Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-04-13 · Civilinė byla Nr. e2A-919-653/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
e2A-919-653/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24434-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
„Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
  • 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-919-653/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24434-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.6.8.2.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per Lietuvos filialą, (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. (toliau ir atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 526,57 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018-01-13 buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis M. S., kuris buvo apdraustas ieškovo (toliau ir užlietas butas). Daugiabučio namo administratorius UAB „Viršuliškių būstas“ nurodė, kad buto užliejimo faktas užfiksuotas, tačiau jokių gedimų ar avarijų bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose neužfiksuota. Už informacijos, reikalingos draudžiamojo įvykio tyrimui, pateikimą administratoriui pagal pastarojo nustatytus įkainius buvo sumokėta 25,00 Eur. Kadangi atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai virš užlieto buto, užliejimo židinys buvo atsakovo bute. Užlieto buto savininkas pateikė ieškovui pranešimą apie turto draudimo įvykį. Ieškovo atstovas apžiūrėjo turtą ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, apžiūros metu nustatė užlieto buto lubų ir sienų sugadinimus, įvertino užlietam butui padarytą žalą ir sudarė remonto sąmatą, kurioje nurodyta remonto darbų kaina – 501,57 Eur. Ieškovas užlieto buto savininkui išmokėjo 501,57 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką bei reikalaudamas atlyginti padarytą žalą. Atsakovas atsakė, kad butas išnuomotas, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, be to, butas buvo išnuomotas jau po žalos padarymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

4. Atsakovas nurodė, kad 2019-03-20 gavo ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2018-01-13 iš atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos dydis – 501,57 Eur. Atsakovui priklausantis butas yra nuomojamas, atsakovas veda nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių registraciją. Nuo 2018-01-01 iki 2018-02-14 butas buvo neišnuomotas, jame nebuvo gyvenama, dujų ir vandens kranai buvo užsukti, todėl nebuvo įmanoma, kad įvyktų incidentas. Apie tariamą įvykį atsakovas nebuvo informuotas, tik po metų ir dviejų mėnesių gavo prašymą atlyginti žalą, ekspertizė atlikta nebuvo, iš UAB „Viršuliškių būstas“ gautame rašte nėra nustatyta, kad žala kilo iš atsakovo būsto, užliejimo židinys nustatytas nebuvo, nebuvo surašytas atitinkamas aktas. Prieš dvejus metus atsakovo butas buvo užlietas iš viršuje esančio gretutinio buto, taigi butas gali būti užliejamas ne tik iš tiesiogiai virš jo esančio buto, bet ir iš aukščiau esančių kitų gretutinių butų. Nėra jokių ne prielaidomis paremtų įrodymų, kad užliejimo židinys yra atsakovo bute.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad draudikas (ieškovas) „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per Lietuvos filialą, su draudėju M. S. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2018-01-06 iki 2019-01-05 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui 501,57 Eur nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2018-01-13 vandens tekėjimo per lubas ir sienas (2018-01- sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, 2018-01-23 lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-25 mokėjimo nurodymas). Virš užlieto buto esantis butas ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A.. UAB „Viršuliškių būstas“ 2018-03-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2018-01-13 klientų aptarnavimo centre buvo registruotas pranešimas apie apliejimą buto, esančio (duomenys neskelbtini); kad nuo 2018-01-10 iki 2018-01-31 jokių avarijų šio daugiabučio namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose nebuvo užfiksuota; kad vandens pratekėjimą galimai įtakojo kaimyniniuose butuose esanti nesandari santechninė įranga. Ieškovas, remdamasis tuo, kad butas, kuriame gyvena atsakovas, yra virš draudėjo buto, sprendė, kad užliejimo židinys yra atsakovui priklausančiame bute ir 2018-01-25 išmokėjęs draudimo išmoką dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka 2019-03-20 pretenzija kreipėsi į atsakovą A. A., kaip į už žalą atsakingą asmenį – buto Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio, ieškovo teigimu, išsiliejo vanduo, savininką. Atsakovui žalos neatlyginus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.

7. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika sprendė, kad ieškovui, reiškiančiam ieškinį dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, tenka pareiga įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų ir kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovui.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas tvirtindamas, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, šią aplinkybę grindė teigdamas, kad tai yra vienintelis loginis paaiškinimas, atitinkantis fizikos dėsnius, nes vanduo teka iš viršaus žemyn, namo administratorius patvirtino, kad nebuvo avarijų bendruosiuose inžineriniuose tinkluose, vanduo į apdraustą butą prasiskverbė pro lubas, o atsakovo butas yra tiesiai virš ieškovo apdrausto buto. Teismo vertinimu, bendro pobūdžio teiginiai, nors ir atitinkantys logikos, fizikos dėsnius turi būti pagrįsti konkrečiais įrodymais, suformuojančiais įsitikinimą, kad už žalą yra atsakingas būtent tas asmuo, kuriam reiškiamas reikalavimas – šiuo atveju, kad vandens ištekėjimo šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas nesutikdamas su reikalavimais laikėsi nuoseklios pozicijos, kad užpylimo židinys 2018-01-13 negalėjo būti jam priklausančiame bute, nes laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-02-14 šiame bute niekas negyveno, butas buvo neišnuomotas, vanduo bute buvo užsuktas ir nenaudojamas, tačiau atsakovas periodiškai šiame bute lankėsi, vandens avarijų, vandens išsiliejimo, pratekėjimų nebuvo įvykę, atsakovas jokių santechnikos darbų bute neatliko; atsakovas nei ieškovo, nei užlieto buto savininko, nei avarinių tarnybų nebuvo informuotas apie vandens pratekėjimą iš atsakovui priklausančio buto; apskritai apie tai, kad 2018-01-13 neva iš jam priklausančio buto buvo užlietas žemiau esantis butas, atsakovas sužinojo tik daugiau nei po 1,2 metų, kai buvo gautas ieškovo prašymas atlyginti žalą, o atsakęs į ieškovo pretenziją tik po metų sužinojo, kad ieškovas kreipėsi į teismą.

10. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, sprendė, jog, tai, kad vandens pratekėjimas įvyko pro ieškovo apdrausto buto lubas, virš kurių yra atsakovui priklausantis butas ir tai, kad namo administratorius nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-01-10 iki 2018-01-31 neužfiksuota avarijų bendruosiuose inžineriniuose tinkluose, vandens prasiskverbimo vietos (lubos virtuvėje, dvi virtuvės sienos, iš kurių viena prie lango (išorinės lauko sienos), lubos koridoriuje, koridoriaus ir miegamojo sienos) savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovo apdrausto buto užliejimo židinys buvo viršuje apdrausto buto esančiame atsakovo bute. Teismas darė išvadą, kad atsakingas už įvykį asmuo, šiuo konkrečiu atveju, yra tik numanomas. Teismas pabrėžė, kad ir pats ieškovas teismo posėdyje teigė, jog vandens prasiskverbimas iš atsakovo buto yra labiau tikėtinas pagal logikos, fizikos dėsnius, t. y. įrodinėdamas, kad užliejimo šaltinis yra atsakovui priklausančiame bute, rėmėsi tikėtinumo principu, o ne konkrečiais tokią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais. Teismas nurodė, kad visos byloje nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad nėra tikslių duomenų dėl vandens pratekėjimą lėmusių priežasčių ir aplinkybių.

11. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo įvykį sukėlė atsakovo bute išsiliejęs vanduo (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas ir nustatytas užpylimo židinys atsakovo bute, kilęs dėl atsakovo nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala. Dėl to teismas netenkino ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, nenustatęs civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų (neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio, žalos) viseto (CPK 185 straipsnis).

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliantas (ieškovas) „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo: priimti papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30140-1044/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti ieškovui iš atsakovo 526,57 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš atsakovui priklausančio buto. Teismas, vertindamas įrodymus byloje, turėjo atsižvelgti į teismų praktikoje pripažįstamą tikimybių pusiausvyros principą. Byloje ieškovas turėjo pateikti įrodymus, o teismas nustatyti labiausiai tikėtiną užliejimo židinio vietą. Šią įrodinėjimo pareigą ieškovas įvykdė tinkamai – pateikė įrodymus, sudarančius pakankamą pagrindą spręsti, jog yra didesnė tikimybė manyti, kad užliejimo židinys yra atsakovui priklausančiame bute, todėl vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti šią faktinę aplinkybę egzistavus.

13.2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad užliejimo židinys buvo virš nukentėjusio buto, šios aplinkybės nekvestionavo ir teismas. Byloje esančiame UAB „Viršuliškių būstas“ rašte nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose jokie gedimai ar avarijos nebuvo fiksuoti. Šie įrodymai sudarė pagrindą konstatuoti, kad užliejimo židinys buvo viename iš butų, esančių virš nukentėjusio buto. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę.

