Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Sprendimo, kuriuo pareiškėja išregistruota iš PVM mokėtojų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad VMI 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (2.43) RPVM-21 „Dėl galimo PVM sukčiavimo“ pranešė pareiškėjai, kad analizės rezultatai rodo, jog UAB „Baltusa“ pirko prekes iš UAB „Solar sources“ (įm. kodas 302815686, reg. Adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „ROKAUTO“ (jm. kodas 300587458, reg. Adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „UGNA GROUP“ (įm. kodas 304224237, reg. Adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „Berijalis“ (įm. kodas 304198810, reg. Adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „Arsita“ (įm. kodas 304179354, reg. Adresas (duomenys neskelbtini)). Nurodyta, kad analizės metu nustatyta, jog šių prekių tiekimų grandinės mažiausiai vienas dalyvis nevykdė (-o) nustatytų PVM prievolių ir galimai buvo naudojamas sukčiavimo Europos Sąjungos viduje, siekiant išvengti PVM, tikslu. Rašte pažymėta, kad UAB „Baltusa“ pareiga yra įvertinti, kokių konkrečių veiksmų, atsižvelgiant į sandorių mastą, vertę, dažnumą ir pan. dera imtis, siekiant priimti sprendimą tapti / netapti atitinkamų sandorių šalimi. Rašte taip pat nurodoma, kad šis pranešimas neapriboja VMI teisės ateityje priimti sprendimą imtis bet kokių veiksmų, susijusių su UAB „Baltusa“ teise į PVM atskaitą ir (ar) susigrąžinti PVM permoką (skirtumą).

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-4-11222 „Dėl UAB „Baltusa“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, jog iš viso UAB „Baltusa“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo papildomai apskaičiuoti 1 398 235 Eur (814 166+584 069) mokesčiai į biudžetus ir pinigų fondus už 2016-2018 m., iš jų: 584 069 Eur pelno mokestis (2016 m. – 54 789 Eur, už 2017 m. – 304 646 Eur, už 2018 m. -224 634 Eur) ir 814 166 Eur PVM (2016 m. nustatytas 236 510 Eur, už 2017 m. – 275 066 Eur, už 2018 m. – 302 590 Eur).

2019 m gruodžio 10 d. VMI pateikė FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo Nr. (21.222 E) R-6621, kuriuo prašo pripažinti VMI civiliniu ieškovu dėl 1 398 235 Eur žalos, o civilinį ieškinį nagrinėti kartu su baudžiamąja byla ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti valstybės naudai 1 398 235 Eur iš UAB „Baltusa” ir subsidiariai iš A. S. ir V. S..

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veiklų tyrimo skyrius 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. 25/14-122-4543 „Dėl nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais“ VMI informavo, kad FNTT Šiaulių Panevėžio apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-6-00019-18 pagal požymius nusikalstamų veikų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas dėl UAB „Baltusa” (kodas 303234303, reg. (duomenys neskelbtini)) atsakingų asmenų galimų nusikalstamų veikų, kurie 2016-2018 m. į buhalterinę apskaitą įtraukė galimai neįvykusias ūkines operacijas su Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse registruotais ūkio subjektais ir tuo pagrindu nepagrįstai padidino PVM atskaitą, sumažindami mokėtiną į biudžetą PVM ir taip fiktyviai įteisindami UAB „Baltusa“ naudai PVM atskaitą. Nurodoma, kad iš turimų duomenų matyti, jog atsiskaitydami už paslaugas UAB „Baltusa“ atsakingi asmenys naudoja grynuosius pinigus, surašydami kasos dokumentus, todėl VMI buvo prašoma teisės aktų nustatyta tvarka apriboti Bendrovei atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir įvertinti galimybę UAB „Baltusa“ išregistruoti iš PVM mokėtojų.

