- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 2-880-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00613-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- Informacijos centro „VIP“, Palangos miesto 2-ojo notarų biuro
- Atsakovas
- B. Č.
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui A. T., trečiojo asmens Informacijos centro „VIP“ pirmininkui L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui B. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė J. D., Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, Informacijos centras „VIP“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. N. patikslintu ieškiniu (t.1, b. l. 74-76) teismo prašo priteisti iš B. Č. - skolą 540 000 Lt; 10 proc. palūkanas už 540 000 Lt sumą, t. y. 56 663,01 Lt; delspinigius – 25 200 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 12 d. V. N. sutikimą reg. Nr. JD-1350; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje, kurį palaikė tiek ieškovas, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2008 m. birželio 26 d. jis ir B. Č. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas B. Č. paskolino 445 000 Eur (1 524 481 00 Lt). B. Č. 2008 m. spalio 6 d. grąžino dalį, t. y. 95 000 Eur paskolos, tačiau per sutartyje numatytą terminą (iki 2009 m. birželio 26 d.) visos paskolos negrąžino. B. Č. prašė pratęsti paskolos grąžinimo terminą, ieškovas tai padaryti sutiko tik su sąlyga, kad už likusią 350 000 Eur paskolos sumą nuo 2009 m. birželio 26 d. atsakovas mokės 15 proc. metines palūkanas, nes paskolos sutartis yra atlygintinė. B. Č. sutiko, tačiau atsisakė pasirašyti pakeistą paskolos sutartį, teigdamas, kad ieškovas turi juo pasitikėti. Tokiu būdu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas ir apie tai atžymėjo savo ranka B. Č. pačioje sutartyje. Skolos grąžinimo terminas tokia pačia forma buvo pratęstas kelis kartus. Paskutinį kartą B. Č. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2010 m. kovo 30 d., tačiau to nepadarė. 2012 m. liepos 12 d. B. Č. ieškovui pranešė, kad reikia vykti pas notarę parašyti sutikimą dėl hipotekos nuėmimo, tačiau nuvykus jis sutiko sumokėti tik 700 000 Lt ir pareikalavo nuimti hipoteką nuo jo turto. Ieškovas nesutiko, kadangi pagal susitarimą jam priklausė ir 15 proc. palūkanos. Nuo 2009 m. birželio 26 d. už 350 000 Lt sumą B. Č. ieškovui buvo skolingas daugiau nei 543 816 Lt palūkanų. B. Č. kategoriškai pareiškė, kad arba ieškovas sutinka sumažinti palūkanų dydį iki 540 000 Lt ir tokiu būdu jas gauti greičiau arba palūkanų grąžinimas atsidės vėlesniam laikui. B. Č. pasiūlė palūkanų grąžinimą įforminti vekseliu, t. y. jis surašė savo ranka 2012 m. liepos 12 d. vekselį 540 000 Lt palūkanų sumai. Kadangi ieškovas sutiko atidėti palūkanų mokėjimą metams laiko, atsakovas kitoje vekselio pusėje užrašė, kad įsipareigoja mokėti 10 proc. palūkanas nuo 540 000 Lt sumos. Ieškovas peržiūrėjo vekselį, įsitikino, kad jame yra atsakovo parašas ir nepastebėjo, kad