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
Ant pateikto tirti mobilaus ryšio telefono (vokas Nr. 2), paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.: mėg. Nr. 8 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant mobilaus ryšio telefono mėg. Nr. 8 rastas žmogaus kraujas. Ant mobilaus ryšio telefono mėg. Nr. 8 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su A. G. genotipu; mėg. Nr. 9 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu.
Ant pateikto tirti pagalio (paketas Nr. 3), paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.: mėg. Nr. 10 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu; mėg. Nr. 11 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant pagalio mėg. Nr. 11 rastas žmogaus kraujas.
Ant pagalio mėg. Nr. 11 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su A. G. genotipu.
Ant pateikto tirti strypo (paketas Nr. 1), paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.: mėg. Nr. 20 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu; mėg. Nr. 21 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant strypo mėg. Nr. 21 rastas žmogaus kraujas. Ant strypo mėg. Nr. 21 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su A. G. genotipu (2 t., b. l. 11-18).
Iš 2022 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų mobilia kūno kamera darytas vaizdo įrašas „2022_0706 _124949_008“, kuriame matyti, kaip pareigūnai eina koridoriumi ir užeina į kambarį, kur jau yra kiti policijos pareigūnai ir vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. Š. bei moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai J. L.. Pareigūnas klausia: „kaip čia buvo, vėl prisiėmėt svečių?“. J. L. atsako: „Mes savininkai esame to namo. G. sėdėjo visas sudaužytas, visas sumuštas“. Pareigūnas liepia išeiti M. Š., pasakydamas, kad: „Matau nelabai nori leisti moteriai bendrauti“. Pareigūnė prašo papasakoti kas čia buvo, J. L. sako: „A. G. naktį, prieš tai išdaužęs. Pareiškimai parašyti. Langai išdaužyti, durys išdaužytos. Mes su M. galvojam. Mes kartu gyvenam. Ir jie susimušė. Aš miegojau verandoje, nieko negirdėjau. Ryte įeinu aš..“ Pareigūnė paklausia ar matė kas čia buvo, J. L. sako: „Nieko nemačiau. Ne.“ Pareigūnė klausia iš kur tiek kraujo, J. L. sako: „Tai jie susimušė. Naktį. O jis atėjo dar sumuštas taip, kad baisu.“ Pareigūnė klausia, tai jis sumuštas pasiliko čia miegoti, J. L. atsako: „Jis nepaėjo. Aš nežinau kur jis miegojo. Aš verandoje miegojau.“ Pareigūnė sako, bet tai čia pilni namai kraujo, J. L. sako: „Jis atėjo visas sumuštas“. Pareigūnė klausia: „ar čia jie susimušė?“, J. L. sako: „Ir dar čia susimušė, bet jis atėjo čia sumuštas. Taip, taip, atėjo sumuštas“. Pareigūnė klausia: „ką jis sakė, kur mušėsi, ar nieko nepasakojo?“, J. L. atsako: „Jis nebegalėjo pasakoti. Atėjo visas sumuštas. Visas. telefonai sudaužyti, akiniai sudaužyti“. Pareigūnė klausia: „ar kartu baliavojo“, J. L. atsako: „Ne, mes trise sėdėjome ir va. Atėjo visas sumuštas, baisu koks“. Pareigūnė sako: „ir dar damušėt?“, J. L. sako: „Dėl to, kad eina langus, duris daužo, byla yra užvesta“. Pareigūnas sako: „kodėl nekvietė policijos?“, J. L. sako: „Nu bliamba galvoju vyrai išsiaiškins“. Pareigūnė sako: „namai kraujuos skęsta ir nereik pagalbos?“, J. L. sako: „Aš sakau verandoje miegojau, aš nieko nežinau. Nu kiek galima daužyti duris, langus? Jis atėjo visas sudaužytas“. Pareigūnė klausia: „o kai jie mušėsi ar matė ?“, J. L. sako: „Nemačiau, aš verandoje miegojau“. Pareigūnas sako: „prieš tai sakėt, kad čia miegojot, išgirdot grumtynes ir nuėjot tenais“, J. L. sako: „paskui čia perėjau miegoti. Paskiau jie išėjo į lauką. Mes ramiai sėdėjome, aš nuėjau į verandą miegoti, atėjo ir pradėjo. Atėjo visas sudaužytas“. Girdisi, kaip pareigūnas sako: „nesakė iš kur atėjo?“, J. L. sako: „Visiškai girtas, o vyrai mušėsi. Aš su vyrais nesimušu“. Kitas pareigūnas prieina prie vonios kambario ir sako: „Čia peilį radau. Visas kruvinas“. J. L. sako: „Visas sumuštas sudaužytas parėjo“. Vaizdo įraše tarpais matosi, kad J. L. vilki rausvos spalvos, gėlėtą palaidinę. Vaizdo įraše „2022_0706_125438_010“ matyti, kaip pareigūnas bendrauja su M. Š., verandos patalpoje. Pareigūnas klausia: „ar paprašė moteris, kad apgintum?“, M. Š. sako: „Ko paprašė? Ne“. Pareigūnas sako, tokiais atvejais policiją reikia kviestis, M. Š. atsako: „Kvietėm. 100 kartų“. Pareigūnas sako: „tai visada jis pasišalindavo, o dabar sulaikėt ir pats primušei“, M. Š. sako: „Pats puolė. Gyniausi“. Pareigūnas paklausia: „ar yra sužalotas?“, M. Š. parodo sprando nugarinę dalį. Vaizdo įraše „2022_0706_125829_011“, matyti, kaip M. Š. sėdi verandoje, po ko jam pasakoma, kad bus vedamas į mašiną. Kartu su pareigūnu įeina į kambarį, kur vyko įvykis ir matosi, kaip J. L. vonios kambaryje atsitūpusi kažką daro. Išeinančiam pro verandą M. Š. pareigūnas paklausia: „kai realiai jį sumušėt, jis atėjo čia miegoti?“, M. Š. sako: „Jo“. M. Š. nuveda į automobilį, jo klausia: „nuo kada čia apsigyvenę, gal kartu su G. atėjo, abu išgėrę, ar kartu gėrė“? M. Š. nieko neatsako (2 t., b. l. 30-32).
Iš 2022 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų mobilia kūno kamera darytas vaizdo įrašas „2022_0706 _121756_016“, kuriame matyti, kaip pareigūnas įeina į namus pro verandą, kurioje matoma lova ir ant jos esanti netvarkinga patalynė, galimai su kraujo dėmėmis. Įėjus pareigūnui į kambarį pareigūnas sako: “Ko ragelio nekeliat?“. Moteris ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad tai J. L. sako: „Kad mes miegojome. Negirdėjome“. Matosi kaip pro kamerą praeina J. L. vilkėdama rausvos spalvos, gėlėtą palaidinę, rausvos spalvos margas kelnes (kitoks raštas nei palaidinės). Prie stalo sėdi vyriškis, ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad tai M. Š.. Pareigūnas klausia: „keliese buvote šiandien?“, J. L. sako: „Aš miegojau“. Pareigūnas klausia: „ar dviese buvot?“, J. L. sako: „jo“. Pareigūnas išeina atnešti alkotesterį. Vaizdo įraše „2022_0706_122802_017“ matosi, kaip prie stalo sėdi M. Š., pareigūnai nurodo J. L. prisėsti ir nieko nedaryti, nedaryti tvarkos. Pareigūnas paprašo vyriškio prisistatyti, šis nurodo esantis M. Š.. J. L. sako: „Jūs man galite paaiškinti, kas čia buvo, kas čia vyko?“. M. Š. sako: „Kam tau reikia čia paaiškinti? aš pasakiau viską. Tu miegojai“. Pareigūnas klausia M. Š., dėl ko sukonfliktavo, J. L. sako: „ėjo į svetimus namus“. M. Š. sako: „įsilaužė, bliamba, į verandą ir užėjo. Nu ir viskas susimušėm. Pradėjo čia laužti viską. Duris spardyti. Ir vsio, susimušėm“. Pareigūnas klausia: „kur vyko muštynės?“, M. Š. sako: „čia“. J. L. sako: „aš miegojau, atsikeliu“. M. Š. sako: „tavęs niekas nieko neklausia“. Pareigūnas klausia: „kas toliau vyko?“, M. Š. sako: „kas toliau, nuėjo į verandą pamiegojo, verandoje ir dingo“. Pareigūnas klausia: „kiek smūgių sudavė?“, M. Š. sako: „ką aš žinau, mušėmės, ką aš žinau“. Pareigūnas klausia: „ar nieko nematėt?“, J. L. sako: „aš miegojau. Aš nieko nežinau kas ten dėjosi. Aš ten verandoje miegojau“. Vaizdo įraše „2022_0706_123302_018“ matyti ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnas klausia: „su kuo mušė?“, M. Š. sako: „su viskuo, kuo papuolė“. Pareigūnas klausia: „kas papuolė?“, M. Š. sako: „nu va, su mantiruote gyniausi,(galva parodo į laužtuvo pusę), su rankom, kojom. Čia, bliamba, voliojomės. (parodo prie lovos galo esantį kampą)“. Pareigūnas klausia: „su kuom dar?“, M. Š. sako: „daugiau su niekuo. Paskum su malkom, dar išeidamas. Kažkokia. Reiškia abidvi“. Pareigūnas sako: „su abejoms?“, M. Š. sako: „jo“. Pareigūnas klausia: „su kuom dar? Ar aštrių daiktų pasitaikė po rankom?“, M. Š. patraukia pečiais ir sako: „ačiū Dievui, ne“. Pareigūnas klausia: „dėl ko konfliktas prasidėjo?“, J. L. sako: „Dėl to, kad daužo langus“. Pareigūnas klausia: „iš kur jūs žinot, kad buvo konfliktas? Neapsimeskit, kad miegojot“, J. L. atsako: „aš nemačiau, aš miegojau“. M. Š. sako: „nu, susimušėm ir viskas. Vėl atėjo jis. Kaip pastoviai vaikšto, eina per duris kiaurai, laužo duris. Nu ir grįžau. Susimušėm“. M. Š. pasiteirauja: „kokia G. būklė?“. Pareigūnas užsirašo telefono numerius. Pareigūnas klausia: „A. kas jiems yra?“, J. L. atsako: „kaimynas. Artimi ryšiai nesieja“. Pareigūnas M. Š. paklausia: „kas buvo dar vienas iš vyriškių?“, M. Š. galvoja, iš karto nepasako, po to kai pareigūnas paragina pasako, kad O. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje 26 (2t., b. l. 33-35).
Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnų mobilia kūno kamera darytas vaizdo įrašas „2022_0706 _123801_019“, kuriame matyti kaip kambaryje prie stalo sėdi moteris, ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad tai J. L.. Šalia jos, už lovos galo stovi pareigūnas ir apžiūrinėja vietą už jos, pakelia užuolaidas, nufotografuoja. J. L. vilki rausvos spalvos, gėlėtą palaidinę. Pareigūnas paklausia ar buvo dar kitų asmenų, girdisi kaip vyriškis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. Š., kuris atsako: „trise buvom“. J. L. sako: „mes miegojom“ ir rankomis parodo į kambaryje esančią lovą. M. Š. sako: „tu tylėk iš viso. Dar nesupranti, kad nemiegojom, šokai čia striptizą visiems“. Pareigūnas paprašo nurodyti realias aplinkybes, J. L. vėl kartoja: „mes miegojom“. Pareigūnas sako: „kad M. Š. kitaip kalba“, J. L. atsako: „jis šneka nesąmones“. Pareigūnas patikslina: „jei grumtynės didžiausios, jūs miegat, tai ką reiškia jūs miegojot?“. J. L. sako: „sakau, aš miegojau verandoje, va ten lauke“. Pareigūnas klausia: „tai ne čia jau miegojot?“, J. L. atsako: „ne. Va verandoje lova yra paklota“. Pareigūnas klausia: „ar matė, kaip ta lova atrodo?“, J. L. atsako: „nežiūrėjau. Viena miegojau. O kas čia vyko nežinau“. Pareigūnas sako: „o M. Š. sako, kad ten nuėjo miegoti A., tai kaip jūs ten miegojot?“, M. Š. atsako: „paskui jis ten nuėjo miegoti. J. čia miegojo“. Pareigūnas paprašo atsakyti: „tai kaip buvo?“, M. Š. atsako: „čia miegojo. Nu ką tu kalbi?“, J. L. sako: „aš miegojau čia. Pradėjo trankytis, muštynės ir aš išėjau į verandą miegoti“. M. Š. sako: „paskui čia grįžo“. Pareigūnas sako: „juk sakėt nieko negirdėjot?“, J. L. sako: „aš nieko negirdėjau. Nieko nemačiau“. Pareigūnas klausia: „jeigu sakėt, kad prasidėjo muštynės, vyko, tai kaip jūs matėt?“, J. L. sako: „nu tai, ryte atėjau aš, išsigandau kas čia darėsi“. Kitas pareigūnas klausia: „sakėt miegojot čia, po to perėjot ten, kodėl?“, J. L. sako: „aš negaliu pakęsti smurto“. Pareigūnas klausia: „kokio smurto?“, J. L. sako: „kas čia vyko, aš nežinau. Žmogus veržėsi į svetimas patalpas, langai išdaužyti, durys išdaužytos, pažiūrėkit. Tuoj atitrauksiu užuolaidas. Nuo gruodžio mėnesio daužomas svetimas turtas“. Pareigūnas klausia: „kas vyko šiandien?“, J. L. atsako: „nieko šiandien nevyko. O jis atėjo visas sudaužytas. Vakar atėjo visas sudaužytas. Prasidėjo vėl muštynės“. Pareigūnas klausia: „ar jūs dalyvavote muštynėse?“, J. L. atsako: „su kuo aš mušiuosi? Ar su vyrais mušiuosi? Ką juokaujat?“. Pareigūnas M. Š. klausia: „ar draugas prisidėjo, pagelbėjo?“, M. Š. atsako: „ne, juokaujat. Iš viso nieko, net piršto nelietė“. J. L. sako: „vyrai norėjo išvaryti lauk, nu neįmanoma tvertis. Atėjo visas sudaužytas. Vėl ir vėl tas pats. Sakau, nu A. eik lauk, nu kam tu sakau, bliamba, tas muštynes čia keli. Ir aš nuėjau miegoti, o kas čia dėjosi aš nežinau. Visas kruvinas, atėjo sudaužytas“. Pareigūnas sako paskambins į ligoninę sužinos kokia jo būklė, M. Š. klausia: „gyvas nors? Normaliai? Bliamba, gulėjo verandoje ir pabėgo“. Pareigūnas paklausia: „kodėl greitosios nekvietėt ?“, M. Š. atsako: „neleido. Norėjau kviesti“, J. L. sako: „sakau, kas tave taip sudaužė?“. Pareigūnas nurodo J. L. „baigti tas pasakas“. M. Š. pasako J. L.: „tu būk gerutė, ką, rūkai, rūkyt ir vsio“. Vaizdo įraše „2022_0706_124300_020“ matyti ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnas klausia: „ar ankščiau yra buvę konfliktų?“, M. Š. atsako: „ne“. Pareigūnas paklausia: „kelintą valandą viskas įvyko?“, J. L. atsako: „naktį. Mes pirmą valandą nuėjome miegoti. Na, kokia 4 gal. Aš atsibudau nuo triukšmo“. M. Š. klausia: „tai ką, jis ligoninėje yra?“.
Vaizdo įraše „2022_0706_124759_021“ matyti, kad įrašas yra ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnas bendrauja su ligonine, nurodo, kad G. yra reanimacijoje. J. L. atsistoja ir sako: „žiūrėkite, ne palauk. Durys išlaužtos“. M. Š. sako: „sėdėk ramiai. Koks skirtumas, ką tu čia šneki nesąmones. J., tavęs niekas neklausia kas buvo kas kaip, bliamba, nekalbėk nesąmonių ką. Žmogus reanimacijoje, reiškiasi sumušiau per daug žmogų, bliamba nu ir viskas“. J. L. sako: „o kai tave mušdavo? Žmogus geria kiekvieną dieną ir ateina pastoviai“. M. Š. atsako: „tavęs niekas nieko neklausia absoliučiai“. Į kambarį įeina pareigūnai ir klausia: „ką vėl prisikvietėt svečių?“, J. L. atsako: „yra namo savininkai. G. atėjo visas sumuštas, visas sudaužytas“. M. Š. sako: „tavęs niekas nieko neklausia J.“. Pareigūnas nurodo išvesti M. Š.. Pareigūnė prašo nurodyti kas nutiko. Girdisi kaip J. L. pasakoja: „atėjo G. naktį, prieš tai išdaužęs. Pareiškimai parašyti. Langai išdaužyti, durys išdaužytos. Mes su M. galvojam. Mes kartu gyvenam. Ir jie susimušė. Aš miegojau verandoje, nieko negirdėjau. Ryte įeinu aš..“. Pareigūnė paklausia: „ar matė kas čia buvo?“, J. L. atsako: „nieko nemačiau. Ne“. Pareigūnė klausia: „iš kur tiek kraujo?“, J. L. atsako: „tai jie susimušė. Naktį. O jis atėjo dar sumuštas taip, kad baisu“. Pareigūnė klausia: „tai jis sumuštas pasiliko čia miegoti?“, J. L. atsako: „jis nepaėjo. Aš nežinau kur jis miegojo. Aš verandoje miegojau“. Pareigūnė pasako: „bet tai čia pilni namai kraujo“, J. L. atsako: „jis atėjo visas sumuštas“. Pareigūnė klausia: „ar čia jie susimušė?‘, J. L. atsako: „ir dar čia susimušė, bet jis atėjo čia sumuštas. Taip, taip, atėjo sumuštas“. Pareigūnė klausia: „ką jis sakė, kur mušėsi, ar nieko nepasakojo?“, J. L. atsako: „jis nebegalėjo pasakoti. Atėjo visas sumuštas. Visas. Telefonai sudaužyti, akiniai sudaužyti“. Pareigūnė klausia: „ar kartu baliavojo?“, J. L. atsako: „ne, mes (neina suprasti ar dviese ar trise sako) sėdėjome ir va. Atėjo visas sumuštas, baisu koks“. Pareigūnė pasako: „ir dar damušėt?“ J. L. sako: „dėl to, kad eina langus, duris daužo, byla yra užvesta“. Vaizdo įraše kol J. L. pasakoja, M. Š. nueina į vonios patalpą, kažko ieško vonioje, (ant vonios krašto matosi persvertas rūbas panašaus rašto kaip J. L. dėvimų rausvos spalvos su gėlėmis rūbas), pačioje vonioje matosi primestų kitų, galimai rūbų. M. Š. vaikšto po kambarį, koridorių ir ieško batų. Išeina į verandą. Pareigūnas klausia M. Š.: „tai J. nieko nedarė, jūs tik mušėt ir draugas tas?“, M. Š. sako: „aš vienas. Draugas nieko nedarė“ (2t., b. l. 36-39).
Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC iškvietimo garso įrašas. Garso įraše girdisi, kaip atsiliepia BPC darbuotojas ir kalba su pranešėju vyriškiu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. D.. A. D. sako, kad reikėtų greitosios į Klaipėdos rajoną, Sendvario seniūniją, (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini). BPC operatorių klausia kam reikalinga greitoji, A. D. atsako: „Vyras sumuštas“. Operatorius klausia: „kas sumušė?‘, A. D. atsako: „Jis pats paaiškins. Atėjo pas mane sumuštas žmogus“. Operatorius klausia: „kokio amžiaus?“, A. D. atsako: „40 metų“. Operatorius klausia: „kas jam yra sumušta?“, A. D. atsako: „galva. Labai sutinusi. Sakė šonai irgi, kojos. Šonai skauda. Sakė viskas skauda“. Operatorius klausia: „kada sumušė?“, A. D. atsako: „naktį“. (girdisi kitas vyriškas balsas, tyliai komentuoja „naktį, iki pat paryčių mušė iki paryčių“). Operatorius klausia: „kas mušė?“, A. D. atsako: „draugai. Kas ten mušė aš nežinau, juk aš nebuvau“. Operatorius klausia: „kur jie dabar yra“‘, A. D. sako: „tai šalia, kažkur tai gyvena irgi“. Girdisi kaip vyriškas balsas, galimai A. G. sako: „pažįstu“. Operatorius pasitikslina: „kur sumušė ?“, A. D. atsako, kad ne pas jį. Operatorius paprašo prisistatyti, nurodyti ar žmogus yra sąmoningas, Pranešėjas prisistato A. D. vardu ir nurodo, kad yra sąmoningas, bet visai sutinusi galva (2t., b. l. 44-46).
Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo nustatyta, kad 2022-07-06, 12:25 val. M. Š. buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o J. L. 12:26 val. nustatytas 1,36 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 47-48).
Iš 2022 m. liepos 6 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje apžiūrėjus A. G. ant veido rastos kraujosruvos, patinimai, įdrėskimai. Ant kaktos, pakaušio, viršugalvio, matomos žaizdos. Rankos patinusios, su kraujosruvomis. Ant pilvo, nugaros taip pat rastos kraujosruvos bei įbrėžimai, ant kairės pusės klubo užklijuota tvarsčiu durtinė žaizda (2t., b. l. 50-57).
Iš 2022 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1108/2022(03) nustatyta, kad A. G. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su daugybinėmis kirstinėmis-pjautinėmis žaizdomis veidinėje ir galvos plaukuotoje dalyse, dauginės kirstinės-pjautinės žaizdos kairio nugaros šono apatinėje dalyje ir kairėje plaštakoje. Visi sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais, pjaunančiomis-kertančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais, paveikus galvos veidinę ir plaukuotąją dalis, nugaros kairio šono apatinę dalį ir kairę plaštaką, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Med. dokumentuose, esančiuose sužalojimų aprašymuose yra nurodyti požymiai, priskirtini plačiai grupinei priklausomybei, nurodančiai į kietų, pjaunančiomis-kertančiomis savybėmis pasižyminčių daiktų poveikį, todėl konkretizuoti žalojusius daiktus ar įrankius nėra galimybės. Pateiktuose med. dokumentuose yra nurodytos keturios trauminių kontaktų sritys (galvos veidinė ir plaukuotoji dalys, kairio nugaros šono apatinė sritis, kairė plaštaka), kuriose yra išsidėstę dauginiai sužalojimai, kurie gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais, pjaunančiomis-kertančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais.
Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022-07-06, 11:11 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. 2022-07-06, 13:12 val. VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paimtas A. G. kraujas etanolio koncentracijai nustatyti, kurį ištyrus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje, tyrimo rezultatas: 0.14 ‰.
Iš specialisto išvados tiriamosios dalies, kurioje aprašyti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos matyti, kad nustatyta galutinė diagnozė: sukrėtimas (S06.00). Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: kitų galvos sričių žaizda; daugybinės veido bei skalpo pjautinės žaizdos (S01.88); dauginės žaizdos, nepatikslintos (T01.9); kitų riešo ir plaštakos dalių žaizda (S61.88); galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (S00.05); kraujo tūrio sumažėjimas (E86). GMP kvietimo kortelėje, atžymėtas kraujavimas iš galvos, veido, nugaros bei kairės rankos: galvos, veido, krūtines ląstos, nugaros bei abiejų rankų minkštųjų audinių sužalojimas: skausmas galvos, veido, krūtinės ląstos, nugaros, abiejų rankų bei kojų skausmas; galvos, veido, nugaros abiejų rankų bei kojų sutinimas. Pagalba teikta pagal užpuolimo pagalbos teikimo protokolą. GMP darbuotojos V. įrašas: paciento teigimu, jį visą naktį mušė kumščiais, spardė, supjaustė rankas peiliu, trankė su laužtuvu. Stebimos dauginės kirstinės Žaizdos veide, galvoje, kairėje plaštakoje, kairiame nugaros šone apačioje. Buvo praradęs sąmonę (2t., b. l. 90-91).
Iš 2023 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 274/2023(03) nustatyta, kad pagal papildomai pateiktus medicininius dokumentus A. G. nustatytas dėl patirtų sužalojimų nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nekinta (2t., b. l. 99-101).
Iš 2022 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo nustatyta, kad 2022 m. liepos 6 d., apie 11:14 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl sumušto asmens, Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Apie 11:32 val., atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo greitosios med. pagalbos darbuotojai, kurių automobilyje gulėjo nukentėjusysis A. G., kuris, kaip pats teigė, buvo stipriai sumuštas, ant asmens kūno matėsi įvairūs sumušimai, žaizdos, kraujosruvos, medikai jau buvo sutvarstę durtinę žaizdą kairės pusės klubo srityje. A. G. paaiškino, kad naktį, apie 03 val. ryto, buvo nuvykęs pas pažįstamus asmenis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurie jį visą naktį mušė įvairiais būdais, t. y. per įvairias kūno vietas trankydami laužtuvu, malkomis, kumščiais, spardydami kojomis bei durdami peiliu. A. G. nurodė jį sužalojusius asmenis: M. Š., J. L. ir O. Š.. Jis taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), name, yra jo kuprinė, su sudaužytu telefonu ir pinigine viduje, kai bus pajėgus, rašys pareiškimą. Nukentėjusiajam įteiktas šaukimas ir asmuo nedelsiant išgabentas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti bendras kūno sumušimas, poli trauma, paguldytas į reanimacijos skyrių. (duomenys neskelbtini), bendraujant su pranešėju A. D., šis nurodė, kad maždaug prieš 2-3 valandas, pas jį atėjo kaimynas A. G., kuris buvo visas sumuštas, norėjo paskambinti draugui, neaišku kokiam. Kodėl asmuo greitosios med. pagalbos nekvietė anksčiau paaiškinti negalėjo. Daugiau informacijos nesuteikė, konflikto priežasčių nežino. Nuvykus į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), namo durys buvo užrakintos, tačiau terasos durys buvo atrakintos, užėjus pro jas, terasoje buvo lova su patalyne, ant kurių buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia lovos stovėjo stiklinė su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Užėjus į namo vidų, koridoriuje, ant žemės, buvo matyti galimai kraujo dėmės. Šalia durų į kitą kambarį, ant kilimėlio, buvo kelios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant sudėtų grindų laminato pakuočių, gulėjo juodos spalvos kuprinė su raudonos spalvos dėmėmis. Dėl pašalinių garsų, kilus įtarimui, jog name gali dar kas nors būti, maždaug 10 minučių beldžiant į užrakintas duris, jas atidarė M. Š. kurio marškinėlių rankovė ir patys marškinėliai buvo ištepti raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Kambaryje taip pat buvo J. L.. Visame kambaryje buvo daug raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, užuolaidos, kilimai, lovos patalynė, grindys buvo ištepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Iškart užėjus pro kambario duris, dešinėje pusėje staktos, buvo atremtas metalinis strypas, ant kurio buvo raudonos spalvos dėmės, šalia strypo, ant žemės bei ant spintelės buvo dvi malkos, ant kurių buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Vonioje gulėjo virtuvinis peilis, ant kurio buvo nedidelės raudonos spalvos dėmės, peilis atrodė neseniai plautas. Bendraujant su kambaryje esančiais asmenimis, M. Š. paaiškino, kad šiąnakt susimušė su pažįstamu asmeniu A. G., kuris buvo atėjęs į namus, dėl kokių priežasčių tai darė nurodyti negalėjo. Nurodė, kad konflikto metu taip pat kambaryje buvo O. Š.. Pats teigė, jog mušė A. G. metaliniu strypu, malkomis, daugiau įvykio aplinkybių nedetalizavo. J. L. tikslingų įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, viską pasakojo nekryptingai, keitė mintis, tačiau nurodė, jog kažkur miegojo, o kai kilo konfliktas, moteris išėjo į kitą kambarį. 12:25 val., alkoholio kiekio matuokliu M. Š. buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (girtumas), o 12:26 val. J. L. buvo nustatytas 1,36 promilių neblaivumas (girtumas). O. Š. nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Kambaryje buvę asmenys O. Š. buvimo vietos nenurodė. Į įvykio vietą vėliau atvyko ekipažas „L2010“, su kurių pagalba, vadovaujantis BPK 140 str., M. Š. ir J. L. sulaikyti, pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK OVS (3t., b. l. 78-80).
