- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- eI-3269-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maximax“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maximax“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Maximax“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Vilniaus apskrities VMI) 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (17.26-40) RES-71294 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI įregistruoti pareiškėją pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoju.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamu Vilniaus apskrities VMI sprendimu Bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų. Atsakovė ginčijamame sprendime nurodė, kad Bendrovė nevykdo PVM apmokestinamos veiklos; Bendrovė vykdė sandorius su užsienio juridiniais asmenimis, apie kuriuos turima prieštaringa informacija; Bendrovės PVM kodas naudojamas PVM sukčiavimo srityje; Bendrovė neatsiliepia į mokesčių administratoriaus raginimus pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą.
Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus apskrities VMI pateikiamos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 75 straipsnio 4 daliai, kadangi Vilniaus apskrities VMI 2018 m. balandžio 20 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.70-32) FR1042- 1877 (toliau – ir pažyma) nurodyta, jog Bendrovė prekiavo su Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos bendrovėmis, taip pat Bendrovės vardu deklaruota prekių ir paslaugų pirkimų už 14 273 976 Eur, o prekių pardavimų – už 14 250 566 Eur. Pažymi, kad Vilniaus apskrities VMI surinktoje informacijoje nurodyta, jog operatyvaus patikrinimo metu su Bendrovės direktore susirašinėta anglų kalba, el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) bei Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančia UAB „Auditas LT”. Pareiškėjos teigimu, pažymoje surinkti faktai liudija, kad pareiškėja vykdo ekonominę veiklą, sudaro sandorius su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių įmonėmis, tinkamai tvarko buhalterinę apskaitą ir deklaruoja PVM sandorius, todėl nebuvo ir nėra teisinio pagrindo išregistruoti ją iš PVM mokėtojų.
Teigia, kad Vilniaus apskrities VMI sprendimas išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų nėra motyvuotas ir pagrįstas, kadangi paremtas bendrais teiginiais, jų neindividualizuojant ir neargumentuojant, t. y. neaišku, kuo remiantis Vilniaus apskrities VMI padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos ir nesudaro sandorių dėl prekių ar paslaugų tiekimo. Pareiškėja paaiškina, kad sprendime nėra daroma nuoroda į pažymą, nėra pateikti argumentai dėl sprendime išvardytų pagrindų. Todėl Vilniaus apskrities VMI ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
Bendrovė, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, tvirtina ir tai, kad ji neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų ir dokumentų dėl pažymoje nustatytų aplinkybių. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 115 straipsniu, 117 straipsniu, 118 straipsniu, 121 straipsnio 2 dalimi, 128–132 straipsniais, pažyma nėra individualus teisės aktas, sukeliantis teisines pasekmes mokesčių mokėtojui ir kurį būtų galima skųsti, todėl Vilniaus apskrities VMI negalėjo remtis pažyma, priimdama sprendimą išregistruoti iš PVM mokėtojų.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Vilniaus apskrities VMI priimtas ginčijamas sprendimas yra individualus teisės aktas, tiesiogiai įtakojantis pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl Vilniaus apskrities VMI netinkamai išdėstė visas aplinkybes ir nepagrindė PVMĮ 75 straipsnyje 4 dalyje išvardintų pagrindų, dėl to priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą išregistruoti Bendrovę iš PVM mokėtojų (el. b. l. 1–6).
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus darbuotojai atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą už 2017 m. balandžio mėn. — 2018 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja realios ekonominės veiklos nevykdo, naudojama iš anksto suplanuotoje galimo tarptautinio PVM sukčiavimo arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo schemoje. Bendrovės vardu veikia nenustatyti asmenys, o Bendrovės direktorė M. C. yra tik statytinis asmuo. Juridinių asmenų registre Bendrovė įregistruota 2006 m. lapkričio 8 d., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuo 2017 m. kovo 22 d. pasikeitė Bendrovės savininkai, tačiau paliktas tas pats buveinės registracijos adresas. Bendrovės direktore, nuo 2017 m. kovo 22 d. vienintelė akcininkė ir nuo 2017 m. balandžio 24 d. vienintelė darbuotoja, yra įforminta S. R. pilietė M. C.