nėra įrašyta ieškovo vardas ir pavardė. Kai atsakovas surašė vekselį, abu nuvažiavo pas notarę pasirašyti 2012 m. liepos 12 d. sutikimą dėl hipotekos nuėmimo. Per notarę B. Č. ieškovui įteikė 2012 m. liepos 26 d. prašymą anuliuoti 2012 m. liepos 12 d. vekselį, nes neva jam nėra pagrindo, vekselyje nėra privalomų rekvizitų – ieškovo vardo, pavardės, žodžio skolingas ir t. t. Šia apgaule atsakovas išgavo iš ieškovo 2012 m. liepos 12 d. sutikimą. Iš B. Č. 2012 m. liepos 26 d. prašymo matyti, kad jis, žinodamas apie tai, kokie yra vekselio privalomi rekvizitai, tyčia jų nenurodė ir surašydamas be šių rekvizitų vekselį iš anksto savanaudiškais tikslais tyčia siekė išvengti ateityje didelio masto palūkanų prievolės įvykdymo, t. y. įgyvendinti savo sumanymą apgaule neatlygintinai pasinaudoti didesne nei 1,5 mln. Lt paskola net 4 metus. Atsakovo prašymas įrodo, kad jis jau iš anksto neketina apmokėti vekselio. Atsakovo nesąžiningi veiksmai ir įsipareigojimo netinkamas įforminimas savaime nepanaikina atsakovo 540 000 Lt dydžio prievolės. Be to, atsakovas savo ranka surašydamas 2012 m. liepos 12 d. vekselį iš esmės pripažino 540 000 Lt dydžio prievolę, nors ir neįrašė visų paprastojo vekselio rekvizitų ir kad netinkamas vekselio įforminimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti 540 000 Lt dydžio sumą, nes ginčo atveju pasirašytas vekselis pagal savo turinį laikytinas paprastu skolos rašteliu. CK 6.872 straipsnis nenustato konkrečios susitarimo dėl palūkanų formos, todėl apie susitarimo buvimą spręstina iš atsakovo atliktų veiksmų. Be to, vekselio kitoje pusėje atsakovas raštu įformino savo įsipareigojimą mokėti 10 proc. palūkanas nuo 540 000 Lt sumos. Asmenį, kuriam atsakovas įsipareigojo sumokėti 540 000 Lt sumą galima nustatyti iš vekselio turinio, t. y. jame nurodytos mokėjimo vietos ir gavėjo banko sąskaitos, ką pats atsakovas savo ranka užrašė vekselyje. Todėl, nors vekselis neturi visų rekvizitų, tačiau yra įrodymų apie atsakovo skolinės prievolės egzistavimą ir yra pagrindas reikalauti iš atsakovo priteisti 540 000 Lt sumą ir 10 proc. palūkanas. Be to, 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutarties 5 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Paskutinį kartą 700 000 Lt įmoką atsakovas mokėjo 2012 m liepos 17 d. Liko nepaskirstyti 0,02 proc. delspinigiai už 180 dienų nuo 700 000 Lt – 25 200 Lt. Todėl šios netesybos yra priteistinos iš atsakovo. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jo yra priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 108) atsakovas nurodo, kad palaiko savo atsiliepimą į ieškinį, nes patikslinto ieškinio dauguma motyvų yra identiški ieškinio motyvams. Dėl patikslintame ieškinyje pateikto papildomo reikalavimo – dėl 2012 m. liepos 12 d. ieškovo sutikimo negaliojimo, atsakovas nurodo, kad šis sutikimas negali būti siejamas su vekseliu, nes sutikime nenurodyta, jog jis siejamas ne tik su sąlyga sumokėti 700 000 Lt, bet ir su vekselio surašymu.
Atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 29-38), kurį palaikė atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2008 m. birželio 26 d. sutarties 8 punkte yra pasakyta, kad šalių susitarimu už naudojimąsi paskola palūkanos nenustatomos. Paskolos grąžinimo sąlygos galioja iki paskolos grąžinimo termino, todėl keičiant tik paskolos grąžinimo terminą, kitos paskolos sutarties sąlygos nekinta. Ieškovo sutikimai dėl paskolos grąžinimo pratęsimo suteikė atsakovui teisę nemokant jokių palūkanų naudotis negrąžinta paskolos dalimi iki ieškovo nustatyto termino – 2012 m. liepos 20 d. Todėl ieškovo reikalavimai dėl palūkanų atmestini. Be to, šie reikalavimai nėra tinkamai įrodyti. Vekselio surašymo aplinkybės bei su tuo susiję ieškovo surašyti 2012 m. liepos 12 d. susitarimas bei 2012 m. liepos 12 d. sutikimas įrodo, kad vekselyje nurodyta 540 000 Lt suma atspindi ne menamas palūkanas, o sumą garantijos, kuri galiotų tik tuomet, jeigu atsakovo skola 2012 m. liepos 12 d. nebūtų mažesnė už (700 000+540 000)=l 240 000 Lt. Pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai įrodo, kad 2012 m. liepos 12 d. skola buvo tik 698 480 Lt, todėl vekselyje įrašytas įsipareigojimas negalioja. Vekselyje surašyto įsipareigojimo aplinkybės (jeigu atsakovas nebūtų pasirašęs vekselio, ieškovas nesutiktų su parduoto įkeisto turto antriniu įkeitimu) atitinka ekonominio spaudimo įtakoje sudaryto sandorio sudėtį, todėl negalioja ir šia prasme. Pripažinus, kad 2012 m. liepos 12 d. vekselyje įrašytas įsipareigojimas negalioja, atmestinas reikalavimas priteisti 10 proc. palūkanas nuo vekselyje nurodytos sumos. Ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytą 15 proc. palūkanų normą ir šių palūkanų 543 816 Lt sumą. Pagal Lietuvos banko statistinius duomenis laikotarpiu nuo 2008 m. birželio iki 2012 m. birželio vidutinė metinė paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams eurais palūkanų norma svyravo nuo 3,41 (2012 m. birželis) iki 6,97 (2008 m. spalis) procento. Todėl joks protingas asmuo nesiskolintų už 15 proc. metines palūkanas. Dėl 543 816 Lt palūkanų sumos atsakovas paaiškina, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės skolos likučio ir jų suma priklauso nuo mokėjimų įskaitymo, o ieškinyje nėra jokių duomenų apie ieškovo poziciją dėl pagrindinės skolos pokyčių bei kaip ieškovas mano reikia įskaityti atsakovo atliktus mokėjimus. Dėl delspinigių atsakovas nurodo, kad 2008 m. birželio 26 d. sutarties 5 punkte yra pasakyta, kad delspinigiai mokami tik pažeidus sutartyje nustatytą paskolos grąžinimo terminą. Ieškovui nukeliant paskolos grąžinimo terminą ir nereikalaujant netesybų, visi atsakovo mokėjimai atlikti iki ieškovo nustatyto paskolos grąžinimo termino laikytini savalaikiais ir jiems netaikomos netesybos. Be to, ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie pagrindžia jo apskaičiuotą netesybų sumą. Netesybos, kaip ir palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės skolos likučio ir jų suma priklauso nuo pagrindinės skolos likučio pokyčių ir mokėjimų įskaitymo.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo notarė J. D. (t. 1, b. l. 106) dėl ieškinio pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad šalys atvyko į notarinę kontorą parengti V. N. sutikimą dėl pakartotinio įkeisto jam turto įkeitimo su sąlyga, kad 700 000 Lt bus sumokėta iki 2012 m. liepos 25 d. į ieškovo sąskaitą. Ieškovas teigė sutikimo su tokia sąlyga nepasirašys, nes tokia suma nepadengia atsakovo įsipareigojimo ieškovui dydžio. Ieškovas atsakovui pasiūlė pasirašyti vekselį. Šalys išvyko, netrukus vėl atvyko į kontorą, ieškovas pasirašė sutikimą. Notarei buvo paaiškinta, kad atsakovas likusios skolos dydžiui išrašė ieškovui vekselį. 2012 m. liepos 27 d. ji persiuntė ieškovui atsakovo surašytą dokumentą apie tai, kad skola padengta, vekselis laikytinas negaliojančiu, nes neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.