Iš 2022 m. liepos 7 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta J. L., ant veido srities jokių sužalojimų nematyti, nufotografuoti abejų rankų delnai, vidinė ir išorinė pusė, dešinės rankos delno išorinė pusė tamsesnė (galimai ryškėjanti kraujosruva), kairės rankos rodomasis, didysis pirštas ir bevardis patamsėjęs, galimai kraujosruva. Ant kairės kojos, priekinės dalies matyti įdrėskimas su šašu iki 1 cm dydžio. Ant dešinės kojos, ties kelio sritimi matyti kelios kraujosruvos. Ant dešinės kojos, prie kulno matomas įbrėžimas su pasidengusiu šašu. Apžiūros metu J. L. nurodė, kad ant abejų rankų delnų, pirštų matomos tamsesnės dėmės yra nuo žolės ravėjimo, atsitrenkus į lentas prie šiltnamio. Ant kairės kojos, priekinės dalies atsiradęs įbrėžimas nuo, to kai 2022-07-06 naktį bėgo nuo G., kai šis atėjo ir kažkur lauke atsitrenkė. Ant dešinės kojos, ties kelio sritimi esančios kraujosruvos yra atsiradusios iš ankščiau nuo G., dėl šio įvykio buvo kviesta policija ir pradėtas tyrimas. Dėl įdrėskimo ant dešinės kojos, prie kulno negali pasakyti iš kur atsirado (3t., b. l. 171-177).
Iš 2022 m. liepos 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad J. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. J. L. parodė verandos patalpą, kur miegojo. Ant lovos patalynės matyti raudonos spalvos dėmės, paklausus iš kur tos dėmės, J. L. nurodyti negalėjo, nes nežino. Įtariamoji J. L. ranka parodo verandos duris, į kurias beldėsi A. G.. J. L. nurodė, kad verandos durys buvo užstumtos, nerakinamos. Jas atidarė A. G. iš lauko. J. L. parodė, kur A. G. nuėjo (padaroma nuotrauka), o pati išbėgo lauk iš verandos. J. L. išėjusi į lauką ranka nurodė šiltnamį, už kurio nubėgo pasislėpti. Padaroma nuotrauka. J. L. paprašius parodyti vietą, kur tiksliai pasislėpė už šiltnamio, ši nurodo vietą ir atsitūpia. Padaroma nuotrauka. Iš J. L. atsitūpimo vietos padaroma nuotrauka į namo pusę. Paprašius J. L. nurodyti, kas buvo toliau, ši nurodė, kad nuo šiltnamio ji grįžo į kambarį, pro tas pačias verandos duris. Jai grįžus, verandos durys buvo atidarytos, tai yra atitrauktos. Paprašius patikslinti ar išbėgdama duris uždarė, nurodė, kad nepamena. J. L. nurodė, kad parėjusi į kambarį, praėjusi pro verandą, kur ji miegojo, nepastebėjo ar patalynė yra kruvina. Nurodė, kad prieš einant miegoti, viskas buvo švaru. J. L. ranka parodo kambarį į kurį nuėjo. J. L. nuėjusi į kambarį, parodo tą vietą kur buvo M. Š. ir kur jis sėdėjo. Paklausus ar tuo metu kai ji parėjo į kambarį buvo kiti asmenys, J. L. nurodė, kad buvo tik ji ir M. Š.. J. L. nurodė, kad grįžusi nuo šiltnamio ji persirengė į kitus rūbus, nurodė, kad persimovė į suknelę, su kuria pareigūnai ją išsivežė į areštinę. O rūbus su kuriais ji buvo apsirengusi sulankstė ir sudėjo į komodą. Paprašius parodyti rūbus su kuriais ji buvo tuo metu, kai išbėgo į lauką, už šiltnamio, J. L. priėjo prie komodos, atitraukė stalčių ir ištraukė rožinės spalvos tampres, bei ilgomis rankovėmis rožinės spalvos palaidinę. Padaroma nuotrauka. Paprašius patikslinti ar tikrai tai yra tie rūbai su kuriais ji vilkėjo, J. L. nurodė, kad tikrai tai tie rūbai su kuriais ji buvo apsirengusi iki kol persivilko į suknelę (3t.,b.l. 180-192).
Iš 2022 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas J. L. telefonas „Samsung A52s“. Peržiūrėjus telefone rinktų ir gautų skambučių sąrašą matyti, kad po įvykio 2022-07-06, 11.40 val., J. L. yra skambinusi numeriu (duomenys neskelbtini), pavadintu „Antis“, taip pat gautos žinutės, kad 2022-07-06 J. L. skambino asmuo pavadintas „A.“. Taip pat užfiksuota trumpoji žinutė, kad J. L. 11:59 val. skambino nepažįstamam numeriui +(duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus SMS žinučių langą, tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Peržiūrėjus „viber“ programėlę, tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Peržiūrėjus „messenger“ programėlę matyti, kad 2022-07-05, 17.11 val., naudotojas pasivadinęs „A. G.“ skambino J. L., tačiau ši neatsiliepė. Tuomet 2022-07-05, 17.12 val., J. L. skambino A. G., tačiau šis į skambutį neatsiliepė. Peržiūrėjus telefone esančius išsaugotus adresatus, nerasta adresato, kuris būtų pavadintas O. Š. vardu. Telefone įdiegta programėlė „balso įrašytuvas“, kurioje yra 2 balso įrašai, pavadinimais (matosi įrašymo data ir laikas) - 2022_07_06_00_23_10 ir 2022_07_06_00_18_56. Įrašuose girdėti trijų asmenų balsai, iš kurių galima suprasti, kad jie tikrina kaip veikia įrašymo programa (4t., b. l. 30-39).
Iš 2022 m. liepos 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G.782/2022 (03) nustatyta, kad J. L. padaryti odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos abejose rankose ir kojose, sužalojimai padaryti kietų bukų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvylikos trauminio kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje, 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, kai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Neįtikėtina, kad konstatuoti sužalojimai galėjo susidaryti griuvimo ir atsitrenkimo metu. Tikėtina, kad sužalojimai kairėje blauzdoje galėjo susidaryti ir suklumpant bei šia sritimi atsitrenkiant į aplinkoje buvusius daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas galimai spiriant koja ar kitu daiktu turinčiu panašias savybes. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti ir bukabriaunių daiktų trauminių dinaminių smūginių poveikių pasėkoje sudavimo ar atsitrenkimo metu (4t., b. l. 51-52).