UAB ,,Auditas LT” direktorė L. P., derindama buhalterinės apskaitos tvarkymo teikimo sutarties pasirašymą su UAB „LUNERA“ direktore S. piliete J. H., su klientu susirašinėjo el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Šio el. pašto adrese nurodytos Čekijos įmonės „D. R. g.” direktore yra įforminta Bendrovės direktorė. Be to, ši Čekijos įmonė nuo 2017 m. pradžios yra įforminusi sandorius su tomis pačiomis Slovakijos, Vengrijos įmonėmis, su kuriomis sandorius yra deklaravusi ir Bendrovė. Atsakovė pažymi, kad nuo 2017 m. spalio mėn. „D. R. g.” yra įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą Čekijoje, nes ši kompanija turi virš 280 000 Eur PVM nepriemoką. Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, kad Bendrovė ir UAB ,,LUNERA” faktiškai yra kontroliuojamos tų pačių asmenų.
Informavus, kad UAB ,,LUNERA” išregistruota iš PVM mokėtojų, tuo pačiu telefono numeriu, kuris nurodomas kaip Lenkijos įmonės „ELLSHOP“ kontaktinis telefono numeris, paskambinusi moteris anglų kalba domėjosi apie UAB ,,LUNERA” išregistravimo iš PVM mokėtojų priežastis, todėl mano, kad šiai Lenkijos įmonei Bendrovės, o ne UAB „LUNERA“ vardu buvo forminami prekių pardavimai. Taip pat pažymi, kad Bendrovės ir UAB „LUNERA“ prekių pirkimo ir pardavimo, transportavimo sandoriai, pinigų transakcijos įformintos su tomis pačiomis Čekijos, Slovakijos, Lenkijos įmonėmis, tik UAB „LUNERA“ vardu sandoriai pradėti forminti nuo 2017 m. gruodžio mėn. Be to, sutampa ir šių abiejų įmonių vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų tai pačiai Lenkijos įmonei „TIMNO“ datos. Bendrovės ir UAB „LUNERA“ vardu išrašomos PVM sąskaitos faktūros atrodo identiškai, skiriasi tik įmonių logotipai ir sąskaitose faktūrose nurodomi duomenys apie įmones ir prekes. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovės direktorės ir UAB „LUNERA“ direktorės el. laiškuose naudojamas tas pats kreipinys, o atsakymai į atsakovės pateiktus klausimus el. paštu atsiųsti kelių minučių skirtumu.
Bendrovės direktorė, kaip ir UAB „LUNERA“ direktorė, nurodo, kad yra S. pilietės ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokestis pervedamas į sąskaitą Vengrijos banke. Bendrovė ir UAB „LUNERA“ prie banko sąskaitų, esančių tame pačiame AB „L. B.“ banke, jungiasi dažniausiai tomis pačiomis dienomis tais pačiais IP adresais Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, nors šių abiejų įmonių banko sąskaitas valdyti yra įgaliotos tik šių įmonių direktorės, kurios gyvena (duomenys neskelbtini). Prisijungimas, iš to paties IP adreso, dažniausiai yra tik kelių valandų ar minučių skirtumas tarp iš UAB „LUNERA“ banko sąskaitos padaryto pinigų pervedimo į prekių tiekėjo Čekijos įmonės „LENTRADE“ sąskaitą banke ir pinigų pervedimo iš Bendrovės banko sąskaitos Bendrovės tiekėjams, t. y. tai pačiai Čekijos įmonei „LENTRADE“ ir Slovakijos įmonei „BSMART CAPITAL“, arba jungiantis prie abiejų šių Lietuvos įmonių banko sąskaitų panašiu metu ir tais pačiais IP adresais siekiant patikrinti, ar yra į banko sąskaitas įplaukę pinigai iš „SAERDAM SOLUTION“, kuri yra pagrindinė kompanija, pervedanti pinigus už Lenkijos įmones, kurioms prekių tiekimus įformino tiek Bendrovė, tiek ir UAB „LUNERA“. Atliekant pinigų pervedimus dažniausiai jungiamasi iš Vengrijos ir Liuksemburgo IP adresų, netgi kai kada tą pačią dieną buvo jungiamasi iš šių abiejų šalių kartu. Taip pat 2017 metais po savaitę buvo jungiamasi iš Graikijos ir JAV. Mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovės direktorė ir UAB ,,LUNERA” direktorė prisijungimus internetu prie AB „L. B.