Iš duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – „Liteko“) matyti, kad VMI 2020 m. kovo 27 d. priėmė nurodymą, kuriuo nurodė pareiškėjai laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsiskaityti negrynaisiais pinigais, jei atsiskaitymo suma viršija 10 Eur (toliau – Nurodymas), tuo pagrindu, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė PVM pagal neturinčias juridinės galios PVM sąskaitas-faktūras, o Nurodymo tikslas grindžiamas siekiant išvengti galimų fiktyvių sandorių su ūkio subjektais ir atsiskaitymų su jais. Pareiškėja dėl Nurodymo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris administracinėje byloje Nr. eI3-3194-281/2020 2020 lapkričio 10 d. priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Baltusa“ skundą dėl Nurodymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veiklų tyrimo skyrius 2020 m. balandžio 14 d. pranešimu informavo VMI, kaip civilinį ieškovą, apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-6-00019-18. Duomenys „Liteko“ patvirtina, kad ši baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (baudžiamosios bylos Nr. 1-2063-1053/2020).

PVMĮ ir Taisyklių nuostatos nenustato konkrečių veiksmų, kurių turėtų imtis mokesčių administratorius, vykdydamas savo funkciją dėl PVM mokėtojo išregistravimo iš PVM mokėtojų savo iniciatyva, todėl ši funkcija turi būti vykdoma, atidžiai renkant ir vertinant įrodymus, taip, kad nebūtų pažeistos mokesčių mokėtojo teisės (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1899/2013). LVAT praktikoje konstatuota, kad PVM mokėtojų išregistravimas turėtų būti taikomas, visų pirma, tų subjektų atžvilgiu, kurie neegzistuoja, arba vengia kontaktų su mokesčių administratoriumi, nes būtent tokiais atvejais subjektai, realiai nevykdantys veiklos, tik teikia sąskaitas faktūras. Atvejai, kai mokesčių mokėtojai, nevykdydami veiklos, tik formaliai atlieka veiksmus, susijusius su PVM apmokestinama veikla, gali būti susiję su PVM sukčiavimu, kuriam esant gali būti ribojamos iš PVM vykdymo atsirandančios mokesčių mokėtojų teisės. Taigi, mokesčių administratorius, tvarkydamas PVM mokėtojų registrą, turi galimybę nustatyti ir PVM sukčiavimo atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-101/2013). LVAT praktikoje konstatuota, kad išregistruoti mokesčių mokėtoją iš PVM mokėtojų galima, jeigu yra surenkami įrodymai dėl įstatyme nustatytų prielaidų, kurioms esant mokesčių mokėtojas išbraukiamas iš registro, buvimo. Tokia prielaida negali būti tik kai kurių mokesčio mokėtojo pareigų nevykdymas. Turi būti nustatyta aplinkybių visuma, patvirtinanti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos arba neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-101/2013).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėja, siekdama paneigti mokesčių administratoriaus poziciją, turėjo teismui pateikti konkrečius, pagrįstus faktiniais duomenimis paaiškinimus dėl ekonominės veiklos vykdymo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1356/2013).

