Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-3194-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01299-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1 (S)

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Baltusa“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2020-03-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (21.222) FR1118-1 (toliau – ir Nurodymas).

Paaiškino, kad ginčijamu aktu pareiškėjai nurodyta laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-03-31 vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais, jei atsiskaitymo suma viršija 10 Eur. Mokesčių administratorius turi teisę nurodyti mokesčių mokėtojui iki vienerių metų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau tik tokiais atvejais jei juridiniai ar ūkinę komercinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys buvo pripažinti kaltais ar veikė ne pagal įstatymus, taip pat kai įvertinus įvykdytus įstatymų pažeidimus yra nustatoma rizika, jog mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar vengti mokėti mokesčius.

Atsakovė Nurodymą grindžia 2019-10-25 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT) Šiaulių ir Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) specialisto išvada Nr. 04/14-2-4-11222 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad dalis pinigų išmokėjimų ir įplaukų ūkinių operacijų nevyko arba vyko kitomis negu rašytiniuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis. VMI argumentai pagrįsti bendrais teiginiais, pareiškėjai neaišku, kuo remiantis VMI padarė išvadą, kad dalis grynų pinigų išmokėjimų ir įplaukų ūkinių operacijų nevyko ar vyko kitomis sąlygomis, nepateikta jokia įrodymais pagrįsta informacija, kuri leistų daryti tokias išvadas.

Pareiškėja nebuvo supažindinta su FNTT Skyriaus Išvada, jai nebuvo suteikta teisė pareikšti prieštaravimų, nors tokia teisė įtvirtinta teisės aktuose. Visos pareiškėjos pateiktos PVM deklaracijos yra priimtos, jose nenustatyta klaidų ar kitų neatitikimų. Atsakovės pateiktas Nurodymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjos vadovas ar įgaliotas asmuo nebuvo pripažinti kaltais, jiems nepaskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nebuvo nusikalstamu būdu įgytu pinigų. Todėl nėra sąlygų ginčijamam Nurodymui taikyti. Be to, Nurodymu yra smarkiai ribojama pareiškėjos ūkinė komercinė veikla.

Pareiškėjos UAB „Baltusa“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė, išduodama pareiškėjai Nurodymą, rėmėsi FNTT Skyriaus 2019-11-07 raštu Nr. 25/14-1-22-18161 ir 2020-03-10 raštu Nr. 25/14-1-22-4543, kuriuose pateikti duomenys, kad pareiškėjos vadovui V. S. ir buvusiam vadovui A. S. pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamojoje byloje, pažeidus Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat FNTT Skyriaus Išvada, kurioje pateiktas pareiškėjos ūkinės finansinės veiklos mokestinis laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2018-04-01. Išvadoje konstatuota, kad dalis pinigų išmokėjimų ir įplaukų ūkinių operacijų nevyko arba vyko kitomis dokumentuose nurodytomis sąlygomis, o pareiškėja laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-30 įformino PVM sąskaitas faktūras įmonių vardu, kurios nemoka PVM, realios veiklos nevykdo (duomenys neskelbtini) už 5 257 743 Eur sumą ir iš jos 846 338 Eur PVM įtraukė į buhalterinę apskaitą, taip gavo mokestinę naudą – išvengė didelės turtinės prievolės, nesumokant į valstybės biudžetą nurodytos sumos.

Atsakovė, taikydama pareiškėjai Nurodymą atsiskaitymus vykdyti negrynaisiais pinigais, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka. Nurodymas yra prevencinė priemonė, vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, kuriuo siekiama užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės vykdymą. Nurodymas užpildytas pagal teisės aktų reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, todėl pareiškėjos argumentas, kad Nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų yra nepagrįstas.