“ banko sąskaitų korteles ir slaptažodžius perdavė operatyvaus patikrinimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ir faktiškai valdo šių įmonių banko sąskaitas.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Bendrovės veikla nesiekiama uždirbti pajamų ir gauti pelno, o jos vardu įforminti iš anksto suplanuoti karuseliniai sandoriai tarp tos pačios grupuotės kontroliuojamų skirtingų šalių įmonių. Atsakovė paaiškina, kad Bendrovė iki 2017 m. balandžio mėn. teikė nulines PVM deklaracijas, tačiau nuo 2017 m. gegužės mėn., įforminus S. pilietę Bendrovės direktore, kas mėnesį PVM deklaracijose pradėti deklaruoti didelių verčių sandoriai tik su ES PVM mokėtojais kaip trikampė prekyba. 2017 m. gegužės – 2018 m. vasario mėn. laikotarpiu Bendrovės vardu deklaruota prekių ir paslaugų pirkimų iš viso už 14 273 976 Eur. Taip pat 2017 m. balandžio – 2018 m. vasario mėn. laikotarpiu Bendrovės vardu deklaruota prekių pardavimų iš viso už 14 250 566 Eur. Bendrovė taip pat užsienio kompanijoms įformino paslaugų teikimą iš viso už 57 100 Eur. Čekijos įmonės „LENTRADE“ ir Slovakijos įmonės „BSMART Capital“ vardu Bendrovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įvardinta, kad parduodami mobilieji telefonai su specifikacija Kinijai ar Honkongui, tačiau prekių perpardavimas Bendrovės vardu įformintas Lenkijos įmonėms. Bendrovės vardu per mėnesį tariamai įsigyjamos prekės pagal Čekijos įmonės „LENTRADE“ ar „BSMART Capital“ vardu išrašytas po 4–6 PVM sąskaitas faktūras, kurių kiekvienoje nurodoma vidutiniškai apie 60 000–100 000 Eur prekių vertė, tačiau pardavimai Bendrovės vardu įforminami Lenkijos įmonėms pagal tą pačią dieną išrašytas nuo 2 iki 193 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodoma vidutiniškai po 3 500 Eur prekių vertė. Be to, prekių pirkimo ir pardavimo datos Bendrovės gautose ir išrašytose PVM sąskaitose faktūrose sutampa arba skiriasi tik viena diena. Beveik kiekvienoje pareiškėjos išrašytoje PVM sąskaitoje nurodoma iki 4 EUR nuolaida, dažniausiai taip, kad galutinė PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma suma taptų suapvalinta, t. y. būtų be centų. Už kiekvieną nurodytą mėnesį PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma su minuso ženklu varijuoja nuo 9 000 Eur iki 39 384 Eur. Bendrovės direktorė paaiškino, kad suteikia nuolaidą priklausomai nuo apyvartos nuo bendradarbiavimo pradžios ir taip motyvuoja pirkėją bendradarbiauti ateityje. Bendrovės PVM deklaracijose nuo 2017 m. balandžio mėn. iki gruodžio mėn. gaunasi iš viso neigiamas skirtumas tarp pardavimų ir pirkimų, t. y. susidaro - 173 519 Eur nuostolis, todėl mano, kad tokiu būdu siekiama įforminti pirkimus ir pardavimus taip, kad už 2017 m. nereikėtų mokėti pelno mokesčio.
Tikrinamuoju laikotarpiu mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad už Lenkijos įmonėms „ABRAHAM SERVICE“, „TIMNO“, „ELLSHOP“ tariamai parduotas prekes atsiskaitė ne pačios Lenkijos įmonės, bet kiti asmenys. Bendrovės direktorė paaiškinime nurodė, kad už Lenkijos įmones pinigus perveda prekes į Lenkiją gabenusi transporto kompanija „SAERDAM SOLUTIONS“, nes vairuotojas P. P. nuveža prekes nurodytu adresu, paima grynuosius pinigus iš asmens, kuris pasirašo CMR, įneša juos į banko sąskaitą ir pinigai pervedami Bendrovei. Atsakovė pažymi, kad Slovakijos įmonės „SAERDAM SOLUTIONS“ direktorius yra V. pilietis P. P., o visuose CMR, pagal kuriuos buvo gabenamos prekės į Lenkiją, kaip gavėjai yra pasirašę tų pačių 3 Lenkijos įmonių direktoriai.
