- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-619-124/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-471/2010 pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas O. K. ieškiniu (b.l. 3-4) ir patikslintu ieškiniu (b.l.76-77) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. V. priteisti 600 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) atsakovas A. V. savavališkai nupjovė ir išvežė ieškovo sklype augusį gluosnį. Už padarytą administracinį nusižengimą A. V. buvo nubaustas 100 Lt bauda. Atsakovas savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs teisės pažeidimą, tačiau ieškovui padarytos turtinės žalos neatlygino. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūra nustatė, kad atsakovui nupjovus gluosnį, buvo padaryta 1080 Lt žala gamtai. Atsakovas iki šiol geruoju padarytos žalos neatlygino. Ieškovo ūkis yra ekologinis, todėl medžiai, augantys prie kelio, yra reikalingi apsaugant žemę nuo pravažiuojančio transporto teršalų. Nupjautas medis buvo sveikas, pavojaus saugiam eismui - nekėlė.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies 70 Lt. sumai, nes nukirstos gluosnio mediena sudarė apie 2,1 kub. metrą, kurio kaina yra apie 35 Lt. už 1 kubinį metrą .Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jam padarytos žalos dydį, tik savo samprotavimus. Be to medis augo pakelės zonoje, trukdė pravažiuoti su žemės ūkio technika, o ieškovas nereagavo į prašymus pašalinti kliūtis pravažiavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2010m. birželio 22 d. sprendimu (b.l.83-84) ieškinį tenkino dalinai, priteisė iš atsakovo A. V. ieškovui O. K. 133,10 litų žalos atlyginimo, priteisti iš ieškovo atsakovui O. K. 372.20 Lt.bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas A. V. savavališkai nupjovė ieškovui O. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augusį medį ir pasisavino jo medieną, todėl jis privalo atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti 600 Lt turtinę žalą, padarytą nupjovus medį, paaiškino, kad 600 Lt suma susidaro skaičiuojant nupjautos medienos kainą (apie 400 Lt) ir nupjauto kelmo sutvarkymo bei naujo medžio pasodinimo darbų kainą (apie 200 Lt). Teismas konstatavo, kad jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, ieškovas nepateikė.
Atsiliepimas
Ieškovas teigė, kad nupjautojo medžio medienos galėjo būti daugiau kaip 2 kub. m, o atsakovas atsiliepime nurodė - 2,1-2,3 kubus medienos. Teismas vadovaudamasis šiuo šalių pripažintu faktu ir vieninteliu byloje pateiktu rašytiniu įrodymu dėl medienos kainos, ieškovui priteisė 133,10 Lt žalos atlyginimo už 2,2 kub. m., t.y. vidurkį tarp 2,1 ir 2,3 kub.m.
Šalies argumentai
I. O. K. apeliaciniu skundu (b.l. 86-87) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Padarytos žalos dydis, atsakovui nupjovus medį, buvo įrodytas teisme, o padarytos žalos dydis nebuvo nuginčytas. Atsakovas A. V. savo kaltę pripažino, Šiaulių RAAD Kelmės skyriaus agentūra nustatė, kad atsakovui nupjovus gluosnį, ieškovui padaryta 1080 Lt žala. Nustačius, kad žala gamtai nepadaryta, o žala padaryta tik ieškovui, jis sumažino savo reikalavimą iki 600 Lt.Nurodo, kad teismas pažeidė rungimosi principą, nes jo įrodymus apie padarytą žalą vertino neigiamai, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimų neįrodė.Apeliantui žala padaryta ne tik dėl pasisavintos medienos , bet ir dėl to, kad jis turės atsodinti keletą naujų medžių, kad apsaugoti savo ekologišką ūkį , juos prižiūrėti.Teismo sprendime nurodytas argumentas, kad nupjautasis medis trukdė eismui, yra niekuo nepagrįstas. Nei iki atsakovui A. V. nupjaunant medį, nei iki šiol, jokia institucija nepranešė apie tai, kad medžiai, augantys šalia kelio, trukdytų eismui. Ieškovas nebuvo įpareigotas nupjauti medžius. Be to, atsakovas A. V. nesikreipė į jokią instituciją ar į ieškovą, nurodydamas, kad medis trukdo eismui. Teismo sprendime pažeista LR CPK 98 straipsnio norma, sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidos priteistos taip pat iš ieškovo, o iš atsakovo jos nepriteistos.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas .
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Apeliantas nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nurodydamas, jog pagal jo paskaičiavimus jam buvo padaryta didesnė žala , negu teismas ją priteisė, kadangi jis prarado ne tik medieną, bet turės atsodinti ir medžius vietoje nukirsto medžio.Mano, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Su šiais argumentais kolegija nesutinka.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes , kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).Šiuos įrodymus pateikia šalys.Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas be savo paaiškinimų neteikė į bylą jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytoms aplinkybėms patvirtinti.Tai apeliantas patvirtino ir apeliacinėje instancijoje.Ieškovas įrodinėjo tik žalos padarymo faktą, bet neteikė įrodymų žalos dydžiui pagrįsti,ką ir įvertino teismas, priimdamas sprendimą.Taip pat iš 2010-06-07 d. teismo posėdžio protokolo matyti (b.l.74), kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus dėl žalos dydžio.Be to byla truko ilgą laiką-net 5 mėnesius, ieškovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Atsakovas žalos padarymo fakto neginčijo ir savo atsikirtimams dėl žalos dydžio pagrįsti pateikė įrodymus apie galimos žalos dydžio padarymą. Teismas remdamasis atsakovo pateiktais paskaičiavimais , atliktais Miškų urėdijos pareigūno , paskaičiavo žalą, įvertindamas nukirstos medienos kiekį , medienos rūšį. Taip pat iš teismo sprendimo matyti, kad teismas , nustatydamas žalos dydį, atsižvelgė ir į tai, kad žalai padidėti padėjo ir ieškovo elgesys šioje situacijoje , vertindamas tą aplinkybę, kad nupjautas medis trukdė saugiam eismui keliu (CK 6.282 str.).Apeliantas nepagrįstai teigia apeliaciniame skunde, kad nupjautas medis netrukdė eismui.Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga .Kaip oficialus įrodymas vertintinas 2010-03-20 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos posėdžio išvados, administracinės bylos medžiaga, iš kurių matyti, kad komisija , ištyrusi faktines aplinkybes , įvertinusi apžiūros vietos medžiagą, padarė išvadą , jog nupjautasis medis ne tik trukdė, bet ir neleido pravažiuoti aukštesnei technikai, sudarė kliūtis saugiam eismui, augo kelio apsaugos zonoje . Dėl to Kelmės apylinkių seniūnas buvo įpareigotas nurodyti ieškovui O. K. nupjauti jo žemėje esančius, į kelio apsaugos zoną patenkančius ir eismui kliudančius želdinius. Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad vietoje prarasto medžio jis turės atsodinti kitus medžius.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009).
Pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Ta aplinkybė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis ar CPK 12 str. Taigi, kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių,rungimosi principo, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje dalyje sprendimas taip pat paliktinas nepakeistu. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, jas skaičiavo nuo pradinės ieškinio sumos. Nors ieškovas sumažino ieškinį ir atsisakė nuo dalies reikalavimų, tačiau atsakovas ieškovo turėtų išlaidų šioje dalyje neatlygina (CPK 94 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovas turi atlyginti šioje dalyje atsakovo turėtas išlaidas dėl atstovavimo.Bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus iš dalies, buvo priteistos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai , o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Teismas apskaičiavęs , kiek ieškovui turi sumokėti atsakovas ir kiek atsakovui ieškovas , įskaitė šias sumas ir priteisė atsakovui, kuris turėjo gauti didesnę dalį, skirtumą.Pradėdamas civilinę bylą dėl nedidelių sumų, ieškovas turi įvertinti galimas dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios gali būti didesnės ir už priteistiną sumą.Priešingu atveju, neigiami padariniai tenka jam, kaip neįvertinusiam šios rizikos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.