Trečiasis asmuo Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą (t. 1, b. l. 174-176), kuriame nurodė, kad 2012 m. liepos 12 d. suteikė paskolą Informacijos centrui „VIP“ įsigyti B. Č. nuosavybės teise priklausančias patalpas Mokyklos g. 53, Palangoje, kurios pirmos eilės hipoteka buvo įkeistos V. N.. Informacijos centrui „VIP“ suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas už paskolos lėšas perkamo turto antriniu įkeitimu. Tokiu būdu unija yra Informacijos centro „VIP“ kreditorius ir nurodyto įkeisto turto, kuris nuosavybės teise priklauso Informacijos centrui „VIP“ hipotekos kreditorius. Nesutinka su reikalavimu pripažinti sutikimą negaliojančiu, dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog sutikimas yra vienašalis sandoris, iš kurio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Sutikime nurodytą sąlygą atsakovas įvykdė, todėl ieškovas privalėjo įvykdyti savo įsipareigojimą išregistruoti hipoteką. Mano, kad ieškovo motyvai, kuriais atsisakė įvykdyti savo vienašalį sandorį, nepagrįsti. Jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlikęs iš anksto apgalvotus tyčinius nesąžiningus veiksmus, lėmusius tai, jog ieškovas savo parašu patvirtino, jo teigimu, neatitinkantį jo valios sutikimą. Jei sutikimo galiojimas būtų susijęs su vekseliu, tai ši sąlyga turėjo būti nurodyta sutikime. Iš pateiktų įrodymų sprendžia, kad ieškovas sutikimą pasirašė niekieno neverčiamas laisva valia. Pažymi, kad sutikimas patvirtintas notarine tvarka, todėl tai yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią.
Trečiasis asmuo Informacijos centras „VIP“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 189-193) nurodė, jog yra susijęs su atsakovu B. Č., nes atsakovo prievolė ieškovui buvo užtikrinta hipoteka turto, kurio savininku tapo trečiasis asmuo. Todėl ieškovo reikalavimas užtikrintas trečiojo asmens turto hipoteka. Tuo pačiu turtu antrine hipoteka užtikrinta trečiojo asmens prievolė Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“. Iš B. Č. nusipirko negyvenamąsias patalpas Mokyklos g. 53, Palangoje, su kuriuo buvo sutarę, jog 100 000 Lt trečiasis asmuo sumokės į pardavėjo nurodytą V. N. sąskaitą iki 2012 m. balandžio 12 d. mokėtinų sumų dengimui pagal 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartį. Minėtą sumą sumokėjo per kelis kartus (paskutinis mokėjimas 2012 m. birželio 18 d.). 2012 m. liepos 12 d. pastato įsigijimui ir renovavimui iš Kredito unijos gavo 970 000 Lt paskolą, kurios užtikrinimui buvo nustatyta hipoteka. 2012 m. liepos 13 d. su B. Č. pasirašė pirkimo pardavimo sutarties pakeitimą, kuriuo įsipareigojo iki 2012 m. liepos 25 d. į V. N. sąskaitą pervesti dar 700 000 Lt B. Č. paskolos dengimui. B. Č. buvo nurodęs, jog po pinigų pervedimo bus panaikinta antrinė hipoteka. Pinigus pervedė 2012 m. liepos 17 d., tačiau dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų su ieškovu trečiojo asmens turtui hipoteka nebuvo panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išklausius ieškovą, jo atstovą, atsakovo atstovą, trečiojo asmens Informacijos centras „VIP“ pirmininką, išnagrinėjus byloje esančius dokumentus, konstatuotina, jog 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartimi (t. 1, b. l. 11-12) ieškovas V. N. paskolino atsakovui B. Č. 445 00 eurų iki 2009 m. birželio 26 d. (Sutarties 1, 4 punktai). Sutarties 2 punktu numatė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti B. Č. įkeičia jam nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – poilsio namų patalpas su rūsiu, esančias Mokyklos g. 53, Palangoje. Be to, negrąžinus laiku paskolos B. Č. įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos (Sutarties 5 punktas). Už naudojimąsi paskola palūkanos šalių susitarimu nenustatytos (Sutarties 8 punktas). 2008 m. spalio 6 d. atsakovas grąžino 95 000 eurų (t. 1, b. l. 39). Tačiau atsakovas iki nustatyto paskolos grąžinimo termino visos paskolos negrąžino, todėl šalims sutarus, terminas ne kartą pratęstas, nurodant kokiais terminais, kokios sumos turi būti grąžintos (t. 1, b. l. 12, 41, 42-43). 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakovas ieškovui nesibaigus paskolos terminui grąžino 50 000 Lt (t. 1, b. l. 40), 2010 m. liepos 8 d. - 50 000 Lt (t. 1, b. l. 54), 2010 m. spalio 28 d. - 50 000 Lt (t. 1, b. l. 55), 2011 m. kovo 25 d. – 40 000 Lt (t. 1, b. l. 59), 2011 m. liepos 29 d. – 50 000 Lt (t. 1, b. l. 60), 2011 m. rugsėjo 8 d. – 50 000 Lt (t. 1, b. l. 61), 2011 m. lapkričio 11 d. – 50 000 Lt (t. 1, b. l. 62), 2011 m. gruodžio 19 d. – 30 000 Lt (t. 1, b. l. 63), 2012 m. gegužės 28 d. – 25 000 Lt (t. 1, b. l. 64), 2012 m. liepos 10 d. – 5 000 Lt (t. 1, b. l. 65), 2012 m. birželio 28 d. - 10 000 Lt, terminas pratęstas iki 2012 m. liepos 20 d. (t. 1, b. l. 46). Iš viso iki liepos 20 d. atsakovas asmeniškai grąžino 95 000 eurų ir 410 000 Lt.