Bendrovės direktorė nurodo, kad dalį pinigų už Lenkijos įmonėms parduotas prekes pervedė „LEDENE LIMITED“ pagal konfidencialų susitarimą ir tai nėra COD paslauga (pinigų surinkimo pristatant prekes paslauga). Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Honkonge (Kinijoje) registruota kompanija „LEDENE LIMITED“ nuo 2017 m. liepos 4 d. yra Slovakijos įmonės „Bluefin Century“ akcininkė, kuriai priklauso 99,4 proc. įmonės akcijų, t. y. įmonės kapitalą yra įnešusi 1 500 000 Eur. „Bluefin Century“ prekes tiekia Bendrovei, o pinigai už šias tariamai patiektas prekes per kelias tarpines įmones ateina iki „Bluefin Century“ iš Bendrovės, kuri šiuos pinigus gauna iš šias prekes pardavusios Slovakijos įmonės akcininkės „LEDENE LIMITED“, todėl daro išvadą, kad tie patys pinigai cirkuliuoja ratu.
Atsakovės tvirtinimu, operatyvaus patikrinimo metu pateikti prekių gabenimo dokumentai yra surašyti formaliai ir neįrodo prekių nugabenimo dokumentuose nurodytiems asmenims fakto, kadangi pateikti CMR yra identiški, skiriasi tik juose nurodyta prekių išgabenimo data, prekių kiekis ir nurodytų PVM sąskaitų faktūrų numerių intervalai. Visi duomenys CMR yra įrašyti ranka didžiosiomis raidėmis, tačiau skiriasi rašysena iki 2017 m. lapkričio mėn. ir vėliau. Už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. pateiktos tik CMR kopijos, o už vėlesnius laikotarpius CMR originalai, ant kurių uždėti originalūs prekių siuntėjo, t. y. Čekijos įmonės „ASPLEMANT“, vežėjo Slovakijos įmonės „SAERDAM SOLUTIONS“ ir prekių gavėjų Lenkijos įmonių „ABRAHAM SERVICE“, „ELLSHOP“, „TIMNO“ spaudai. Šalia šių spaudų taip pat uždėti ir šių Lenkijos įmonės direktorių Z. A., L. P., J. A. parašo spaudai atitinkamai, todėl mano, jog buvo imituojama, kad šios Lenkijos įmonės prekes gavo. Be to, nei viename CMR nenurodyta nei kada gautos prekės, nei kas jas priėmė. Visuose CMR nurodyta ta pati transporto priemonė, kuria tariamai gabenamos prekės, t. y. (duomenys neskelbtini), nėra registruota Slovakijoje, kurioje yra įsikūręs vežėjas „SAERDAM SOLUTIONS”. Šis automobilio numeris neatitinka nei Slovakijoje, nei Vengrijoje naudojamų automobilių registracijos numerio struktūros, taip pat šis automobilis nėra registruotas ir Lenkijoje. Tas pats automobilis (duomenys neskelbtini) yra nurodytas visuose ne tik pareiškėjos, bet ir UAB „LUNERA“ pateiktuose CMR, kuriuose sutampa ir prekių gabenimo datos. CMR nurodoma, kad iš Čekijos į Lenkiją gabenama 1–2 dėžės elektronikos prietaisų, šalia nurodant PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų atitinkamai Lenkijos įmonei numerius ar numerių intervalus, t. y. nurodomas tas pats prekių kiekis vienoje–dvejose dėžėse, kuris buvo tariamai įsigytas iš Čekijos įmonės, nors prekių gavėjui Lenkijos įmonei šiam prekių kiekiui yra išrašyta virš 50 PVM sąskaitų faktūrų, kurių kiekvienoje nurodytos skirtingos prekės ar jų kiekiai. Bendrovės direktorė pateiktame paaiškinime nurodė, kad dėl 3 500 Eur neviršijančios sumos su Lenkijos įmonėmis buvo susitarta sutartyje dėl prekių pardavimo, prieštarauja operatyvaus patikrinimo metu pateiktų sutarčių su Lenkijos įmonėmis nuostatoms, nes jose tokia sąlyga nenurodoma. Atsakovė pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Lenkijoje draudžiama apmokestinamiesiems asmenims atsiskaityti grynaisiais pinigais už didesnę nei 15 000 PLN (3 566 Eur) sumą. Bendrovės vardu Lenkijos įmonėms išrašyta prekių pardavimo PVM sąskaita faktūra neviršija šios sumos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad operatyvaus patikrinimo metu nepateikta įrodymų, kodėl yra būtina tai pačiai Lenkijos įmonei tą pačią dieną išrašyti per 100 PVM sąskaitų faktūrų, kurių kiekvienoje nurodoma po kelias prekes, jei vis tiek prekės tariamai gabenamos tuo pačiu adresu ir jas tariamai priima ta pati Lenkijos įmonė. Bendrovė nenurodė klientų, kurie šias prekes gauna ir atsiskaito grynaisiais pinigais, ypač atsižvelgiant į tai, kad tos pačios Lenkijos įmonės, kurios pagal pateiktus dokumentus turėjo būti galutinėmis prekių gavėjomis, per tą patį laikotarpį deklaravo prekių pardavimus Čekijos įmonėms. Pagal CMR prekės iš Čekijos gabenamos tiesiai į Lenkiją ir pardavėjas Čekijoje žino, kas yra jos klientės – Bendrovė – pirkėjas, sandoriai su Bendrove tampa nenaudingi ekonomine prasme.