13.3. Atsakovui priklausantis butas yra tiesiogiai virš nukentėjusio buto, todėl didžiausia tikimybė, kad išsiliejęs vanduo išbėgs tiesiogiai vertikaliai žemyn, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugiabučiai namai yra projektuojami taip, kad vienas virš kito esantys butai yra vienodai suplanuoti ir turi bendrai vertikaliai žemyn einančias bendrojo naudojimo vandentiekio sistemas.

13.4. Nurodė, kad užliejimo padariniai fiksuoti patalpose, plane pažymėtose 58-6, 58-1, 58-5, kurios yra centrinėje buto dalyje, tiesiogiai po atsakovui priklausančiame bute įrengtomis vonios ir tualeto patalpomis.

13.5. Byloje esančiame sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, sudarytame pagal nukentėjusio buto savininko M. S. nurodytą informaciją, nurodyta, kad užliejimo židinys buvo būtent atsakovui priklausančiame bute. Aktas pasirašytas M. S., todėl ieškovas neturėjo pagrindo abejoti jame nurodytos informacijos teisingumu.

13.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nedėjo reikiamų pastangų tirdamas įvykio aplinkybes ar nustatinėdamas užliejimo židinio vietą, kadangi nurodytų aplinkybių visuma bei nukentėjusio buto savininko paaiškinimai leido ieškovui daryti pagrįstą išvadą, kad dėl užliejimo kaltas yra atsakovas.

13.7. Teismas atmesdamas ieškinį iš esmės vadovavosi atsakovo, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, paaiškinimais, kad ginčo laikotarpiu atsakovo bute niekas negyveno, vanduo bute buvo užsuktas, atsakovas avarijos padarinių nešalino, jokių remonto darbų neatliko, apie užliejimą jam nebuvo žinoma, tačiau šie atsakovo paaiškinimai neatitinka tikrovės, juos paneigia nukentėjusio buto savininko paaiškinimai.

Atsiliepimas

14. Atsakovas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-02-14 bute niekas negyveno, nuomos sutartis su T. V. ir V. M. buvo sudaryta 2018-02-14.

Šalies argumentai

15.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

15.3. Ieškovas turėjo galimybę susiekti su atsakovu, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujai pateikto įrodymo prijungimo prie bylos

13. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

14. Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo prijungti prie bylos M. S. elektroninio laiško, kuriame jis paaiškino papildomas su ginču susijusias aplinkybes, nurodo, kad pateikti šį įrodymą iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teismas susipažinęs su pateiktu rašytiniu įrodymu sprendžia, kad toks įrodymas galėjo būti gautas ir pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat aplieto buto savininkas M. S. galėjo būti kviečiamas liudytoju ir duoti paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 28 d. parengiamojo posėdžio metu pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus dėl avarijos židinio vietos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo šį įrodymą priimti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovo reikalavimą nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovo apdrausto buto užliejimo židinys buvo viršuje apdrausto buto esančiame atsakovo bute.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Apelianto teigimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo apdrausto buto užliejimo židinys buvo būtent atsakovui priklausančiame bute.

18. Nagrinėjamu atveju, byloje ginčas kilo dėl to, ar dėl ieškovo apdrausto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo yra atsakingas virš šio buto esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas – atsakovas.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudikas (ieškovas) „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per Lietuvos filialą, su draudėju M. S. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2019 m. sausio 5 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė draudėjui M. S.. Iš byloje esančio pranešimo apie turto draudimo įvykį nustatyta, kad 2018 m. sausio 13 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas. Pranešime nurodyta, kad bute vanduo tekėjo per lubas, per lempas ir per sienas; nurodyta įvykio priežastis – viršuje esančiame bute truko unitazo vandens tiekimo žarnelė. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 22 val. buvo pastebėtas per lubas tekantis vanduo; viršuje bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko unitazo vandens žarnelė; nurodyta, kad buvo apgadinta: virtuvėje gipso kartono lubos, dvi sienos (58-5), siena koridoriuje su durimis į miegamąjį, dalis lubų koridoriuje (58-1) bei siena miegamajame (58-6), aktą pasirašė ieškovo atstovas bei draudėjas M. S.. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo padarytą žalą ir kompensavo draudėjui 501,57 Eur nuostolių (2018-01- sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, 2018-01-23 lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-25 mokėjimo nurodymas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad virš užlieto buto esantis butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A.. UAB „Viršuliškių būstas“ 2018 m. kovo 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2018 m. sausio 13 d. klientų aptarnavimo centre buvo registruotas pranešimas apie apliejimą buto, esančio (duomenys neskelbtini); kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018- m. sausio 31 d. jokių avarijų šio daugiabučio namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose nebuvo užfiksuota; kad vandens pratekėjimą galimai nulėmė kaimyniniuose butuose esanti nesandari santechninė įranga. Ieškovas, išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka 2019 m. kovo 20 d. raštu dėl žalos atlyginimo bei 2019 m. balandžio 25 d. pakartotiniu prašymu atlyginti žalą kreipėsi į atsakovą A. A. kaip į už žalą atsakingą asmenį. Atsakovui žalos neatlyginus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovo apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo atsakovo bute. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad byloje esantis UAB „Viršuliškių būstas“ raštas patvirtina, nukentėjusio buto užliejimo faktas buvo fiksuotas, kad jokių gedimų ar avarijų bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose tuo metu nebuvo, atsakovui priklausantis butas yra tiesiogiai virš užlieto buto, užlietos buto centrinėje dalyje esančios patalpos (58-6, 58-1 ir 58-5), todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute.

22. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos paskirstydamas įrodinėjimo naštą, teisingai nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, turi įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų ir kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovui. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. sausio 13 d. buvo aplietas ieškovo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad virš minėto buto esantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Byloje esantis UAB „Viršuliškių būstas“ 2018 m. kovo 12 d. raštas patvirtina, kad 2018 m. sausio 13 d. buvo registruotas pranešimas apie užpylimą adresu (duomenys neskelbtini); kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 31 d. jokių avarijų Viršuliškių g. (duomenys neskelbtini) namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose nebuvo užfiksuota. Iš byloje esančio pranešimo apie turto draudimo įvykį bei sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akto bei kartu pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 13 d. apliejimo metu buvo aplietos lubos bei sienos, esančios virtuvėje (plane pažymėta 58-5), koridoriuje (plane pažymėta 58-1) bei miegamajame (plane pažymėta 58-6). Iš byloje esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad aplietos patalpos 58-1 (koridorius), 58-5 (virtuvė) bei 58-8 (miegamasis) yra centrinėje buto dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės atsižvelgiant į fizikos dėsnį, kad vanduo teka iš viršaus žemyn, suponuoja objektyviai tikėtiną ir pakankami pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis buvo būtent atsakovo bute.

13. Atsakovas nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu, t.y., kad jam kyla atsakomybė atlyginti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl užliejimo atsiradusią žalą, savo atsikirtimus grindė iš esmės tik savo paaiškinimais. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra viena iš įstatymo nustatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau vertinant šalių paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti teismo pasverti, turi būti įvertinta, ar jie nuoseklūs ir patikimi, ar juos pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nagrinėjamu atveju, atsakovo paaiškinimai, kad draudiminio įvykio metu jo bute niekas negyveno, jis nebuvo nuomojamas, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2018 m. vasario 14 d., niekaip nepaneigia, kad atsakovui priklausančiame bute negalėjo įvykti avarija. Atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jam priklausančiame bute draudiminio įvykio metu vanduo buvo užsuktas ir dėl to negalėjo įvykti avarija, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą pats atsakovas nurodė, kad, gavęs 2019 m. kovo 20 d. raštą, lankėsi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir jam buvo atsakyta, kad kažkada po buto remonto užliejimas buvo, su atsakovo buto ((duomenys neskelbtini)) nuomininkais susitarta. Šia nurodyta aplinkybe, atsakovas iš esmės pripažino, kad užliejimo iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto tikimybė buvo.

14. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto, t.y. įrodė visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusią žalą.

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašė priteisti 526,57 Eur žalos atlyginimą. Žalos dydį grindė UAB „Smart Claims“ 2018 m. sausio 23 d. sudaryta lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta remonto darbų kaina, įvertinus nusidėvėjimą – 501,57 Eur. Taip pat nurodė, kad patyrė 25,00 Eur išlaidų aiškindamasis užliejimo priežastį, kurias grindžia UAB „Viršuliškių būstas“ pirkėjui UAB „Smart Claims“ 2018 m. vasario 1 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nesant ginčo dėl prašomos priteisti žalos dydžio, ieškovo prašomas priteisti ir rašytiniais įrodymais pagrįstas žalos dydis pripažintinas pagrįstu bei ieškovui priteistinas iš atsakovo.

16. Tenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisimos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, atmesdamas ieškinį. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys).

19. Patenkinus apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, todėl patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Tenkinus apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendė:

tenkinti apelianto „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 526,57 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 57 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina