Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. A. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu A. A. įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

2023-11-17 teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė nurodė, kad palaiko pareiškime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nustojo „automatiškai“ galioti, pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. Gyvenamoji vieta buvo deklaruota kartu su sutuoktine ir vaikais. Kai pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, neprašė pateikti gyvenamosios vietos deklaracijos. Apie deklaravimo pasibaigimą nebuvo informuotas. Apie tai sužinojo, kai kreipėsi dėl pilietybės suteikimo. Kad gautų pilietybę, turi pateikti dokumentus, kad 7 m. gyveno nuolat Lietuvos Respublikoje. Dokumentų nėra. Įrodymai patvirtina, kad faktiškai gyveno Lietuvos Respublikoje – gyvena santuokoje, turi du vaikus, (duomenys neskelbtini). Lietuvoje gydosi. Pagal darbo santykius važiuoja į užsienį, trumpalaikės kelionės (tai patvirtina bilietai). Migracijos departamentas vertino, ar dokumentai tinkami tenkinti prašymą. Šiai dienai nėra įrodymų, kad nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo šaltinis – dirba užsienio įmonėje, gauna pajamas. Mokėjo privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas Sodrai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad gyvena visą laiką (duomenys neskelbtini) su šeima; mokėsi lietuvių kalbos. Kai kreipėsi į Migracijos departamentą, buvo nustebęs, kad trūksta 2 m. dokumentų dėl deklaravimo. Sakė, kad negalima prašymo tenkinti kitu būdu nei per teismą. Gyvena nuolat, gydosi čia. Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. po santuokos. Nebuvo periodo, kai negyveno Lietuvoje. Vaikai nelanko ugdymo įstaigų. Lanko būrelius. Žmonos mama (duomenys neskelbtini), kai vaikai serga, aplanko gydytoja. Apie darbą paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) Eur. Dirba iš namų, nuotoliniu būdu. Kartu gyvena ir žmonos šeima ((duomenys neskelbtini)); gyvena name. Pareiškėjas gydosi privačiose klinikose.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. K. nurodė, kad yra pareiškėjo sutuoktinės (duomenys neskelbtini), gyvena kartu tuo pačiu adresu. Pareiškėjas susituokęs nuo (duomenys neskelbtini) m., gyvena visąlaik kartu, pareiškėjas gyvena visąlaik su šeima, išvyksta darbo reikalais, atostogų. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kaip įprasta, visi buvo namie, taip pat pareiškėjas. Nuo (duomenys neskelbtini) m. nepertraukiamai gyvena Lietuvoje. Šeimą mato visą laiką. Pareiškėjas su žmona kartu mokėsi, po to susituokė.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. K. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad gyvena kartu. Nebuvo laikotarpio, kai negyveno Lietuvoje, išvyksta tik į komandiruotes. Liudytoja studijavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., per Covid gyveno Lietuvoje, mokėsi nuotoliniu būdu.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. K. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad gyvena kartu ilgai, pažįsta daug metų. Liudytojas mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini), mokosi nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) universitete. Liudytojas adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuolat. Pareiškėjas nuolat gyvena Lietuvoje, išvažiuoja tik į komandiruotes.