2012 m. kovo 18 d. ieškovas pasirašė susitarimą, kuriuo sutiko, jog B. Č. parduotų ieškovui paskolos grąžinimui įkeistą turtą, numatant, kad pirkėjas iki 2012 m. kovo 31 d. perves V. N. nuo 100 000 Lt iki 500 000 Lt, likusią sumą 500 000 Lt B. Č. įsipareigojo pervesti iki 2012 m. gegužės 30 d., o V. N. – netrukdyti vykdomo pastato pardavimui ir reikalui esant nuimti įkeitimą nuo parduodamo pastato (t. 1, b. l. 44). 2012 m. kovo 26 d. notarė patvirtino V. N. sutikimą, kad B. Č. parduotų bei pakartotinai įkeistų ieškovui įkeistą turtą su sąlyga, kad 830 000 Lt suma iki 2012 m. gegužės 1 d. bus jam pervesta (t. 1, b. l. 45). 2012 m. kovo 27 d. B. Č. pardavė V. N. įkeistus pastatus Informacijos centrui „VIP“ (t. 2, b. l. 54-63), su kuriuo 2012 m. kovo 19 d. buvo sutaręs įgyvendinti investicinį projektą, susijusį su reabilitacijos centro veikla Šventojoje (t. 2, b. l. 37-53). Įkeisto turto pirkėjas Informacijos centras „VIP“ (t. 1, b. l. 66-67, ) V. N. už B. Č. pervedė 100 000 Lt (t. 1, b. l. 49-53), 2012 m. liepos 17 d. – 700 000 Lt (t. 1, b. l. 165). Informacijos centro „VIP“ įgytas turtas sutartine hipoteka įkeistas paskolos iš Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ grąžinimo užtikrinimui (t. 1, b. l. 158-164, 165).
2012 m. liepos 12 d. B. Č. išrašė vekselį, įsipareigodamas iki 2012 m. liepos 30 d. sumokėti 540 000 Lt adresu Palanga, J. J. g. 40, nurodydamas grafoje gavėjo banko rekvizitai – atsiskaitomosios sąskaitos numerį (t. 1, b. l. 13), o V. N. – susitarimą, kuriuo sutiko grąžinti skirtumą pinigų, jeigu bus įrodyta, kad padaryta klaida pervedant pinigus į jo sąskaitą (t. 1, b. l. 47).
Tą pačią dieną Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė J. D. patvirtino V. N. sutikimą, kad B. Č. pakartotinai įkeistų V. N. įkeistą sutartinės hipotekos lakštu turtą su sąlyga, kad 700 000 Lt iki 2012 m. liepos 25 d. bus pervesta į jo banko sąskaitą, įsipareigodamas atlikti būtinas atžymas dėl hipotekos išregistravimo (t. 1, b. l. 14, 48).
2012 m. liepos 27 d. minėta notarė V. N. persiuntė B. Č. prašymą anuliuoti vekselį bei tarpusavio atsiskaitymo aktą (t. 1, b. l. 15-18).
