Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2024 m. gegužės 29 d. apie 19 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW 523i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“ 19 val. 39 min. nustatytas 3,22 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotoja D. M. yra kaltinamojo A. M. sutuoktinė, neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 139, 140). D. M. su vyru augina mažametį, specialiųjų ugdymosi poreikių turintį sūnų, todėl šiuo metu nedirba. Teisiamojo posėdžio metu Kaltinamojo sutuoktinė paaiškino, kad kritiškai vertina sutuoktinio poelgį, tai atsitiktinio pobūdžio įvykis. Apie vairavimą neblaiviam daug kalbėjosi, buvo kartu nuvykę pas specialistus, psichologę, psichiatrą, mato, jog sutuoktinis dėl nusikalstamos veikos padarymo labai išgyvena. Nors kaltinamojo sutuoktinė D. M. yra santūri, tačiau ji yra griežta, A. M. visada jos klauso ir pasitiki. A. M. atžvilgiu D. M. turi didelį autoritetą, jis atvirai bendrauja su ja, klauso patarimų įvairiose gyvenimo situacijose (b. l. 130, 146).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kai nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant minimalų 1 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo 2024 m. gegužės 31 d. (b. l. 80-82).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW 523i”“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) (b. l. 44). Nėra duomenų, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokurorė savo baigiamojoje kalboje. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad kaltinamasis A. M. yra teisiamas pirmą kartą, už analogiškus pažeidimus administracine tvarka nėra baustas. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neneigė, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgtina ir į tai, kad automobilis, kuris buvo priemonė nusikalstamai veikai padaryti, kaltinamojo šeimoje yra vienintelis turtas (kito nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto kaltinamasis ir jo sutuoktinė neturi). Šiuo metu kaltinamojo A. M. šeimos materialinė padėtis yra sunki, sutuoktinė D. M. negali dirbti dėl mažamečio sūnaus, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl kaltinamasis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Be to, automobilis yra reikalingas tam, kad būtų galima vežioti kaltinamojo A. M. sūnų pas specialistus kelis kartus per savaitę. Kaltinamasis suvokia, kad pats vaiko negalės vežioti dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės sustabdymo 1 metų laikotarpiui, dėl šios priežasties jis su savo sutuoktine yra nusprendęs prašyti artimųjų pagalbos vežti vaiką į užsiėmimus pas specialistus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei remiantis VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilio ,,BMW 523i” kaina su PVM tesiekia 1770 Eur, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 8 mėnesių jos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-768/2019 ir kt.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Aida Lilija Krukonienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. M.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 256,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu A. M. nėra pripažįstamas kaltu, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, būtinybę A. M. paskirti gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl nurodytų aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iš A. M..

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 75-78, 80-82).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2024 m. gegužės 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto - automobilio - konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. turtui – transporto priemonei „BMW 523i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojant nuosavybės teisę, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. Turto saugotoju paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 71-73). Kadangi kaltinamajam A. M. neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, automobilis grąžintinas savininkui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilis ,,BMW 523i”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo pulteliu, saugomas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, ir automobilio ,,BMW 523i”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. E932165 bei draudimo liudijimas Nr. LT/AED 3403743, saugomi prie bylos, grąžintini teisėtam savininkui - A. M.; A. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01787802, saugomas prie bylos, perduotinas dokumentą išdavusiai įstaigai - VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41-42, 96, 97).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. M. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsniu ir 71 straipsniu, skirti A. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 31 d.,

- paskirti 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. M. išaiškinti, jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390; mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą.

Išaiškinti A. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones A. M. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Laikiną A. M. nuosavybės teisės į automobilį „BMW 523I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš A. M. 256,25 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir dvidešimt penkių euro centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – A. M. vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“; automobilį ,,BMW 523i”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo pulteliu, saugomą uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, ir automobilio „BMW 523i”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos ir draudimo liudijimus, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui - A. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.