Baigiamojoje kalboje pareiškėjo atstovė advokatė nurodė, kad faktinės aplinkybės, kurios išdėstytos pareiškime, pasitvirtino. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. nepertraukiamai gyvena Lietuvoje, tą patvirtina ir liudytojai. Pareiškėjas dirba, kartais važinėja į komandiruotes, gauna darbo užmokestį, gydosi Lietuvoje, lanko vaikai baseiną, būrelius. Ginčo laikotarpiu neįvyko jokių išimtinių aplinkybių, gyveno Lietuvoje, kitos gyvenamosios vietos užsienyje neturėjo. Liudytojai gyvena kartu. Pagrindas rašytinių įrodymų dėl asmens nuolatinės gyvenamosios vietos – asmens deklaracija. Dėl žmogiškos klaidos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaruota. Dėl to yra pagrindas spręsti teismui. Nesutinka, kad gali gauti dokumentus ne teismo tvarka. Migracijos departamentas nenustatinėja faktų. Atsakyme nurodė, kad turi pateikti dokumentus dėl nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje. Susijęs faktiniais ryšiais su šalimi, jis turi vieną gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sietinas su tikslu A. A. įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas negali gauti dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių aplinkybę, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, įrodyti aplinkybes, būtinas juridiniam faktui nustatyti, turi dėl tokio fakto kreipęsis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą, kadangi, pasak suinteresuoto asmens, pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio nuostatų – pareiškėjas gali ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę, t. y. pareiškėjas turi pateikti Migracijos departamentui naują prašymą kartu su teismui pateiktais dokumentais ir prašymas bus perduotas svarstyti pilietybės reikalų komisijai. Teismas su šiais argumentais nesutinka, nes iš bylos aplinkybių nustatyta ir, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvoje nebuvo deklaruota. Vadinasi, nėra dokumentų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, ir kitokiu būdu pareiškėjas ne teismo tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl toks juridinis faktas, pasitvirtinus byloje pateiktiems įrodymams, gali būti nustatytas šioje byloje teismo tvarka. Be to, kaip matyti iš Migracijos departamento 2023-07-27 atsisakymo priimti prašymą dėl pilietybės įgijimo natūralizacijos būdu, pareiškėjui buvo nurodyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Iš byloje pateikto Santuokos liudijimo teismas nustatė, kad pareiškėjo ir K. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (el. b. l. 9). Pareiškėjo sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Pareiškėjas su sutuoktine turi du vaikus: T. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. A., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-12). Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-08-22 Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini); taip pat šiuo adresu deklaruota ir jų vaikų gyvenamoji vieta (el. b. l. 13). Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą sutuoktinės nuolatinėje gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo išduota leidimo gyventi šalyje kortelė – teisė gyventi laikinai, kuri galiojo iki (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). Su leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pabaiga, pasibaigė pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo galiojimas, apie kurį pareiškėjas nebuvo informuotas. (duomenys neskelbtini) buvo išduota pareiškėjui Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė – teisė gyventi nuolat, kuri galioja iki (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Pažymėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Nustatyta, kad kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka (el. b. l. 20-21). 2023-07-27 gautas atsakymas, kad prašymas Lietuvos Respublikos pilietybei įgyti natūralizacijos tvarka (pragyvenus Lietuvoje 7 metus su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete) nepriimtas, kadangi nėra deklaruotas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje (el. b. l. 22); prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad sudaręs santuoką su Lietuvos piliečiu, pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktine teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaracija nustojo galioti kartu su leidimu laikinai gyventi. Iš VĮ „Registrų centras“ 2023-08-28 Gyventojų registro pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); iki (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23).

Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018-01-15 įsakymu Nr. v-24, 68.4. punkte numatyta, kad deklaravimo duomenys naikinami, jeigu pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas. Nagrinėjamu atveju, pasibaigus ((duomenys neskelbtini)) Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikui, buvo panaikinti jo deklaravimo duomenys, nors pareiškėjas toliau gyveno Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) Migracijos departamente buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nuolat, kuris galioja iki (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; 3) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą; 4) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 7 punktą prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu asmuo prideda šiuos dokumentus: dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytą laikotarpį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Pareiškėjas, teismo posėdžio metu davęs priesaiką, nurodė, kad gyvena visą laiką (duomenys neskelbtini) su šeima, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, gauna pajamas, mokėjo PSD Sodrai, nebuvo periodo, kai negyveno Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Visi liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas yra susituokęs, nuo (duomenys neskelbtini) m. visąlaik gyvena kartu su šeima Lietuvoje, nebuvo laikotarpio, kai pareiškėjas negyveno Lietuvoje, išvyksta tik į komandiruotes, atostogų.

Pareiškėjas pateikė byloje rašytinius įrodymus, kad jo vaikai yra gydytojų prižiūrimi Lietuvoje, pateikti vaikų skiepijimo pažymėjimai su skiepų įrašais (el. b. l. 27-36). Pareiškėjas nurodė, kad pats gydosi privačiose klinikose, pateikė byloje (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimų aprašymą, (duomenys neskelbtini) tyrimo vertinimą. Taip pat byloje pridėti pranešimai, adresuoti pareiškėjui, dėl vakcinacijos nuo Covid-19 laiko: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) datoms (pranešimai siųsti pareiškėjo sutuoktinei elektroniniu paštu).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių (duomenys neskelbtini), o dabar – (duomenys neskelbtini). Jis bendradarbiauja su komandomis (duomenys neskelbtini), taip pat dirba iš namų, kaip numatyta vidaus tvarkos nuostatuose (el. b. l. 43-45). Pareiškėjo komandiruotes į užsienį patvirtina pateikti lėktuvų bilietai: (duomenys neskelbtini) ir kt.

Iš Mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 325,95 Eur Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos, iš Mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) – 261,52 Eur, iš Mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) – 152,85 Eur įmokų už privalomąjį sveikatos draudimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymūų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti, nustatant, kad pareiškėjas A. A., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui A. A. įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 55 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, 54 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalimi, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Šis juridinę reikšmę turintis faktą nustatomas tikslu pareiškėjui A. A. įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Grąžinti pareiškėjui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini) išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.