Kaip matyti iš bylos medžiagos VMI prielaidas, sąlygojusias išregistruoti Bendrovę iš PVM mokėtojų, patvirtina į bylą pateikti įrodymai: FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr.25/14-1-22-18161 ir 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. 25/14-1-22-4543 informavo VMI, kad atlieka pareiškėjos, jos vadovo V. S. ir buvusio vadovo A. S. ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo baudžiamoje byloje Nr. 06-6- 00019-18 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje ir pateikė FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvadą Nr. 04/14-2-4-11222 dėl pareiškėjos ūkinės finansinės veiklos už 2016 m. sausio mėn. - 2018 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį. Pastarojoje konstatuota, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. pagal PVM nemokančių, realios veiklos nevykdančių įmonių (UAB „Amberlenda“, UAB „Logitransa“, UAB „Sodrina“, UAB „Traneta“, UAB „Eurotakas“, UAB „Rakaza“, UAB „Berijalis“, UAB „Arsita“, UAB „Solar-sources“, UAB „UGNA GROUP“, UAB „ROKAUTO“, Technotop sp/ Z. O. O., UAB „Versona“, UAB „Standartinės investicijos“) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras už 5 257 743 Eur sumą ir iš jos 846 338 EUR PVM įtraukė į buhalterinę apskaitą. Pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė 846 338 Eur pirkimo PVM, įgijo teisę šios PVM sumos dydžiu sumažinti ir/arba panaikinti PVM mokestines prievoles, t. y. gavo mokestinę naudą - išvengė didelės vertės turtinės prievolės, nesumokėdama į valstybės biudžetą 846 338 Eur PVM. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad pareiškėja Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2016 - 2018 m. įrašė neteisingus duomenis apie apmokestinamą pelną bei pelno mokestį ir nesumokėjo 584 069 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Specialisto išvada patvirtina, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas, tiriant kelių ekonominiais ryšiais susijusių ūkio subjektų apskaitos dokumentus, taip pat ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus, buvo apklausti fiziniai asmenys ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog VMI Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir akivaizdžiai patvirtina, kad Bendrovės PVM mokėtojo kodas buvo naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje.

Pareiškėja skunde teigia, jog jos užsienio kontrahentai buvo tikrinami praėjus daugiau nei metams, todėl jie nerandami arba tiesiog nepavyksta su jais susisiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog pati pareiškėja nepateikė jokių įrodymų teismui apie savo užsienio kontrahentus, kurie patvirtintų arba paneigtų Specialisto išvadoje pateiktus duomenis, nes, kaip jau minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Pareiškėjos teismui pateikti įrodymai: pavienis balandžio mėn. užsakymas, PVM deklaracijos, 2019 m. gruodžio 31 d. balansas bei pelno ataskaita nepaneigia Specialisto išvadoje konstatuotų faktų ir neįrodo, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu intensyviai vykdė teisėtas ūkines operacijas.

Pareiškėja skunde teigia, jog ginčijamas Sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas, kadangi paremtas bendrais teiginiais, jų neindividualizuojant ir neargumentuojant, t. y. neaišku, kuo remiantis VMI padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos ir nesudaro sandorių dėl prekių ar paslaugų tiekimo, be to, jame nėra daroma nuoroda į pažymą ar kitą dokumentą, nėra pateikti argumentai dėl Sprendime išvardytų pagrindų, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgdamas į jo turimus duomenis, priėmė skundžiamą Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų. Sutiktina su pareiškėja, jog skundžiamame Sprendime nėra nurodyti duomenys, t. y. pažyma ar kitas dokumentas, į kuriuos atsižvelgdama pareiškėja priėmė Sprendimą. Tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad dar 2018 m. gruodžio 7 d. raštu „Dėl galimo PVM sukčiavimo“ VMI įspėjo UAB „Baltusa”, kad ji yra įtraukta į prekių tiekimų grandines, kur mažiausiai vienas dalyvis nevykdė (-o) nustatytų pridėtinės vertės mokesčio prievolių ir galimai buvo naudojamas sukčiavimo Europos Sąjungos viduje, siekiant išvengti PVM, tikslu. Be to, iš FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto “Dėl ieškinio pateikimo byloje NR. 06-6-00019-18“ matyti, jog FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-6-00019-18 pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kurioje pranešimai apie įtarimus yra surašyti Bendrovės vadovui V. S., buvusiam vadovui A. S. ir juridiniam asmeniui UAB “Baltusa“. Atsižvelgiant į minėtus įrodymus, pareiškėjos teiginys, jog jai neaišku, kokiais duomenimis remiantis atsakovė nusprendė išregistruoti Bendrovę iš PVM mokėtojų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjai akivaizdžiai ir neabejotinai buvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir apie baudžiamojoje byloje jai pareikštus įtarimus.

Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos, todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.