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI Nurodymo, kuriuo pareiškėjai buvo apribota galimybė vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nagrinėjamoje byloje analizuos ar egzistavo teisės aktuose įtvirtintos sąlygos tokiam Nurodymui skirti ir apriboti pareiškėjos teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu atsiskaitymo suma viršija 10 Eur.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad FNTT 2019-11-07 raštu Nr. 1BPS-S-495160 informavo VMI, kad UAB „Baltusa“, jos vadovo ir buvusio vadovo atžvilgiu surašyti pranešimai apie įtarimus pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas). FNTT atliko pareiškėjos ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-6-00019-18, 2019-10-25 išvadoje nustatė, kad pareiškėja 2016 m. sausio, liepos mėn. – 2017 m. sausio, kovo, gegužės–liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn.–2018 m. spalio mėn. deklaracijose, pateiktose VMI, deklaravo neteisingą pirkimo PVM, 814 166 Eur padidino atskaitomą PVM ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, be to metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną bei pelno mokestį, nustatytas už 2016–2018 m. nesumokėtas 284 069 Eur pelno mokestis į valstybės biudžetą.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2020-03-10 raštu Nr. 25/14-1-22-4543 informavo VMI, kad UAB „Baltusa“ atsakingi asmenys, atsiskaitydami už paslaugas, naudoja grynus pinigus, surašydami kasos dokumentus, prašė VMI pagal kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka, apriboti UAB „Baltusa“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimų fiktyvių sandorių su ūkio subjektais ir atsiskaitymų su jais. FNTT 2020-04-14 raštu Nr. 25/14-1-22-5979 informavo VMI apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) ir apie VMI, kaip civilinio ieškovo teisę, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Atsakovė VMI 2020-03-27 priėmė ginčijamą Nurodymą, kuriuo nurodė pareiškėjai laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-03-31 atsiskaityti negrynaisiais pinigais, jei atsiskaitymo suma viršija 10 Eur. Nurodymas pateiktas tuo pagrindu, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė PVM pagal neturinčias juridinės galios PVM sąskaitas-faktūras, o Nurodymo tikslas grindžiamas siekiant išvengti galimų fiktyvių sandorių su ūkio subjektais ir atsiskaitymų su jais. Pareiškėja nesutinka su Nurodymu, teigdama, kad Nurodymas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes nei pareiškėjos vadovas ar įgaliotas asmuo nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, taip pat Nurodymu apribojama pareiškėjos ūkinė–komercinė veikla.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01), (toliau – ir MAĮ), pagal kurio 104² straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims.

Pagal to paties straipsnio 2 ir 3 dalį, nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdami to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažinti kaltais arba jiems buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą (2 dalis). Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius (3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas anksčiau aptartų teisės normų taikymą nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 104² straipsnio 3 dalimi, viena iš būtinų sąlygų šiai teisės normai taikyti yra tai, kad atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Antra būtina sąlyga šiai teisės normai taikyti yra tai, jog turi egzistuoti pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Iš šioje sąlygoje pateiktų formuluočių – „yra pagrįsta rizika, kad gali slėpti ar kitaip vengti“ matyti, kad šiai sąlygai realizuoti pakanka nustatyti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios ateityje gali įvykti, bet nebūtinai. Iš MAĮ 104² straipsnio 1 dalies taip pat matyti, kad šios poveikio priemonės (atsiskaityti negrynaisiais pinigais) paskirtis yra prevencinė, nes ja yra siekiama išvengti galimo ateityje mokesčių nesumokėjimo. Apie asmens veiksmus, kuriuos jis atliks ateityje, yra spėjama (daroma prielaida) iš to asmens veiksmų, kuriuos jis atlieka šiuo metu ar atliko praeityje. Taigi mokesčio mokėtojo daromi ar padaryti praeityje mokesčių įstatymų pažeidimai, atsiskaitant grynaisiais pinigais, paprastai ir yra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą daryti pagrįsto pobūdžio prielaidas, jog mokesčio mokėtojas ir ateityje darys šiuos pažeidimus (LVAT 2015-01-15 nutartis Nr. A438-1517/2014).

Vadovaujantis Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos ir Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos bei jų pildymo taisyklių patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2012-12-31 įsakymu (toliau ir – Taisyklės; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 4 punktu, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės įvykdymą, mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinės prievolės neįvykdymo riziką, nurodymą duoda: 1) kai mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs, ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai; 2) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis (t. y. kompleksinio, teminio, operatyvaus patikrinimų), mokestinio tyrimo metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Mokesčių administratorius, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant gali būti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Nurodymas grindžiamas siekiu užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės vykdymą, taigi teisinis pagrindas tokiam Nurodymui taikyti nustatytas aukščiau aptarto MAĮ 104-2 straipsnio 3 dalis ir Taisyklių 4.2 papunktis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą šių teisinių nuostatų turinį bei į LVAT pateiktus išaiškinimus, matyti, kad Nurodymo taikymui mokesčių administratorius turėjo nustatyti dvi privalomas sąlygas – mokesčių įstatymų pažeidimus bei pagrįstą riziką, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

