Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms L. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byloje gautas atsakovės L. P. atsiliepimas-prašymas, kuriame atsakovė nurodė, kad pageidauja sudaryti taikos sutartį, kad ketina skolą sumokėti iki 2025 m. sausio 31 d. (2024 m. kovo 11 d. DOK-39018).

4. Teismo 2024 m. kovo 14 d. rezoliucija buvo priimtas atsakovės pateiktas procesinis dokumentas bei ieškovei nustatytas 14 dienų terminas pateikti poziciją dėl atsakovės prašymo sudaryti taikos sutartį, atidėti skolos sumokėjimą. Ieškovė per teismo nustatytą terminą pozicijos nepateikė.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1-2 dalimi, teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuotos CPK 123 straipsnyje, 133 straipsnio 3 dalyje, 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Atsakovės prašymas atidėti sprendimo vykdymą (išdėstyti mokėjimus) netenkinamas.

Dėl ieškinio reikalavimų

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovė, vadovaudamasi savo įstatais, turi teisę kreiptis į teismą dėl skolų, tame tarpe ir nuomos mokesčio išieškojimo.

7. Nustatyta, kad atsakovės naudojasi butu kaip gyvenamąja patalpa remiantis Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi 2007 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Pagal sutarties 29 punktą, atsakovės įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka mokėti nuomos mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Ieškovės teigimu, kurį patvirtina ieškovės pateikta mokesčių už būsto nuomą paskaičiavimo lentelė (kliento L. P. kliento kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovėms susidarė 1362,47 Eur skola už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

9. Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Pagal CK 6.583, 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

11. Minėtos sutarties 29 punktu atsakovės įsipareigojo nustatytu laiku mokėti būsto nuomos mokestį, tačiau sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir už buto nuomą nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. susidarė 1362,47 Eur skola. Vertintina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių solidariai 1362,47 Eur skolą už buto nuomą, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

12. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškovė vadovaudamasi 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi už kiekvieną pradelstą dieną priskaičiavo 22,16 Eur delspinigių, taikydama įstatyme įtvirtintą 0,02 procentų dydžio delspinigių normą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 22,16 Eur delspinigių priteisimo laikomas pagrįstu (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

13. Viso įsiskolinimo dydis – 1384,63 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovės būtų atsiskaičiusios su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateiktu atsiliepimu pripažino esant 1384,63 Eur skolą, kurią ketina sumokėti iki 2025 m. sausio 31 d., dėl to pageidauja sudaryti taikos sutartį, išdėstant mokėjimus dalimis. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl nurodytos sumos priteisimo solidariai iš atsakovių tenkintinas.

14. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovei iš atsakovių solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1362,47 + 22,16 = 1384,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovių valstybei priteistina 32 Eur, t. y. po 16 Eur iš kiekvienos žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 82 straipsnis; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Teismas patyrė 5,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 2,95 Eur. Iš kiekvienos atsakovės iš viso valstybės naudai priteistina po 18,95 Eur.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

16. Atsakovė L. P. atsiliepime-prašyme nurodė, kad ketina skolą sumokėti iki 2025 m. sausio 31 d. Ieškovė nepateikė savo pozicijos dėl atsakovės prašymo išdėstyti mokėjimus iki 2025 m. sausio 31 d.

17. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė L. P. nepateikė jokių rašytinių įrodymu, iš kurių būtų galima spręsti, jog jos padėtis šiuo metu sunki, o ateityje pagerės ir ji bus pajėgi sumokėti šiuo sprendimu priteisiamą skolą vėliau.

20. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos 2024 m. gegužės 10 d. duomenų nustatyta, kad atsakovė L. P. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovė šiuo metu dirbtų ir gautų su darbo santykiais susijusias pajamas, nėra. Atsakovė D. P. kas mėnesį gauna 212,03 Eur dydžio socialinę išmoką, kuri jai paskirta iki 2064 m. rugsėjo 2 d.; moteriai, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla civilinė byla Nr. 2-14790-933/201) nustatyta negalia/nedarbingumas. Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad atsakovės L. P., kaip skolininkės atžvilgiu, antstolių kontorose vykdomas išieškojimas 23-ose vykdomosiose bylose. Laikytina, kad nustatyti duomenys ir kitų įrodymų nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad atsakovių finansinė padėtis ateityje pagerės ir jos bus pajėgios sumokėti skolą, ar kad išdėsčius sprendimo vykdymą, jis bus vykdomas. Todėl atsakovės prašymas dėl mokėjimo atidėjimo (išdėstymo) netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atsakovės prašymo dėl skolos mokėjimo atidėjimo (išdėstymo) netenkinti.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, solidariai iš atsakovių L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1362,47 Eur (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus 47 ct) skolos, 22,16 Eur (dvidešimt du eurus 16 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1384,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,95 Eur (aštuoniolika eurų 95 ct) žyminio mokesčio ir dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,95 Eur (aštuoniolika eurų 95 ct) žyminio mokesčio ir dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovėms, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.