Ieškovas prašo priteisti jam 540 000 Lt skolą bei 10 proc. palūkanas nuo šios sumos, delspinigius 25 200 Lt bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindžia savo paaiškinimu, notariškai patvirtinta paskolos sutartimi (t. 1, b. l. 11-12), atsakovo išrašytu vekseliu (t. 1, b. l. 13), sutikimu (t. 1, b. l. 14), notarės atsiliepimu (t. 1, b. l. 106).
Dėl reikalavimų priteisti 540 000 Lt skolą ir 10 proc. palūkanas nuo šios sumos
Iš CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytos paskolos sutarties sampratos matyti, kad pagrindinė paskolos davėjo pareiga - pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, o gavėjo pareiga - grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo, t. y. mokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją atliekančias palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1dalis), paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. Šalių susitarimas dėl palūkanų dydžio turi neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).
Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovui ieškovas notariškai patvirtinta sutartimi paskolino 445 000 eurų, skolą litais nurodė 1 524 481 Lt (1 litas - 3,4258 euro). Atsakovas sutartyje numatytu terminu grąžino 95 000 eurų, taigi, liko skolingas 350 000 eurų arba 1 199 030 Lt. Ieškovui pratęsus paskolos grąžinimo terminą, pats asmeniškai atsakovas grąžino 410 000 Lt, o už jį Informacijos centras „VIP“ – 800 000 Lt. Taigi, iš viso atsakovas grąžino 95 000 eurų ir 1 210 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pateiktame prašyme (t. 1, b. l. 16-17) skolą litais nurodo 1 536 496 Lt (1 Lt - 3,4528 euro). Taigi, pagal jo skaičiavimus 350 000 eurų skola būtų lygi 1 208 480 Lt. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, jog skola ieškovui yra grąžinta. Tačiau ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu jis pats bei jo atstovas aiškino, jog ieškovas skolos grąžinimo terminus pratęsinėjo su sąlyga, kad atsakovas mokės 15 proc. palūkanas, kas sudarytų 543 816 Lt, su kuo nesutiko atsakovo atstovas, aiškindamas, jog šalys dėl palūkanų nebuvo susitarę. Nors ieškovas bei jo atstovas tikino, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, tačiau Sutarties 8 punkte nedviprasmiškai nurodyta, jog šalių susitarimu palūkanos nenustatomos (t. 1, b. l. 12). Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnis). Šis principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Šalių sudarytas paskolos sandoris, kuriuo šalys sutarė, kad palūkanos nenustatomos, yra patvirtintas notaro ir laikomas galiojančiu, kol nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas sutinka su atsakovo atstovu, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šalys šią sutartimi aptartą sąlygą dėl palūkanų nenustatymo savo susitarimu būtų pakeitusios. Ieškovas aiškino, kad, pratęsdamas skolos grąžinimo terminus, dėl palūkanų su atsakovu tarėsi žodžiu, nes atsakovas nesutiko, jog būtų tokia sąlyga įrašoma, sakė, jog ieškovas turįs atsakovu pasitikėti. Toks ieškovo aiškinimas niekuo nepagrįstas. Pats ieškovas yra nurodęs, kad atsakovas nesutiko mokėti 15 proc. palūkanų. Ieškovo nuomone, jo reikalavimą priteisti 540 000 Lt bei nuo šios sumos 10 proc. palūkanas pagrindžia atsakovo išrašytas vekselis, kuris, nesant visų privalomų rekvizitų, laikytinas paskolos rašteliu.