Iš 2022 m. liepos 8 d. parodymų patikrinimo vietoje nustatyta, kad M. Š. atvykus adresu, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., nurodė namą, kuriame įvyko įvykis. Nurodė, kad terasos stiklinės durys buvo sugadintos iš ankščiau, nerakinamos, tik užstumiamos. Įėjus į terasą M. Š. parodė duris su stiklu, be rankenų. Nurodė, kad rankena buvo įdėta tik iš vidaus, ir durys buvo uždarytos. Šias duris, G. atsidarė galimai su žirklėmis, ar kuo kitu. (padaroma nuotrauka). Paklausus kas miegojo verandoje esančioje lovoje, nurodyti negalėjo. Padaroma nuotrauka. M. Š. nurodyti kur miegojo Š., negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti iš kur ant lovos verandoje atsirado kraujo dėmės. M. Š. ranka parodė kambarį, kuriame miegojo ir vyko muštynės. Įėjus į kambarį M. Š. ranka rodė lovą, kurioje miegojo jis. Nurodyti kurioje lovos vietoje ir kokioje padėtyje jis gulėjo negalėjo, gal skersai lovos, taip pat negalėjo nurodyti kurioje lovos vietoje ir kaip miegojo J. L.. M. Š. paprašytas patikslinti, ar kartu su J. L. nuėjo miegoti, šis nurodė, kad atrodo, kad kartu. M. Š. nurodė, kad miegant išgirdo kaip koridoriumi kažkas ateina ir nubudo. Į duris niekas nebeldė, iš karto jas atidarė. Atsidarius durims, iš už jų pamatė G.. Nurodė, kad kambaryje degė šviesa, ir matė, kaip G. rankoje laikė žirkles ir jis buvo kruvinas. Sužalojimų ant G. nurodyti negalėjo. Kokias žirkles turėjo G., apibūdinti negalėjo, bei negalėjo nurodyti, kur tos žirklės po to buvo. Paprašius nurodyti, kaip G. buvo apsirengęs, Š. nurodyti negalėjo, nes nepamena. G. įėjus į kambarį, M. Š. išlipo iš lovos ir pagriebė židinio apačioje, esantį pagalį - malką, su tuo pagaliu atmušinėjo G. suduodamus smūgius jam, kai šis artinosi prie Š. ir ranka ir koja bandė suduoti jam. Š. tiksliai negalėjo nurodyti į kurią rankos srities dalį, kojos srities dalį galėjo pataikyti su pagaliu, nurodė, kad smūgiavo bet kur. M. Š. nurodė, kad kažkokiu momentu, tačiau negalėjo nurodyti kokiu būdu jis kartu su G. pargriuvo ant grindų, netoli šaldytuvo. Kur tuo metu buvo pagalys negali nurodyti. Š. nurodė, kad G. nuvirto ant dešinio šono, o jis ant kairio šono šalia, vienas kitam veidu į veidą. Š. nurodė, kad tuo metu, kai griuvo jis galėjo susitrenkti savo nosį, bet kaip ir su kuo nurodyti negalėjo. Š. nurodė, kad su kumščiais jokių smūgių G. nesudavė, bandė kuo greičiau atsikelti nuo grindų. Tuo metu besivartant ant grindų, jis pirmas atsistojo. Vartantis ir grumiantis ant grindų, jis pagalio neturėjo rankoje, galimai jis buvo iškritęs. Po ko atsistojo nuo grindų, G. ir vėl puolė artintis prie jo, nurodė, kad pagriebė nuo grindų buvusį pagalį ir su tuo pagaliu pradėjo vėl gintis nuo G.. Ar tai buvo tas pats pagalys, ar kitas, ir kurioje kambario vietoje buvo tas pagalys, kai jį paėmė, nurodyti negalėjo. Nežino ar pataikė, G. kur su tuo pagaliu. Š. nurodė, kad G. vėl priartėjus prie jo, jie abu kartu pargriuvo už lovos į kampą. Paprašius nurodyti kokiu būdu, kokioje padėtyje buvo abu kaip pargriuvo, Š. nurodyti negalėjo, neatsiminė. Š. nurodė, kad griūdamas kūnu, galimai šonu, atsitrenkė tik į grindis. Paprašius nurodyti ar visi daiktai esantys kampe prie lovos, grumtynių metu buvo toje vietoje, nurodė, kad buvo. M. Š. nurodė, kad jam išsilaisvinus iš kampo, pačiupo ant grindų buvusį pagalį, nepamena ar tas pats, ar kitas ir kur tiksliai jis buvo ir puolė varyti lauk G. iš kambario. G. atsikėlė, atsistojo prie lovos šono (padaroma nuotrauka) ir vėl pradėjo eiti link jo, bandė suduoti ranka ir koja smūgius, bet jis tuos smūgius atremdavo su rankoje laikomu pagaliu. Paprašius Š. nurodyti tiksliai kūno vietas kur jis sudavė smūgius G., nurodyti konkrečios vietos negalėjo, atsakė bet kur, kur papuolė. Tokiu būdu išvarė G. pro duris lauk ir jas uždarė. Paprašius nurodyti kaip G. buvo išvarytas, Š. nurodė, kad galimai pro praviras duris jis buvo išvarytas atbulomis, kai bandė atremti G. smūgius, šiam suduodamas pagaliu. Kur nuėjo G. nematė, į kambarį neparėjo. Š. paprašius nurodyti ar G. suduodamas smūgius jam kur pataikė, šis nurodė, kad G. nepataikė, jokio smūgio negavo. Paprašius nurodyti kas dar iš kitų asmenų buvo kambaryje, Š. nurodė, kad kažkokiu grumtynių metu išgirdo kaip Š. sakė „baikit, kas čia darosi“. Jokių fizinių veiksmų Š. neatliko. Taip pat, rankomis nebandė jų skirti. Paprašius nurodyti vietą kur stovėjo kambaryje Š., Š. nurodyti negalėjo, kadangi nematė, tik girdėjo jo balsą. Kur tuo metu buvo J. L. nematė ir negirdėjo. Š. paprašius patikslinti ar atėjus G. į kambarį ir jam nubudus, bei išlipus iš lovos, matė lovoje gulinčią J. L., šis nurodė, kad nematė ir negali pasakyti ar ji buvo kambaryje ar ne. Paprašius Š. nurodyti, kas vyko po to, kai G. buvo išvarytas iš kambario, jis nurodė, kad atsisėdo ant kėdės, pasiėmė pagalį ir sėdėjo, neaišku kiek laiko. Taip pat, patikslino, jog nepamena kada į kambarį atėjo J. L. ar ji buvo kur išėjusi. Paprašius nurodyti su kuria ranka laikė pagalį smūgiuodamas G., Š. nurodė, kad ir su dešine, ir su kaire ir su abiem, kaip papuolė, taip pat nežino, kiek smūgių galėjo suduoti. Paprašius Š. nurodyti ar grumtynių metu durys buvo uždarytos, šis nurodyti tiksliai negalėjo, atsakė, kad galimai atidarytos, nes per jas buvo išvarytas G.. Paprašius paaiškinti iš kur kambaryje, visur tiek kraujo dėmių, Š. nurodė, kad grumtynių metu galėjo prisitaškyti nuo G., taip pat nurodė, kad po visko pastebėjo, jog jam pačiam iš nosies bėgo kraujas. Š. paprašius nurodyti su kokiais rūbais jis buvo tuo metu, jis atsakė, kad su maike, kurią atidavė policijos pareigūnams ir tamsiais šortais, su kuriais dabar yra. Taip pat nurodė, kad šortus nuvykęs į areštinę išplovė, kadangi jie buvo kruvini ir nešvarūs. Paprašius nurodyti kur buvo laikomas metalinis strypas, Š. nurodė, kad prieš pusę metų tas strypas buvo parneštas į kambarį, jis buvo laikomas namuose, kadangi reikalingas remontui. Įvykio metu kur jis buvo laikomas nežino, nematė, išvakarėse nematė jo. Tik atvykusiems policijos pareigūnams pamatė ir padavė, nes jie paklausė kas čia per strypas. Paprašius nurodyti kaip namuose atsirado telefonas, Š. nurodė, kad galimai iškrito grumtynių metu, tą telefoną esant jau policijos pareigūnams, jis paėmė nuo grindų ir išmetė į šiukšlinę. Kieno buvo tas telefonas nežino, galimai G.. Paprašius, Š. nurodyti kur namuose yra laikomas kirvis, šis nurodė, kad kirvis buvo laikomas kambaryje, po židiniu, kur sudėtos malkos. Paprašius nurodyti ar įvykio metu buvo kirvis, Š. nurodė, kad nepamena, neatkreipė dėmesio (4t., b. l. 132-149).
Iš 2022 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas M. Š. mobilus telefonas „Cubot X18“. Įėjus į skambučių registrą, matyti, kad 2022-07-06, 12;12 val., 12:13 val., 13:00 val. skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini) (naudotojas O. Š.). Į skambučius neatsiliepta. Peržiūrėjus kontaktų sąrašą, nei vieno įvesto kontakto nerasta. Įėjus į SMS žinučių registrą matyti, kad gautos SMS žinutės su praleistais skambučiais iš numerio +(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), gauta SMS žinutė iš numerio (duomenys neskelbtini) „Sveiki, jai radote telefoną, paskambinkite šituo numeriu, ačiū“. Nuotraukų galerijoje ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Programėlėje „Messenger“ rastas susirašinėjimas su O. Š.. Atidarius susirašinėjimą matyti kad paskutinė žinutė parašyta 2022-07-05, 16:38, atsiųsta nuoroda iš „Facebook“ socialinio tinklo. Peržiūrėjus susirašinėjimą rasta O. Š. siųsta žinutė, kurioje nurodyti telefonų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus „Facebook“ informaciją matyti drauguose O. Š.. Įėjus į jo anketą matyti, kad šis nurodęs įmonę, kurioje dirba „I. S.“, nėra nurodęs gyvenamosios vietos, vienišas (4 t., b. l. 172-186).
Iš 2022 m. liepos 8 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G781/2022(03) nustatyta, kad M. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Neįtikėtina, kad konstatuotas sužalojimas galėjo susidaryti griuvimo ir atsitrenkimo metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas galimai spiriant koja ar kitu daiktu turinčiu panašias savybes (4t., b. l. 193).
Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. asmens kratos protokolo nustatyta, kad asmens kratos metu pas M. Š. dešinėje šlepetėje, po pėdos padu rastas ir paimtas mobilusis telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, apibraižytas, įskilusiu ekranu, kuris supakuotas į paketą Nr. 437431. (5 t. b. l. 11-14).