Atsakovės teigimu, Bendrovės vardu veikiantiems asmenims nėra svarbios prekės ar saugus jų pristatymas tikriesiems gavėjams, kadangi sutarčių su prekių ir paslaugų tiekėjais ir pirkėjais nuostatos yra formalios, neatitinka PVM sąskaitose faktūrose bei CMR nurodytos informacijos. Taip pat Bendrovei nėra svarbi nei prekių apskaita, nei perkamų ir parduodamų prekių savybės ir kokybė, nes prekių kiekinė apskaita nevedama, argumentuojant, kad visos nupirktos prekės iš karto perparduodamos.
Atsakovė atsižvelgdama į tai, kad vienas pagrindinių Čekijos įmonės „LENTRADE“ tiekėjų yra Slovakijos įmonė „BSMART“, o Lietuvos įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose nurodytas prekių, parduotų minėtoms abejoms Lenkijos įmonėms, pristatymo adresas yra tas pats, taip pat į tai, kad kartojasi dalis abiejų Lietuvos įmonių įsigytų ir parduotų telefonų IMEI numeriai, daro išvadą, kad įforminami dalies tų pačių mobiliųjų telefonų perpardavimai ir šių įmonių vardu įforminti tarpusavio sandoriai yra fiktyvūs. Visų įmonių, išskyrus „LENTRADE“ ir „OFS Logisztika“, kontaktiniai duomenys yra tik gmail pašto dėžučių adresai. Čekijos įmonės „LENTRADE“ interneto puslapis www.lentrade.org yra neinformatyvus ir primityviai sukurtas, jame nėra pateikiama daug informacijos apie įmonę ir prekių asortimentą. Be to, realią ekonominę veiklą vykdančioms įmonėms gmail pašto adresų naudojimas nėra įprastas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime tvirtina, kad Bendrovės tiekėjų ir pastarųjų kontrahentų, įforminusių prekių tiekimus, vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų numeracijos struktūra yra panaši ir padedanti atskirti, kurios sąskaitos priklauso kurioms į sandorių grandinę įtrauktoms įmonėms, t. y. Čekijos įmonių „LENTRADE“ ir „ATLAS CZECH Electronics“ PVM sąskaitų faktūrų numeriai prasideda raidėmis EU, Slovakijos įmonės „BSMART CAPITAL“ vardu išrašytų PVM sąskaitų numeriai prasideda raidėmis SK/EU, UAB „LUNERA“ vardu išrašytos sąskaitos prasideda raidėmis LV.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad mokesčių administratorius 2018 m. balandžio 16 d. pranešimu Nr. (17.26-40)RES-62249 įpareigojo Bendrovę iki 2018 m. balandžio 30 d. pateikti papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių, tačiau pareiškėja papildomos informacijos nepateikė. Taip pat Bendrovė buvo informuota, jog nepateikus prašomos informacijos bus išregistruota iš PVM mokėtojų. Pažymi, kad Bendrovė 2018 m. balandžio 20 d. sužinojo apie išregistravimo iš PVM mokėtojų motyvus (el. b. l. 22–33, 61–72).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokestinamojo asmens išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI 2018 m. balandžio 16 d. Pranešime Nr. (17.26-40) RES-62249 nurodė, jog Bendrovė nevykdo ekonominės veiklos ir / ar per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų valstybių narių, todėl iki 2018 m. balandžio 30 d. nepateikus papildomos informacijos apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar nepateikus dokumentų apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių, mokesčių administratoriaus iniciatyva Bendrovė bus išregistruota iš PVM mokėtojų (el. b. l. 53,92).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / Išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33.1 papunktyje (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. VA-47 redakcija) nustatyta, kad vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų registro gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčių administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių. Išvada, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, turi būti pagrįsta surinktais įrodymais, kurių pakankamumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