VMI faktinį pagrindimą, t. y. ginčijamame Nurodyme nurodytas faktines aplinkybes, sąlygojusias administracinio akto priėmimą, patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys – rašytiniai įrodymai. Į byla pateikta FNTT Skyriaus Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėja 2016 m. sausio, liepos mėn. – 2017 m. sausio, kovo, gegužės–liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn.–2018 m. spalio mėn. deklaracijose, pateiktose VMI, deklaravo neteisingą pirkimo PVM, 814 166 Eur padidino atskaitomą PVM ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, be to metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną bei pelno mokestį, nustatytas už 2016–2018 m. nesumokėtas 284 069 Eur pelno mokestis į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad FNTT Skyriaus Išvada priimta vykdant FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2018-08-07 užduotį Nr. 04/14-1-22-8551 ir 2019-03-22 užduotį Nr. 04/14-1-22-3124 atlikti UAB „Baltusa“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-6-00019-18. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mokesčių įstatymų pažeidimai nustatyti pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu ir tai yra pirmoji pakankama sąlyga, įtvirtinta MAĮ 104-2 straipsnio 3 dalyje, kurios pagrindu gali būti duodamas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodytus teiginius, kad Nurodymo nebuvo pagrindo taikyti, nes pareiškėjos vadovas ar įgaliotas asmuo nebuvo pripažinti kaltais, jiems nepaskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nebuvo nusikalstamu būdu įgytu pinigų. Pastebėtina, kad anksčiau nurodytas MAĮ 104-2 straipsnis įtvirtina atvejus, kuomet mokesčių administratorius turi teisė skirti nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, vienas iš pagrindų tokiam nurodymui skirti yra juridinio asmens vadovui ar įgaliotam asmeniui taikyta baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, tačiau kitas pagrindas (įtvirtintas MAĮ 104-2 straipsnio 3 dalyje) yra mokesčių įstatymų pažeidimas, nustatytas pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjos vadovams ar įgaliotiems asmenims nebuvo taikyta atsakomybė, nereiškia, kad Nurodymas negalėjo būti skirtas kitais MAĮ 104-2 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Antroji sąlyga Nurodymui skirti – pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjos vadovo ir buvusio vadovo atžvilgiu surašyti pranešimai apie įtarimus pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), FNTT 2020-04-14 raštu Nr. 25/14-1-22-5979 informavo VMI apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą. Be to, pagal FNTT specialisto Išvadą matyti, kad dalis grynųjų pinigų išmokėjimų ir įplaukų ūkinių operacijų, apskaitytų pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje, nevyko arba vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose, dėl ko pareiškėja galėjo padidinti atskaitomą PVM ir sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM. Kadangi jau 2019-10-25 specialisto išvadoje nustatyta, kad dalis grynųjų pinigų operacijų pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje vyksta kitomis, nei dokumentuose užfiksuotomis, sąlygomis, mokesčių administratorius turėjo pagrįstą ir pakankamą pagrindą manyti, jog egzistuoja rizika dėl pajamų slėpimo ar kitokio mokesčių vengimo, atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Teismo vertinimu, ginčijamas VMI Nurodymas yra tinkama mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė nagrinėjamu atveju, kuria siekiama užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą. Nors pareiškėja teigia, kad Nurodymu yra ribojama jos ūkinė komercinė veikla, jokių objektyvių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų pareiškėja į bylą nepateikė. Be to, Nurodymu apribotas tik atsiskaitymas grynaisiais pinigais, tačiau kitų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais tvarka nėra apribota. Pagal MAĮ 104-2 straipsnio 4 dalį, mokesčių mokėtojas, kuris dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nedelsdamas privalo pranešti apie tai mokesčių administratoriui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų ir savo skunde nenurodė aplinkybių, kad būtų kreipųsis į mokesčių administratorių nesant galimybės įvykdyti jos atžvilgiu priimto Nurodymo.

Teisės aktai nenustato pareigos mokesčių administratoriui teikti juridiniam asmeniui susipažinti medžiagą, kurios pagrindu priimamas nurodymas dėl atsiskaitymo negrynaisiais pinigais. Nagrinėjamu atveju Nurodymas priimtas remiantis FNTT Skyriaus Išvada. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu matyti, kad Išvadoje užfiksuoti duomenys buvo pakankami Nurodymo taikymui, teismas nenustatė, kad VMI, priimdama ginčijamą Nurodymą būtų atlikusi procedūrinius pažeidimus dėl medžiagos teikimo susipažinti pareiškėjai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas VMI 2020-03-27 Nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra teisėtas ir pagrįstas, pakankamai motyvuotas, jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais, teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.