Įstatymas reikalauja, kad fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis, viršijanti 2000 Lt, turi būti rašytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtintais paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tačiau, kaip minėta, ieškovas atsakovui paskolino 445 000 eurų, pinigai pagal atsakovo pasirašytą vekselį jam perduoti nebuvo, su kuo sutinka ir pats ieškovas bei jo atstovas. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo aiškinimu, kad grąžinamus atsakovo pinigus užskaitė pirmiausia palūkanų dengimui, o tik po to skolai. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo ieškinyje dėstomas aplinkybes, jog nuvykus pas notarę dėl hipotekos nuėmimo, atsakovas sutiko sumokėti tik 700 000 Lt ir pareikalavo nuimti hipoteką nuo jo turto, tačiau ieškovas nesutiko, kadangi pagal susitarimą jam priklausė ir 15 proc. palūkanos, B. Č. buvo skolingas daugiau nei 543 816 Lt palūkanų, palūkanų grąžinimą įformino vekseliu 540 000 Lt sumai, kad surašydamas negaliojantį vekselį, atsakovas tyčia siekė išvengti ateityje didelio masto palūkanų prievolės įvykdymo ir pan. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas nesutiko nuimti hipotekos, nes atsakovas buvo nesumokėjęs palūkanų, sutikimą nuimti hipoteką davė tik įforminus palūkanų sumą. Taigi, paties ieškovo bei atstovo paaiškinimai leidžia manyti, kad buvo grąžinama atsakovui suteikta skola, bet ne palūkanos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nė viename rašte, kuriuo buvo pratęsiamas skolos grąžinimas ar priimami grąžinami pinigai, ieškovas nėra nurodęs, jog jais dengiamos palūkanos. Tai, kad ieškovas ieškinyje dalyką suformulavo, kaip skolos grąžinimą, nepatvirtina aplinkybių dėl sugrąžintos skolos užskaitymo kaip palūkanų. Nelaikytinos pakankamu įrodymu, patvirtinančiu skolos faktą bei dydį, notarės atsiliepime išdėstytos aplinkybės, nes ji pati šių aplinkybių nežino, žino tik tiek, kad ieškovas nesutiko su sutikime nurodyta suma bei tai, kad šalių paaiškinimu, likusiai skolos daliai buvo išrašytas vekselis (t. 1, b. l. 106).
Vekselis, tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia kad ši prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu - tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Įstatymo 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios.
Kaip byloje nustatyta, atsakovo surašytas vekselis neturi visų būtinų rekvizitų, todėl, kaip ir pats ieškovas nurodė, laikytinas tik paprastu skolos rašteliu. Konstatuotina, kad ieškovas, būdamas verslininkas, suvokdamas, kad surašytas vekselis patvirtina pinigų paskolinimo faktą bei įsipareigojimą juos grąžinti, todėl jame turi būti teisingai surašyti visi duomenys, nepatikrindamas duomenų teisingumo, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai. Pažymėtina, kad vekselio surašymo aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Ieškovas nurodo, jog vekselis surašytas dėl palūkanų, kurias žodžiu buvo sutikęs mokėti atsakovas, atsakovo atstovas tvirtino, kad atsakovui buvo būtinas ieškovo sutikimas dėl jam įkeisto turto pakartotinio įkeitimo, tačiau ieškovui tiksliai nežinant, kokia skola yra grąžinta, vekselis surašytas kaip garantija, kuri galiotų tik tuomet, jeigu atsakovo skola 2012 m. liepos 12 d. nebūtų mažesnė už (700 000+540 000)=l 240 000 Lt, kaip garantiją atsakovui, ieškovas surašė sutikimą grąžinti skirtumą pinigų, jeigu bus įrodyta, kad padaryta klaida pervedant pinigus į jo sąskaitą (t. 1, b. l. 47). Kad šalys tiksliai nežinojo, kiek skolos grąžinta, patvirtino ir teismo posėdžių metu. Taigi, vekselyje nurodyta suma ir sutikime nurodyta suma, atitinka negrąžintos skolos sumai (grąžinus 95 000 eurų). Sutiktina su atsakovo atstovu, kad ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytą 15 proc. palūkanų normą ir šių palūkanų 543 816 Lt sumą. Kaip galima spręsti, ši suma paskaičiuota už trejus metus nuo 2009 m. birželio 26 d. neatsižvelgiant į tai, jog skola dalimis buvo grąžinama.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl 540 000 Lt skolos ir 10 proc. palūkanų nuo šios sumos mokėjimo kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl reikalavimo priteisti 25 200 Lt delspinigių
Ieškovas prašo priteisti delspinigius už 180 dienų nuo nesumokėtos 700 000 Lt sumos, su kuo nesutinka atsakovas. Šalys Sutarties 5 punktu buvo sutarę, jog laiku nesugrąžinus paskolos, B. Č. įsipareigoja mokėti V. N. 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Taigi, šalys susitarė, kad delspinigius atsakovas mokės tuo atveju, jei bus pažeistas sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas. Kaip jau buvo aptarta, atsakovas sutartyje nustatytu terminu grąžino tik dalį jam suteiktos skolos, t. y. 95 000 eurų, tačiau po to ieškovas kas kart paskolos grąžinimo terminą pratęsdavo, nereikalaudamas jokių netesybų, o, priimdamas grąžinamus pinigus, yra pats nurodęs, jog B. Č. pinigus grąžina nesibaigus paskolos grąžinimo terminui (t. 1, b. l. 40). Kaip galima spręsti iš pateiktų įrodymų, visa skola turėjo būti grąžinta 2012 m. liepos 20 d. (t. 1, b. l. 46). Informacijos centras „VIP“ už atsakovą B. Č. likusią skolos sumą 700 000 Lt 2012 m. liepos 17 d. (t. 1, b. l. 165). Taigi, darytina išvada, kad skolos grąžinimo terminų atsakovas nepažeidė, todėl atmestinas prašymas priteisti delspinigius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie pagrindžia jo apskaičiuotą netesybų sumą.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 12 d. V. N. sutikimą reg. Nr. JD-1350
Ieškovas Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarės J. D. patvirtintą jo sutikimą, kad B. Č. pakartotinai įkeistų V. N. įkeistą sutartinės hipotekos lakštu turtą, ginčija, motyvuodamas tuo, kad B. Č. šį sutikimą išgavo iš anksto apgalvojęs tyčia apgaule (CK 1.91 straipsnis).
Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė tai sandorį sudarančio asmenis tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais. Apgaule galima pripažinti tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007 ir kt.).
Kaip minėta, V. N. sutikimą išdavė su sąlyga, kad 700 000 Lt iki 2012 m. liepos 25 d. bus pervesta į jo banko sąskaitą, įsipareigodamas atlikti būtinas atžymas dėl hipotekos išregistravimo (t. 1, b. l. 14, 48). 700 000 Lt suma buvo pervesta į jo sąskaitą 2012 m. liepos 17 d. (t. 1, b. l. 165). Taigi, sutikime atsakovui nurodyta sąlyga įvykdyta. Ieškovo aiškinimu, kita su sutikimu susijusi sąlyga yra vekselio išrašymas. Tačiau pažymėtina, kad sutikime tokia sąlyga įrašyta nebuvo. Vekselį, kaip neginčytini nustatyta, atsakovas rašė ieškovo patalpose. Vekselio surašymo aplinkybės aptartos anksčiau, todėl teismas jų nekartoja, tačiau dar kartą pažymi, jog pripažįsta, kad jei ir manant, jog atsakovas tyčia neužpildė visų privalomų vekselio rekvizitų, tai šito jis nuo ieškovo nenuslėpė, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti visų įrašų teisingumu, o to nepadaręs ar padaręs neatidžiai, pasielgė neapdairai, nerūpestingai, todėl nėra pagrindo pripažinti 2012 m. liepos 12 d. sutikimo negaliojančiu.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai aplinkybei padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti ieškovo prašymu jo reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones: Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytą areštą atsakovui B. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Žvejų g. 24, Vilkaviškis) priklausantiems nekilnojamiesiems ir kilnojamiesiems daiktams, turtinėms teisėms už 621 863,01 Lt (šeši šimtai dvidešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt trys litai ir vienas centas), uždraudžiant atsakovui juos bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovui teisę juos saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovas tokių daiktų ir teisių neturi ar turi nepakankamai, areštą jo piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas J. J. (duomenys neskelbrini), Palanga) bei 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikytą draudimą V. N. 2012 m. liepos 12 d. sutikimo reg. Nr. JD-1350 pagrindu atsakovo B. Č. turtui baigti ir išregistruoti hipoteką, kurios indentifikavimo kodas Nr. 03120080008261.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.