PVMĮ ir Taisyklių nuostatos nenustato konkrečių veiksmų, kurių turėtų imtis mokesčių administratorius, vykdydamas savo funkciją dėl PVM mokėtojo išregistravimo iš PVM registro savo iniciatyva, todėl ši funkcija turi būti vykdoma, atidžiai renkant ir vertinant įrodymus, taip, kad nebūtų pažeistos mokesčių mokėtojo teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1899/2013). LVAT praktikoje konstatuota, kad PVM mokėtojų išregistravimas turėtų būti taikomas, visų pirma, tų subjektų atžvilgiu, kurie neegzistuoja, arba vengia kontaktų su mokesčių administratoriumi, nes būtent tokiais atvejais subjektai, realiai nevykdantys veiklos, tik teikia sąskaitas faktūras. Atvejai, kai mokesčių mokėtojai, nevykdydami veiklos, tik formaliai atlieka veiksmus, susijusius su PVM apmokestinama veikla, gali būti susiję su PVM sukčiavimu, kuriam esant gali būti ribojamos iš PVM vykdymo atsirandančios mokesčių mokėtojų teisės. Taigi, mokesčių administratorius, tvarkydamas PVM mokėtojų registrą, turi galimybę nustatyti ir PVM sukčiavimo atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013). LVAT praktikoje konstatuota, kad išregistruoti mokesčių mokėtoją iš registro galima, jeigu yra surenkami įrodymai dėl įstatyme nustatytų prielaidų, kurioms esant mokesčių mokėtojas išbraukiamas iš registro, buvimo. Tokia prielaida negali būti tik kai kurių mokesčio mokėtojo pareigų nevykdymas. Turi būti nustatyta aplinkybių visuma, patvirtinanti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos arba neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą nepateikė Vilniaus apskrities VMI informacijos apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar dokumentų apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių, informuojančių apie Bendrovės PVM apmokestinamąją veiklą, todėl mokesčių administratorius nustatęs, kad Bendrovė ekonominės veiklos, taip pat ir įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdo, išregistravo Bendrovę iš PVM mokėtojų registro. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog Bendrovė Vilniaus apskrities VMI būtų pateikusi paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR 0600 formą ar gaunamas ir išrašomas PVM sąskaitas faktūras.
LVAT praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, LVAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, LVAT 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nenurodyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais objektyviais įrodymais remiantis buvo nuspręsta Bendrovę nuo 2018 m. gegužės 3 d. išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Ginčijamame sprendime nurodytas įstatyminis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėja išregistruojama iš PVM mokėtojų, tačiau išregistravimo iš PVM mokėtojų faktinis pagrindas nenurodytas, o tik deklaratyviai nurodoma, jog PVM apmokestinama veikla nevykdoma, su užsienio apmokestinamaisiais asmenimis vykdomi sandoriai, apie kuriuos mokesčių administratorius gavo prieštaringos informacijos, PVM mokėtojo kodas naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje, Bendrovė nepateikia paaiškinimo, nors VAĮ bei Taisyklės mokesčių administratorių įpareigoja aiškiai nurodyti išregistravimo pagrindą. Sprendime nedetalizuota, nemotyvuota ir objektyviais duomenimis nepagrįsta, kokiu pagrindu buvo nuspręsta, jog Bendrovė PVM apmokestinamos veiklos nevykdo, kokią gautą informaciją vertino kaip prieštaringą Bendrovės sudaromuose sandoriuose su užsienio apmokestinamaisiais asmenimis, kokiu būdu PVM mokėtojo kodas naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje. Nors atsiliepime atsakovė remiasi Operatyvaus patikrinimo pažyma, tačiau ginčijamame sprendime šio dokumento turinys neatskleistas. Bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų motyvai nenurodyti ir mokesčių administratoriaus 2018 m. balandžio 16 d. pranešime Nr. (17.26-40) RES-62249, adresuotame Bendrovei. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Bendrovei kita informacija apie jos išregistravimą iš PVM mokėtojų pateikta nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog ginčijamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, neišdėstyta, kuo remiantis tokios išvados padarytos.
Vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus VAĮ 8 straipsnio prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nenurodyta individuali argumentacija), todėl Vilniaus apskrities VMI 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. (17.26-40) RES-71294, kuriuo Bendrovė nuo 2018 m. gegužės 3 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maximax“ skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (17.26-40) RES-71294.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.