Iš 2022 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta CD laikmena, pateikta prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-3182849-22, 2022-11-29. Atidarius CD laikmeną rasti 2 aplankalai. Aplankale pavadinimu „MT1(SM-A320FL)“ matosi telefono pavadinimas „MT1(SM-A320FL)“. Atidarius katalogą pavadinimu „Call log“ (skambučių žurnalą), matyti, kad M. Š. yra bendravęs su daug asmenų. Į paieškos langą įvedus O. Š., užfiksuoti 124 skambučiai, nuo 2022-05-08, 06:50 val. iki 2022-09-05, 15:21 val., socialiniu tinklu „Facebook Messenger“, bendrauta vaizdo skambučiais ir garso skambučiais. 2022-07-06 skambučių nerasta. Prieš įvykį paskutinis skambutis atliktas 2022-05-11, 09:15 val., po įvykio pirmas skambutis buvo atliktas M. Š., 2022-07-23, 18:29 val. Atidarius katalogą pavadinimu „Instant Messages“ (Greitosios žinutės), matyti 2022-08-26, 10:03 val., gauta SMS žinutė iš numerio +(duomenys neskelbtini) Rolis: „Sveiks cia ovis kai galesi pasuk man. +(duomenys neskelbtini)“. Atidarius katalogą pavadinimu „Chat (Chats) (Pokalbis), matyti 81 bendravimas su įvairiais asmenimis. Rastas bendravimas per „Facebook Messenger“ su O. Š.. Bendravimas prasideda nuo 2022-05-08, 07:55 val. iki 2022-09-05, 19:47 val. Patikrinus pagal įvykio datą, tai yra 2022-07-06, iki įvykio paskutinis bendravimas buvo 2022-05-12, 06:55 val. po ko matomas bendravimas 2022-07-23, 18:29 val. Peržiūrėjus visą bendravimo istoriją matyti, kad daugiausia bendrauta garso ir vaizdo skambučiais. Iš rašytų žinučių ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Atidarius katalogą pavadinimu „Emails“ (laiškus), matyti 266 laiškai. Matyti, kad tai M. Š. el. paštas adresu: (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Aplankale pavadinimu „Objekto nuotraukos“ matyti 4 tyrimui pateikto telefono ir SIM kortelės nuotraukos (5 t. b. l. 32-39).
Iš 2023 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo dėl O. Š. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinų analizės nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti minėtą nusikaltimą, tikslinti nusikalstamos veikos padarymo laiką, patikrinti arba paneigti nukentėjusiojo A. G. nurodytas aplinkybes, kad nusikaltimo padarymo metu O. Š. skambino telefonu savo giminaičiui ir įjungęs garsiakalbį tarėsi, kaip jį sumušti bei išsiaiškinti, ar po įvykio O. Š. bendravo su kitais po laikino sulaikymo paleistais bendrininkais, reikalinga gauti O. Š. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių išklotinės su celėmis laikotarpiu nuo 2022-07-05 00.00 val. iki 2022-07-08 24.00 val. imtinai.
Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad O. Š. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-07-05, nuo 00.04 val. iki 21.45 val. fiksuojamas prisijungimas prie Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) g. 3 esančio mobiliojo ryšio retransliacijos bokšto veikimo zonos. Nuo 22.33 iki 22.45 val. fiksuojamas prisijungimas prie (duomenys neskelbtini), Gindulių k. esančio mobiliojo ryšio retransliacijos bokšto veikimo zonos. 22.53 val. fiksuojamas prisijungimas prie Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) esančio mobiliojo ryšio retransliacijos bokšto veikimo zonos. Nuo 23.29 iki 08.08 val. fiksuojamas prisijungimas prie (duomenys neskelbtini), Gindulių k. bei (duomenys neskelbtini), Sudmantai esančių mobiliojo ryšio retransliacijos bokšto veikimo zonos. Nuo 08.08 iki 08.39 val. fiksuojamas prisijungimas prie Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) esančio mobiliojo ryšio retransliacijos bokšto veikimo zonos. 08.57 val. fiksuojamas prisijungimas prie (duomenys neskelbtini), Gindulių k. esančio mobiliojo ryšio retransliacijos bokšto veikimo zonos. Nuo 2022-07-06 nuo 09.08 iki 2022-07-08 20.10 val. tel. Nr. veikimas fiksuojamas Klaipėdos m. teritorijoje.
Taip pat iš išklotinių matyti, kad 2022-07-06 iš O. Š. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 04.53 val. bei 05.11 val. atlikti du neatsakyti skambučiai į tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tel. Nr. priklauso K. T.), 05.13 val. atliktas skambutis į tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (naudotojas nenustatytas, išankstinio apmokėjimo kortelė), kurio trukmė 158 sek., bei 05.29 val. ir 05.30 val. atlikti 3 neatsakyti skambučiai į tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 100-102).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.) padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2011).
Kaltinamieji J. L., M. Š. ir O. Š. savo kaltės nepripažino, kad 2022 m. liepos 6 d. veikdami bendrininkų grupėje, užpuolė į kambarį įėjusį A. G. ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir grasino jį nužudyti, sudarę realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors viso proceso metu kaltinamieji neneigė, kad nukentėjusysis 2022 m. liepos 6 d. buvo atėjęs į J. L. namus, tačiau kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjusiojo atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko ir jam negrasino, o tik kaltinamasis M. Š. norėjo išvyti nukentėjusįjį iš namų.
Visų pirma, būtina aptarti kaltinamosios J. L. parodymų patikimumo vertinimą. Kaltinamoji J. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji viena miegojo verandoje, o M. Š. ir O. Š. liko namo kambaryje. Visą naktį miegojo viena. Nežino kiek buvo valandų, tačiau jau po truputį švito, ji nubudusi prie verandos durų pamatė kruviną nukentėjusįjį. Matė, kad nukentėjusysis rankose laikė metalinį strypą. Nukentėjusysis pats atsidarė verandos suris ir įėjo į kitą kambarį, o ji išbėgo pasislėpė už šiltnamio. Nubėgusi už šiltnamio, ji prie jo pratupėjo apie kokias 3 val. Negirdėjo jokio triukšmo, šūkavimų, taip pat nematė, kad A. G. būtų išėjęs. Kai bėgo pasislėpti nuo nukentėjusiojo už šiltnamio, kelis kartus virto ant skaldos, bei taip buvo susižeidusi kojos viršutinę blauzdos dalį ir iš tos vietos bėgo kraujas. Dėl drabužių paaiškino, jog persirenginėjo, nes labai prakaituoja, jai nuolat karšta. Gėlėti marškinėliai priklauso jai, palaidinė irgi yra jos, tačiau tą vakarą jos nevilkėjo, kelnės (pižaminės su gėlėmis) priklauso jai. Ar su jomis tą vakarą miegojo, ar plovė jau kruvinas grindis, negali pasakyti, nepamena. Ant marškinėlių, palaidinės ir kelnių galėjo būti rasta A. G. kraujo, kadangi su visais rūbais valė grindis, ant kurių buvo daug kraujo (3 t., b. l. 165-168, 180-192, 4 t., b. l. 26-29, 43-46). Tačiau, kaip nustatyta 2022 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje, jog ant marškinėlių šviesiai rožinės spalvos su rožių piešiniais buvo aptiktos daugybinės dėmės, panašios į kraują. Kontaktinės kraujo dėmės susiformavo kontakto metu, marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi<...>. Ant marškinėlių esantys tiškalai <...> , kurie būdingi pėdsakams, susidarantiems smūgiuojant įrankiu. Tiškalų chaotiškas išdėstymas ant marškinėlių priekio ir nugarinės pusės leidžia teigti, kad marškinėlius dėvėjęs asmuo smūgiavo arba stovėjo šalia smūgiuojančio į kraujo šaltinį. Ant kelnių (šviesiai rožinės spalvos su rožių piešiniais) priekyje buvo aptikti tiškalai bei kontaktiniai pėdsakai. Ant kelnių esančios daugybinės kontaktinės kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, kelnių paviršiui kontaktuojant (braukiant) su kraujuotu paviršiumi, o ant kelnių esančios kontaktinės, išplautos kraujo dėmės, susiformavo kontakto metu, kelnių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, kelnėms esant šlapioms arba jas sušlapinus po kontakto su kraujuotu paviršiumi. Ant kelnių esantys tiškalai susidarė <...>, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškalai būdingi pėdsakams, susidarantiems smūgiuojant įrankiu (1 t., b. l. 97-152, specialisto išvados 4-5 lapai).Tai kad rastos kraujo dėmės ir tiškalai sutampa su nukentėjusiojo A. G. genotipu, patvirtina 2022 m. gruodžio 16 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 164-172). Kaltinamoji J. L. teisme tvirtino, kad kas vyko viduje nematė, nes slėpėsi už šiltnamio, tačiau negali paaiškinti kaip ant jos drabužių atsirado kraujo tiškalai. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus matyti, kad vaizdo įrašo „2022_0706_124949_008“ 00:02:52 min. J. L. nurodo, kad kai jie (vyrai) mušėsi, ji nematė, nes miegojo verandoje, paskui ėjo į kambarį miegoti. O vaizdo įraše „2022_0706_123801_019“ 00:01:50 min. J. L. pakeitė savo poziciją ir nurodo, kad „miegojo čia (kambaryje), prasidėjo muštynės, nuėjo miegoti į verandą, o ryte pamatė ir išsigando. 00:03:03 min J. L. nurodo, jog A. G. atėjo visas sudaužytas ir vėl prasidėjo muštynės, girdėjo bildesį. 00:03:26 min. J. L. pasako, kad vyrai norėjo išvaryti lauk. Pasakė, kad „A. eik lauk, kam tu tas muštynes kėli ir nuėjo miegoti“ (00:03:52). Vaizdo įraše „2022_0706_12494_008“ 00:00:55 min ir 00:01:23 min. į policijos pareigūnės klausimą atsako, kad nukentėjusysis atėjo visiškai girtas, o vyrai mušėsi. Nors policijos pareigūnams tvirtina, kad nieko apie nakties įvykius nematė, tačiau nurodo, kad „ tai jie susimušė naktį“, taip pat nurodo, kad jie trise sėdėjo ir atėjo jis (nukentėjusysis) visas sumuštas. Į pareigūnės pasakymą: „ir damušėt“, kaltinamoji atsako: „dėl to kad eina landus, duris daužo, byla užvesta“.
Taip pat kaltinamoji J. L. viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusysis A. G. pas ją į namus atėjo sužalotas (vaizdo įrašas „2022_0706_124949_008“), 2022 liepos 8 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad G. veidas buvo visas kruvinas( 4t., b. l. 26-29). Taip pat liudytojas G. M. nurodė, kad Mindaugo karūnavimo dieną, t. y. 2022 m. liepos 6 d., apie 01:00 val. nukentėjusysis A. G. atėjo pas jį, ir nukentėjusysis jau buvo visas kruvinas, t. y. jo galva ir drabužiai buvo kruvini, kraujas buvo šviežias, dar nesukrešėjęs. Tačiau jokių sužalojimų nematė, nes lauke buvo tamsu ir nukentėjusysis buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu. Tai pat nurodo, kad A. G. buvo akivaizdžiai neblaivus ir svirduliavo (3 t., b. l. 122-125). Tačiau liudytojas A. M. patvirtino, kad 2022 m. liepos 5 d. vakare ir iki 2022 m. liepos 6 d. 02:00 val. malkinėje su nukentėjusiuoju pjovė malkas. Dieną vartojo alkoholį, tiksliau gėrė nestiprų alų. Kai liudytojas A. M. išėjo namo, A. G. nebuvo sužalotas. Taigi, vertinant ar nukentėjusysis A. G. buvo stipriai neblaivus, kaip tvirtina kaltinamoji J. L. ir liudytojas G. M., aktualus yra 2022 m spalio 11 d. specialisto išvados Nr. G1108/2022(03) 8 punktas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. liepos 6 d., 13:12 val. paimtas A. G. kraujas etanolio koncentracijai nustatyti, nustatytas 0,14‰. Skaičiuojant pagal tai, kad iš kraujo per valandą pasišalina 0,12 - 0,20 promilės, 1 promilė alkoholio iš kraujo turėtų pasišalinti per 5 - 8 valandas, kas neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad 2022 m. liepos 5 d. vartojo alų, tačiau nebuvo stipriai neblaivus, kaip nurodo kaltinamoji ir liudytojas G. M.. Taigi vertinant, liudytojų G. M. parodymų patikimumą, teismas liudytojo G. M. parodymus vertina kritiškai, liudytojas G. M. gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, padėti kaltinamiesiems J. L., M. Š. ir O. Š., su kuriais palaiko draugiškus santykius, išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš tokios kaltinamosios J. L. parodymų dinamikos matyti, kad jos parodymai nėra nuoseklūs, prieštaringi. Atsižvelgiant į nuosprendyje aukščiau išdėstytas aplinkybes vertinant kaltinamosios parodymų patikimumą, teismas sprendžia, kad kaltinamosios parodymus dėl 2022 m. liepos 6 d. įvykių vertinti kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Vertinant kaltinamojo M. Š. parodymus nustatyta, kad jis neigia savo kaltę ir tvirtina, jog gynėsi nuo smurtinių nukentėjusiojo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 7 d. kaltinamasis M. Š. parodė, kad kai kambaryje pamatė A. G. su žirklėmis rankose ir dar kruvinu veidu, suprato, kad jis įsibrovė į namus ir dar naktį<...> todėl nieko nesiaiškindamas jį užpuolė pirmasis, pasigriebęs medinę lentą, kuri buvo skirta deginimui <...>, trenkė A. G. per rankas, kad šis išmestų žirkles, po to trenkė kur papuola. Pripažino, kad šiam daužymui buvo panaudotas dvi lentos. Į kurias kūno vietas pataikė, tiksliai įvardinti negali (4 t., b. l. 120-123). 2022 m. liepos 8 d. parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis M. Š. nurodė, kad negali apibūdinti žirklių, kurias turėjo G. bei negalėjo nurodyti , kur tos žirklės po to buvo. Jokių smūgių kumščiu nukentėjusiajam nesudavė (4 t., b. l. 132-149). Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. Š. parodė, kad kai smūgiavo G. su pagaliu, tai darydavo ir viena ranka, ir kita, ir abejomis, kaip išeidavo. Smūgių neskaičiavo, galėjo būti ir 5 ir 10. Nei peilio, nei kirvio nenaudojo ir nematė, kad J. L. ir O. Š. būtų ką nors darę. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „2022_0706_123302_018“, 00:00:12 min. M. Š. nurodė, kad jis mušė su viskuo, kas papuolė: su mantiruote, su kojom ir su malkomis. Taip pat minėtame vaizdo įraše matosi, kad M. Š. vilki kruvinus marškinėlius, rankovės kruvinos. 2022 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ant M. Š. marškinėlių buvo aptiktos daugybinės rudos spalvos dėmės, panašios į kraują ir tiškalai. Ant marškinėlių esančios daugybinės kontakto dėmės susiformavo kontakto metu, marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi. Ant marškinėlių esantys tiškalai susidarė, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškailai būdingi pėdsakams, susidarantiems smūgiuojant įrankiu. Taip pat nustatyta, kad rastas kraujas, kuris sutampa su A. G. genotipu ( 1 t., b. l. 97-152, specialisto išvados 5-7 l.). Peržiūrėjus vaizdo įrašą „2022_0706_122802_017“, 00:02:11 min. nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. patvirtina, jog jis su nukentėjusiuoju A. G. susimušė, sudavė smūgius su mantiruote, su rankomis, su kojomis, su malkom. Tačiau neigia, kad buvo durta peiliu bei kirviu. Vaizdo įraše „2022_0706_123801_019“, 00:04:21 min. kaltinamasis M. Š. domisi nukentėjusiojo A. G. būkle, klausia policijos pareigūno: „gyvas nors? Normaliai? Bliamba, gulėjo verandoje ir pabėgo“. Kitame vaizdo įraše „2022_0706_124300_020“ kaltinamasis M. Š. pasako: „žmogus reanimacijoje, reiškiasi sumušiau per daug žmogų“. Taip pat kaltinamasis M. Š. patvirtina, kad kartu buvo ir kaltinamasis O. Š., kuris teigia, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu neatliko ir prie G. net nebuvo prisilietęs. Kaltinamasis M. Š. tik nurodė, kad O. Š. buvo priėjęs prie A. G. ir bandė atskirti juos. Kaip nurodo kaltinamasis O. Š., įvykio dieną tvarkė duris bei J. L. jam pasakojo, kad A. G. jai grasina bei paprašė viską įrašyti į diktofoną. Jis (O. Š.) su J. L. ir M. Š. alkoholio nevartojo, ir nukentėjusysis A. G. į J. L. namus atėjo apie 03:00 val. ryto (5 t., b. l. 151-154). Pirmos apklausos metu ( 2022 m. liepos 7 d.) nukentėjusysis A. G. nurodė, kad 2022 m. liepos 6 d., apie 3 val. važiuojant pro J. L. namą pamatė, kad dega šviesa pagrindiniame kambaryje. Pagrindinės durys buvo užrakintos, ėjo per terasą, nes durys buvo atidarytos. Ar kažkas gulėjo verandoje nepastebėjo. Iškart pro terasą ėjo į kambarį ir pamatė gulintį M. ir J.. Tuo metu, kai jis ėjo į kambarį, jam už nugaros kažkas šaukdamas „kas tu toks?“ griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Iš balso atpažino, kad tai O. Š.. Tuo momentu iš lovos labai greitai atbėgo M. Š. ir J. L. bei pradėjo jį (nukentėjusįjį) mušti. Apklausos metu nukentėjusysis A. G. tiksliai nurodė, kad būtent kaltinamasis M. Š. daužė su metaliniu strypu į įvairias kūno vietas. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad su metaliniu strypu daužė ir J. L. bei O. Š., negali pasakyti kas po kiek smūgių konkrečiai sudavė. Visi trise, pasikeisdami mušė ir su malka, su kirviu geltonu kotu bei pjaustė dviem skirtingais peiliais ( 1 t., b. l. 66-84). Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kirvis buvo rastas 3 m. atstumu nuo namo terasos, namo viduje prie virtuvinės spintelės rastas medinis pagalys su dėme, panašia į kraują. Taip pat namo virtuvėje buvo rastas peilis, ant kurio geležtės rasta dėmė, panaši į kraują ( 1 t., b. l. 66-84). 2023 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad kraujas, rastas ant koto ir pažymėtas Nr. 4, kraujas, rastas ant mobilaus ryšio telefono ir pažymėtas Nr. 8 ir Nr. 9, ant pagalio rasta kraujo dėmė pažymėta Nr. 11 bei ant peilių rastos dėmės ir pažymėtos Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, ant malkų rastos kraujo dėmės, pažymėtos Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, ant strypo rastos kraujo dėmės, pažymėtos Nr. 20 ir Nr. 21 sutampa su A. G. genotipu. Taip pat nustatyta, kad ant Nr. 8, Nr. 11 ir Nr. 21 yra nemažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujas, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami tik vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurie priklauso A. G. (2t., b. l. 11-18). Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. G. parodymais, kurie viso tyrimo metu nekito bei išliko nuoseklūs.
Taip pat teisme buvo apklaustas policijos pareigūnas M. Č., kuris patvirtino, jog nukentėjusysis buvo sumuštas namo viduje, nes namie buvo itin daug kraujo.
Kaip jau minėta, nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad kaltinamieji J. L., M. Š. ir O. Š. naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, patvirtina ir jau minėta specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad A. G. konstatuotas galvos sumušimas su daugybinėmis kirstinėmis-pjautinėmis žaizdomis veidinėje ir galvos plaukuotoje dalyse, dauginės kirstinės-pjautinės žaizdos kairio nugaros šono apatinėje dalyje ir kairėje plaštakoje. Visi sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais, pjaunančiomis-kertančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais, paveikus galvos veidinę ir plaukuotąją dalis, nugaros kairio šono apatinę dalį ir kairę plaštaką, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms (2 t., b. l. 90-91).
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs proceso dalyvių duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu bei ištyręs surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog kaltinamieji J. L., M. Š. ir O. Š., veikdami bendrininkų grupėje, kaltiname nurodytoje vietoje bei laiku mušdami ir smurtaudami nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. G.. Kaltinamųjų J. L., M. Š. ir O. Š. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).
Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Kaltinamieji J. L., M. Š. ir O. Š. kaltinami dar ir tuo, kad grasino nužudyti kaltinamąjį A. G.. O būtent, kaltinamoji J. L. mušamam nukentėjusiajam A. G. pagrasino, kad jis iš čia (namo) nebeišeis ir užrakino kambario duris. Kaip pirmos apklausos metu parodė nukentėjusysis A. G., jog kaltinamasis O. Š. skambino kažkam su įjungtu garsiakalbiu ir klausė: „ką darom“ pakariam?“. Taip pat kaltinamasis O. Š. pasakė, kad „užlenkti ir įmesti į šulinį, nes nieks vis tiek neieškos“. O M. Š. pasiūlė surišti sumuštą nukentėjusįjį A. G. tam, kad jis nepabėgtų. Kaip jau minėta aukščiau, jog jų konflikte niekas nedalyvavo ir jo nematė, visgi, byloje ištirti įrodymai bei jų analizė sudaro pagrindą tikėti būtent nukentėjusiojo parodymams, kurie viso šio baudžiamojo proceso eigoje buvo nuoseklūs. Taigi surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Nukentėjusysis A. G. suprato, kad grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus, nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad J. L., M. Š. ir O. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė savo veiksmų pavojingumą, kad pavojingai psichiškai veikia A. G., keldami jam baimę dėl savo gyvybės, ir norėjo taip veikti. Grasinimas nužudyti išsakytas naudojant smurtą. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji J. L., M. Š. ir O. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji J. L. anksčiau neteista, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), iš kurių viena nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 3 dalis), o kita – pavojumi žmogaus gyvybei. Bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (5 t., b. l. 177-182), nedirba. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdama neblaivi, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas skirtina jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas. Už atskiras veikas paskirtos bausmės J. L. bendrinamos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis M. Š. anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (6 t., b. l. 38-67), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (6 t., b. l. 20-35), niekur nedirba. Kaltinamasis M. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 3 dalis), iš kurių viena nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 3 dalis), o kita – pavojumi žmogaus gyvybei.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-519/2025). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamojo M. Š. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas, nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas. Taigi naujų nusikalstamų veikų padarymo metu (2022 m. liepos 6 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnyje numatytas teistumo terminas, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį M. Š. recidyvistu. Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).
Kaltinamasis M. Š. sistemingai daro nusikalstamas veikas, jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis ir jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad asmuo jokių išvadų dėl savo gyvenimo būdo nepadarė, gyvenimo būdo nekeičia. Jis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, todėl tai rodo sisteminį jo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Jo tokį elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą ir tai formuoja neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą. M. Š. yra linkęs nusikalsti, todėl teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti jam už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę. Už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam pratęstina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis O. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą, paskirtą bausmę atliko ( 6t., b. l. 97-103), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos ( 6 t., b. l. 92-95), nedirba. Kaltinamojo O. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, susijusios su žmogaus sveikata bei su pavojumi žmogaus gyvybei. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamojo O. Š. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas, nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas. Taigi naujų nusikalstamų veikų padarymo metu (2022 m. liepos 6 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnyje numatytas teistumo terminas, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį O. Š. recidyvistu.
Kaltinamojo O. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus O. Š. laisvės atėmimo bausmę. Už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Tačiau teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai O. Š. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, paskiriant įpareigojimus, kurie turės teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu O. Š. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 847,78 Eur patirtos turtinės žalos ( 2 t., b. l. 105-108); nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 382,82 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Eur neturininės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 132-135).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis A. G. buvo sužalotas kaltinamųjų J. L., M. Š. ir O. Š. veiksmais, todėl tenkintinas visiškai.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. G. patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat paties nukentėjusiojo baudžiamojo proceso metu pateiktus paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, pripažįsta, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Tarp kaltinamųjų J. L., M. Š. ir O. Š. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų J. L., M. Š. ir O. Š. smurtiniais veiksmais padarytų kūno sužalojimų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo sugadinti A. G. asmeniniai daiktai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų J. L., M. Š. ir O. Š. solidariai priteisiama turtinės žalos suma – 338 Eur, nukentėjusiojo A. G. naudai.
Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusysis A. G. iš kaltinamųjų prašo priteisi 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, smurtavimas jo atžvilgiu vyko ilgai ir kankinamai, dėl ko jis jautė skausmą, patyrė įvairius nepatogumus. Taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę.
Teismas priteisdamas neturtinę žalą, privalo įvertinti fizinio smurto intensyvumą bei nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos metu bei po jos. Nagrinėjamu atveju abejonių nekelia, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų patyrė emocinių išgyvenimų, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su daugybinėmis kirstinėmis-pjautinėmis žaizdomis veidinėje ir galvos plaukuotoje dalyse, dauginės kirstinės-pjautinės žaizdos kairio nugaros šono apatinėje dalyje ir kairėje plaštakoje, neabejotina, jog nukentėjusysis kurį laiką jautė skausmą ir patyrė nepatogumus.
Nagrinėjamuoju atveju abejoti A. G. teisiamajame posėdyje išsakytais išgyvenimais nėra pagrindo. Nukentėjusysis A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo dirbti, neteko uždarbio. Tačiau jokių patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir A. G. iš kaltinamųjų J. L., M. Š., O. Š. solidariai priteistina 3 000 Eur (tris tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš M. Š. priteisti valstybės naudai 1106,25 Eur proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkinti, kadangi šioje byloje M. Š. buvo skirta kardomoji priemonė, suėmimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant vieną jos ciklą, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant vieną jos ciklą, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant vieną jos ciklą, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 6 d., 13:00 val. iki 2022 m. liepos 8 d. 11:33 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
J. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi M. Š. pripažinti recidyvistu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. Š. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) laiką nuo 2022 m. liepos 6 d., 13:00 val. iki 2022 m. liepos 8 d., 11:16 val. (dvi dienas), ir kardomosios priemonės – suėmime (nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir pratęsti jos terminą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę, panaikinti.
M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir O. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 9 mėnesius išklausant vieną jos ciklą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi O. Š. pripažinti recidyvistu.
O. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir iš kaltinamųjų J. L., M. Š. ir O. Š. solidariai priteisti 847,78 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų, 78 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš ir iš kaltinamųjų J. L., M. Š. ir O. Š. solidariai priteisti 382,82 Eur ( trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 82 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur ( trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. G. naudai.
Valstybinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš M. Š. priteisti valstybės naudai 1106,25 Eur proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkinti.
2023 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės nutarimu nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. sausio 19 d. J. L. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajai priklausantį turtą, kurio terminas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi pratęstas iki 2025 m. spalio 19 d., palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
2023 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės nutarimu nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. sausio 19 d. M. Š. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam priklausantį turtą, kurio terminas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi pratęstas iki 2025 m. spalio 19 d., palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
2023 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės nutarimu nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. sausio 19 d. O. Š. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam priklausantį turtą, kurio terminas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi pratęstas iki 2025 m. spalio 19 d., palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – dėžę su plombą „Policija S 5009“ SAUGOMĄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje ( kvito Nr. 042268); voką, pažymėtu barkodu „LP KTC 18008633“, su M. Š. ir J. L. seilių DNR lyginamaisiais pavyzdžiais ir tamponais, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje (kvito Nr. 042269); strypą (BAR kodas IBPS-V-38235-23(1), dėžę, kurioje yra A. G., J. L., M. Š. lyginamieji pavyzdžiai, pagalys ir dvi malkos, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje ( kvito Nr. 042888); dėžę (BAR kodas IBPS-V-174770-23(1)) ir paketą (BAR kodas IBPS-V-174770-23(1)) su daktiloskopinėmis kortelėmis, mobilaus ryšio telefonas, 2 vnt. peilių, saugojamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje (kvito Nr. 042889); nuoplovas, paimtas nuo J. L. bei jos nusikirptais nagais, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate daiktų saugojimo sandėlyje ( akto Nr. PD-00000003108); O. Š. DNR ėminį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje (akto Nr. 0000003047) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – voką, kuriame 2 CD skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam M. Š. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.